Pajūrio naujienos
Help
2024 Lapkritis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Apklausa

Ar Lietuva pasirengusi likviduoti tokias avarijas, kaip lėktuvo katastrofa?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1281) 2018-08-24

Į mokyklą – per Žemaitės alėjos gūbrius

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Šį rudenį į Kretingos Marijono Daujoto pagrindinę mokyklą skubantiems mokiniams bei jų tėvams reikės laviruoti tarp mašinų spūsties ir išraustų kelkraščių.

Panašu, jog šis ruduo dar gerokai patampys nervus visiems, judantiems per iškasinėtą Žemaitės alėjos kryžkelę. Vietoj to, kad vaikai iš Padvarių, J. Basanavičiaus gatvės kvartalo bei Kretingsodžio į Marijono Daujoto pagrindinę mokyklą, kaip buvo žadėta, kulniuotų renovuota gatve, šį rudenį jiems, laviruojant tarp didžiulių mašinų srautų, teks įveikti sankasų barjerus rengiamame turbo žiede.

Supils praėjimą pėstiesiems

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko žodžiais, po nesyk pratęstos sutarties su rangovu – bendrove „Žemaitijos keliai“ – buvo sutarta Žemaitės alėjos renovacijos darbus užbaigti iki rugsėjo 15 dienos.

„Daugiau nebesitaikstysime su netesybomis. Žinome, kad „Žemaitijos keliai“ per vasarą prisigriebė darbų pagal žvyrkelių asfaltavimo programą ir nesiskubino užbaigti Žemaitės alėjos. Taikysime sankcijas ir skaičiuosime delspinigius“, – kalbėjo ryžtingai nusiteikęs V. Domarkas, prieš išvykdamas į Vilnių aiškintis situacijos su Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovais.

Praėjusį trečiadienį susitikime, kurį pats V. Domarkas ir inicijavo išsiuntęs raštą Kelių direkcijai, dalyvavo direktoriaus pavaduotojas Eduardas Grinaveckas bei bendrovės „Žemaitijos keliai“ generalinis direktorius Albertas Stukas. „Iš anksto nerimavome, kad darbai nebaigti – rugsėjį bus didelis judėjimas kryžkelėje, ir vaikams nesaugu pasiekti mokyklą“, – tvirtino administracijos direktorius.

Jo žodžiais, susitarta, kad rangovas laikinai aptvers ir suformuos praėjimą per Žemaitės alėją, pėsčiųjų srautus nukreipiant per išpiltą paaukštintą juostą. Dabar gi nuimti bortai, ir pėstiesiems tektų lipti į gatvę, ją įveikiant lyg per geležinkelio bėgius. Rangovas neatmetė galimybės, jog ligi rugsėjo pirmosios jų samdyta bendrovė „Pamario keliai“ dar galį spėti įrengti toje vietoje ir šaligatvį.


Sigitas VALAITIS:

– Rugsėjo 1-oji – ypatinga diena metuose, skirta ateities kartoms. Gražu matyti po vasaros pilnas gatves pasipuošusių mokinių su gėlių puokštėmis ar naujais vadovėliais, daug jaunatviškų šypsenų. Mes su žmona užauginome tris dukras (dabar jau ir anūkų, ir proanūkių pilna) – Rugsėjo 1-oji mūsų namuose visada buvo vaikų, mamos ir tėčio šventė. Liūdna, kad visuomenė dabar orientuojama į dažnam, ypač vyresnio amžiaus, žmogui nesuprantamą šeimos sampratą.

Alytė CIRTAUTIENĖ

– Mažasis mano vaikas – 15-os. Be abejo, paauglys jau nebenorėtų, kad Rugsėjo 1-ąją jį tėvai lydėtų į mokyklą. Manęs irgi nelydėjo – dirbo tuometiniame kolūkyje, nebuvo laiko. Tačiau šventę širdyje lig šiol nešiojuosi nuo mažų dienų. Juk kaip smagu būdavo po vasaros atostogų susitikti su draugais! Įsivaizduoju, kad taip yra ir dabartiniam jaunimui.

Gvidas ŠEŠTOKAS:

– Kadangi mano mama – mokytoja, namo jos parsineštos mokinių dovanotos gėlės dar labiau sustiprindavo jausmą, kad Rugsėjo 1-oji yra ypatinga. Be abejo, prisimenu ir keletą įsimintinų savo rugsėjo 1-ųjų: kai po ketverių metų, praleistų „Pasakos“ lopšelyje-darželyje, pirmąkart atėjau į penktą klasę Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – tokia didelė tada ji atrodė, – o paskui, kai atvažiavau studijuoti į Vilniaus universitetą.

Gintas DAUKANTAS:

– Mano rugsėjo 1-osios seniai praėjo, bet visada atkreipiu dėmesį į tą dieną gatvėje vyraujančias smagias žmonių nuotaikas. Pats dirbu Anglijoje, ten gyvena ir mano vaikai, o štai penkiametė sesers dukra Leticija, kiek žinau, ir į vaikų darželį auklėtojai tą dieną gėlę neša. Po iškilmių su mama, kartais dar ir su tėčiu nueina į kavinę ledų ar kokių kitų saldumynų – didesnės šventės vaikams negali būti.

Kalbino Audrone GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Šį rudenį bus dveji metai, kai Kretingos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai įsikėlus į naujas patalpas Tiekėjų g., senasis pastatas Kęstučio g. liko tuščias. Pastatą rengiamasi perduoti Turto bankui, tačiau verslininkai jau dabar domisi galimybe įsigyti šį objektą.


Šią savaitę Vilniuje Kretingos rajono savivaldybės vadovai Švietimo ir mokslo ministerijoje su ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento vadovu Sauliumi Zybartu aptarė Kretingos verslo ir technologijų mokyklos pertvarkymo galimybių studiją, parengtą Savivaldybės užsakymu. „Mums patarė dar kartą įsivertinti esamą situaciją,“ – po susitikimo ministerijoje sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas.


Vakar ir užvakar Kretingoje viešėjo ir įvairias socialines įstaigas su specialia socialine misija aplankė trimis autobusais keliaujantis gausus būrys – 150 svečių iš 24 Europos šalių, – Lietuvoje vykstančio II Europos pasauliečių pranciškonų bei pranciškoniškojo jaunimo kongreso dalyvių.


Planuojama, kad jau kitais metais kretingiškiai galės naudotis naujais požeminiais ir pusiau požeminiais konteineriais, kurie ne tik atrodys estetiškiau už dabar mieste esančias konteinerių aikšteles, bet ir leis sutaupyti daugiau vietos. Keisis ir jau įprastų – antžeminių – konteinerių aikštelių vaizdas, nes ir šios bus rekonstruotos.


Specialistai teigia, kad saulės elektrinės – atsiperkanti investicija, vartotojui leidžianti sumažinti išlaidas ir būti nepriklausomam nuo bet kada galinčių padidėti elektros kainų. Lietuvos energetikos ministerija gyventojams, savo reikmėms ketinantiems įsirengti saulės elektrines, siūlo supaprastintą tvarką ir finansavimą.


Lyg trobelės ant vištos kojelės

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pomėgis

Tarvydų kaime, palei kelią Kretinga–Darbėnai, sukant į Dimitravą, stovi sena sodyba, traukianti akį smagiu statiniu – primenančiu trobelę ant vištos kojelės iš vaikystėje žinomos pasakos, o už jos – dar keli keisti nameliai. Pasirodo, tai – sodybos šeimininko Mindaugo Jonuškevičiaus paukščiams įrengtos buveinės – inkilai bei lesyklos.


Artojas iš Kretingos Kazys Genčius šeštadienį išvyksta į Pasaulines artojų varžybas Vokietijoje, netoli Štutgarto miesto.


Ūkininkai bijo: problema gali sprogti kaip bomba

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemės ūkis

Javapjūtė šiemet baigėsi maždaug trimis savaitėmis anksčiau, tačiau džiaugsmo žemdirbių akyse – nedaug: grūdų derlius Lietuvoje 25 proc. mažesnis, o Kretingos rajone jo negauta nė pusės. Nerimą kelia baimė sankcijų dėl neįvykdytų sutarčių su supirkėjais, o tiems ūkininkams, kurie pasiėmę dideles sumas paskolų, – dar ir su bankais. „Kol kas – štilis, tačiau problema netrukus smogs visa galia“, – neabejojo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus.


Statybininkas ėmėsi gaminti actą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemės ūkis

Laukžemėje prieš kelerius metus pagal savitus filosofinius bei architektūrinius principus įsirengęs naują namą, 47-erių klaipėdietis Artūras Šorys ėmėsi gaminti actą. „Pirmiausia susidomėjau actu gydymo, po to – sveikatinimo tikslais ir galop, – kaip jį naudoti kosmetikoje bei kulinarijoje“, – kalbėjo gyvenimo pokyčius mėgstantis vyras.


Ką Nasrėnuose valgė gėrė Palangos Juzė

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemės ūkis

Garsi Nasrėnų kaimo šeimininkė Regina Simonaitienė per susibūrimus gamina ir svečius vaišina tuo, ką pati išmoko iš savo motinos nasrėniškės Emilijos Viskontaitės, o ši – dar iš savo „babūnės“. Todėl tikėtina, kad žmonės ir šiandien skanauja silkę, kastinį ar „cibulynę“ pagal receptus to meto, kai po gimtąjį Motiejaus Valančiaus kaimą vaikštinėjo „kriaučius“ Viskontas, rašytojo pavadintas Palangos Juze.


Pasibaigė pasėlių deklaravimas. Palyginus su ankstesniais metais, skaičiai beveik nesiskiria: tiesioginėms išmokoms gauti paraiškas pateikė 2 tūkst. 483 Kretingos rajono žemdirbiai, deklaravę 53,18 tūkst. ha plotą. Vidutinis lauko dydis – 21, 42 ha.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas