|
|
|
(1272) 2018-07-24Kretingos greitoji medicinos pagalba: 60 permainingų metų
Šešiasdešimties metų jubiliejų paminėjo Kretingos greitoji medicinos pagalba. Tiek dabartiniams darbuotojams, tiek veteranams skirta šventė, kurią vedė profesionalus renginių vedėjas Remigijus Žiogas, įvyko Kretingos rajono kultūros centro šokių salėje. Pasiruošę iššūkiams „Labai džiugu, kad vadovybė nepamiršo ir mūsų – tų, kurie buvome prie greitosios medicinos pagalbos Kretingoje ištakų, kurie dar dirbome su senais „Vazais“ ir vilkėdami rusiškas „vatinkas“, – sakė „Pajūrio naujienų“ pakalbinti vairuotojai amžiumi vyriausias Vytautas Raudys, po tris dešimtmečius šioje tarnyboje išdirbę Bronius Buivydas ir Edmundas Stonkus. Anot jų, darbas buvęs įdomus, nes kaskart – nauji pacientų veidai. Bet ir liūdnų akimirkų yra tekę išgyventi – kai, namuose palikus mažus vaikus, į ligoninę reikėdavo išvežti sergančią jų mamą arba kai mirdavo pažįstami, draugai, kuriems medikai nebegalėdavo padėti. „Tokiais atvejais ir mums ašaros byrėdavo“, – neslėpė gražiausius gyvenimo metus greitosios vairuotojo darbui pašventę vyrai. Medicinos technika tada buvusi nemoderni: mašinos – prastos, neturėjo, kaip dabar, nei defibriliatorių, nei elektrokardeografų, su vairuotojais į iškvietimus išvažiavusioms felčerėms daug sunkiau buvo nustatyti diagnozę. Pasak ilgametės skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistės Zitos Gaudutienės, pirmieji du greitosios medicinos pagalbos postai (Salantų tada dirbo savarankiškai) buvo įkurdinti ligoninės rūsyje. „Jokių dispečerių neturėjome, žmonėms paskambinus numeriu 03, patys priimdavom iškvietimus, užrašydavom į knygą ir išlėkdavom suteikti pagalbos. Didžiausią atsakomybę jausdavom, kai nespėdavom į ligoninę atvežti gimdyvių – būdavo ypač daug atvejų, kai moterys mažylius pagimdydavo tiesiog mašinose“, – prisiminimais dalijosi ji. Medikės žodžiais, šiandien viskas gerokai kitaip – personalas nuolat mokosi, tobulėja, nes privalo sugebėti valdyti elektroninę įrangą. Ši įranga, kad ir tokios pat paskirties, bet skirtingų gamintojų, todėl skirtingai valdoma – dirbi su viena, sugedus čiumpi kitą, tad iššūkiams visada turi būti pasiruošta.
Tolių g. gyventojai kreipėsi į Saugaus eismo komisiją, prašydami įrengti garsą izoliuojančią tvorą, greitį mažinančius kalnelius ir išasfaltuoti kelią nuo „Žemaitijos“ sodų senojo radijo stoties pastato link. Šį kreipimąsi pasirašė 28 Tolių g. Nr. 15 ir Nr. 17 daugiabučių namų gyventojai.
Problemą spręs kompleksiškai
Šiltuoju metų sezonu prie tvenkinių traukia būriai pėsčiųjų ir dviratininkų, tačiau jie yra nesaugūs, nes Dvaro ir Parko gatvėmis jaunimas laksto automobiliais ir motociklais, viršydamas greitį. Tokią problemą paskutiniame Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdyje iškėlė Edmundas Bružys ir Juozas Benetis, kalbėję visų Dvaro ir Parko gyventojų vardu.
Nuogąstauja, kad gatvė bus užkišta automobilių
Palangos g. gyventoja, prašiusi neviešinti jos vardo ir pavardės, kreipėsi į redakciją, išsakydama problemą dėl to, kad Simono Daukanto progimnazijos teritorijoje esanti transporto stovėjimo aikštelė yra per maža, tad darbuotojai ir mokinių tėvai savo automobilius palieka aplinkinėse gatvėse. Dėl to kenčia gyventojai – pasak jų, pasitaiko, kad atvykėliai savo transportu užstato net išvažiavimus iš kiemų.
