|
|
|
(1249) 2018-05-01Gyvena viltimi turėti dirbtinės dangos stadioną
Kretingos rajono meras Juozas Mažeika jau planuoja vizitą pas Lietuvos Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, su kuriuo ketina aptarti galimybes Kretingos stadione įrengti dirbtinės dangos futbolo stadioną. Ši žinia ir vėl uždegė viltį futbolo bendruomenei, liūdnai juokaujančiai, kad šiuo metu žaidėjai treniruojasi „akmens amžiaus“ sąlygomis, kuomet treniruotės derinamos pagal oro sąlygas – kad nereikėtų bėgioti per purvynus. Kretingos rajono meras Juozas Mažeika šeštadienį dalyvavo atvirajame Lietuvos futbolo forume, kur susitiko su Lietuvos futbolo federacijos prezidentu Tomu Danilevičiumi bei Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos prezidentu Romualdu Jonaičiu. „Mūsų susitarimas baigėsi tuo, kad mes nutarėme trise apsilankyti pas Ministrą Pirmininką ir kalbėti apie futbolo infrastruktūrą Kretingoje. Kol tas susitikimas neįvyko, galutinio atsakymo dėl dirbtinės dangos ir nebus“, – vakar „Pajūrio naujienoms“ sakė J. Mažeika, kuris tikisi, kad vizitas įvyks gegužės viduryje-pabaigoje. Anot J. Mažeikos, sprendimą apsilankyti pas Ministrą Pirmininką S. Skvernelį padiktavo pati situacija: prieš kelias dienas Lietuvoje lankėsi UEFA (Europos futbolo federacijų asociacijos) prezidentas Aleksandras Čeferinas. Jis buvo susitikęs su S. Skverneliu ir aptarė futbolo infrastruktūros perspektyvas visoje Lietuvoje.
Gatvelėje prie stadiono – naujas draudžiamasis kelio ženklas
Nuo pirmadienio uždrausta transportui įvažiuoti iš Savanorių g. į bevardę gatvę, kuri yra prie pat Kretingos miesto stadiono ir veda Žemaitės al. link. Tokį sprendimą Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisija priėmė, atsižvelgusi į tai, kad, vykstant Žemaitės al. rekonstrukcijai, autobusai įstringa spūstyse. Penktadienį posėdžiavusiai Eismo saugumo komisijai „Kretingos autobusų parko“ direktorius Arvydas Dyburys paaiškino, kad atnaujinus Žemaitės al. rekonstrukciją ir eismą nukreipus tik viena juosta, pasitaiko, kad autobusai įstringa spūstyse. „Iš Savanorių g. važiuojant gatvele, esančia prie stadiono, ir privažiavus Žemaitės al., autobusams sudėtinga išsukti. Susidaro tokios spūstys, kad negalima pajudėti nei pirmyn, nei atgal. Autobusai įstringa 10-15 min, jie nebespėja pagal grafiką, – kalbėjo A. Dyburys. – Svarstėme įvairius variantus, kalbėjome su kelininkais, kuriems siūlėme pakeisti laikinų šviesoforų vietą – jie tokios galimybės nemato. Dar viena išeitis – perkelti stoteles į Savanorių g., nes ir dabar tomis, kurios yra Žemaitės al., neįmanoma naudotis, jos yra laikinai nukeltos į kitą vietą Žemaitės al.“
Vis dar su pižonizmo šleifu
Kretingoje lankęsis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis į sostinę sugrįžo, anot jo, misiją atlikęs su kaupu: rajono Savivaldybės vadovams kaip itin profesionalią jo vadovaujamos komisijos ekspertų tarybos narę pristatė kalbininkę Jūratę Laučiūtę, už gerą darbą pagyrė rajono Savivaldybės kalbos tvarkytoją Ritą Kasparavičiūtę, be to, pažadėjo rasti galimybę Įpilties kaimui grąžinti senąjį Impilties pavadinimą, jei toks pageidavimas bus.
Kretingos rajono Kurmaičių pradinė mokykla džiaugsmingai tęsia projektą „Mūsų mokyklos sveikinimai pasaulio lietuviams Lietuvos 100-mečio proga“. Viena projekto veiklų – susitikimas su lietuvių kilmės studentais iš Argentinos, Vilniaus universitete studijuojančiais lietuvių kalbą. Iš tolimosios šalies atvykusius svečius pasitiko ne tik mokyklos bendruomenė – šalia Lietuvos vėliavos suplevėsavo ir Argentinos valstybės simbolis, suskambo šios šalies himnas. Vilniaus universitete nuo vasario mėnesio studijuojantys lietuvių kalbą penki lietuvių kilmės argentiniečiai Nicolas Cabrera Dulke, Malena Tanevitch Braziunas, Caterina Reissenweber Kukovis, Melina Luna Pupelis ir Giuiliano Volpe Grilauskas su pradinukais pasidalijo savo kultūros tradicijomis ir lietuviškumo svarba jų kasdienybėje. Svarbiausios jų – šokiai bei kalba. Visi šie argentiniečiai nuo mažens dalyvauja Argentinos lietuvių bendruomenių „Nemunas“ ir „Argentinos lietuvių centras“ veiklose, o pirmieji šokių žingsniai buvo būtent lietuvių liaudies.
„Antroji jaunuolių pavardė parodo, kad protėviai iš motinos pusės buvo lietuviai, ir jaunuoliai kartu su tėvo pavarde gauna ir savo motinų mergautines pavardes. Nors į Argentiną iš Lietuvos atvyko jų proseneliai, tačiau lietuviškumo jausmas šeimose per šimtmetį neišnyko – ją iš kartos į kartą perdavė seneliai ir tėvai. Tačiau lietuvių kalba buvo išsaugota ne visose šeimose. Ją iš kasdienybės ištrynė būtinumas pritapti naujojoje kultūroje ir asimiliacija. Tik keletas jų dar girdėjo savo senelius kalbant lietuviškai, kurie dabar su vaikais ir anūkais bendrauja tik ispaniškai“, – paaiškino Kurmaičių pradinės mokyklos direktorė Loreta Jurgutienė.
„Gidentus“ odontologijos klinikos komandą papildė gydytoja odontologė Ieva Baltrukėnaitė. Anot klinikos vadovės gydytojos Ievos Gaučienės, naujoji kolegė – itin kruopšti, atsakinga ir puikiai savo darbą išmananti specialistė. Ieva Baltrukėnaitė su skaitytojais pasidalino savo darbo specifika ir davė patarimų, kada reikėtų kreiptis į odontologą, kaip nebijoti vizitų pas šios srities specialistus. – Kas Jūsų darbe yra svarbiausia? – Kiekvienas pacientas – individualus, todėl skirtingos situacijos bei pacientų lūkesčiai reikalauja atidžiai įsiklausyti į nusiskundimus, aptarti galimus gydymo pasirinkimus ir rasti tinkamiausią sprendimą. Tam, kad pacientas galėtų tinkamai pasirinkti, labai svarbu jam suteikti visą reikiamą informaciją apie esamą būklę, galimus gydymo variantus ir išeitis. Tad pagrindinis mano tikslas – jog kiekvienas, kuris kreipiasi į odontologijos kliniką „Gidentus“, sulauktų visų atsakymų į kylančius klausimus bei išspręstumėme esančias problemas.
Kratosi įtarimų dėl neteisėto disponavimo dopingo medžiagomis
„Buvau per mažai lojalus“, – taip kretingiškis Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas Bronislovas Vyšniauskas įvertino jam pareikštus įtarimus dėl neteisėto disponavimo dopingo medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Vakar „Pajūrio naujienoms“ B. Vyšniauskas teigė, kad jo sąžinė yra švari, o mesti įtarimai tėra kerštas už tai, kad per mažai lankstėsi Kūno kultūros ir sporto departamentui bei Lietuvos antidopingo agentūrai.
