|
|
|
(1252) 2018-05-11Skulptūros atidarymą apkartino klaidingos datos
Šios savaitės pradžioje Kretingos miestas pasipuošė nauja iš akmens ir bronzos sukurta skulptūra, kuri vaizduoja Kretingos katalikų bažnyčios bei pranciškonų vienuolyno ansamblį ir buvo sumanyta kaip taktilinis, arba liečiamasis, žemėlapis neregiams. Tačiau jau kitądien po iškilmingo naujosios skulptūros atidarymo kretingiškiai pastebėjo plokštėje iškaltas grubias klaidas. Bažnyčia ir vienuolynas – 1917 Bronzinėje skulptūros plokštumoje nurodyti 5 pagrindiniai Kretingos miesto istoriniai objektai ir skaičiai – Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia 1917, Pranciškonų vienuolynas 1917, lurdo grota 1933, Pranciškonų gimnazijos rūmai 1932 ir paminklas vienuoliui Jurgiui Pabrėžai 1993. Po kiekvienu lietuvišku užrašu – užrašai Brailio raštu. Miesto istorija besidomintys kretingiškiai klausė, ką gi reiškia tos dvi datos – 1917: „Manytum, kad Kretingoj bažnyčią ir vienuolyną pastatė rusų valdžia per Spalio revoliuciją. Betgi tai – absurdas. Tačiau sprendžiant pagal skaičius prie kitų nurodytų objektų, skaičiai visgi reiškia statybos metus. Kodėl klaidinami žmonės: juk Kretingos bažnyčia ir vienuolynas pastatyti 1617 metais, ir jų 400 metų sukaktį pernai šventėme, o šiemet ta proga juk ir šviečiantį kryžių statysime.“ Skaitytojai stebėjosi, kaip niekam neužkliuvo tokios grubios klaidos, – juk atidaryme dalyvavo grupė architektų, Savivaldybės atstovai, pašventino parapijos klebonas, buvo pasakyta iškilmingų kalbų. Tačiau kiti skaitytojai samprotavo, kad gal šios datos reiškiančios kažką kita, ko nesuprantame, ir pageidavo kad tai viešai paaiškintų parapijos klebonas Antanas Blužas.
Ar bendraujate su kaimynais?
Panaikino „Kretingos vandenims“ grėsusią šimtatūkstantinę baudą
Aštuonis mėnesius tvyrojusi įtampa dėl Kretingos rajono savivaldybės įmonei „Kretingos vandenys“ grėsusios beveik 386 tūkst. eurų baudos, galėjusios sutrikdyti veiklą įmonės, kurios vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis naudojasi apie 12 tūkst. vartotojų, – atslūgo: šių metų gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismas panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 metų rugsėjo 4 d. įsakymą, pagal kurį 385 tūkst. 840,27 eurų „Kretingos vandenys“ būtų netekę dėl to, kad, įvykdžius Salantų miesto ir Vydmantų gyvenvietės vandens ir nuotekų ūkio plėtros projektus, prie naujai nutiestų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų neprisijungė projekte suplanuotas gyventojų skaičius.
