|
|
|
(1265) 2018-06-26Švietimo ministrės vizitas: kalbų – daug, aiškumo – mažai
Švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė bei Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, pristatę nuo naujų mokslo metų pradžios įsigaliosiantį etatinį mokytojų darbo užmokesčio modelį bei pasikeitusią mokyklų finansavimo tvarką, kretingiškių pedagogų bendruomenei palinkėjo ramių vasaros atostogų. Linkėjimas neišsipildys Tačiau iš Savivaldybės posėdžių salės, kurioje vyko susitikimas, besiskirstantys direktoriai gūžčiojo pečiais: esą kaip galima ramiai atostogauti? Ministrė apie tai, kas jau buvo skelbta viešojoje erdvėje, kalbėjusi aptakiai, tad numatoma pertvarka vis tebeskendi miglose. „Neisim mes į atostogas, kol nesusidėliosim visų darbų. Nors pinigai mokyklai nemažės, bet keturis mėnesius teks gyventi iš to biudžeto, kurį skirs, mes norim žinoti, koks bus tas biudžetas“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė. Jai pritarė Vydmantų gimnazijos vadovė Rasa Stonkuvienė: „Niekas nepaaiškėjo, tai buvo tik pasišnekėjimas, ir nieko daugiau.“ Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorės Kretingos rajono direktorių tarybos pirmininkės Astos Burbienės nuomone, kaitos švietime esmė – pažangos siekis. Tačiau mažai tikėtina, kad etatinio apmokėjimo įvedimas turės įtakos mokymosi kokybės ir mokinių pasiekimų gerinimui. Kontaktinių ir nekontaktinių valandų įkainių suvienodinimas nuvertina pamoką, skatina neformalųjį švietimą. Direktorės manymu, daugiau dėmesio reikėtų skirti pasiruošimui pamokoms, nes užduočių parengimas ir mokymosi medžiagos vizualizavimas, naudojant informacines komunikacines technologijas, reikalauja ilgesnių pasiruošimo laiko sąnaudų. Baugina, kad dar daugės popierizmo, nes visas veiklas reikės reglamentuoti susitarimais, kiekvienam mokytojui parengti atskirus pareigybių aprašus. Nors vyksta konsultacijos, kuriose aiškinama apie etatinį mokytojų apmokėjimą, bei sukurtas specialus internetinis tinklapis informacijai teikti, tačiau daug dalykų – nežinioje. „Išeidami atostogauti negalime pasakyti, kiek konkrečiai turėsime mokytojų etatų nuo rugsėjo 1-osios, nes skaičiuoklė viešai neskelbiama. Labai svarbu, kad etatinio apmokėjimo įvedimo etape vyktų atviras dialogas“, – teigė ji.
„Joninių naktis – kupina atradimų. Du piliečiai paparčio ieškojo net pargriuvę ant žemės, vienas ieškojo tualeto, kitas – namų, o dar vieno piliečio bagažinėje kai ką rado ir pareigūnai“, – šmaikščiai praėjusį savaitgalį apibūdino Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Tomas Mikelkevičius.
Palangoje. Jūros g. Birželio 24 dieną apie 10.30 val. iš kiemo pavogti trys dviračiai, kurie buvo prirakinti prie dviračių stovo. Padaryta žala – 400 eurų. Birželio 24 dieną apie 12 val. pastebėta, kad iš automobilio „Audi A4“, išdaužus dešinės pusės galinį lango stiklą, pavogti keturi elektriniai paspirtukai ir du apvalūs akumuliatoriai, kurių vertė – 1 tūkst. 420 eurų.