KRETINGOS r. Kelio SKUODAS-PLUNGĖ 33-iajame kilometre. Liepos 20 dieną 19.26 val. gautas pranešimas dėl techninio eismo įvykio – dešinėje kelio pusėje pastebėtas nuo kelio važiuojamosios dalies nuvažiavęs automobilis „VW Passat“. Netoliese pastebėtas šalikele einantis 1989 m. gimęs vyriškis, kuriam alkoholio matuokliu nustatytas 2,42 promilės girtumas. Jis sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Palangoje. KUNIGIŠKIŲ g. Liepos 22 dieną apie 12.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėta, jog pavogti abu automobilio „Porche Cayenne“ priekiniai žibintai. Nuostolis – 5 tūkst. eurų. Toje pačioje gatvėje liepos 20 dieną apie 4 val. kažkas per terasos duris įsibrovė į gyvenamąjį namą ir pavogė rankines. Rankinės rastos prie tvoros, iš jų niekas nedingo. A. MICKEVIČIAUS g. Liepos 22 dieną apie 17.30 val. šeima, grįžusi į kotedžą, kuriame buvo apsistojusi, pamatė, kad, išlaužus lango rėmą, buvo patekta į vidų, ir pasigedo pinigų bei daugelio daiktų. Visas nuostolis – 17 tūkst. 250 eurų. VAIVORYKŠTĖS g. Liepos 21 d. apie 4 val. 30 min. buvo įsibrauta į namą ir iš jo pavogtas automobilio „Mercedes Benz GL 350“ užvedimo raktas. Pranešėjas pasigedo ir šio kieme stovėjusio automobilio, pagaminto 2016 metais, su jame buvusiais daiktais. Iš viso savininkui padaryta 83 tūkst. eurų žala. GENIO g. Liepos 21 dieną Palangos m. PK užregistruotas keturių Estijos piliečių pareiškimas, kad 9.34 val. aptikta, jog iš nuomojamo namo pavogti daiktai. Dingo vieno žmogaus krepšys su fotokameromis, kurių vertė – 2 tūkst. 850 eurų, piniginė, kurios vertė – 50 eurų, su dokumentais. Antrasis nukentėjusysis pasigedo telefono, kurio vertė – 900 eurų, grynųjų pinigų – 35 eurų. Iš trečiojo asmens pavogtas 500 eurų vertės telefonas ir 150 eurų grynaisiais. Ketvirtasis asmuo pasigedo telefono, kurio vertė – 160 eurų. JŪRATĖS g. Liepos 20 dieną 15.53 val. vaikų prekių parduotuvėje buvo pavogta vyro piniginė, kurios vertė – 100 eurų. Piniginėje buvo asmens tapatybės kortelė, banko kortelės, vairuotojo pažymėjimas ir 300 eurų. Piniginė pavogta iš vaikiško vežimėlio.
„P. n.“ informacija
Į „Imlitex Agro“ elevatorių Kretingoje byra pirmieji grūdai
Liepos 20 dieną Kretingos miesto pramoniniame rajone Tiekėjų gatvėje dirbti pradėjo naujas grūdų elevatorius, kurio talpos yra pajėgios vienu metu sutalpinti apie 28 tūkst. tonų grūdų.
Bendrovės „Imlitex Agro“ vadovės Astos Vaičiulytės teigimu, jų kompanija aktyviai didina grūdų supirkimo apimtis ir tiesioginę prekybą pasaulinėse rinkose, todėl plečia šiai veiklai skirtą infrastruktūrą. Naujo elevatoriaus statybai Kretinga pasirinkta dėl patogios geografinės padėties. „Čia supirktus grūdus patogu tiek gabenti į Klaipėdos uosto terminalus ir krauti į laivus, tiek išvežti Lietuvoje esantiems klientams“, – sakė jinai.
Lietuvoje auginami grūdai – javai, aliejinės ir ankštinės kultūros į naująjį elevatorių Kretingoje bus priimami ištisus metus. Elevatoriuje įrengta itin moderni šveicariška „Buhler“ firmos džiovinimo-valymo įranga. „Dėl savo veikimo tikslumo „Buhler“ pagaminta įranga tarp džiovyklų vadinama tikru „Rolls–Royce“, – apie įrangos pranašumą sakė „Imlitex Agro“ Kretingos elevatoriaus vadovas Steponas Baltuonis. Grūdams džiovinti naudojamos gamtinės dujos, kurios, S. Baltuonio pastebėjimu, yra aplinkai draugiškas kuras. Džiovyklos pajėgumas – 90 tonų per valandą.
Šiuo metu Padvarių kaimo bendruomenės centro „Trys tvenkiniai“ taryba intensyviai dirba – rengia tradicinę vasaros šventę, kuri šįmet įvyks rugpjūčio 11 dieną. Tačiau prieš tai tarybos nariai dar suspėjo suorganizuoti ir kelionę – pažinti unikalaus Šilutės krašto buvo išvykę daugiau kaip 30 padvariškių.