Didžiausias dėmesys, mokant profesijos – praktiniam darbui
Per Kretingos technologijos ir verslo mokykloje surengtą atvirų durų dieną vyresniųjų klasių mokiniai, čia atvykę ne tik iš Kretingos, bet ir aplinkinių rajonų, turėjo galimybę išbandyti įvairias profesijas – sukurti puošmeną iš dekoratyvinių augalų, pavairuoti traktorių, virinti metalą ar sumontuoti padangą. Tokia aktyvi mokymo programų pristatymo forma pasirinkta neatsitiktinai – Kretingos technologijos ir verslo mokykloje mokymo procese net 70 proc. skiriama praktikos darbui. Kretingos technologijos ir verslo mokyklos pedagogai bei mokiniai susirinkusiems renginio dalyviams papasakojo apie stojimo bei mokymosi sąlygas, pademonstravo nuotraukas, kuriose atsispindi mokymosi procesas, neformali veikla. Mokiniams, baigusiems X klasių, Kretingos technologijos ir verslo mokykla siūlo rinktis šias specialybes: logisto ekspeditoriaus, automobilių mechaniko, dekoratyvinio apželdinimo verslo darbuotojo, virėjo, technikos priežiūros verslo darbuotojo. Šie mokslai trunka trejus metus ir, be profesijos, jaunuolis taip pat įgyja vidurinį išsilavinimą. Baigusiems X klasių pagal individualizuotą programą, siūloma mokytis virėjo specialybės. Jaunuoliai, kurie jau baigė XII klasių, Kretingos technologijos ir verslo mokykloje gali pasirinkti konditerio, logisto ekspeditoriaus, suvirintojo, dekoratyvinio apželdinimo verslo darbuotojo specialybes, kurių mokymosi trukmė yra 1 metai.
Temos kūrėją susiranda pačios
Kūrybinis procesas visai neprimena senovinių burtų seanso ir kitiems jis atrodytų netgi nuobodus, temų kūrybai specialiai neieško, nes dažniausiai jos pačios ateina, kai tenka laukti vėluojančio autobuso, o pirmoji novelė buvo parašyta apie tai, kad visai neaišku, kaip tas noveles reikia rašyti. Štai tokiu sveikos ironijos prieskoniu pasakojimą apie savo kūrybinį kelią pasūdo Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos II klasės mokinė Laineda Vainauskaitė, kurios tekstai pelno ne tokius kuklius įvertinimus, kaip pati jų autorė – mergina buvo pakviesta į 50-ojo Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso finalinį renginį, o pernai šiame konkurse ji laimėjo III vietą.
– Kada savyje atradote talentą kurti? Kokia buvo pradžia? Kas „užkabino“? – Talento kurti neatradau, jį atrado pradinių klasių auklėtoja Aistė Lukauskienė. Viskas prasidėjo nuo poezijos. Kai buvau devynerių, mokytoja pasiūlė man sudalyvauti eilėraščių konkurse. Pirmasis eilėraštis buvo apie pavasarį. Tuo metu labai savimi didžiavausi. Daugybę kartų skaičiau jį tėvams, dėdėms, tetoms, močiutėms, seneliui... Vaje, iš artimųjų tikriausiai sulaukiau daugiau dėmesio nei pati J. K. Rowling. Vis dėlto jau nė nepamenu, kas mane tame rašyme užkabino. – Kiek ir kokių literatūrinių ieškojimų teko patirti, kol atradote sau patogiausią kalbėjimo formą? Kuo novelės forma Jums miela? – Nieko neieškojau, bet patogiausia kalbėjimo forma – pirmu asmeniu. Kai rašau taip, lyg pati būčiau ten buvusi, labiau įsijaučiu į tekstą ir tada man maloniau rašyti. Aišku, išbandžiau įvairių žanrų rašymą – kai mokaisi mokykloje, kitaip ir negali būti. Novelės irgi atėjo iš mokyklos. Pamenu, devintoje klasėje mokytoja pasiūlė, jog galėčiau parašyti novelę, paaiškino, kas tai. Grįžau namo, pasiėmiau popieriaus lapą (tuo metu rašydavau tik ranka, kompiuteris man buvo svetimas), sėdžiu ir svarstau, kaip čia pradėjus tą novelę... O tada