„P. n.“ informacija
Užėmė prizinių vietų
Klaipėdoje įvyko iki šiol neregėtas dvikovių kovos menų ir sunkiosios atletikos sporto šakų festivalis, surengtas po atviru dangumi Kruizinių laivų terminale. Šiose varžybose dalyvavo devyni Kretingos dziudo klubo „Ardonas“ sportininkai, treniruojami Eriko Cchovrebovo: Herkus Kiauda, Arnas Motiejaitis ir Benediktas Bumbulis kovojo svorio kategorijoje iki 29 kg, Ignas Martišius – iki 32 kg, Airidas Kiršis ir Matas Budreckis – iki 35 kg, Manfredas Nomgaudis – iki 38 kg, Benas Kibilda – iki 50 kg, Kajus Sakalauskas – iki 55 kg. Geriausiai sekėsi ir savo svorio kategorijose prizines vietas užėmė Benediktas Bumbulis, kuris tapo šių varžybų vicečempionu, trečiąsias vietas užėmė Matas Budreckis, Benas Kibilda ir Kajus Sakalauskas. Nepaisant rezultatų, visi šiame festivalyje dalyvavę sportininkai buvo apdovanoti marškinėliais.
„P. n.“ informacija
Šiltasis sezonas ir vis aukščiau kylantys termometro stulpeliai net ir didžiausius sporto entuziastus veja iš sporto salių į lauką. Nors vasarą atsiranda daugiau galimybių aktyviai leisti laisvalaikį, paradoksalu, kad būtent šiuo laikotarpiu dažnam stinga motyvacijos sportuoti. Kretingiškė aerobikos trenerė Ieva Januškienė įsitikinusi, kad tęsti sportinį režimą vasarą – privalu, nes rudenį sugrįžti į buvusią formą bus kur kas sudėtingiau. Trenerės įsitikinimu, vasarą sportuoti paprasčiau nei kitais metų laikais, svarbiausia – neprarasti noro. „Pats paprasčiausias būdas – bėgimas, greitas ėjimas, smagu važinėti dviračiais, riedučiais. Galima rinktis aktyvias pramogas su draugais, pavyzdžiui, tinklinį, badmintoną. Šie užsiėmimai kainuoja nedaug, o ir laikas su draugais praleidžiamas smagiai. Tarp vyresnio amžiaus žmonių dabar gana populiarus šiaurietiškas ėjimas“, – sakė I. Januškienė. Anot jos, dažnai būna, kad pradėjus sportuoti, nebesinori sustoti, nes pagerėja bendroji savijauta, atsiranda daugiau energijos. Vasaros treniruotės – anksti rytą arba vakare Trenerė Ieva įsitikinusi, kad kiekvieno žmogaus organizmas pasirenka pats, kada jam geriausia sportuoti, tačiau vasaros metu, per karščius, reikėtų sportuoti atsargiau, rinktis pasyvesnes treniruotes. Dvejojantiems, kuriuo paros metu geriausiai rinktis sportą, trenerė rekomenduoja sportuoti anksti rytą arba vėlesnį vakarą, sportuoti dieną palanku, nebent jei treniruotė vyktų sporto salėje su kondicionieriais. „Man patinka sportuoti vakarais, išsikraunu po visos dienos darbų, smegenys pailsi, po treniruotės jaučiuosi aktyviai pailsėjusi“, – sakė I. Januškienė. Ji taip pat pridūrė, jei žmogus renkasi sportuoti vakare, rekomenduotina treniruotę baigti 2–3 valandas iki miego.
