Pajūrio naujienos
Help
2024 Lapkritis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Apklausa

Ar Lietuva pasirengusi likviduoti tokias avarijas, kaip lėktuvo katastrofa?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1274) 2018-07-31

VMI deklaracijose – politikų turtai

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis
Remiantis paviešintomis deklaracijomis, turtingiausių Kretingos rajono tarybos narių sąrašo viršuje (iš kairės viršutinėje eilėje): Vladas Baltuonis, Augenija Juknevičienė, Danutė Skruibienė, (iš kairės apatinėje eilėje) Almantas Skruibys, Raimundas Puškorius, Alvydas Jonaitis.

Kretingos rajono savivaldybės taryboje yra vienas milijonierius, užtat kitas tarybos narys per šią kadenciją prarado turto daugiau kaip už 90 tūkst. Eur, o tarp politikų sutuoktinių prasčiausia yra mero žmonos situacija – ji neturi jokio turto. Bent jau toks rajono politikų finansinis portretas susidaro, išanalizavus metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenų išrašus, kuriuos paviešino Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Įstatymai numato, kam privalu deklaruoti turimą turtą – į šią kategoriją patenka ir rajono tarybos nariai bei jų sutuoktiniai. Tokia prievolė yra skirta viešumui bei skaidrumui užtikrinti, visuomenės savikontrolei, be to, VMI turto ir pajamų deklaracijų duomenis naudoja nustatant rizikingiausius mokesčių mokėtojus. Vienintelis milijonierius

Išanalizavus 25 Kretingos rajono tarybos narių deklaracijas, paaiškėjo, kad turtingiausias yra socialdemokratas Vladas Baltuonis, kuris Kalniškiuose turi kalakutų ūkį – per 2017 metus jo bendra suma už turimą turtą sudaro 1 mln. 230 tūkst. 455 Eur.

Į šią sumą neįskaičiuota pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma, kurią V. Baltuonis nurodo deklaracijoje – 60 tūkst. Eur. Tačiau net ir kiekvienais metais turėdamas neišmokėtos skolos, per šią kadenciją, t. y. pastaruosius 3 metus, V. Baltuonis vertėsi sėkmingai – jis per visą šį laikotarpį praturtėjo 192 tūkst. 143 Eur, ir kol kas yra vienintelis milijonierius rajono taryboje, šiuo atžvilgiu savo kolegas palikdamas toli už nugaros.

Gerai sekėsi ir V. Baltuonio žmonai Vilijai – per pastaruosius 3 metus ji savo turtą padidino apie 16,5 tūkst. Eur, o iš viso per 2017 metus nurodė turinti 197 tūkst. 419 Eur.


Po gatvės rekonstrukcijos – potvyniai kaimynams

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Gatvės interviu
Vytautas Raudys (kairėje) ir Stasys Tamošauskas stebėjosi, kodėl Minijos g. toks aukštas lietaus surinkimo šulinys – į jį vanduo niekaip negalėtų sutekėti, tad jis ir srūva į Kartenos g.

Užteko ir vasaros lietaus, kad gyventojai įsitikintų, jog jų nuogąstavimai buvo neveltui – iš Minijos g., kuri buvo neseniai rekonstruota ir dar yra „nepriduota“, vanduo nevaržomas sutekėjo į šalutines gatves – Kartenos, Plungės ir Kauno. Buvo užtvindyti kiemai, sklypai, kai kam rūsyje vandens susitvenkė 10-20 cm. „Tai kas bus rudenį?“ – klausė gyventojai.

Kartenos gatvės gyventojai Vytautas Raudys ir Stasys Tamošauskas, kalbėję visų kaimynų vardu, stebėjosi, kodėl, rekonstruojant Minijos g., buvo taip aukštai iškeltas lietaus surinkimo šulinys.

„Mes iš karto darbininkams sakėme, kad vanduo gi nebėgs aukštyn, šulinį reikia žeminti – mums atkirto, kad viską daro pagal projektą“, – sakė V. Raudys ir S. Tamošauskas. Vyrai pasakojo: seniau, kai abipus Minijos g. ėjo du grioviai, lietaus vanduo sutekėdavo ten, be to, skersai gatvės buvo nutiestas vamzdis, tad aplinkinių gatvių gyventojams potvynių netekdavo patirti. Dabar gi, nebeturėdamas, kur kitur nutekėti, per lietų vanduo upeliu srūva į aplinkines gatves. Gyventojai dėl šios problemos jau kreipėsi į Savivaldybę – prieš mėnesį atvykę specialistai žadėjo situaciją spręsti, tačiau iki šiol jokie darbai Minijos g. nevyksta.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOJE.