suvokiau, jog visai nesuprantu, kaip tos novelės rašomos, todėl ėmiau rašyti apie tai, kaip sunku rašyti novelę. Paskui savo „kūrinį“ perskaičiau, pagaliau pasiekiau aukščiausiąjį novelių suvokimo laipsnį ir tada parašiau savo tikrąją „pirmąją“ novelę, kurią kitą dieną ir pateikiau mokytojai. – Kokias temas renkatės kūrybai? – Kūrybai temų nesirenku, temos pačios pasirenka mane. Dažniausiai stoviu ir laukiu autobuso... Laukiu, o jis vėluoja. Ir kartais gerai, kad vėluoja, nes galiu pagaliau pamatyti tai, ko paprastai nepastebiu. Dažniausiai taip ir ateina tema. Tai yra vienintelis važiavimo autobusu pliusas. – Gal galite apibūdinti savo kūrybinį procesą? Kaip gimsta idėja, ar ilgai ieškote tinkamų žodžių, ar pasiduodate tos akimirkos impulsui? – Mano kūrybinis procesas niekuo neypatingas ir keista, kai kartais žmonės įsivaizduoja rašymą lyg senovinį burtų seansą. Nieko panašaus. Jei stengčiausi nupasakoti savo rašymo procesą, skambėtų nuobodžiai, maždaug taip: „Iš pradžių laukiu, kol visi sumigs ir paliks ramybėje kompiuterį, tada pavalgau naktipiečius, įlendu į „Word‘ą“, pusvalandį prasėdžiu svarstydama, kaip geriausiai pradėti, o tada jau parašau pirmąjį sakinį“. Dažniausiai rašau naktį, tamsiu paros metu turbūt atsiveria kokia kūrybinė čakra, ir ima plūsti mintys. Vis dėlto nerašau dažnai. Kažkada nerašiau maždaug pusmetį, jaučiausi užstrigusi, baiminausi, kad viskas, baigėsi mano aukso amžius, tačiau viskas išsisprendė savaime ir noras rašyti grįžo.
KURIU LIETUVAI
KŪRYBOS KRAITĖ
Nutūpė keliaujantys kraštiečio angelai
Kretingoje praėjusią savaitę įvykus tarptautiniam jaunimo teatrų festivaliui „Atžalyno scena“, kurį surengė vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ vyriausioji režisierė Auksė Antulienė, į mūsų miestą buvo atvežta po Lietuvą keliaujanti įspūdinga režisierės brolio kraštiečio dailininko Andriaus Seselsko angelų kolekcija „34 angelai pradeda kelionę“. A. Seselsko angelai – labai žmogiški: jie supasi, lipa, trumpam prisėda, nenustygsta vietoje ar sėdi susimąstę, kažką įdėmiai stebintys. Jie ekspresyvūs ir šmaikštūs. Atrodytų, jog ir sustingę tik trumpoms akimirkoms, kol juos stebi žiūrovas. Angelų žaismingumo įspūdį kuria ir juos juosiančių įvairiaspalvių šviesų instaliacijos. „Kolekcijoje iš viso yra 34 angelai. Žinau, kad jie neįprasti, nematyti, tiesiog – labai žemiški. Jeigu sakoma, kad kiekvienas žmogus turi jį lydintį angelą sargą, manau, kad maniškiai ir atspindi jo gyvenimo palydovą. Kaip žmonės yra skirtingi, taip ir angelai skiriasi, – kiekvienas žvelgdamas į mano kūrinius, gali susirasti jam labiausiai patinkantį savąjį angelą“, – kalbėjo Kelmėje su šeima įsikūręs A. Seselskas. Angelų figūras menininkas sukūrė iš aliuminio, todėl šios nebijančios oro permainų ir gali būti eksponuojamos ne tik uždarose, bet ir atvirose erdvėse, kaip ir buvo sumanyta. Per festivalį papuošę Kultūros centro erdves, angelai čia pasiliks ligi birželį įvyksiančios Kretingos miesto šventės, o po to iškeliaus kitur – A. Seselskas ir jo kolekcija kviečiami į kaimyninę Latviją. Kai po kelionių angelai sugrįš namo, jų autorius tikisi juos nuolat apgyvendinti Kelmės miesto viešosiose erdvėse, galbūt prie santuokos rūmų, kad džiugintų kelmiškių širdis, kurtų praeiviams gerą nuotaiką. Iš noro dalintis kūrybos džiaugsmu tris kolekcinius angelus A. Seselskas jau padovanojo privačiam kolekcininkui, Šiauliuose įkūrusiam Angelų muziejų.
