|
|
|
(1286) 2018-09-11Dėl asfalto – į kovą su verslininkais
Matydami, kad, vykstant miško kirtimo ir medienos gabenimo darbams, Ąžuolų gatvės asfaltas trūkinėja voratinklio raštais, sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ nariai neištvėrė – jie kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės eismo saugumo komisiją, kuri patenkino sodininkų prašymą ir apribojo transporto svorį iki 20 tonų. Tačiau tai miškininkyste užsiimančių verslininkų nesustabdė – penktadienio rytą jie buvo pastebėti vėl gabenantys apvaliąją medieną, o bendras transporto ir krovinio svoris leistiną normą viršijo bent du kartus. Norėdama įrodyti, kad verslininkai pažeidžia kelio ženklo, ribojančio svorį iki 20 tonų, reikalavimus, sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ pirmininkė Ingrida Derkintytė-Rumbutienė penktadienio rytą savo lengvuoju automobiliu užblokavo kelią miškovežiui ir iškvietė policiją. Miškovežio vairuotojas neslėpė – transportas kartu su kroviniu galėtų sverti apie 42–43 tonas, tačiau tikino, kad svorį ribojantis kelio ženklas aptarnaujančiam transportui negalioja. Vis dėlto Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas „Pajūrio naujienoms“ paaiškino, kad vairuotojas buvęs neteisus – kadangi per vienerius metus daugiau pažeidimų nebuvo padaręs, jis buvo nubaustas mažiausia – 15 Eur – bauda už kelio ženklo nepaisymą.
Maisto paketai – sergantiems tuberkulioze
Kretingos pirminiame sveikatos priežiūros centre (PSPC) jau kone mėnesį veikia DOTS – tiesiogiai stebimo trumpo tuberkuliozės gydymo kurso – kabinetas. Jame besigydantiems asmenims kas savaitę numatoma skirti 9 eurų vertės taloną maistui įsigyti, – iš viso planuojama išdalinti 930 talonų.
Privalės užtikrinti pėsčiųjų saugumą
Šią savaitę policijos pareigūnai, jiems talkinantys šauliai bei savanoriai piko valandomis dar budės prie remontuojamos Žemaitės al. sankryžos, kad padėtų pėstiesiems saugiai kirsti važiuojamąją dalį. Tačiau praėjusiame Kretingos rajono savivaldybės eismo saugumo posėdyje dalyvavęs administracijos direktorius Virginijus Domarkas pateikė pasiūlymą, kad kitu laiku pėstiesiems pagelbėtų ir rangovo skirti žmonės. „Kaip jie, kilus būtinybei, lazdele reguliuoja eismą transporto vairuotojams, taip pat galėtų eismą reguliuoti ir pėstiesiems. Arba turėtų įrengti jiems skirtus papildomus laikinuosius šviesoforus“, – teigė V. Domarkas. Jam pritarė Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas, kurio pastebėjimu, būtina pagelbėti pėstiesiems, nes jie šiuo metu nemato, kokia spalva užsidega laikinieji šviesoforai, skirti transporto vairuotojams, ir tai nuspėja tik pagal sustojusius ir vėl pradėjusius važiuoti automobilius. Policija neturi galimybės prie sankryžos budėti visą dieną, kad susidarius pėsčiųjų grupei, galėtų ją saugiai pervesti per gatvę – Eismo saugumo komisijos sprendimu, tai padaryti ir privalės rangovas.
„P. n.“ informacija
Gimtojo krašto entuziastams įteikė padėkos raštus
Kultūros tradicijų vėliavnešiai – taip į Baltojoje salėje įvykusią popietę „Lietuvos muziejų kelias: Nepriklausomybės metų ženklai“ pakviestus krašto istorijai neabejingus kretingiškius pavadino muziejaus direktorė Vida Kanapkienė. Pradžią davė kraštotyros draugijos Per Lietuvą vilnijantis respublikinis Muziejų kelio renginys skirtas apmąstyti ir šiuolaikiškai išreikšti svarbiausius 1918–1940 m. laikotarpio laimėjimus, turėjusius įtakos šalies mokslo, meno, kultūros, švietimo, pramonės bei kitų sričių plėtrai. Pasak pranešimą apie kraštotyros draugijų reikšmę pristačiusios muziejininkės Jolantos Klietkutės, gimtojo krašto praeitimi Kretingos apylinkėse buvo susidomėta XX amžiaus 4-o dešimtmečio pradžioje. Pretekstas tam – 1927 metais Šiaulių apygardos teismo vicepirmininko Pelikso Bugailiškio įsteigta Šiaulių kraštotyros draugija, gimtųjų apylinkių tyrimais sudominusi Žemaitijos regiono pedagogus, tarnautojus, dvasininkus, platinusi kraštotyros leidinį „Gimtasai kraštas“. Vieni pirmųjų į kraštotyros judėjimą, kurio tikslas tyrinėti gimtojo krašto praeitį, gamtą, kultūrą, saugoti istorijos, archeologijos ir kultūros paminklus, rengti kraštotyros ekspedicijas, rinkti dvasines ir materialines kultūros vertybes, įsitraukė kretingiškiai vidurinės mokyklos direktorius Jonas Kirlys, savivaldybininkas Pranas Budkus, miesto valdybos narys Antanas Dirmeitis, apskrities gydytojas Jonas Nainys, pradžios mokyklų inspektorius Juozas Žilvitis, prisidėję prie Šiaulių kraštotyros organizacijos veiklos, platinę jos parengtas anketas, dalyvavę Kretingos apskrityje rengiamose draugijos ekspedicijose, kurių metu surinkta medžiaga keliaudavo į Šiaulių „Aušros“ muziejų.
