|
|
|
(1260) 2018-06-08Kur iškeliauja senasis miesto grindinys
Kasant tranšėjas ir ardant senąjį grindinį Jablonskio gatvėje, iš gilumos išnyranti senoji Kretinga – taip, pasak legendos, ir pavadinta dėl savo akmenuotų gatvių – patraukė smalsuolių dėmesį – kas žvalgosi praeities liekanų, o kas mąsto ūkiškai, kurgi valdžia panaudos dar prieškariu tašytus grindinio akmenis. Skirtinga akmenų nuosavybė Ardomas grindinys sukėlė ir spėlionių bangas tarp kretingiškių – kurgi išveža akmenis. Akylesni kretingiškiai pastebėjo naujas akmenų krūvas Melioratorių gatvėje ir domisi, ar tie akmenys – iš J. Jablonskio gatvės, ar iš renovuojamos magistralės Palanga–Šiauliai. Dar kiti įtaria grindinio akmenis išvežant į privačias teritorijas. Į redakciją atsiųstose J. K. nuotraukose matosi dvi Melioratorių g. bendrovei „Kretingos komunalininkas“ priklausančioje teritorijoje sukrautos krūvos akmenų. „Smalsu, ar tai ne Žemaitės alėjos tarpukario grindinio akmenys? Koks tų akmenų likimas? Gal visgi tai yra mūsų paveldas ir turėtų būti bent dalis išsaugota“, – samprotavo skaitytoja. Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko žiniomis, Kretingos gatvės buvo pradėtos grįsti nuo 1936 m. Joms buvo vežami akmenys, skaldyti vietos akmentašių arba Bajorų sunkiųjų darbų kalėjime. „Pajūrio naujienos“ jau anksčiau rašė, kad kelininkų iš Žemaitės alėjos dar pernai iškelti akmenys yra įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ nuosavybė ir įmonė juos sandėliuoja Kretingos kelių tarnybos teritorijoje. O miesto teritorijoje glūdintis turtas yra Savivaldybės nuosavybė.
Ar gali vaizdo kameros užtikrinti saugumą?
Sudžiūvęs sūris, susiraukšlėjęs pomidoras ar šaldytuvo kamputyje užmirštas pakelis pieno, kurio galiojimas yra „ant ribos“, į šiukšliadėžę keliauja be gailesčio. Viena iš priežasčių, kodėl maistas mūsų namuose išsilaiko kur kas trumpiau negu galėtų, – klaidingi įsitikinimai apie tai, kaip, kur ir kiek laiko jis turėtų būti saugomas. Bananų nelaikykite prie obuolių Neužilgo lysvėse sunoks braškės, užaugs pirmieji agurkai bei pomidorai. Specialistai perspėja, kad tinkamas vaisių ir daržovių laikymas padės jomis džiaugtis ilgiau. Į šaldytuvą neturėtų būti dedami pomidorai, bulvės, česnakai, svogūnai ir agurkai. Jiems pati draugiškiausia – kambario temperatūra. Yra atskira maisto, kuris išskiria etileno dujas ir skatina nokimą, grupė. Tai bananai, avokadai, pomidorai, persikai, kriaušės. Juos patartina atskirti ir nelaikyti šalia bulvių, obuolių, žalialapių salotų bei uogų.