Lino suknelėje pražysta šilko gėlės
Turtingą savo rankdarbių skrynią 60-metė kretingiškė Marytė Ruginienė viešai atvėrė tik po to, kai savo darbovietėje – darželyje-mokykloje „Žibutė“ – surengtoje parodoje pristatė lėles iš modulino. Tuomet ir paaiškėjo, kad moteris dar kuria lino sukneles, puoštas piešinių ant šilko detalėmis. Jos namai taip pat pilni rankdarbių – lino pagalvėlių su šilko aplikacijomis, ant šilko pieštų paveikslų. Moteris dar siuva rankines, žaislus, lipdo visokius mielus mažmožius. Kūrybingoji M. Ruginienė neslėpė, jog ilgus dešimtmečius buvusi bedarbė – rūpinosi neįgalia dukterimi Donata, tad širdį ir mintis pailsindavo panirusi į kūrybą. Nuo jaunumės mezgė, siuvo sau ir namiškiams, o tapyti ant šilto išmoko ir įdomesne technika – batika ir aplikacija – susidomėjo prieš kelerius metus, pradėjusi lankyti Šilko klubą Palangoje. Per tą laiką M. Ruginienė sukūrė daugybę puošmenų, kurios skirtos įvairaus amžiaus moterims ir mergaitėms, kelias jų kolekcijas pristatė neįgaliųjų „Vilties“ bendrijos parodose, taip pat – Kretingos rajono ir Salantų kultūros centruose, Jokūbavo ir Kūlupėnų skyriuose. Tačiau tautodailininkės vardo ji neturi, sakė, tiesiog niekad jo nesiekusi. „Kažkaip nedrįsau“, – prasitarė, tačiau patikino, jog nuo šiol apie tai pagalvosianti.
Nuotraukose – šiandienos ir istorijos jungtis
Vakar Kretingos rajono kultūros centre buvo atidaryta klaipėdiečio fotomenininko Virgilijaus Jankausko fotografijos paroda „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ Nuotraukose autorius savaip perteikė požiūrį į iškilųjį kūrėją – sovietmečiu draustą, o savo laikmečiu daugelio nesuprastą. Mažosios Lietuvos istorija ir ryškiausiomis šio krašto asmenybėmis besidomintis menininkas V. Jankauskas bičiulystės su Kretingos rajono kultūros centro dailininke Jūrate Jonauskiene dėka su naujausiomis parodomis kaskart užsuka į mūsų miestą. Todėl ir šiemet Lietuvai minint garsaus literatūros klasiko filosofo Vilhelmo Storostos-Vydūno 150-ąjį gimimo jubiliejų, jis parengė nuotraukų ciklą, kuris mus pasiekė taip pat vienus pirmųjų šalyje. Parodos sumanytojas įsitikinęs, jog Vydūno – vieno ryškiausių mūsų tautos asmenybių – svarba yra akivaizdi, nes jis visą savo gyvenimą paskyrė tautos išlikimo, jos žadinimo darbams. Su šia paroda pabuvojęs Klaipėdos Mažosios Lietuvos muziejuje, Kauno Maironio muziejuje bei Tilžėje, atvyko pas mus. Autorius neslėpė, jog Vydūnas jam tapęs brangus dar jaunystės laikais, kada godžiai skaitė draudžiamus, bet slapta platinamus jo kūrinius. „O dabar trejus metus įdėmiau skaičiau jo raštus, rinkau medžiagą, kol ši išsikristalizavo į parodą. Savo nuotraukose per Vydūną bei jo gyvenimą istoriją stengiausi sujungti su dabartimi. Tas nuotraukas reikia skaityti: jos turi pradžią ir pabaigą“, – apie parodą, kuria siekė priminti apie Vydūną bei jo filosofiją šių dienų Lietuvos žmonėms, kalbėjo jos autorius. Fotografijose, V. Jankauskas sakė, užfiksavęs autentiškas vietas, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: tai – Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija – parengiamoji mokytojų seminarija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas. Deja, ne visur išlikę namai, nebelikę kaimų, todėl autentiškumui atkurti panaudojęs istorines nuotraukas iš muziejų archyvų.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba (VPK KPONTV) ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius baigė ikiteisminį tyrimą dėl šaunamojo ginklo ir šaudmenų pagrobimo.