Prieš Vėlines atvers Tiškevičių koplyčią
Kretingos muziejus ruošiasi lankytojams viešai atverti restauruotos neogotikinės XIX a. grafų Tiškevičių koplyčios senosiose miesto kapinėse kriptą, į kurią jau sugrąžinti 6 grafų bei jų aplinkos žmonių karstai. Iš restauravimo dirbtuvių neužilgo bus parvežti ir prabangūs grafų Sofijos bei Juozapo Tiškevičių sarkofagai, į kuriuos bus perkelti karstai su sutuoktinių palaikais. Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas priminė, kad 2014-ųjų rudenį archeologai koplyčios rūsyje aptiko užmūrytus didikų Sofijos ir Juozapo Tiškevičių palaikus. Praardžius slaptavietes, įrengtas abipus koplyčios, pasimatė, kad grafai buvę palaidoti prabangiuose ornamentuotuose sarkofaguose. Tačiau palaikai prieš kelis dešimtmečius buvę išplėšti pradraskius sarkofaguose skyles: pavogtas vienas iš dviejų grafo Juozapo Tiškevičiaus – tuometinės Rusijos armijos karininko – kardų, nuplėšti antpečiai su sidabro epoletais. Išniekinti palaikai buvo paslėpti po betono postamentais. Sutuoktinių sarkofagai buvo užmūryti viename betono luite, o kitoje pusėje aptikti dar 2 paprastesni sarkofagai: viename palaidota 5-erių Sofijos ir Juozapo anūkė Marija, o kitame – nežinoma moteris, kurios tapatybė nenustatyta ligi šiol. Šie keturi sarkofagai laikinai buvo išgabenti ir saugomi Kretingos muziejaus ūkvedžio namo rūsyje, kol, muziejininkams gavus lėšų, restauruoti du iš jų – pirmiausia grafo Juozapo, vėliau jo žmonos Sofijos.
Palangoje. Liepojos pl. Rugsėjo 9 dieną apie 15.30 val. prie karjero 1990 m. gimęs vyras turėjo suktinę ir polietileno maišelį su galimai narkotine medžiaga marichuana. Vyras buvo sulaikytas ir pristatytas į Palangos m. PK. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„P. n.“ informacija
Vasara moliūgams buvo gera
Palanki moliūgams augti vasara, rūpestis juos auginant davė rezultatą – šiemet moliūgų derlius užaugo geras, ir ta žinia „Pajūrio naujienų“ skaitytojai mielai dalinasi su bendraminčiais.
Paskutinėmis rugpjūčio dienomis žalia spalva nusidažęs Akmenos upės vanduo sukėlė įtarimų šalia gyvenantiems žmonėms – dėl įtartino blizgesio paviršiuje jie iškvietė specialiąsias tarnybas, kad jos ištirtų, ar upėje nėra pasklidusių teršalų. Prie upės gyvenanti moteris pasakojo, kad tokio Akmenos upės žydėjimo nebuvo mačiusi – vanduo buvo žalias, o paviršius blizgėjo lyg aliejus. Be to, buvo matyti, kad žuvims sunku kvėpuoti – jos kilo į paviršių būriais. Į vietą buvo atvykusios specialiosios tarnybos, tarp jų – ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros specialistai. „Buvo paimti vandens mėginiai – kol kas dar neturime laboratorinių tyrimų rezultatų“, – teigė agentūros vedėjas Ričardas Kašėta.