Mokslo metų pabaigą Grūšlaukės mokykla-daugiafunkcis centras pasitiko itin džiugiai – antradienį mokyklai pirmą kartą įteikta Žalioji vėliava. Tai – mokinių ir mokytojų įvertinimas už aktyvią gamtosauginę veiklą šiais mokslo metais. Nors apdovanojimas skirtas pirmą kartą, tačiau Grūšlaukės mokyklos-daugiafunkcio centro biologijos mokytoja Dalia Bružienė tikino, kad bendruomenei gamta rūpi nuolat. „Gamtosauginę veiklą vykdome daug metų, bet vis nedrįsome dalyvauti tokioje programoje. Tačiau mūsų darbai – dideli, o gavę paskatinimų iš kitų mokyklų kolegų, užsiregistravom. Ir likom įvertinti“, – sakė D. Bružienė. Per visus mokslo metus mokyklos bendruomenė vykdė įvairias gamtosaugines veiklas, prie kurių prisidėjo ir patys mažiausieji – ikimokyklinio amžiaus vaikai. Jie mikroskopu tyrinėjo vandenį, aiškinosi, kas jį teršia, žiemą nešė pašaro miško gyvūnams. Vyresnieji šiemet pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių, pavasarį kėlė inkilus, rūšiavo šiukšles. D. Bružienė sakė, kad geriausiai sekėsi rūšiuoti elektronines atliekas – jos išvalytos kone visoje Grūšlaukės teritorijoje. Praėjusiais metais šių atliekų surinkta beveik 2,5 tūkst. kilogramų. Mokyklos direktorė Petronėlė Jocienė tikino, kad aplinkosaugine veikla labai susidomėję ir patys mokiniai. Anot jos, į užsiėmimus noriai įsitraukę ir tie, kurie neturi motyvacijos mokytis, todėl svarbu tuos įgūdžius nuolat lavinti. „Egzaminui galima išmokti, tačiau praėjus savaitei žinios užsimiršta, o įgūdžiai, kurie gaunami vykdant šitas veiklas ir būnant darnoje su gamta, tiesiog įsirėžia į pačią asmenybę ir nukreipia žmogų tinkama linkme“,– teigė direktorė.
KURIU LIETUVAI
KŪRYBOS KRAITĖ
Audimo staklės išvedė į žmones
Kretingos krašto audėjų audėja tituluojama tautodailininkė Rūta Vaišnorienė, šią gegužę atšventusi savo 90-ąjį jubiliejų, sakė, jog jaunystėje gerai išmoktas amatas ne tik pelnė jai duoną, bet ilgainiui išvedė į žmones. Dar neseniai per šventes, sėdėdama staklėse, savo audiniais ji populiarindavo Lietuvos tautodailę, šio amato mokydavo jaunimą, o austi skuduriniai kilimai buvo tapę savita jos vizitine kortele. Įgūdžiai – iš motinos pradžiamokslio „Šeimoje iš trijų vaikų buvau vyriausia ir austi išmokau nuo mažumės: kaip visos kaimo moterys – juk ir dainose dainuojama – buvau audėjėlė. Buvau tam gabi: stebėdavau mamą staklėse, greit išmokau apmesti ir jau 12-kos audžiau greičiau už ją. Ne tik sau išsiausdavau visus drabužius – nuo plonos drobės palaidinei ligi margų vilnonių audinių sijonams, bet ir visiems namams „bieliaus“ patalynei, medžiagos vyriškiems kostiumams. Mama Kretingoj turėjo siuvėją, kuri gražiai pasiūdavo, nes kaime amatininkės tik bet kaip suraukt temokėjo“, – savojo kelio pradžią prisiminė moteris. Ankstyva darbinė patirtis bei įgūdžiai jai stipriai pravertė gerokai vėliau, kai, patyrusi stuburo traumą, perkopusi savo 30-metį pradėjo namudinį darbą – įsidarbino tuometinėje Plungės liaudies gaminių įmonėje „Minija“. Ausdavo lino rankšluosčius, servetėles, lovatieses, medvilninius ir vilnonius šalikus. „Įsitaisiau didžiąsias – 1,5 m pločio – stakles ir kibau į šilku ataustas lino užuolaidas“, – pasakojo puikia atmintimi apdovanota R. Vaišnorienė. Ilgainiui išgarsėjo kaip viso Klaipėdos krašto audėjų audėja, apvažiavo Lietuvą – būdavo kviečiama į tautodailės muges, miestų šventes, uostamiestyje kruiziniais laivais atplukdomiems užsienio svečiams demonstruodavo senąjį lietuvių amatą bei išsaugotas tradicijas. Šviesaus atminimo kretingiškės tautodailininkės Stasės Daukšienės paraginta, surengė keletą parodų ir 2000-aisiais įstojo į tautodailininkų gretas.