KRETINGOJE. Gegužės 7 dieną užregistruotas 1966 m. gimusio kretingiškio pranešimas, kad 2018 metų kovo 27 dieną jis pervedė 5 tūkst. 100 eurų į įmonės, užsiimančios naudotos žemės ūkio technikos prekyba, sąskaitą už įgyjamą naudotą traktorių „KUBOTA GL 32“, tačiau su pardavėju nėra galimybės susisiekti, traktorius nepristatytas, pavedimas negrąžintas. Dėl sukčiavimo padaryta 5 tūkst. 100 eurų turtinė žala. PALANGOJE. JŪROS g. Gautas 1953 m. gimusio vyro pareiškimas apie tai, kad 18 val. atvykęs į namą, rado išlaužtą langą bei duris. Namuose pasigedo dviejų virdulių, kurių vieneto kaina – 35 eurai, ir spintos, kurios vertė – 400 eurų. ŽVEJŲ g. Gegužės 8 dieną apie 16.47 val. gautas pranešimas, kad ties maisto prekių parduotuve pilkos spalvos automobiliu „Ford“ iš stovėjimo aikštelės išvažiuoja galimai neblaivus vyras. Nuvykus į įvykio vietą, buvo pastebėtas lėtai Ganyklų g. link važiuojantis minėtas automobilis. Nustatyta, kad 1960 m. gimęs vairuotojas buvo neblaivus (2,29 prom.). BALTIJOS a. Gegužės 7 dieną apie 18.34 val. gautas pranešimas, kad Palangoje iš namo pavogti papuošalai, kurių bendra vertė – apie 1 tūkst. 50 eurų.
„P. n.“ informacija
Sprendė eismo saugumo problemas
Praėjusiame Kretingos rajono savivaldybės eismo saugumo komisija priėmė sprendimus dėl automobilių stovėjimo Kretingos mieste, o taip pat – išklausė gyventojų iš Pryšmančių prašymą. Šie išsakė problemą, kad gyvenvietėje esančią Centro gatvę kemša transportas, besirikiuojantis prie automobilių serviso.
Šį trečiadienį šeimos ūkius rajone vienijantis Rimantas Skiparius į Kretingą buvo pasikvietęs smulkiųjų pieno gamintojų interesus aktyviai ginančią ūkininkę iš Šilutės Juzefą Tamavičienę. Ji yra ir Šilutės pieno gamintojų asociacijos pirmininkė
Apdovanojo gyvenimas ir Prezidentė
Vakar Bargalio kaime, Imbarės seniūnijoje, apsilankė LR Prezidentūros atstovai kancleris Giedrius Krasauskas ir personalo skyriaus vedėja Gražina Urbonienė, kurie 88-erių Anelei Gricienei, į gyvenimą išleidusiai 10 dorų vaikų, atvežė Motinos dienos proga skirtą apdovanojimą – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį. Sveikatos ir ilgų gyvenimo metų, įsegdamas Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanojimą – medalį ir įteikdamas saldainių dėžutę, A. Gricienei linkėjo G. Krasauskas. Tuo pačiu garbiąją rajono motiną pasveikino Kretingos rajono vicemerė Danutė Skruibienė, Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėja Danutė Blagnienė bei Imbarės seniūnijos atstovės Rima Vaičiulienė ir Dovilė Kiesienė. Gimdė vienuolika kartų O kol A. Gricienė su ja prižiūrinčia ir sykiu gyvenančia dukra Zenaida Brikmaniene laukė atvykstant svečių, senolė „Pajūrio naujienoms“ atsivėrė: „Vargsta Prezidentė su tais medaliais. Nebereikėjo – jau vieną turiu.“ Ir kaip įrodymą ištraukė iš stalčiaus dugno į ryšulėlį susuktą 1971 metais, gimus paskutiniajam – dešimtajam vaikui, įteiktą Motinos didvyrės medalį su autentišku numeriu, nukaldintą Maskvos monetų namuose. Senolė sakė, jog vaikai – didžiausias gyvenimo džiaugsmas, ir jai keista, kad šiandien moterys nebenori gimdyti: „Anūkės vos po vieną atžalą teturi, sakau, nors jau antro susilaukit. Kitaip visai išnyks Lietuva.“ Senolė pasidžiaugė, jog iš gausaus būrio jos vaikų tik 2 gyvena užsienyje: jaunėlis Arūnas – Anglijoje, o Kazys – jau 30 metų Tiumenėje, Rusijoje. Visi kiti čia pat: kas Plungėj, Klaipėdoj, o kas Kretingoj ir Vydmantuose. Ir nors atmintimi, pasak Zenaidos, mama nesiskundžia, bet paklausta, kiek gi anūkų ir proanūkių jai dovanojo gyvenimas, tik mostelėjo ranka – „daug, nebesuskaičiuoju“. O savo vaikus vardindama, pabandė prisiminti jų gimimo datas, nebūdama tikra, ar nesuklydo: Zenaida yra vyriausia – jai 68-eri, o jauniausias 47-erių Arūnas. Tarp jų pamečiui dar gimė Kostas ir Kazys, po trijų metų Anelė, vėliau Alfredas, Jadvyga, Jonas, Petras. Vieno sūnaus neteko anksti – motociklo avarijoje, vos sulaukęs 23-jų, žuvo Vidmantas. Gimdė ji vienuolika kartu – Steponėlis, sakė, miręs mažytis – vos 2 mėnesių amžiaus.
Partrenkė berniuką
Trečiadienį 18.10 val. eismo nelaimė įvyko Klaipėdos g., ties parduotuve „Slėnis“ – į gatvę netikėtai išbėgus vaikui, jį partrenkė automobilis „Honda“. Vaikas (gim. 2008 m.) buvo pristatytas į Kretingos ligoninės Priėmimo skyrių, kur po medikų apžiūros buvo išleistas namo. Automobilį „Honda“ vairavęs 1990 m. gimęs klaipėdietis buvo blaivus.
„P. n.“ informacija
Gegužės 7 d. 15.43 val. eismo nelaimė įvyko kelio Šiauliai-Palanga 114 km – sprogus padangai, ir vairuotojui nebesuvaldžius sunkiasvorio transporto „Iveco“, šis nuvažiavo nuo kelio. Sunkvežimis apgadino metalinę tvorą, juosusią mišką. Iš karto po įvykio, vairuotojas, gyvenantis Kretingoje, į medikus nesikreipė, tačiau tai padarė kitą dieną – jam buvo diagnozuoti abiejų kojų sužalojimai, kuriuos vyras gydosi ambulatoriškai.
„P. n.“ Informacija
„Vairuotojai, važiuodami per Rūdaičius, nesilaiko greitį ribojančių reikalavimų – stabteli tik ties greičio mažinimo kalneliais, o ties Alyvų g. lekia 70-80 km per val. greičiu, – kalbėjo gyventojų vardu Tomas Lapė, problemą išsakęs Eismo saugumo komisijoje. – Jaudinamės dėl saugumo, ypač todėl, kad yra mažų vaikų, prieš 10 metų ar daugiau jau yra buvusi eismo nelaimė, kai buvo mirtinai partrenktas dviračiu važiavęs vaikas.“ Komisijai vadovaujantis P. Černeckis suabejojo, ar dar vieni greičio mažinimo kalneliai būtų gera išeitis, nes juos įrengus, neretai pradeda skųstis šalia gyvenantys žmonės – jie kenčia dėl triukšmo ir dundėjimo. Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas paaiškino, kad greičio mažinimo kalneliams įrengti yra numatyta naujų kriterijų – neužtenka vien to, kad jo pageidauja gyventojai. Pasak R. Kačino, šiuo atveju labiausiai pasiteisintų stacionarus greičio matuoklis, kuris priverčia vairuotojus sumažinti greitį, tačiau kol jo nėra, policija svarstys, galbūt Rūdaičiuose dažniau pastatyti mobilų greičio matuoklį. R. Kačino teigimu, 2014 metais Rūdaičiuose, Mokyklos g. buvo fiksuoti 2 eismo įvykiai, o 2018 metais – 1. Tačiau pareigūnas pripažino, kad šioje gatvėje, kuria eismas vasarą būna ypač intensyvus, praverstų įrengti papildomas saugumą didinančias priemones. Kadangi per Rūdaičius einantis kelias Nr. 2308 priklauso valstybės įmonei „Kelių priežiūra“, Komisijos narių sprendimu, į ją ir bus kreipiamasi, rekomenduojant išanalizuoti situaciją.
„P. n.“ informacija
Kretingos miesto ir jo globėjo Šv. Antano atlaidų šventės renginiai šiemet prasidės birželio 1-ąją ir baigsis 16-ą, šeštadienį. Šventei organizuoti Kretingos rajono savivaldybė iš savo biudžeto skiria 47,5 tūkst. eurų, kai pernai tam išleido 18 tūkst. eurų.
Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Danutė Skruibienė aiškino, jog tradicinei Kretingos miesto šventės daliai iš Savivaldybės biudžeto šiais metais yra atseikėta apie 25 tūkst. eurų, tačiau dar panašiai tiek – apie 23 tūkst. eurų kainuos į šventės programą įtraukta rajono dainų ir šokių šventė „Taip gražiai mane augino“, kurioje pasirodyti turėtų 64 meno kolektyvai, jungiantys 1 tūkst. 560 šokėjų ir dainininkų. Dainų ir šokių šventės dalyvių koncertas numatytas pagrindinę šventės dieną – birželio 16-ą, 16 val. vasaros estradoje.
Futbolas – populiariausias pasaulyje sportas, kurį žaidžia ir juo žavisi milijardai žmonių, o pasaulio futbolo čempionatų finalinės varžybos populiarumu lenkia net ir olimpines žaidynes. Dėl futbolo verda aistros, kyla riaušės ir net tarpvalstybiniai karai. Futbolas yra tapęs viso pasaulio neatsiejama gyvenimo ir jo istorijos dalimi. Kretingos futbolo istorija yra taip pat neatsiejama jos istorijos dalis, bet ar dažnai apie tai prisimename? Kretingoje futbolas pradėtas žaisti 1923 metais. Futbolo aikštė buvo įkurta šalia dabartinės Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos ir miesto parko. Čia žaidė vietinės futbolo komandos „Šaulys“, vėliau Žemaitis“, bet reikšmingesnių laimėjimų jos nepasiekė, nors 1941–1944 metais „Žemaičio“ komandoje žaidė Kretingos gimnazijos mokytoju dirbęs Eduardas Balsys (1919–1984 m.), 1937 metais su Klaipėdos KSS komanda tapęs Lietuvos čempionu, o 1938 m. atstovavęs ir Lietuvos rinktinei. Futbolo suklestėjimas Kretingoje siejamas su „Melioratoriaus“ komanda, kuri 1958–¬1959 metų Lietuvos aukščiausioje lygoje, vadintoje A klase, tarp 12 komandų buvo aštunta, o 1958 m. rugpjūčio 31 d. Kretingoje įvykęs Lietuvos taurės finalas tarp „Melioratoriaus“ ir Vilniaus „Spartako“ klubinės komandos tarp vyresnės kartos futbolo mėgėjų iki šiol kelia aistras.
|
|