Kretingos sporto mokyklos jaunučių krepšininkų, gimusių 2002 m., komanda, treniruojama Vytauto Šližiaus, užbaigė sezono varžybas ir tapo Žemaitijos moksleivių krepšinio lygos nugalėtoja – finale kretingiškiai 101:79 nugalėjo „Gargždų SM“ komandą. „Finalinėse rungtynėse turėjome išsiversti be trijų pagrindinių žaidėjų – Kasparo Jonausko, Šarūno Tiškaus ir Roko Žilinskio, kurie negalėjo komandai padėti dėl traumų ir ligos, – pripažino treneris V. Šližius. – Tačiau vaikinai, pasižymintys kovingu charakteriu bei agresyvia gynyba, finalo pirmame kėlinyje 38:20 pasiuntė varžovus į lengvą nokdauną ir jiems nebepavyko atsitiesti iki varžybų pabaigos.“ Visi „Gargždų SM“ bandymai priartėti ir sugrąžinti finalui daugiau intrigos buvo nesėkmingi – to padaryti neleido taiklūs kretingiškių tritaškiai – jų pataikyta net 11. To pasekmė – mūsų vaikinų rankose iškelta Žemaitijos moksleivių krepšinio lygos (ŽMKL) nugalėtojų taurė. Viso sezono komandos naudingiausiu žaidėju pripažintas Eligijus Ruokis. Per finalą įvykusio snaiperio konkursą nugalėjo Kretingos sporto mokyklos auklėtinis Rokas Tiškus, savo, kaip snaiperio, savybes pademonstravęs ir finale – jo sąskaitoje 5 sėkmingai realizuoti tritaškiai. „Apskritai sezonas komandai buvo labai sunkus – komandą kamavo nuolatinės traumos ir ligos. Sezono pradžioje sunkią traumą patyrė komandos lyderis Kasparas Jonauskas, o tai komandą išmušė iš vėžių, – sezoną apibūdino komandos treneris. – Nors komanda ir byrėjo dėl traumų, džiaugiuosi, kad krepšininkai visą sezoną rodė žemaitišką charakterį ir, kiek leisdavo galimybės, kovodavo iki galo.“ ŽMKL finale taškus pelnė: Tadas Budrys – 20, Rokas Tiškus, Ignas Andriuškevičius – po 19, Kostas Tubutis – 17, Kajus Kutelis – 13, Eligijus Ruokis – 10, Gintaras Beniušis – 3.
„P. n.“ informacija
Birželio 21 dieną 19.30 val. ugniagesiai iškvietimą gavo iš Salantų – ten atviroje teritorijoje degė šiukšlių krūva. Iš viso nudegė apie 50 kv. m. Birželio 23 dieną 16 val. ugniagesiams teko atlikti gelbėjimo darbą – Kretingoje, Žemaitės al., individualiame name sudužus termometrui, iš jo išsiliejo gyvsidabris. Į vietą atvykę ugniagesiai gelbėtojai demerkurizavo gyvsidabrį.
„P. n.“ informacija
Jau kelis šimtmečius trumpiausią metų naktį švenčiamos Joninės neaplenkė ir Kretingos rajono: Joninių laužai liepsnojo beveik dešimtyje rajono bendruomenių. Prisiminė senąsias tradicijas Šiemet Joninės Kretingoje – kitokios nei visada. Pastauninko slėnyje susirinkę kraštiečiai prisiminė, kaip Joninės buvo švenčiamos senovėje, kokių papročių ir tradicijų buvo laikomasi. Ateiti į šventę visi turėjo pro ąžuolo lapais apipintus vartus, kiekvienam nuplautos rankos, nušluostytos lininiu rankšluosčiu. Toks paprotys atliekamas, kad žmogus į šventinę erdvę ateitų pozityviai nusiteikęs, be jokių blogų minčių, būtų apsivalęs. „Atėjot pro vartus, apsiprausę vandeniu, kuris šią dieną stebuklingu pavirsta, dabar jūs visi tik su gerais ketinimais, švaria siela, atėjot švęsti gražiausios šventės. Tad būkit visi pasveikinti su vidurvasario švente – senovėje Kupolinėmis ir Rasomis vadintomis, o dabar – Joninėmis“, – sutiktus šventės dalyvius pasveikino Joninių Kretingoje organizatorė ir vedėja Sigita Dirmeitienė. Šventei prasidėjus, iškilmingai uždegtas aukuras, simbolizuojantis saulę ir šviesą. Vienas pagrindinių Joninių šventės simbolių – vainikai. Jie buvo pinami Joninių išvakarėse. „Svarbu, kad vainikėlius kiekviena mergelė pintų tylomis, viena pati, ir jame dominuotų geltona bei mėlyna spalvos, kad vainikėlis atneštų pilnatvę, ramybę ir vaisingumą“, – pasakojo S. Dirmeitienė.
