Pajūrio naujienos
Help
2024 Lapkritis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Apklausa

Ar Lietuva pasirengusi likviduoti tokias avarijas, kaip lėktuvo katastrofa?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1283) 2018-08-31

Vydmantiškių pora siekia susigrąžinti sūnų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Dainora Bendikienė ir Ričardas Kukys sakė labai išgyvenantys, kad prieš 13 mėnesių iš jų buvo atimtas mažametis sūnus. „Išplėšė pačią širdį“, – tvirtino jiedu.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos sprendimu, prieš metus iš Vydmantuose gyvenančios poros – 38-erių Dainoros Bendikienės ir 45-erių Ričardo Kukio – valstybės globon buvo paimtas penkiametis sūnus. „Širdį mums išplėšė iš krūtinės“, – tvirtino vaiko tėvai, apėję įvairias institucijas, kad susigrąžintų vaiką, o dabar laukiantys teismo sprendimo.

Išplėšė iš motinos glėbio

„Įsiveržė į mūsų namus su policija, prokurore ir per 30 sekundžių iš motinos glėbio išplėšė sūnų. Sakė gavę anonimo skundą, kad Dainora 2 kartus sudavė vaikui diržu per užpakalį. Išnagrinėję bylą, nuteisė ją 6 mėnesiams, nors nebuvo konkrečių įrodymų. Bausmės vykdymas buvo atidėtas 1-eriems metams, bet motina visą tą laiką atskirta nuo vaiko, o aš, atseit, viską mačiau ir neuždraudžiau jai smurtauti prieš sūnų“, – redakcijai šeimos bėdą išklojo R. Kukys.

Jo žodžiais, prokuratūra kaltinime nenurodė jokių aplinkybių, kada motina sudavė diržu ir ar kas nors tai matė. Vaiko teisių specialistai rėmėsi tik vaiko ikiteisminio tyrimo metu duotais prieštaringais parodymais. „Ką gali pasakyti 4-erių metų vaikas, išsigandęs ir pasimetęs, svetimoje aplinkoje, jei jį provokuoja žodžiais – taip ar ne“, – piktinosi tėvas.

Vaikas nuo jo paėmimo ligi šiol gyvena Kretingos socialinių paslaugų centre.

Aukštesnė instancija – Klaipėdos apygardos teismas – panaikino Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimą, ir D. Bendikienė buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veiklos mažareikšmiškumo, – baudžiamoji byla šią liepą buvo nutraukta.


Edvardas KATKUS:

– Gal abiturientai mato, kaip sunku suvaldyti šiuolaikinius vaikus, o dar tėvai dėl smulkmenų pretenzijas reiškia? Aš ne vieną šaunų savo mokytoją prisimenu. Pradinėje mokykloje Stropelių kaime mus mokė Jadvyga Kripienė – buvo gera, kaip mama. O iš aštuonmetės laikų labiausiai įstrigo matematikos mokytoja ir mūsų klasės auklėtoja Ruškytė, kuri egzamino metu už padarytą klaidą neskaudžiai man ausį papešė – na, ir kas? Nieko neatsitiko. O pabandytų dabar kas papešti šiuolaikiniam vaikui...

Juozas MAKSVYTIS:

– Prisipažinsiu, man patiko būti mokytoju, mėgau savo darbą ir mokinius. Tačiau ilgainiui tapo aišku, kad pedagogas klasėje – bejėgis. Kuo toliau, tuo labiau tėvai kišasi į mokymo procesą, aiškina, pagal kokias metodikas reikia dirbti, nors tas mokytojas yra aukštojoje mokykloje paruoštas savo disciplinos specialistas. Dažnas ugdymo įstaigų vadovas taip pat labiau negu mokytoją vertina vaiką, nes į mokyklą šis atneša pinigų, o išsilaikyti reikia. Jei neklaužadą pabarsi, tuoj išeis į kitą mokyklą, o direktorius tavimi bus nepatenkintas. Manau, visa tai pastebintis jaunimas dėl to ir nebenori mokyklose dirbti.

Simonas GINEIKIS:

– Kol kas jokios specialybės aš nesu įgijęs, tačiau nė į galvą neatėjo mintis, kad norėčiau būti mokytojas. Pastebėjau, jog šis darbas – sunkus, reikalaujantis daug kantrybės, o atlyginimai, kiek teko girdėti, – maži. Gal tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl ko abiturientai nesirenka pedagogo profesijos, kuri nebėra prestižinė? Jaunimui norisi normaliai gyventi šiandien, o ne kada nors. Prieš trejus metus baigiau Darbėnų gimnaziją. Su visais mokytojais neblogai sutariau, tad visiems ir linkiu gražios Rugsėjo 1-osios!