TRAKŲ g. Liepos 28 dieną apie 15.28 val. sustabdytas įtartinai manevravęs automobilis „Ford Galaxy“, kurio 1981 m. gimusiam vairuotojui nustatytas 3,15 prom. girtumas.

KRETINGOS r.

ŽYGŲ k. Liepos 27 dieną apie 0.10 val. miškelyje, pavėsinėje, sulaikyti 4 vyrai, kurie, įtariama, vartoję narkotines medžiagas. Apžiūrėjus pavėsinę, joje rastas popieriaus lankstinukas su rusvos spalvos augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga. Vyrai sulaikyti ir uždaryti į areštinę.

PALANGOJE.

Liepos 26 dieną Palangos m. PK užregistruotas pranešimas apie tai, kad vyras (gim. 1991 m.), apie 3.30 val. atėjęs prie savo automobilio „VW Golf“, pamatė išdaužtus visus automobilio langų stiklus, nulaužtą galinio vaizdo veidrodį, išdaužtus priekinius ir galinius žibintus, įlenktas visas keturias duris, variklio dangtį, sudaužytą multimediją. Padaryta žala – 3 tūkst. 500 eurų.

ŽUVĖDRŲ g. Liepos 28 dieną apie 18.46 val. kilo konfliktas tarp neblaivių sugyventinių. 1993 m. gimęs (1,87 prom.) Šalčininkų rajono gyventojas konfliktavo su 1988 m. gimusia sugyventine (2,39 prom.), moteris ranka sužalojo vyrui kaklą bei grasino peiliu. Namuose buvo 2011 m. gimęs mažametis vaikas, kuris perduotas Vaiko teisių apsaugos specialistams.

„P. n.“ informacija


Vyriausiasis „Kretingos Minijos“ treneris Arvydas Balsevičius įsitikinęs, jog norimą rezultatą galima pasiekti tik sunkiu darbu per treniruotes ir futbolininkams visą save atidavus rungtynėms.

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) II lygos Vakarų zonos pirmenybėse žaidžianti rajono futbolo komanda „Kretingos Minija“ rytoj pradeda II rato kovas. Vyriausiasis „Kretingos Minijos“ treneris Arvydas Balsevičius „Pajūrio naujienoms“ teigė, jog komandos nuotaikos – geros, o svarbiausia – esama noro ir pasiryžimo pagerinti rezultatą.

„Nors turėjome pertrauką ir galėjome ilsėtis, to nedarėme: mažumėlę atsipūtę po I rato rungtynių, kibome į darbą, ypač – jaunimas“, – A. Balsevičius akcentavo, jog II rato susitikimams „Kretingos Minija“ rengėsi įtemptai ir nuosekliai.

Nors I rato rezultatas ir nėra labai blogas – sužaidusi 11 rungtynių ir patyrusi 2 pralaimėjimus bei turėdamas 5 lygiąsias, „Kretingos Minija“ užima VII turnyrinės lentelės poziciją, – jis netenkina nei komandos vadovų, nei rėmėjų, nei trenerių, o ir pačių žaidėjų.

„Mums sunkiai sekasi puolant. Gynyboje susitvarkome, o štai puolime – ne. Komandai trūksta universalių žaidėjų, kurie lemiamu momentų gebėtų sužaisti šaltakraujiškai, rezultatyviai“, – nesėkmių priežastis įvardino vyriausiasis komandos treneris, kurio pastebėjimu, puolėjas turi būti greitas, pakankamai techniškas, veržlus, su charakteriu, gudrus. Būtent tokio žaidėjo ir trūksta.

Komandai ne į naudą ir žaidėjų kaita: jaunimas, sulaukęs 18 metų, išvažiuoja dirbti, mokytis – vien po praėjusio sezono pasikeitė 9 žaidėjai, vadinasi, prieš sezoną formuojant komandą – vėl viskas iš pradžių. A. Balsevičiaus teigimu, žaidėjų rotacija treneriams yra labai nedėkingas reiškinys, tačiau jį lemia gyvenimiškos situacijos.


Dešimt dienų Kartenoje stovyklavę jaunuoliai iš Prancūzijos sustojo bendrai nuotraukai kartu su treneriu Vaidotu Juzuičiu ir Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro direktore Laima Mačerniene.

Vaidotas Juzuitis – nusipelnęs sportininkas, krepšinio treneris Prancūzijoje, tačiau gimęs ir augęs Kartenoje. Nors Prancūzijos krepšiniui jis paskyrė jau 25 savo gyvenimo metus, tačiau gimtojo krašto neužmiršta, dažnai grįžta, o šiemet į Karteną pakvietė ir 16 savo auklėtinių prancūzų.

Buvęs Lietuvos nusipelniusio trenerio kretingiškio Stasio Ruzgailos auklėtinis Vaidotas Juzuitis baigė Panevėžio sporto mokyklą-internatą, studijavo Kūno kultūros institute, vėliau krepšininko karjerą tęsė Plungės „Olimpe“. Visgi platesni vandenys Vaidotą traukė labiau, todėl nusprendė ieškoti krepšinio klubo Prancūzijoje. Šiandien jis – Pietų Prancūzijoje esančio Pertuis miestelio krepšinio klubo „CS Pertuis Basket“, kuriame – apie 250 krepšininkų, pagrindinis techninis treneris.

Prancūziją Vaidotas pasirinko neatsitiktinai, sakė visada norėjęs ten gyventi ir žaisti krepšinį. „Atsimenu, kai baigiau vidurinę mokyklą, buvo tokia tradicija: į butelį įdėti lapelį, jį užkasti ir pasodinti medį. Dabar jeigu iškastume, nustebtumėt – parašiau, kad noriu būti profesionalus sportininkas ir gyventi Prancūzijoje“, – pasakojo Vaidotas. Kas žino, gal Vaidoto užrašytas tikslas ir paskatino jo taip atkakliai siekti?

Kartenoje Vaidotas surengė sportinę-kultūrinę stovyklą 14–19 metų jaunuoliams: dešimt dienų stovyklavę prancūzai įsikūrė Kartenos mokyklos-daugiafunkciame centre, kurio darbuotojai parūpino vietas miegoti, o mokyklos stadione buvo rengiamos treniruotės.

Vaidotas pasakojo, kad idėja ką nors suorganizuoti Kartenoje kilo jau pernai, susitikus su mokyklos direktore. Užteko dešimt minučių pokalbio, kad būtų aišku, kokie bus kitos vasaros planai. „Kodėl Kartenoje? Nes Kartena pasiūlo geriausias sąlygas. Gal man taip atrodo, nes aš pats iš čia, bet kai parvažiuoju namo, aš matau, kad čia yra visos sąlygos užsiimti sportu, yra visko, ko širdis geidžia: galiu sportuoti, galiu bėgioti, niekas netrukdo“, – sakė pašnekovas.


Bajorų kūlį aptikęs KASP karininkas kapitonas Tomas Malūkas (dešinėje) jį parodė „Lietuvos žinių“ žurnalistui kraštotyrininkui mūsų kraštiečiui Denisui Nikitenkai, kuris radiniu sudomino mokslo pasaulį.

Mūsų kraštietis žurnalistas kraštotyrininkas Denisas Nikitenka ne per seniausiai paviešino žinią apie daugybę mįslių užminusį radinį – Akmenos upės krante, aukštumoje ties Bajorais, stūksantį stambų riedulį, žemaičiai pasakytų – kūlį, kuris ypatingas tuo, jog jame iškalti Gediminaičių stulpai, kryžius ir mįslingos linijos.

Šį galingą akmenį – apie metrą aukščio ir 6 m apimties – prieš 10 metų aptiko Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios savanorių rinktinės karininkas kapitonas Tomas Malūkas. Tačiau jis radiniui didelės reikšmės nesuteikė ir D. Nikitenkai, „Lietuvos žinių“ žurnalistui, akmenį parodė visai neseniai. „Išmatavęs, nufotografavęs akmenį, nustatęs jo koordinates, skutimosi putomis išryškinęs simbolius, apie akmenį pranešiau mokslininkams, kurie radinį pakomentavo tik visą savaitę nagrinėję turimą medžiagą. Kol kas mokslo pasaulis, pirmą kartą sužinojęs apie Bajorų akmenį, pateikia tik versijas – kad būtų nustatyta tikroji akmens ir ant jo iškaltų simbolių kilmė, reikia papildomų tyrimų“, – neabejojo straipsnio „Akmens paslaptys suintrigavo mokslininkus“ („Lietuvos žinios“, 2018 07 25) autorius.

Gali būti, kad mokslo pasauliui iki šiol nežinomas akmuo – unikalus Lietuvoje istorijos paminklas, menantis pagonybės laikų kulto vietą arba XIII amžiaus Livonijos ordino, XV amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikų riboženklius arba tai – tarpukario sueigų, švenčių vieta.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas