|
|
|
(1263) 2018-06-19Šv. Antano globojamas miestas pasitiko savo šventę
„Įspūdinga, gražu“, – tokiais žodžiais ne vienas pakalbintas kretingiškis apibūdino praėjusį savaitgalį praūžusią su Šv. Antano atlaidais sutampančią Kretingos miesto šventę. Pristatė miesto simbolius Jos atidarymo ceremonijos „vinimi“ tapo iš molio, bičių vaško, gipso, plastiko ir kitų medžiagų šiuolaikinėmis technologijomis sukurtų miestą reprezentuojančių 9-ių miniatiūrinių pastatų – Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios pastatų komplekso, Tėvo Ambrozijaus Jurgio Pabrėžos kapo ir šv. Jurgio koplyčios, Kretingos muziejaus su grafo Juozapo Tiškevičiaus įsteigtu Žiemos sodu, grafų Tiškevičių koplyčios Kretingos parapijos naujosiose kapinėse, evangelikų-liuteronų bažnyčios, Kęstučio gatvėje esančio namo, kuriame gyveno literatas gydytojas Feliksas Janušis ir rašytoja vertėja Liūnė Janušytė, lurdo, šv. Antano rūmų, banko – atidengimo ceremonija. Idėją sukurti sumažintą miesto kopiją subrandino Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas, o įgyvendino Simono Daukanto progimnazijos, Jurgio Pabrėžos universitetinės, Pranciškonų ir Vydmantų gimnazijų, Kretingos meno, Marijono Daujoto bei Technologijos ir verslo mokyklų, Švento Antano dienos veiklos ir Dienos veiklos centrų ugdytiniai bei pedagogai.
Salantų kino teatras – kitam šeimininkui
Įvažiuojant į Salantus nuo Kretingos, kairėje pasitinka kažkada buvęs didingas sovietmečio palikimas – stalininės epochos statinys, kuriame sovietmečiu veikė kino teatras. Apie tai ir šiandien dar skelbia ant fasado išlikęs skambus pavadinimas „Už taiką“ su taikos simboliu – stilizuotu balandžiu. Deja, merdintis statinys šiandieną nebepuošia Salantų miesto, ir tai kelia nerimo salantiškiams. „Jau daugel metų pastatas stovi tuščias, užkaltais langais. Kažin, ar bepakils jis kada naujam gyvenimui – už taiką, kaip skelbia išlikęs užrašas. Ar taip bevargdamas per laiką ir nugrius“, – redakcijos teiravosi Salantų miesto gyventojas Bronius, prašęs neviešinti pavardės. Šis tipinės stalininės architektūros pavyzdys buvo pastatytas 1952 m., „tautų saulei“, kaip vadino Staliną, dar tebesant gyvam. Kino teatre kasdien būdavo rodomi filmai. „Ojei, sekmadienio vakarais didžiausia pramoga būdavo nueiti pasižiūrėti kiną: aš tų pavadinimų nebeprisimenu, bet labai patikdavo indų filmai – didžiausiose eilėse tekdavo išstovėti, kol gaudavai bilietą. Garbė būdavo ir mergaitę nusivesti į kiną“, – prisiminė „Pajūrio naujienų“ Salantuose pakalbintas senjoras Kazimieras. Po Nepriklausomybės atkūrimo aukciono būdu jį įsigijo salantiškis Bronius Beniušis, kuris iš pradžių tęsė veiklą – rengė filmų peržiūras, diskotekas. Tačiau, mažėjant jų paklausai, kino teatrą uždarė. Nuo 1997 m. pastate buvo atidaryta „Salantų duonos“ kepykla, kuri 2006-aisis bankrutavo. Nuo to laiko pastatas liko tuščias ir be gyvasties pamažėl nyko. Statinio savininkas B. Beniušis buvo nubaustas už statinio, įtraukus jį į Kretingos rajono apleistų-neprižiūrimų statinių sąrašą, nepriežiūrą. Tačiau Salantų miesto seniūno Kazio Galdiko žodžiais, prieš metus ankstesnis savininkas pastatą pardavė Viliui Šiauliui, konditerijos įmonės ir garsiojo Salantų pyrago kepyklos vienam savininkų. „Girdėjau, kad naujasis šeimininkas ketina panaudoti pastatą laisvalaikio pramogoms. Žinau, kad dėl to jis kreipėsi ir į Savivaldybę“, – teigė seniūnas. „Pajūrio naujienų“ redakcijai su naujuoju pastato šeimininku susisiekti nepavyko.