Poezijoje – subtilus gamtos šnabždesys
Pranciškonų gimnazijos abiturientė 18 metų Justė Rinkevičiūtė pasakojo gyvenanti gamtos apsuptyje, tad jos grožis ir kaita natūraliai tapo vienu pagrindiniu motyvų merginos kuriamoje poezijoje, idealiai užkoduojančiu žmogiškų išgyvenimų jauseną. Paslėpti mintis ir leisti jas kiekvienam atrasti sava prasme – tai vienas labiausiai J. Rinkevičiūtę žavinčių dalykų, skatinančių ją nepadėti į šalį poezijos plunksnos. J. Rinkevičiūtė prisipažino, kad, ko gero, neatitinka tipiško poeto įsivaizdavimo, nes jai poezija – tai ne įkvėpimo pagautas svaigulys, kai žodžiai liejasi it upė, o sunkus, ilgas ir kruopštus darbas. Mergina kilusias frazes, metaforas pasižymi, o vėliau jas derina, papildo, tobulina, ieško tiksliausiai mintį atskleidžiančių ir eilėraščio ritmą išlaikančių žodžių, kol tekstas užbaigiamas. J. Rinkevičiūtė prisiminė, kad pirmiausia jos talentą rašyti poeziją VII klasėje pastebėjo lietuvių kalbos mokytoja Virgilija Kavoliūnienė, kuri ją skatino kurti toliau, dalyvauti poezijos konkursuose. Šiemet J. Rinkevičiūtės poezija buvo įvertinta ir Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurse – kretingiškė buvo pakviesta į nacionalinio etapo finalinį renginį. „Tai buvo įdomi patirtis, išgirdau profesionalų vertinimą. Tarp išsakytų pastabų buvo ir tai, kad aš gyvenu tarsi burbule ir kuriu tik apie gražius dalykus. Sutinku su tuo, bet man neišeina rašyti apie blogus dalykus, nes aš visur matau grožį“, – nuoširdžiai kalbėjo J. Rinkevičiūtė.
Garsas apie Salantus – dailės darbais
Salantų meno mokyklos mokinės 14-metės Greta Venclauskaitė ir Roberta Diekontaitė, o išvien su jomis ir pirmus metus besimokanti 13-metė Vakarė Martišiūtė šį pusmetį ir vėl išgarsino savo miestelį užsienyje, įvairiuose tarptautiniuose konkursuose laimėjusios prizines vietas. Merginas kurti mokanti vyriausioji dailės mokytoja Ingrida Taujanskienė sklaidė šūsnis diplomų: Greta ir Vakarė dalyvavo tarptautiniame piešinių konkurse „Slavų šaltinis“, skirtą slavų tautų švietėjų Kirilo ir Metodijaus atminimui, į kurį savo darbus atsiuntė per 4,5 tūkst. mokinių. „Komisija iš jų atrinko 200 darbų, – Gretos grafikos darbas, kuriame ji grotažo technika atspindėjo Salantų apylinkių gamtą, pelnė I vietą, Vakarė tapo laureate“, – džiaugėsi I. Taujanskienė. Atsiimti apdovanojimų šią gegužę salantiškės vyko į Klaipėdos miesto Prano Domšaičio galerijoje surengtą šventę, kurioje dalyvavo Rusijos ambasados atstovai, o apdovanojimus įteikė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Roberta respublikiniame mokinių piešinių konkurse „Gimtadienio tortas“ savo amžiaus grupėje laimėjo I vietą. Mergina piešinyje pavaizdavo trisluoksnį tortą, kurį papuošė istoriniais Vilniaus bei jo apylinkių istoriniais objektais – Gedimino bei Trakų pilimis, Šv. Onos bažnyčia, Katedra. Prieš praėjusias Kalėdas ji taip pat dalyvavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro surengtame atvirukų konkurse ir, pavaizdavusi mergaitę su kalėdiniu žaislu, savo amžiaus grupėje taip pat tapo laureate. R. Diekontaitė siuntė savo piešinį ir į nacionalinį konkursą „Knygų namų šviesa“ bei į gamtosauginį konkursą Japonijoje, kur praėjusią žiemą laimėjo sidabro medalį.