Kretingos r. Raguviškių k. Raguvos g. Balandžio 26 dieną užregistruotas 1952 m. gimusio palangiškio pareiškimas, kad apie 14 val. atvykęs į sodybą, pastebėjo, kad, įsibrovus į ten esančią daržinę, pagrobta 20 dedeklių vištų. Padaryta 400 eurų žala.
„P. n.“ informacija
Kovojo nacionaliniu lygiu
Prienuose įvyko I nacionalinės dziudo asociacijos varžybos, kuriose dalyvavo per 500 dziudo sportininkų. Jose kovojo ir 11 Palangos bei Kretingos dziudo klubo „Ardonas“ kovotojų: svorio kategorijoje iki 22 kg varžėsi Edgar Poliščiuk, iki 27 kg – Leonardas Farah ir Aleksandras Lukaitis, 30 kg – Kajus Steponkus, Ignas Martišius ir Elijus Nomgaudis, 34 kg – Matas Budreckis ir Airidas Kiršis, 38 kg – Manfredas Nomgaudis ir Rokas Kraniauskas, 55 kg – Kajus Andriekus. Geriausiai šiose varžybose sekėsi Aleksandrui Lukaičiui ir Manfredui Nomgaudžiui, kurie savo svorio kategorijose tapo prizininkais – užėmė trečiąsias vietas.
„P. n.“ informacija
ELP grupės narys Europos Parlamente Antanas Guoga: „Lengva parduoti didmiestį. O Jūs parduokite regioną“
Lietuva gali laimėti nusistačiusi aiškius tikslus – tapti Šiaurės šalių Europos technologijų centru. Ūkio ir Finansų ministerijos demonstruoja progresyvumą inovatyvių technologijų srityje. Į Vilnių ar Kauną tuntais atvyksta užsienio kompanijos. Pats prie to prisidedu. Kviečiu juos į neseniai mano įkurtą Blockchain Centre Vilnius. Supažindinu su Lietuvos talentais didžiausiame regione modernių technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH! Laikas privilioti investuotojus į regionus. Lietuva gali klestėti ne tik didmiesčiuose. ELP grupėje Europos Parlamente be užuolankų kalbamės – be stiprių regionų nebus stiprios Europos. Kaip tai padaryti? Kas Varėnoje ar Radviliškyje gali suvilioti užsienio ar savus investuotojus? Kaip pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriantį verslą? Visiems aišku – didesnė pridėtinė vertė, aukštesni atlyginimai, daugiau sumokėtų mokesčių, daugiau erdvės didinti pensijas ar švietimo biudžetus. Šienaukime Sosnovskio barščius, net kai jie už mūsų kiemo Kone kas antra šeima regionuose sakosi turinti emigravusių giminaičių. Išvykstantieji beda pirštu ne vien į ekonomines bėdas. Socialiniai skauduliai gramzdina. Kai Vilnius matuojasi raumenis laimingiausių ar jauniausių gyventojų Europoje reitinguose, šalies regionuose išklausau kitas problemas. Pagarbos ir oraus gyvenimo stokos jausmas, patyčios, visais galais dangstoma korupcija, švogeriai viešajame sektoriuje. Sostinėje vaduojamės nuo įtarimų korupcija galingoms vietos korporacijoms. Gėdinga regionų piktžaizdė – smulkioji korupcija. Veši kaip Sosnovskio barštis. Matome ant kiekvieno posūkio, bet nepjauname. Tačiau kito kelio nėra – nebus pokyčių, kol patys jų neinicijuosime. Toleruodami ir suksimės uždarame rate, kuriame taip ir neatrasime nei naujų verslų, nei investicijų. Pagalvokime, ar nežinome seniūnijose korupcijos atvejų. O žemės korupcijos atvejų? Štai žmogelis, kurio tėvų žemę valdininkai perdavė kitiems, nes anas ne tą kodą dokumentuose įrašė. Užuot padėję pataisyti popierėlį, perspėtų žmogų, iš karto surado kupčių. Tikriausiai ne už ačiū. Pajūrio regionas prisimins, kai suolelis kainavo kelis tūkstančius eurų. Uteniškiai tikriausiai niekada nepamirš šiukšlių dėžių už 600 eurų. Verkiame, kad išvyko talentingas jaunimas. Bet ir jie ne akli. Mažose bendruomenėse visi vieni kitus pažįsta ir žino, ar sąlygos konkurencingai dirbti viešajame sektoriuje, pritraukti valstybinį finansavimą, laimėti pirkimus, ir apskritai pasiekti teisybę yra neretai skirtos tik saviems ar ir visiems. Skaidrumas, teisingumas – universali priemonė ir savo žmones įtikinti pasilikti, ir investicijas pritraukti.