„Baltu paukščiu“ prieš šešerius metus pirmąkart buvo pavadintas tradiciniu tapęs bardų muzikos vakaras – viena įvairialypės Kretingos miesto šventės dalių, ir šįkart į amfiteatrą prie Kretingos rajono kultūros centro sukvietęs būrius dainuojamosios poezijos mėgėjų – atlikėjų bei klausytojų. Širdis jautriomis melodijomis ir prasmingais žodžiais užpildęs vakaras truko kone tris valandas, tačiau ir į tvenkinį gulančios vėsos apgaubti kretingiškiai nesiskubino skirstytis. Kasmet „Balto paukščio“ festivalio scenoje pasirodantys atlikėjai taip pat pastebėjo, jog žiūrovų šiemet – gerokai gausiau negu pernai ir jų kasmet vis daugėja. Pirmiausiai žiūrovai sveikino scenoje pasirodžiusius kretingiškius atlikėjus: Tomos Surblytės ir Raimondo Grabio duetą bei Sigutės Tamošaitytės, Audros Smilgės, Gintaro Puco, taip pat Angelės Joknytės, Audros Smilgės ir Valdo Šličiaus tercetus.
Neįvertino suteikto šanso – ir vėl platino „žolę“
Kitą savaitę teismas skelbs nuosprendį dviem kretingiškiams: 24 metų Aurimui Žadvainiui, kuris įsigijo narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, ir 21 metų Deividui Mineikiui, kuris tas narkotines medžiagas jam pardavė. Už analogišką nusikalstamą veiką lygiai prieš metus D. Mineikiui jau teko pabuvoti teisme, tad dabar maža vilties, kad jaunam vyrui ir vėl pavyktų išvengti realaus laisvės atėmimo.
Kretingos r. Baublių k. Birželio 16 dieną apie 1.40 val. patruliuojantys pareigūnai pastebėjo automobilį „VW Golf“, kurio vairuotojas nepakluso pareigūnų nurodymams sustoti ir, didindamas greitį, bandė pasišalinti. Pareigūnai sulaikė automobilio vairuotoją, jam nustatytas 1,91 prom. girtumas.
„P. n.“ informacija
Kretingos miesto šventės proga rajono Savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyrius kartu su Kretingos smiginio sporto klubu „Topas“, vadovaujamu Romualdo Jablonskio, suorganizavo smiginio varžybas. Jose smiginio mėgėjai varžėsi keturiose grupėse: profesionalų, mėgėjų vyrų ir moterų bei vaikų iki 16 m. Vaikų grupėje laimėjo Neidas Vazbys, surinkęs 177 taškus, nedaug nuo jo atsiliko ir, surinkęs 173 tšk., II v. užėmė Jokūbas Domarkas. Trečias buvo Mykolas Liutvinskas (163 tšk.), ketvirtas – Karolis Jedenkus (140 tšk.).
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) II lygos Vakarų zonoje rungtyniaujanti „Kretingos Minija“ praėjusią savaitę gyveno intensyviu ritmu – minijiečiams teko du susitikimus žaisti išvykose, iš kurių jie grįžo 1:1 sužaidę su FK „Akmenės cementas“ ir 4:0 laimėję prieš Joniškio „Saned“ komandą. Rungtynes Akmenėje, „Kretingos Minijos“ vartininko Martyno Vilucko teigimu, minijiečiai pradėjo aktyviai – nuo pat pirmųjų minučių užgulė varžovų vartus ir jau pirmąsias 5 min. turėjo dvi 100-taprocentines progas pelnyti įvarčius, bet jų galimiems autoriams Aidui Capui ir Jurijui Kurbangalijevui pritrūko tikslumo. Bet spaudimas davė vaisių – 7-ą min. įvartį įmušė Edgaras Drąsutis. Po šio sėkmingo momento minijiečiai dar 8 minutes kontroliavo žaidimą, kūrė pavojingus momentus, tačiau 16-ą min. po grubios varžovų pražangos traumą patyrė vienas pagrindinių „Kretingos Minijos“ žaidėjų Evaldas Garbauskas. Padarius priverstinį keitimą, žaidimas išsiderino, ir iki pertraukos minijiečiams nieko pavojingesnio sukurti nebepavyko.
„Medžio“ baldams kainą diktuoja klientai
Bendrovė „Medis“ baldus Kretingoje gaminti pradėjo 1986 metais. Tuomet, kaip ir daugelis į šį verslą nėrusių smulkių gamintojų, tenkinosi pavieniais užsakymais. Šiandieną „Medžio“ baldus perka ne tik lietuviai, bet ir preciziški vokiečiai, išskirtiniu skoniu pasižymintys prancūzai, skandinavai. Pastaraisiais metais įmonė yra orientuota į nestandartinių vienetinių baldų, jų komplektų visam butui, namui projektavimą ir gamybą. Lietuviui sunkiau įtikti „Mes gaminame tą, ko masinėje gamyboje konvejeriu nepagamina, tą, kam reikia daug rankų darbo, auksinių meistrų rankų“, – apie bendrovės „Medis“ išskirtinumą sakė jos savininkas ir direktorius Petras Kurmis. Vienetinius baldus projektuoja 4 įmonės dizaineriai, vadovaujami projektų vadovo Kęsto Ramolio. Tačiau užsakovas gali turėti ir kitą, iš šalies pasirinktą dizainerį. „Medžio“ pardavimų direktorius Vidmantas Sutkus teigė, kad užsieniečiai užsakovai įmonės dizaineriams nėra tiek reiklūs, įnoringi kaip lietuviai. „Patenkinti vietinių klientų norus yra sunkiau“, – tarstelėjo jis. Apie 80 proc. „Medžio“ pagaminamų baldų iškeliauja į Norvegiją, Švediją, Rusiją, Latviją, Angliją, Vokietiją, Prancūziją. Vien iš Prancūzijos kiekvieną mėnesį būna maždaug po du užsakymus. „Norime Prancūzijoje pardavimus plėsti, nes Prancūzijos didelė rinka“, – planais dalijosi P. Kurmis. V. Sutkaus teigimu, baldus gaminant užsienio rinkoms, svarbu žinoti tų rinkų specifiką. Štai skandinavai mėgsta minimalizmą, kuris, anot V. Sutkaus, ima dominuoti ir kituose kraštuose. „Minimalizmas, modernūs medžio, stiklo, metalo, kitų natūralių medžiagų junginiai šiandieną yra „ant bangos“, – sakė jis. Prieš 4 metus „Medžio“ meistrai pradėjo gaminti ir minkštus baldus pagal individualius užsakymus. „Medžio“ meistrai didžiąją dalį pagamintų baldų klientui nuveža ir sumontuoja patys, užsienyje irgi. „Nėra paprasta – tenka susipažinti su kiekvienos šalies reikalavimais darbo saugai, gauti leidimus dirbti, tačiau, kai gabename, montuojame patys, iki minimumo sumažėja įvairiausių galimų nesusipratimų“, – aiškino P. Kurmis.
„Kretingos būstas“ – kaip valdovas
Po publikacijos „Kretingos inžinierius – prieš „Kretingos būstą“, išspausdintos praėjusiame, birželio 15 dienos, „Pajūrio naujienų“ numeryje, į redakciją skambino žmonės, prašydami negeroves paviešinusio Viktoro Stirbavičiaus kontaktų ir sakė norį palaikyti šio žmogaus iniciatyvą.
|
|