„P. n.“ informacija
Pirmadienį Žemaitės al. 43 Kretingoje verslininkas Antanas Litvinas atidarė naują laiko patikrintų prekių ženklų „Stihl“, „Viking“, „Fiskars“ įrankių, įvairios technikos sodybai, sodui, daržui bei miškui prižiūrėti parduotuvę. „Stihl“ produkcijos platinimo pionierius A. Litvinas pardavinėti „Stihl“ gaminius Lietuvoje pradėjo vienas pirmųjų – 1993–94 metų sankirtoje Kretingos miškų urėdijos teritorijoje urėdijai priklausančiose patalpose įkurtoje parduotuvėje. Verslininkas šias patalpas, esančias taip pat Žemaitės alėjoje, iš urėdijos nuomojosi. „Antanas pasiekė daug, nes dirbo nuosekliai, sutelktai ir nesiblaškė. Tai milžiniškas 25-erių metų darbas“, – apie A. Litvino išplėtotą verslą kalbėjo „Stihl“, „Viking“ ir „Fiskars“ prekių ženklų produkciją į Lietuvą įvežančios Mocevičiaus firmos Gintalas vadovas Gintas Mocevičius. Į parduotuvės atidarymo iškilmę jis buvo atvykęs su grupele savos įmonės darbuotojų. G. Mocevičius palinkėjo A. Litvinui sėkmingo verslo plėtros antro etapo. „Stihl“ produkcijos asortimentas sparčiai didėja, atsinaujina, gal ir viso šito pastato ateityje bus per mažai“, – apie A. Litvino verslo perspektyvą kalbėjo G. Mocevičius. Pastatyto naujojo pastato plotas – apie 500 kv. m. arduotuvė ir čia parduodamų gaminių servisas užimą apie pusę – 240 kv. m – patalpų, likusias verslininkas šiandieną nuomoja.
Medinis langas – kokybė ir ekologija
Kretingos rajone, Kurmaičiuose, įsikūrusi medienos gaminių įmonė „P. Varkojis ir Ko“ neužilgo švęs savo veiklos 25-metį. Jubiliejų įmonė pasitiks praplėsdama savo gamybos bazę ir atnaujindama įrangą, taip pat į gamybą įdiegdama naują produktą – šilumą itin tausojantį 82 mm storio skandinavišką langą. Dirba staklės-robotas „Neseniai sukūrėme naują langą – nuo 68 mm storio jo matmenys peršoko ligi 82 mm. Jį kol kas gaminsime su esamomis staklėmis SCM-robotu, pritaikydami naują kompiuterinę programą“, – kalbėjo kartu įkūrę ir jau ketvirtį amžiaus įmonei vadovaujantys Jūratė ir Pranas Varkojai. Įmonė „P. Varkojis ir Ko“ orientuojasi į medinių langų, lauko bei vidaus durų ir baldų, sodo namelių gamybą. Verslininkai sakė jau turintys leidimus statyti naują priestatą, į kurį iš Italijos – visa įranga ir ligi šiol buvusi itališka – parsigabens naujas stakles. „Prieš 5-erius metus buvome pirmieji Baltijos šalyse, įsigiję kompiuterines stakles SCM. Tuomet jos kainavo 1 mln. litų – apie 300 tūkst. eurų, dabar tiek mokėsime už naująjį cechą ir įrangą“, – neslėpė J. Varkojienė, aprodžiusi keliuose įmonės pastatuose įkurdintas gamybines patalpas bei pagrindinį įrenginį – stakles-robotą, kuris atlieka daugybę funkcijų: kompiuteriu nustačius specialius matmenis, išgręžia medyje skyles, išpjauna įmantriais linijas, uždeda ir sujungia detales ir taip pagamina atskirų konstrukcijų dalis.
Vydmantiškiai aukojo būsimai bažnyčiai
Vydmantiškių idėja rugsėjo pradžioje organizuoti kaimynų bendrystę, o tuo pačiu aukoti geriems darbams skatinantį renginį, pavadintą „Grilio pieva“, šiemet pranoko lūkesčius tiek dalyvių, tiek surinktų pinigų gausa. Pasak bendruomenės centro pirmininko Mariaus Žalimo, žmonių, atvykusių į šventę ir iš Klaipėdos, Pryšmančių, Kvecių, Kiauleikių ar Palangos, pavieniui niekas neskaičiavo, tačiau, iš šono pažvelgus, jų galėjo būti ir apie 500. Suaukota pinigų suma – šiek tiek daugiau negu 5 tūkst. 100 eurų.
Eismo įvykiai – vienas po kito
Laimei, be skaudžių pasekmių baigėsi 1934 metų gimusio vairuotojo pasivažinėjimas automobiliu „Opel“ sodininkų bendrijoje „Minija“. Penktadienį apie 12.45 val. šis automobilis įvažiavo į gyvatvorę – pareigūnai nuvyko į vietą ir tapo liudininkais to, kad ir vairuotojas, ir gyvatvorės savininkas susitaikė, vienas kitam pretenzijų neturėjo ir, paspaudę rankas, išskirstė.
Nepageidauja galimos kapinių kaimynystės
Praėjusiame „Pajūrio naujienų“ numeryje (2018 09 07) pasirodžius publikacijai „Kūlupėniškiai siekia turėti savo kapines“, nuomonę ir pastebėjimus Kūlupėnų Pušyno gatvės grupės gyventojų vardu išsakė Vilma ir Gintaras Gervinskiai.
|
|