Rolandas KATKUS:

– Vidurinės mokyklos atestatą aš gavau Kretingos verslo ir technologijos mokykloje, kur įgijau ir specialybę. Buvo visokių mokytojų. Mes, moksleiviai, už žmogiškumą vertinome meistrą Steckį ir auklėtoją, kurios pavardės nebeprisimenu. Jie turėdavo laiko ir kantrybės įsiklausyti į problemas, suprasdavo, palaikydavo. Bet juk ne visi tokie atsidavę pedagogai iš prigimties gali būti. O jei nėra tikro potraukio dirbti su vaikais, ugdyti juos, tai ir gerai, kad nesirenka tokios specialybės.

Kalbino Audrone GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Vakar Kretingos rajono savivaldybės taryboje svarstant rajono kelių ir gatvių tvarkymo eiliškumo problemas Kretingsodyje gyvenantis tarybos narys Vilius Adomaitis pareikalavo, kad Savivaldybės vadovai viešai pasakytų vardą ir pavardę žmogaus, dėl kurio spaudimo Kretingsodyje asfaltuoti buvo pasirinkta Rožių gatvė.


Kalniškiuose mokyklos nebėra

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Savivaldybėje

Praėjusį ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės taryba panaikino pradines klases Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro Kalniškių pradinio ugdymo skyriuje.


Per bendrystę – pagalba vienas kitam

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Švietimas

Kretingos meno mokyklos pučiamųjų instrumentų mokytojas Alvydas Bružas ne šiaip sau geru žodžiu mini savo kurso draugų – buvusios Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakulteto orkestrinio dirigavimo katedros absolventų susitikimą po 30 metų. Būtent šiame susitikime jis pabendravo su kolega viešosios įstaigos „Conmusica“ Panevėžyje atstovu Vygintu Trepekūnu, kuris Kretingos meno mokyklos pučiamųjų orkestrui padovanojo 30 komplektų rūbų.


Bernadetą itin sujaudino Tanzanijos sostinėje Dodomoje esantis „Vilties kaimelis“. Jame gyvena vaikai, daugumai jų infekuotas ŽIV.

taip tvirtino kretingiškė Bernadeta Kaminskaitė, kuri šią vasarą beveik šešias savaites savanoriavo Tanzanijoje. Misiją rytų Afrikos valstybėje rengė „Savanorystės Misijų Korpusas“ – ne pelno siekianti organizacija, prieš pusantrų metų įkurta kretingiškio Roko Balsio. Šioje misijoje dalyvavo vienuolika organizacijos atrinktų savanorių, kurie pusantro mėnesio Tanzanijos sostinėje Dodomoje mokė vaikus, atnaujino klases ir savanoriavo vaikų globos namuose.

Troško padėti kitiems nuo vaikystės

Bernadeta svarstė, kad turbūt gimė su troškimu savanoriauti. Jau vaikystėje ji svajojo, kad vieną dieną važiuos į Afriką. Šią jos svajonę sustiprino šeštoje klasėje geografijos mokytojos parodytas filmas apie misionierių Hermaną Šulcą ir jo misiją Ruandoje, todėl Bernadeta sau pažadėjo, kad vieną dieną tikrai vyks į šį žemyną.

Įgyvendinti merginos troškimą paskatino bičiulio – „Savanorystės Misijų Korpuso“ įkūrėjo Roko Balsio – pavyzdys ir savanorystė, kai jis prieš dvejus metus su Mančesterio universiteto grupe vyko į Tanzaniją. Bernadetą sužavėjo jo pasakojimas ir patirti išgyvenimai, visa tai atrodė jai labai artima.

„Savanorystės Misijų Korpusas“ įkurtas 2017 metų sausį. Šios organizacijos tikslas – skatinti jaunus žmones altruistiškai dirbti, padėti savo šaliai ir trečiojo pasaulio valstybėse gyvenantiesiems žmonėms.

„Savanorystės Misijų Korpusas“ yra orientuotas į Lietuvos jaunimą, kaip naująją tautos kartą, gebančią ir galinčią prisidėti prie geresnio Lietuvos ir viso pasaulio kūrimo bei krikščioniškųjų vertybių ugdymo. Šios vertybės svarbios ir Bernadetai, todėl ji troško ne tik įgyvendinti savo svajonę, bet ir padėti žmonėms.

Misijai ruošėsi devynis mėnesius

Mergina pasakojo, kad į savanorių atranką užsiregistravo paskutinę registracijos dieną, o pranešimo apie kvietimą į interviu ji net nepastebėjo: „Tądien, kai atėjo pranešimas, kad aš pakviesta į interviu, taip pat sužinojau, kad įstojau į universitetą, tad besidžiaugdama šiuo gyvenimo įvykiu nepastebėjau laiško iš „Savanorystės Misijų Korpuso“. Kad esu atrinkta tolimesniam etapui, supratau, kai mane pridėjo į socialinio tinklo „Facebook“ grupę.“

Bernadeta teigė, kad į interviu buvo pakviesta trisdešimt jaunuolių, tarp jų buvo ir draugų bei pažįstamų. Interviu metu buvo užduodami probleminiai klausimai, į kuriuos kandidatai turėjo išsamiai atsakyti. Po šio interviu misijai Tanzanijoje buvo atrinkta vienuolika žmonių.

Misijos savanoriai visus metus kartą per mėnesį rinkosi į rekolekcijas, kurių metu siekė sukurti tvirtą, vieni kitais pasitikinčią komandą. Pirmųjų rekolekcijų metu savanoriai davė priesaiką, jie tapo „Savanorystės Misijų Korpuso“ nariais.


Visi tėvai visais laikais susiduria su viena esmine vaikų auginimo problema – jie dažnai nežino, kur iš tiesų jų vaikai leidžia laiką, išėję su draugais, ir ar elgiasi deramai. Kita vertus, ir tėvai, jei atsimintų savo jaunystę, kažin, ar patys galėtų viską papasakoti savo vaikams, nes kiekvienas „išsilakstymo“ laikotarpiu yra pridaręs kvailų dalykų – tai įdomios ir pamokančias istorijos, kurios dažnai yra nutylimos.


Kaip pritapti naujokui? Šis klausimas kupinas vilčių, susidomėjimo ir nerimo. Taip būna, prieš einant į svarbią naują vietą.


Beveik kiekvieno žmogaus gyvenime žinios, televizijos laidos ir blizgantis šou pasaulis yra kasdienybė. Mes gyvename nuolatiniame naujienų sraute, bet ar susimąstome, kaip tos naujienos ateina mūsų link, ir koks didžiulis žurnalistų darbas slypi už švytinčios laidų vedėjo šypsenos?


Prasideda nauji mokslo metai, o Tu nežinai, ką veiksi po pamokų – kviečiame tapti „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariu. Jei patinka būti įvykių centre, mėgsti bendrauti su žmonėmis ir patinka rašyti, drąsiai ateik pas mus!


Būsima Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė Simona Žiliūtė nutarė skirti ateitį savo aistrai – muzikai. „Šią profesiją pasirinkau norėdama dar labiau įsigilinti į visas muzikos įdomybes, atrasti dar kažką, kas padėtų suprasti, kaip kuo tiksliau muzikos garsais klausytojams perteikti kokią nors emociją, papasakoti istoriją“, – sakė S. Žiliūtė.


Į Gargžduose įvykusias XI Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių zonines varžybas susirinko 180 sportininkų iš Klaipėdos miesto, Klaipėdos, Šilutės, Skuodo, Kretingos, Rietavo rajonų savivaldybių.


Į miškus pasipylė grybautojai

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Gamta

Vasarai baigiantis į miškus patraukė grybautojai. Mokslininkai teigia, kad, nors sąlygos grybams augti šiuo metu ir pagerėjo, tačiau tokių grybingų metų, kaip pernai, vis tiek nebus.


Šįmet Kretingos rajono savivaldybė gavo du naujus mokyklinius autobusiukas – vienas jau vakar atriedėjo į Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinę mokyklą, o kitas Salantų gimnaziją pasieks lapkričio mėnesį.

LR Švietimo ir mokslo ministerija informavo, kad iš viso šiemet savivaldybėms bus perduoti 157 geltonieji autobusai, vežiosiančius vaikus į mokyklas.

Šiemet nupirktas rekordinis šių autobusų skaičius – jų 75 daugiau negu pernai, tam skirta 6,34 mln. eurų iš ES investicijų.

Nauji autobusai bus skirti vežioti mokinius iš reorganizuotų, likviduotų ir pertvarkytų mokyklų kaimuose ir miesteliuose, gyvenančius toliau kaip 3 km, taip pat priešmokyklinio ugdymo, specialiųjų poreikių turinčius mokinius.

Visi mokykliniai autobusai turi 19 vietų. Didesniam saugumui užtikrinti, juose įrengti ES standartus atitinkantys užvedimą blokuojantys alkotesteriai.

Geltonųjų autobusų projektas vykdomas jau 18 metų ir iš viso mokykloms perduota 1060 autobusiukų.

„P. n.“ informacija


Supykdė traukinio vėžių remontas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema

Klaipėdos g. Nr.133B ir Briedžio g. Nr.2 gyventojai redakcijai skundėsi, jog geležinkeliečiai neva neatsakingai remontuoja geležinkelio liniją ties Bajorais: tarp naujai paklotų bėgių palikti tokie tarpai, kad galima užkišti du pirštus, ir per juos važiuojantys traukiniai kelia didžiulį triukšmą.


„Kas šeimoje tampa nebereikalinga, meta į konteinerius prie kapinių – tai nutinka taip dažnai, kad jau varo į neviltį“, – sakė kapinių prižiūrėtoja Romutė Gedminienė, kuri trečiadienio rytą konteineriuose prie naujųjų miesto kapinių pamatė suverstas automobilių detales.


Tragedija Jokūbavo kaime – rugpjūčio 28 d. apie 16 val. 2 min. įmonės teritorijoje krautuvas „Volvo L90H“ kaušu kliudė ir ratais pervažiavo bendrovės „Babruna“ direktorių Petrą Paulauską (gim. 1957 m.). Vyras nuo patirtų sužalojimų mirė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas