|
|
|
(1285) 2018-09-07Laukia idėjų, kaip rekonstruoti Rotušės aikštę
Rotušės aikštės sutvarkymo idėjos konkursas įvyko beveik prieš 4 metus ir, galima sakyti, iki šiol buvo užmirštas. Dabar jis ir vėl prisimintas – ne tik iš naujo atverstos tuomet konkursui pateiktos vizualizacijos, tačiau išsakyti savo idėjas kviečiama ir visuomenė. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas teigė, kad vėl prisiminti Rotušės a. rekonstrukciją paskatino pati visuomenė, privačiuose pokalbiuose bei interneto socialiniuose tinklapiuose, pradėjusi diskusijas šia tema ir išsakydama savo vertinimus, pastabas, idėjas, kaip ateityje galėtų atrodyti Kretingos senamiestis. „2019 metais bus atlikta Vilniaus gatvės renovacija iki turbo žiedo, kuriai Savivaldybė turės prisidėti apie 1 mln. eurų, dar apie 1,5 mln. eurų prireiks Sporto komplekso statybai. Tad kitais metais įkelti koją į Rotušės aikštę nebus jokių galimybių. Tačiau planuojame rengti aikštės techninį projektą, kad galėtume 2020 metais startuoti“, – apie tai, kad norisi iš anksto pasidaryti „namų darbus“, kalbėjo V. Domarkas. Idėjas apibendrins Tad dabar, pasak V. Domarko, būtų pats metas visuomenei pateikti savo pasiūlymus, kokią Rotušės a. ateityje ji norėtų matyti. „Turėdami patirtį, kad Kretingos visuomenė aktyviai reiškia savo nuomonę ir noriai dalyvauja, svarstant įvairius projektus, pavyzdžiui, dėl parkų sutvarkymo, einame tuo keliu, kad išgirstume žmonių lūkesčius ir dėl Rotušės a. renovacijos. Juk tai yra istorinis darbas“, – teigė V. Domarkas. Savo pasiūlymus gyventojai gali pateikti Kretingos rajono savivaldybės administracijos vadovams ar Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui. Vėliau surinktos idėjos bus viešinamos, analizuojamos ir vertinamos, specialistai tars žodį, ar jos techniškai galėtų būti įgyvendinamos ir kokių sąlygų tam reiktų. Tačiau galutinę Rotušės aikštės viziją, pasak V. Domarko, suformuluos šiam klausimui sudaryta darbo grupė – jos darbo rezultatai vėliau ir bus pateikti svarstyti rajono tarybai. Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja-vyriausioji architektė Reda Kasnauskė įsitikinusi, kad jau dabar būtina svarstyti, kaip ateityje turėtų atrodyti Rotušės a., nes šiuo metu ji, seniai nesulaukusi jokių investicijų, jau yra fiziškai nusidėvėjusi ir morališkai pasenusi. „Girdime įvairių nuomonių apie Rotušės aikštę, tad norisi, kad gyventojai jas ir išsakytų“, – teigė R. Kasnauskė.
Kodėl partijos tyli apie savo kandidatus į rajono valdžią?
Galvos skausmas – visiems pažįstamas, bet kiekvienam skirtingas
„Kai pacientas pasiskundžia, kad jam skauda galvą, tuomet galvą pradeda skaudėti jo šeimos gydytojui“, – šmaikštavo Kretingos šeimos medicinos centro gydytoja Silvija Zamulskienė, paaiškinusi, kad egzistuoja daugiau negu 200 galvos skausmų rūšių ir atskleisti jų priežastį ne visada paprasta. Tad ieškant atsakymo į klausimą, kodėl skauda galvą, didelė dalis gydymo sėkmės tenka pačiam pacientui – kaip tiksliai jis apibūdins savo būseną ir padės atrasti priepuolius iššaukiančius dėsningumus. „Skausmas pažįstamas visiems. Jau kūdikystėje jis padeda suvokti aplinkinio pasaulio pavojus, išmoko prisitaikyti ir išgyventi, – apie tai, kad skausmas yra neišvengiama gyvenimo dalis, kalbėjo S. Zamulskienė. – Skausmas mus saugo visą gyvenimą, informuoja apie ligas ir skatina ieškoti pagalbos. Iš visų į gydytojus besikreipiančių pacientų apie 60 proc. tai daro, pajutę skausmą.“ Galvos skausmas yra vienas dažniausių pacientų skundų: apie 70 proc. žmonių bent 1 kartą per metus pajaučia galvos skausmą, o maždaug 4–5 proc. žmonių jį patiria kasdien. Viena dažniausių priežasčių – stresas Kretingos šeimos medicinos centro bendrosios praktikos gydytoja Silvija Zamulskienė pastebi, kad viena dažniausių galvos skausmo priežasčių – stresas. „Juk ne veltui yra ir posakis „turiu galvos skausmą“, kai kalbama apie kokį nors rūpestį, – priminė S. Zamulskienė. – Neatsiejama šiuolaikinės civilizacijos dalimi tapo greitas tempas, įtampa, nesveikas gyvenimo būdas – visa tai neretai ir sukelia galvos skausmą.“ Pasak gydytojos, verta domėtis ir išmokti streso valdymo praktikų – jas pritaikius nebereikės ir raminančių vaistų. Svarbu suprasti, kad reakcija į situaciją priklauso tik nuo paties žmogaus individualaus požiūrio – kas vienam gali sukelti emocijų audrą, kitam tebus dar vienas uždavinys, kurį reikia išspręsti. S. Zamulskienė paaiškino, kad galvos skausmas gali būti ir lėtinio nuovargio sindromo požymis, kuris pasireiškia organizmo išsekimu. Tokiu atveju vien pamiegoti nepakanka – atgauti organizmo gyvybines jėgas yra reikalinga ir mediko pagalba. Ilgos valandos prie kompiuterio, automobilyje, žiūrint televizorių taip pat ilgainiui gali sukelti galvos skausmą, ypač – jei, naudojantis kompiuteriu, rankoms nėra atramos. Dėl netaisyklingos kūno padėties sutrinka galvos kraujotaka.