Su Šilutės istorija ir jos žymiausiais lankytinais objektais keliautojus supažindino bendruomenės centro „Trys tvenkiniai“ tarybos narys Vytautas Orlovas, kuris sėkmingai gido vaidmens ėmėsi jau ne pirmą kartą. Pavedžiojęs Šilutės gatvėmis, pasidalinęs istorijomis apie šį miestą, V. Orlovas pakvietė apsilankyti dvarininko ir mecenato Hugo Šojaus muziejuje, kuris įsikūręs dvaro pastatų komplekse.
Vėliau padvariškių laukė kelionė pramoginiu laivu – iš Kintų pasiekiant Ventę ir užsukant į Uostadvarį, įsikūrusį Rusnės saloje, kairiajame Atmatos upės krante. Čia pasitikusi gidė Iveta Ambrulaitienė papasakojo apie polderių sistemą ir jos ženklus pakvietė pamatyti patiems – apsilankius jau neveikiančiame švyturyje, iš kurio apžvalgos aikštelės atsiveria krašto panorama.
Kartenos piliakalnio papėdė praėjusį šeštadienį pasikeitė neatpažįstamai – ramioje gamtos oazėje atgijo šurmuliuojantis XIII amžiaus kuršių miestas su tradicijomis, senoviniais žaidimais, amatais bei aršiomis riterių kovomis, o vakare visus susirinkusius apstulbino įspūdinga šviesų instaliacija. Čia trečius metus vyko Kartenos festivalis „Kuršių genties vartus pravėrus“.
Šventę karteniškiams bei miesto svečiams surengė Salantų regioninio parko direkcija, kurios iniciatyva ir baigtas tvarkyti Kartenos piliakalnis. „Norėjome mūsų sutvarkytus objektus labiau pristatyti žmonėms, parodyti, kad čia gali būti organizuojamos šventės, gali virti gyvenimas. Nusprendėme pademonstruoti, kaip galėjo atrodyti tas XIII amžiaus kuršių genties gyvenimas ir kokios buvo tradicijos“, – sakė Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus.
Rajono „galvos“ Juozo Mažeikos šią savaitę darbo vietoje nebus: pasiėmė atostogų ir savaitei išlėkė į Šiaurės Norvegiją žvejoti.
Kam – Norvegija, kam – vietos ežeriūkštis
Į tokią kelionę meras antrus metus iš eilės leidosi tik su vyriška kompanija. „Esu prietaringas, į žvejybą žmonos nesivežu, palieku kūrenti namų židinio“, – pokštavo jis.
Trys bičiuliai apsistojo pas Norvegijoje gyvenantį lietuvį. Motorinėmis valtimis plauks į fiordus ir meškerios menkes, vilkžuves, ešerius, otus. Namo šviežios žuvies, jeigu gerai kibs, pagal įstatymus kiekvienas galės parsivežti ne daugiau, kaip po 10 kg, tačiau, sakė, ne tai yra svarbiausia. Kur kas labiau „veža“ pats procesas. Anot mero, žvejyba Šiaurės Norvegijoje – kiekvieno aistringo žvejo svajonė. Su meškere nesiskiriantis nuo vaikystės, J. Mažeika yra išmaišęs Nemuną, Mingę, Atmatą – ko gero, visas žuvingas Vakarų Lietuvos upes. Tiesa, pastarąją žvejybą Atmatoje prisimins ilgam.
„Pažeidžiau fizikos dėsnius – ne nuleidau, kaip reikia, o meste mečiau valtyje buvusį inkarą. Tas – plumpt į vieną pusę, aš, nespėjęs atsitokėti, – į kitą. Apmaudžiausia, kad į vandenį įkritau su mobiliuoju telefonu kišenėje“, – nuotykį papasakojo jis.
Pravėdinęs galvą Norvegijos vėjuose, grįžęs J. Mažeika iškart pradės ruoštis artėjančiam rajono tarybos posėdžiui. Kadangi nuo rugsėjo 1-osios laukia naujovės švietimo srityje, teks apgalvoti ir priimti su tuo susijusius teisingus sprendimus. Kitą atostogų dalį panaudos vėliau, galbūt rudenį. Tada daugiau laiko, sakė, skirs namų ūkiui – kai ką turės paremontuoti, kai ką – perdažyti. Su vaikais bei anūkais Aldona ir Juozas Mažeikos kartu niekada neatostogauja. Užtat jie turi kitą jaukią šeimos tradiciją – kiekvieną sekmadienį ruošia bendrus pietus. Pats meras atviravo gaminti ir nemėgstantis, ir nenorintis, bet labai paprašytas žuvienę vis dėlto išvirtų.
|
|