Atgaivino akustinius „Špitolės vakarus“
Kretingoje, priešais bažnyčią įsikūrusioje arbatinėje „Špitolė“, šį pavasarį vėl suskambo gyvai grojama jaunųjų atlikėjų muzika, suskambo poezija, – kone prieš du dešimtmečius užgimusią „Špitolės vakarų“ tradiciją atgaivino iniciatyvinė grupė „Dangės pakrantės jaunimas“. Šios grupės lyderis 34-erių klaipėdietis Michailas Denisenko, šiuo metu grupėje „Poezijos medžiotojai“ muzikuojantis išvien su kretingiškiais atlikėjais Veronika Šlionskyte ir Aurimu Stoniu, „Pajūrio naujienoms“ sakė, jog idėja atgaivinti garsiuosius „Špitolės vakarus“ jiems ir gimė besišnekučiuojant arbatinėje. „Prisiminiau, kaip dar paauglys būdamas atvykdavau į Kretingos „Špitolę“, nes jau tuomet „vežė“ tikra, necenzūruota ir nesugadinta muzika. Ir šiandien mūsų iniciatyvinė grupė, kuri veikia kaip visuomeninis kultūrinis sąjūdis, siekia populiarinti nekomercinę jaunųjų kūrėjų muziką, skatinti pradedančius poetus. Visi mūsų renginiai yra nemokami“, – teigė M. Denisenko. Pašnekovas pabrėžė – jų sambūrio renginiuose skambančiai muzikai siekiama suteikti pilietinį atspalvį: „Mes ieškome neformalių erdvių – prie jūros, ant skardžių, pamėgome piliakalnius, nes piliakalnių populiarinimui Lietuvoje buvo skirti visi metai. Grojome ant Žardės, Kalniškės, arba Gargždų, piliakalnių, o Kretingoje iš naujo atradome į „Špitolę“.
Teisme – paauglių muštynių byla
Jau du kartus Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjui nepavyko pradėti nagrinėti baudžiamosios bylos, nes teisme nepasirodė nei 17 metų kaltinamoji, nei jos tėvai. Tad vis ilgėjantis laukimas, kol byla bus išspręsta teisme, vargina 16 metų nukentėjusiąją bei jos motiną, kurios negali atversti naujo gyvenimo puslapio ir pagaliau pamiršti pernai lapkritį paauglių merginų įvykdyto linčo teismo. Nukentėjusios mama „Pajūrio naujienoms“ pasakojo, kad įvykis, kuomet paauglės merginos išliejo savo agresiją ant jos dukters, šią pakeitė – ji išgyveno depresiją, jautė nuolatinį nerimą, tapo uždaresnė, liūdnesnė, atsargesnė. „Ji yra labai jautri ir patikli – greitai patiki naujais draugais“, – sakė mama.