KRETINGOS r. PADVARIŲ k. Rugsėjo 5 dieną apie 8.50 val. sustabdyto traktoriaus „Belarus 80“ su prikabinta grūdų priekaba vairuotojui (gim. 1958 m.) nustatytas 1.83 promilių girtumas. Kelyje KRETINGA–RŪDAIČIAI–ŽIBININKAI. Rugsėjo 3 dieną apie 19 val. vyras (gim. 1952 m.), vairuodamas traktorių „Deutz Fahrt Agrotrom“ ir išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „Opel Zafira“ , kurį vairavo Kretingos r. gyventoja (gim. 1980 m.) ir su juo susidūrė. Nukentėjo „Opel Zafira“ vairuotoja bei 2006 m. ir 2002 m. gimusios keleivės, jos gydosi ambulatoriškai.
„P. n.“ informacija
Moliūgai – ir aplinkos grožiui, ir maistui
Atėjo moliūgų derliaus metas: įvairiaspalviai, įvairiaformiai jie traukia akį, džiugina savo spalvomis, o kuo moliūgas – didesnis, tuo jis labiau konkurencingas dalyvauti tradicinėje Moliūgo šventėje, kuri šiemet – jubiliejinė, rengiama 20-ą kartą. Auginti moliūgą – didžiulis džiaugsmas Simono Daukanto progimnazijos antrokė, 8-erių metų Paulina Zubaitė moliūgą iš „Pajūrio naujienų“ dovanotų sėklų augina kartu su kaimyne Brone Petruliene, kurią švelniai vadina močiute. Abi jos močiutės darže moliūgą pasėjo, jį prižiūrėjo – laistė ir ravėjo. Derlius nenuvylė – Paulina su B. Petruliene ir mergaitės mama Jolanta Zubiene pajuokaudamos svarsto, ar tik moliūgas nesvers, kiek ir pati mergaitė – apie 30 kg. Šalia iš „Pajūrio naujienų“ dovanotų sėklų auginamo moliūgo Paulina pasodino ir kitą moliūgo daigą, kurį užaugino su mokytoja ir bendramoksliais, tačiau šis moliūgas augo kiek silpniau ir yra mažesnis. Mergaitės mama sakė jau pamėgusi moliūgus – verda iš jų tirštą trintą sriubą. O Paulina moliūgą būtinai, sakė, atvešianti į Moliūgo šventę.
Šventojo Tėvo Pranciškaus belaukiant
Jokūbavo parapijos klebonas kunigas Vytautas Liesis parapijos tikinčiuosius rugsėjo 9 d., sekmadienį, 10 val. kviečia dalyvauti Jokūbavo parapijos tituliniuose Švč. Mergelės Marijos atlaiduose. „Melsimės už mūsų Šventąjį Tėvą Pranciškų, kad Viešpats Dievas, išrinkęs jį vyriausiuoju vyskupu, saugotų jį sveiką ir tvirtą savo Bažnyčiai – šventajai Dievo tautai valdyti, o mums, jo atvykimo belaukiantiems, padėtų deramai pasiruošti ir išgirsti jo nešamą evangelinę tikėjimo, vilties ir meilės žinią. Melsimės ir už šeimas“, – atlaidų prasmę akcentavo kunigas. Jis viliasi, kad Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos parapijos šventėje tikintieji iš naujo atpažins teikiamą viltį, išgyvens džiaugsmą ir dėkingumą už visas suteiktas malones belaukiant popiežiaus Pranciškaus, kuris yra pasakęs, jog „meilės džiaugsmas, išgyvenamas šeimoje, yra ir Bažnyčios džiaugsmas“.
„P. n.“ informacija
Tiltą stato galingiausiu kranu Baltijos šalyse
Šią savaitę, statant naująjį tiltą per Akmeną renovuojamame kelyje Palanga–Šiauliai, buvo pasitelktas itin galingas – 500 tonų keliamosios galios – kranas „Liebherr ltm 1500“, atgabentas iš Mažeikių 9 vilkikais. Savaitgalį kranas bus išmontuotas, o pirmadienį vilkikų vilkstinė jį išgabens atgal. Tiltą statančios bendrovės „Žemaitijos keliai“ projektų vadovas Linas Gintalas sakė, jo jų įmonė tilto perdangoms sumontuoti pasisamdė šį itin galingą kraną iš Mažeikių bendrovės „Strėlė logistics“. Kraną į Kretingą atvežė ne visą sukomplektuotą, – vieną dieną užtruko jį sumontuoti, dvi dienas juo buvo keliamos ir tvirtinamos perdangos, o šiandieną kranas jau išmontuojamas. L. Gintalas teigė, jog tą patį kraną jų bendrovė buvo nusamdžiusi ir rekonstruojant senąjį tiltą per Akmeną, kuriuo dabar važiuojama. „Statant abu tiltus, susiklostė labai sudėtinga situacija – prie upės nėra vietos įsirengti statybinę bazę. Kitu atveju, būtų užtekę ir mažesnio galingumo krano, tačiau, trūkstant vietos sandėliavimui, reikėjo krano su dideliu strėlės išmetimu, o tą gali galingesnė technika“, – teigė L. Gintalas. Kraną tilto statytojams išnuomojusios bendrovės „Strėlė logistics“ projektų vadovas Tomas Šmitas patikino, jog šis Vokietijoje 2015-aisiais pagamintas mobilusis teleskopinis kranas – jo strėlė išsitraukia meškerės principu, – yra vienintelis Baltijos šalyse.
Kūlupėniškiai siekia turėti savo kapines
Praėjusiame Kretingos rajono tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas palikti neprivatizuojamus du valstybei priklausančius sklypus Kūlupėnų seniūnijoje, ateityje tikintis juose įrengti Kūlupėnų parapijos kapines. Šie sklypai, kurių bendras plotas yra kone 2 ha, plyti už geležinkelio pervažos, dešinėje kelio Kūlupėnai–Darbėnai pusėje, prie pat miško.
„Visada reikia užmegzti kontaktą su pirkėju. Aš toks žmogus, kad kartais drįstu ir patarti, paaiškinti. Pavyzdžiui, matau jauną moterį, niekaip neapsisprendžiančią, kokį mėsos šmotelį pirkti. Paklausiu, o ką jūs gaminsite? Plovą? Tada parenku tokią raumens dalį, kur mėsa būtų sultingesnė, minkštesnė“, – sako mėsininku dirbantis Algirdas Gvazdžiauskas, tuo tik patvirtindamas, kad šioje profesijoje neužtenka tik gražiai pjauti mėsą. 30 metų šiai profesijai atidavęs vyras atvirauja, kad mėsininku gali būti ne kiekvienas – tam reikia ir drąsos, ir pašaukimo, ir chirurgo rankos. Bet už tai – atlygis, dėl kurio norisi ilgiau likti darbe. Netikėtas karjeros posūkis 58-erių A. Gvazdžiauskas praėjusiais metais buvo pripažintas vienu geriausių „Iki“ parduotuvių mėsos meistru. Savo žiniomis ir patirtimi šiandien vyras dalijasi su jaunais šios profesijos siekiančiais darbuotojais ir džiaugiasi, kai jo mokiniai – tiek vyrai, tiek moterys – šį darbą pamilsta taip pat kaip ir jis. Tiesa, pašnekovo kelias iki dabartinės pozicijos – ilgas ir vingiuotas. „Visada svajojau dirbti medicinoje. Kadangi mokiausi labai gerai, pavyko lengvai įstoti. Deja, dėl šeimyninių aplinkybių, dėl to, kad norėjau vyriškos garbės, išėjau į tarybinę armiją savanoriu. O grįžęs pasirinkau mėsos ir paukštienos technologiją tuometiniame Kauno maisto pramonės technikume“, – pasakojo A. Gvazdžiauskas. Darbą ir studijas derinęs vyras karjerą pradėjo kaip eilinis mėsos išpjaustytojas, o per ketverius metus išmoko visų techninių gudrybių – nuo skerdiminės bazės iki gamybinių procesų. „Anais laikais mėsininkas buvo be galo plati sfera. Dirbome fabrikuose, kuriuose vyko visa gamyba, ūžė šaldymo kameros, stovėjo didžiausi mėsos vagonai. Tačiau tiek tada, tiek dabar šis darbas nėra paprastas. Geras mėsininkas turi išmanyti visą technologiją. Darbas turi patikti žmogui, reikia pašaukimo. Pavyzdžiui, pardavėju lengviau tapti – praeini mokymus ir viskas, o čia kitaip“, – įsitikinęs jis.
|
|