Grybauti – į savo kiemą
Kaip jų pasisėti Vertingų valgomųjų grybų galima patiems pasisėti sodybose bei nuosavuose kiemuose, kuriuose auga miško medžiai. Pasak N. Maršalkienės, pasitaiko, kad atsitiktinai po jais išmetęs grybų liekanas, po kurio laiko žmogus apsidairęs nustemba: iš kur čia atsirado grybų?! Tačiau kartą tai patyrę sodybų šeimininkai senus, sukirmijusius grybus, jų liekanas išmeta arba po medžiais užkasa sąmoningai.
Yra ir kitas būdas patiems pasisėti grybų – į indą įpilti, geriausia, lietaus vandens, sudėti smulkiai supjaustytus grybus, išmaišyti ir palaistyti medį šiek tiek atokiau nuo kamieno. Kai kurie sodybų šeimininkai į sporų tirpalą dar įsigudrino įberti cukraus arba įdėti mielių. Prieš laistant medžius, šiek tiek palaiko. Pasak N. Maršalkienės, paruošta grybiena jau prekiaujama ir internetinėse parduotuvėse. Grybus patariama sėti po sodyboje augančiais tokios pat rūšies medžiais, po kuriais jie ir buvo rasti. Kepurėtojo derliaus paprastai sulaukiama antraisiais ar trečiaisiais metais. Pagal savo mitybą nei augalais, nei gyvūnais vadinami grybai skirstomi į tris grupes: parazitinius, mintančius gyvais kitų organizmų audiniais, saprofitinius, skaidančius nebegyvas organines medžiagas – šiaudus ar lapus, bei mikorizinius, sudarančius abipusiai naudingą simbiozę su augalais.
Seimo pirmininko viešnagė Kretingos rajone
Praėjusį penktadienį Kretingos rajone viešėjo ir su Darbėnų miestelio bei Salantų miesto bendruomenėmis bendravo, į klausimus atsakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jis akcentavo, jog kalbėtis tiesiogiai su žmonėmis – tai galimybė jiems paaiškinti, ką veikia jų išrinktoji valdžia. „Gėrybės ateina iš darnos, o mūsų programą sudaro penkios darnos. Ar mums pavyksta laikytis programinių nuostatų, galite vertinti patys“, – teigė Seimo pirmininkas, atstovaujantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) V. Pranckietis, pristatydamas Seimo darbą, daug dėmesio skyrė miškų urėdijų reformai, Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, geležinkelių, autotransporto, kelių priežiūros įmonių reformoms. „Siekiame kiekvienos sistemos efektyvumo, ir tai pavyksta, nes Seime esame didelė stipri frakcija, kuri „susigulėjo“ į tokią poziciją, kad išsišokti yra blogiau negu būti visiems kartu, – pastebėjo Seimo pirmininkas. – Yra manančių, jog peržengus Seimo slenkstį, esi protingesnis, nors tai turi pasakyti kiti. Išsišokimai padaro žalos, bet mums svarbu reformų visuma – tą darome ir darysime.“ Seimo pirmininko nuomone, valstybei pasisekė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į valdžią atėjo kaip atsvara kitoms partijoms: „Mūsų partija yra sudaryta iš nebuvusių kažkuo ir su niekuo nesusijusių.“
Mirusiųjų mieste kapams nebėra vietos
Į redakciją kreipėsi kretingiškis Jonas Bružas, sunerimęs, jog didžiosiose Kretingos kapinėse, įkurtose palei Darbėnų kelią, mirusieji dabar laidojami, kaip papuola: „Nuėjau aplankyti artimųjų kapų ir nustėrau – vos ne ant paties praėjimo tako atsiradęs naujas kapas, atsikišęs apie pusmetrį.“
Pažėrė priekaištų „Kretingos būstui“
Į redakciją kreipėsi R. D. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuris išsakė namo, esančio Kretingoje, Kęstučio g. Nr. 9, gyventojų rūpesčius – žmonės esą nežino, kas konkrečiai slepiasi po eilute sąskaitoje „papildomi darbai“ ir kodėl jie įkainoti taip brangiai. „Kretingos būsto“ atstovai „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad visa informacija apie atliktus darbus gyventojams buvo suteikta, buvo pateikti ir visi su jais susiję dokumentai.
Ieškos galimybių įrengti aplinkkelį
Iki gegužės 10 dienos Nausodžio kaimo gyventojai sulauks atsakymo, ar įmanoma įrengti aplinkkelį, kuriuo būtų vežamas žvyras iš Prūdupio karjero. Tokį pažadą davė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, dalyvavęs susitikime su nausodiškiais bei bendrovės „Kelveda“, kuri rengiasi eksploatuoti karjerą, atstovais. Susitikime su „Kelvedos“ atstovais bei Savivaldybės administracijos direktoriumi V. Domarku, jo pavaduotoju Povilu Černeckiu, dalyvavo ir Žalgirio seniūnas Bronius Talmontas, Budrių kaimo bendruomenės pirmininkė Janina Lukauskienė bei nemažas būrys nausodiškių: Milda Venskuvienė, Antanina ir Stanislovas Valužiai, Liuba ir Kazimir Pronko, Erika Bičiušaitė, Jonas ir Augenija Malonės. Gyventojai subruzdo sužinoję, kad vykdoma Prūdupio karjero plėtra – vienoje dalyje bendrovei „Karelia Real Estate“ baigus darbus, visai šalia eksploataciją pradės bendrovė „Kelveda“. Šios specialistas Stepas Dokšus paaiškino, kad bendrovei išduotas leidimas vykdyti gavybą 3 ha plote, darbai turėtų tęstis apie 8 metus. Pavargo nuo triukšmo ir dulkių Gyventojai neslėpė – jie jau turi karčios patirties su „Karelia Real Estate“, tad nelabai norį tikėti, kad „Kelvedos“ darbo stilius bus kitoks – juolab kad abi bendrovės yra viena su kita labai susijusios. Žmonės pyko, kad pro sodybas važiuojantis sunkiasvoris transportas kelia dulkių debesis, kad keliai nebuvo greideriuojami ir laistomi druskingu vandeniu taip dažnai, kaip žadėta. „Ir tikrai važiavo daugiau kaip 20 mašinų, dundėjo jos nuo ankstyvo ryto – pirmoji pasirodydavo jau po 6 val. 10 min., ramybės neturėjome net savaitgaliais. Vairuotojai važiavo taip, tarsi visur jų kelias būtų pagrindinis, prieš sankryžas nestabdė, nesilaikė greičio ribojimo iki 30 km per val. Kas vėl visa tai sukontroliuos? Mašinų priekabos buvo perkrautos, atrodė, jos traška braška,“ – kalbėjo E. Bičiušaitė, kuriai pritarė ir kiti kaimo gyventojai. Iš „Kelvedos“ atstovo Stepo Dokšaus išgirdusi, kad žvyras bus vežamas tik darbo dienomis ir darbo valandomis (nuo 8 iki 17 val.), per dieną vidutiniškai padarant apie 10 reisų (į abi puses – 20), E. Bičiušaitė pusiau rimtai pusiau juokais replikavo: „Tai praleisime 10 mašinų, o paskui užstatysime lengvąjį automobilį – kiti lengvieji irgi pravažiuos, o sunkiasvoriai – ne. Tegu daro, ką nori, jei jau dokumentuose nustatytų reikalavimų nesilaiko.“
|
|