KRETINGOS r. Birželio 4 dieną į policiją kreipėsi 1994 m. gimęs kretingiškis, kuris nurodė, kad gegužės 14 dieną apie 7 val. iš jo aptverto tvora kiemo asmenys, galimai vairavę baltą autobusiuką, pavogė kieme buvusį šunį. PALANGOJE. Birželio 4 dieną apie 8.45 val. gautas Palangos gelbėtojų stoties pranešimas, kad iš gelbėjimo posto, išlaužus plastikinį langą ir patekus į vidų, pavogtos gelbėjimo priemonės – keturi gelbėjimo ratai, keturios gelbėjimo plūdės, keturios gelbėjimo liemenės ir dveji žiūronai. Taip pat sugadintas plastikinis langas ir žaliuzės. Padaryta 1 tūkst. 296 eurų žala. PALIEPGIRIŲ k. Birželio 6 dieną po nakties pastebėta, kad poilsiavietėje, iš kiemo, pavogti 6 dviračiai. Padaryta žala – apie 720 eurų.
„P. n.“ informacija
Permainos „Kretingos vandenyse“
Vakar paskutinę dieną dirbo Kretingos rajono savivaldybės įmonės „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius. Nuo šio penktadienio jis vadovauja uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“, kurios direktoriumi 11 metų buvo kretingiškis Konstantinas Skierus.
Vėjas nulaužė medį
Birželio 5 dieną apie 17.30 val. stiprus vėjas išvertė vieną medžių, žaliavusių Vilniaus g. Kretingoje, netoli bažnyčios. Medis nuvirto skersai gatvės, tad policijos pareigūnams teko kurį laiką budėti, perspėjant eismo dalyvius apie atsiradusią kliūtį. Medį pašalino į vietą iškviesti ugniagesiai. Kretingos miesto seniūnijos seniūno pavaduotoja Alma Patamsienė teigė, kad pernai Želdinių tvarkymo komisija apžiūrėjo ir įvertino miesto medžius ir tuos, kurie buvo pūvantys, išsausėję, rekomendavo pašalinti – tai ir buvo padaryta. „Mes neturime kito būdo medžių būklei įvertinti – tik juos apžiūrėti, o vizualiai ne visada matosi, kad medis yra pažeistas ir gali kelti grėsmę. Tas, kuris nuvirto, irgi iš pažiūros atrodė sveikas, tačiau, kaip matome, stiprus vėjas jį įveikė“, – kalbėjo A. Patamsienė. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis teigė, kad šiuo metu baigiamas rengti Vilniaus g. rekonstrukcijos projektas. Jame numatyta, kad bus pašalinta dauguma Vilniaus g. esančių medžių, nes kai kurie jų patektų į važiuojamąją dalį, o kai kurie jau yra per seni. Jų vieton numatyta pasodinti naujų želdinių. „Šis įvykis parodė, kad senus medžius būtina pašalinti, nes jie ilgainiui keltų grėsmę. Laimei, šįkart medis neužvirto ant praeivių ar važiuojančio automobilio“, – sakė P. Černeckis.
Buhalterines paslaugas teikianti Klaipėdos įmonė „Verslo balansas“ šiais metais mini 10 metų veiklos sukaktį. „Kurdami įmonę pasižadėjome ne tik maksimaliai tenkinti klientų valdomų įmonių apskaitos poreikius – tada išsikėlėme tikslą rinkoje dirbti ne kelerius, o keliasdešimt metų. Dalis tikslo – jau pasiekta“, – teigė „Verslo balanso“ direktorė Vida Šipurovė. Jos vadovaujamos įmonės vardas visų pirma siejamas su kokybiškai ir laiku atliktu darbu, su nuolatiniu darbuotojų profesiniu ugdymu ir kvalifikacijos kėlimu, taip pat – su siekiu sumažinti klientų išlaidas, sutaupyti laiko. „Esame suinteresuoti mūsų duotų patarimų efektyvumu ir galutiniu rezultatu. Mums svarbu tapti kliento įmonės komandos nariu – kad užtikrintume kokybę, saugumą ir patikimumą“, – kalbėjo įmonės vadovė, akcentuodama, jog „Verslo balansas“ jau septintus metus yra tarp 4 procentų Lietuvos įmonių, kurios turi aukščiausią patikimumo reitingą.
Šventėje vaikams netrūko pramogų
Nausodiškiai įtvirtina naują tradiciją – lygiai prieš metus gyvenvietėje griausmingai atidarė naują vaikų žaidimų aikštelę, o šiemet čia vėl susirinko, kad kartu sukurtų šventę „Spalvotos svajonės“, skirtą Tarptautinei vaikų gynimo dienai. Tarp laukiamiausių šventės atrakcijų – ugniagesių-gelbėtojų pasirodymas, kurio metu pareigūnai pademonstravo, kaip išvaduojamas žmogus iš automobilio, kuris pateko į eismo įvykį. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesius atvykti į šventę pakvietė nausodiškis Vaidas Puidokas, kuris pats yra Baublių-Kartenos ugniagesių komandos skyrininkas. V. Puidokui neteko ilgai ieškoti ir asmens, kuris sutiktų imituoti nukentėjusįjį – savanore tapo jo žmona Vilija. Moteris sėdėjo automobilyje, užsidengusi audeklu, kol ugniagesiai išdaužė stiklą, uždėjo jai kaklo įtvarą, o tuomet pneumatiniais įrankiais pjaustė kėbulą dalimis. „Tikėjausi, kad bus daug baisiau – nespėjau išsigąsti“, – vėliau įspūdžiais dalinosi linksmai nusiteikusi V. Puidokienė, prisipažinusi, kad jai buvę labai įdomu sudalyvauti imituotoje gelbėjimo operacijoje.
Joninių savaitgalį – automanų festivalis
Planuojama, kad automanų festivalyje „Klaipėda Motor BBQ 2018“, kuris įvyks birželio 23-24 dienomis Klaipėdos rajone, bus galima išvysti beveik 200 išskirtinių transporto priemonių. Vaizdingoje vietoje – Klaipėdos rajone, kaimo turizmo sodyboje „Gribžė“, susirinkę technikos mėgėjai ne tik bendraus su žiūrovais, mėgausis barbekiu valgiais, bet ir rungsis dėl 10 nominacijų, kurios atiteks patiems įspūdingiausiems automobiliams ir motociklams. „Automanų festivalį „Klaipėda Motor BBQ“ organizuojame trečius metus, tačiau pirmą kartą jis truks dvi dienas. Taip nutarėme išgirdę dalyvių atsiliepimus, kad vargina atvažiavimas pas mus iš kitų Lietuvos miestų ar net užsienio vos dėl kelių valandų pikniko“, – sakė renginio organizatorius Simas Paulauskas, žadantis, kad per dvi renginio dienas nuobodžiauti nebus kada. S. Paulauskas teigė, kad į festivalį jau užregistruota apie 100 transporto priemonių, tačiau dalyvių bus daugiau, nes registracija dar nesibaigė – ji adresu www.autorenginiai.lt vyks iki birželio 13 dienos, o esant poreikiui, gali būti pratęsta ir dar kelioms dienoms. Anot S. Paulausko, atranką į renginį įveikia tik tie automobiliai ir motociklai, kurie yra išskirtiniai. „Nėra jokių apribojimų dėl automobilių bei motociklų pagaminimo metų ar gamintojo. Seniausias automobilis, kuris jau užregistruotas, pagamintas 1950 metais, o naujausias – vos pernai. Tarp mūsų dalyvių pasitaiko net ir tokių automobilių ar motociklų, kurie yra savadarbiai. Svarbiausia tai, kad tai būtų tos transporto priemonės, į kurias gatvėje tikrai kiekvienas atsisuktų pažiūrėti“, – tvirtino S. Paulauskas, kurio teigimu, jau dabar yra žinoma, kad festivalyje pasirodys „Dodge Charger Daytona“, „VW Scirocco“, „VAZ“, „BMW E23“, „BMW 1602“, „Oldsmobile Delta 88“ ir daugelis kitų.
|
|