Į tėvo gimtinę – iš tolimosios Australijos
Didžiąją dalį savo atostogų Teo Kacevas (Katzefft) iš tolimosios Australijos su savo šeima – žmona Sju, dukra Šana ir sūnumi Džeriu – paskyrė pažinčiai su protėvių žeme Lietuva. Tėviškės šauksmas bei giminės šaknų paieškos praėjusį savaitgalį juos atvedė ir į T. Kacevo tėvo bei senelio gimtinę – Salantus. Salantus paliko prieš 90 metų „Į Žemaitiją atvykome tam, kad aplankytume vietas, kuriomis vaikščiojo mano tėvas, Salantų žydas Šmuelis Kacevas bei senelis Chaimas Leiba Kacevas. Kuo vertėsi senelis, nežinau. Man tik žinoma, kad jis po I pasaulinio karo kartu su senele Toiba Chana, kuri buvo kilusi iš Rietavo, bei seserimi Rachele išvyko gyventi į Pietų Afrikos Respubliką. Vėliau pas savo namiškius išvyko ir tėvas, kuris 1910 metais buvo gimęs Salantuose, čia mokėsi ješivoje. Į Pietų Afriką jis išvyko apie 1928-uosius metus. Ten praleido visą gyvenimą, ten tėvai ir palaidoti“, – pasakojo 67-erių Teo Kacevas, pagal specialybę gydytojas ginekologas. Svečias trumpai papasakojo ir apie save: jis gimęs ir augęs Pietų Afrikoje, medicinos mokslus baigė Keiptauno universitete. Jis didžiuojasi, kad studijuojant jam dėstė ir profesorius Kristianas Bernardas – gydytojas chirurgas, pirmasis pasaulyje persodinęs žmogaus širdį. Teo žmona Sju yra pradinių klasių pedagogė. Kacevų šeima jau daugel metų gyvena Australijoje, į Lietuvą sakė atvykę pirmąkart, tikėdamiesi aplankyti kuo daugiau vietų, susijusių su jų šeimos bei tautiečių gyvenimu. Apsistoję Kaune, aplankė didžiąją choralinę sinagogą, Vilniuje klausėsi rabino Šalomo Ber Krinskio maldų, Rietave pabuvojo žydų ritualiniame centre, o Šateikiuose aplankė vietą, kur II pasaulinio karo metu buvo sušaudyta per 100 žydų tautybės moterų iš Salantų.
Dvi savaites Kretingos miesto gatvėse girdėjosi ispaniškas klegesys – mūsų krašte iš saulėto Madrido svečiavosi daugiau nei pusė šimto abiturienčių. Katalikiškai organizacijai „Opus dei“ priklausančios merginos į Lietuvą atvyko savanoriauti. Su grupe savanorių susitikus Padvarių socialinės globos namuose, saulės nušviestame kiemelyje būriavosi globos namų gyventojai bei trys dešimtys savanorių, skambėjo lietuviškos dainos, vyko atsisveikinimo popietė – savanorės išskrido namo. Dvi savaites Kretingoje gyvenusios ispanės kasdien lankydavo senolius, juos prižiūrėdavo, vesdavo įvairius užsiėmimus, gamindavo rankdarbius, mazgodavo rankas, o kartais tiesiog šalia pasėdėdavo – palaikydavo už rankos, paglostydavo. Merginos pasakojo, kad su globos namų gyventojais atrado ypatingą ryšį – atvykus pirmą kartą jie buvo nedrąsūs, tačiau jau kitą dieną būrys senolių jų lūkuriavo kieme. „Žmonės reagavo labai gerai – jie išmoko mūsų vardus, vis kviesdavo, norėjo būti kartu. Kai kuriuos pabučiavus ir apkabinus ištiko emocinis priepuolis – jie taip susijaudino, džiaugėsi. Jiems tikrai reikia to dėmesio ir šilumos“, – įspūdžiai dalijosi abiturientė Marina Milan. Ji taip pat užsiminė, kad globos namų gyventojai atsidėkojo savo nupieštais piešiniais, sukurtais eilėraščiais.
|
|
