|
|
|
(1248) 2018-04-27Į restauruotą kriptą – unikalus dokumentas
Šią vasarą užbaigus restauruoti grafų Tiškevičių koplyčią senosiose miesto kapinėse, į ją sugrįš ne tik grafų šeimos sarkofagai bei karstai – naujai įrengtoje ekspozicijoje bus pristatyti unikalūs daiktai bei dokumentai, tarp jų – ligi šiol niekur neeksponuota Darbėnų žydų bendruomenės užuojauta, pareikšta 1891 m. gegužės 26 dieną, mirus pagrindiniam Kretingos dvaro valdytojui Juozapui Tiškevičiui. Pasaulinio garso sionisto pavardė Kaligrafiška rašysena oficialia tuometine valstybine rusų kalba parašyta užuojauta, pasak Kretingos muziejaus istorikų Juliaus Kanarsko ir Donato Butkaus, labai emocionali ir išraiškinga – joje pasiremta Biblijos ir Talmudo išmintimis. Užuojautą pasirašė anuomet stipriai sutelktos Darbėnų miestelio žydų bendruomenės šviesuoliai – 16 jos narių, tarp jų yra 2 rabinų, seniūno parašai. „Įdomu ir tai, jog matosi mokytu žydu save prisistačiusio Aiz...(vardas toliau neįskaitomas) Vulfsono pavardė. Visai galimas faktas, jog tai yra Darbėnuose 1856 m. gimusio ir augusio Davido Volfsono, pasaulinio garso sionizmo veikėjo, Izraelio vėliavos ir valiutos pavadinimo – šekelio autoriaus tėvas ar jo giminaitis“, – kalbėjo D. Butkus. Jo žodžiais, užuojauta nežinomais keliais po karo pateko į Kretingos muziejų, buvo saugoma fonduose ir ilgą laiką nebuvo aktuali, nes ekspozicijas nuolat peržiūrėdavo „glavlitas“. „Sovietų laikais eksponuoti tokio dokumento negalėjome, tačiau suprasdami tikrąją vertę, patikimai jį saugojome“, – tvirtino D. Butkus. Muziejininkas sakė, jog daugybė vertingų eksponatų sukaupta privačiose kolekcijose, – kai ką Kretingos muziejui pavyksta susigrąžinti, tarkim, pernai – grafienės Sofijos Tiškevičienės dienoraštį iš jų palivarko Židikuose, kur grafai buvo laikinai pasitraukę.
Ar padidintos kainos už prekyvietes išgelbėtų turgų?
Leido iškasti kaštonus
Kretingos dvaro parko teritorijoje, prie antrojo tvenkinio, Kretingos rajono savivaldybei užsakius vandens ūkio projektą – pastatyti 60,7 tūkst. eurų vertės naują paviršinių lietaus nuotekų valymo įrenginį, vykdyti kasimo darbus istorinėje kaštonų alėjoje praėjusią savaitę užprotestavo Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus specialistai.
Kodėl įrengė nevienodus įvažiavimus
Kretingiškis Algirdas Juknevičius pastebėjo, jog renovuojamoje Žemaitės alėjoje, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus, į gyvenamųjų namų kiemus trinkelėmis klojami gana gilūs – 5-6 m ilgio – įvažiavimai. „Vos ne pusę kiemo sutvarko iš mokesčių mokėtojų kišenės“, – stebėjosi vyras. Jo žiniomis, kelininkai iš valstybės lėšų tvarko tik važiuojamąją dalį, o šaligatvius, įvažiavimus ir komunikacijas – iš Savivaldybės lėšų. Be to, įvažiavimai į šalia vienas kito esančių sklypų kiemus iškloti nevienodai – Žemaitės al. Nr. 13 yra perpus trumpesnis, negu į aplinkinius Nr. 15, 17, 19 bei 11 ir 9 namų kiemus. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis patikino, jog kelininkai kiemų trinkelėmis nekloja, o pagal projektą įrengia įvažiavimus tik iki gyventojų sklypų ribos. Kelio renovaciją vykdančios bendrovės „Žemaitijos keliai“ projekto vadovė Angelija Rupeikaitė sakė, jog jie dirba taip, kaip numatyta projekte: „Nuo projekto nenukrypstame, juk objektą reiks priduoti komisijai. Jei kažkam kyla neaiškumų, su projektu galima susipažinti Kretingos rajono savivaldybėje.“ Jis sakė, jog Žemaitės al. projektuotojai numatė gilius įvažiavimus, o ties Nr. 13 namu, svarstė, galbūt praeina svarbios komunikacijos.
„P. n.“ informacija
Suabejojo turgaus vadovo kompetencija
Vakarykščiame Kretingos rajono tarybos posėdyje buvo patvirtintos Savivaldybės įmonių vadovų 2017 metų veiklos ataskaitos. Daugeliui vadovų ši procedūra nebuvo skausminga, išskyrus vieną – „Kretingos turgaus“ direktorių Nerijų Tertelį. Jis ne tik sulaukė aštrių priekaištų dėl to, kad „Kretingos turgaus“ veikla jau trejus metus yra nuostolinga, o darbuotojai atlyginimo negauna nuo lapkričio mėnesio, bet ir perspėjimo – jei situacija nesikeis, bus siūloma bendrovę likviduoti.
Apie tautodailininką su „miškaligės“ simptomais
Dėkingas už atvertą langą Turbūt nedaug sutiktum ir žmonių, kurie per savo 50-mečio jubiliejų, užuot pasveikinti susirinkusius svečius susodinę už stalo ir pavaišinę, pirmiau išsivestų į mišką talkon – sodinti medžių? „Kadangi „miškaligę“ šeimos draugai man yra diagnozavę jau prieš 10 metų, todėl nesupyko“, – prisiminęs šį pokštą, juokėsi ir pats Linas. Gamta, miškai buvo pati didžiausia jo svajonė nuo mokyklos laikų. Kai kas nors paklausdavo, ką gi studijuos baigęs vidurinę, nedvejodavo: arba miškininkystę, arba – nieko. Likimas taip sudėliojo, kad baigė, kaip sakoma, „gyvenimo universitetus“ , o išsvajotos specialybės žinių įgijo miško savininkų kursuose. Linas prisiminė tą dieną, kai su draugu prieš stojamuosius egzaminus nuvežė dokumentus į tuometinę Kauno žemės ūkio akademiją, Miškininkystės fakultetą. „Žiūrim – čia vien „absoliutininkai“ renkasi, o ir iš tų pačių pusė – girininkų atžalos. Kur jau ten mudviem lygiuotis, išsigandom, pardūmėm namo“, – atviravo pašnekovas. Bet pridūrė, jog Dievas vis tiek jį myli – uždarė duris, tačiau atvėrė langą. Anot pašnekovo, uošvėms nepakomanduosi, kokiu būdu, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, žemės nuosavybę atsiimti. Gerai, kad jo žmonos Irenos mama atsiėmė miškais ir pati nusprendė atiduoti valdyti dukrai ir žentui. Šiek tiek dar nusipirkę patys, iš viso Puškoriai dabar turi ne tiek ir mažai – Slučkų miške 3 ha (juokavo, kad čia –„ant juoko“, dėl galbūt to sunkiai 17 metų grįsto kilometrinio kelio nereikėję), 10,5 ha – Žalimų kaime ir 29 ha – Rietavo seniūnijoje, Tveruose, netoli Lopaičių piliakalnio.
Liofilizavimas – į ūkius ateinanti naujovė
Kaune įvykusios parodos „Ką pasėsi-2018“ metu naujovėmis besidomintiems žemdirbiams buvo pristatyta ypatinga sparčiai populiarėjanti maisto produktų apdorojimo technologija – liofilizacija.
Megzdama ramina sužeistą širdį
Baublių mokykloje-daugiafunkciame centre budėtoja dirbanti 70-metė Monika Skliuderienė savo kruopščiai megztomis riešinėmis labiausiai džiugina šios mokyklos pedagoges, jų drauges bei pažįstamas. O pačiai M. Skliuderienei mezgimas – tarsi vaistas, raminantis nervus ir gydantis artimųjų netekčių sužeistą širdį.
Lietuvos jaunučių bokso čempionate 14 metų kretingiškis Vygantas Jucys laimėjo I vietą. Sportu užsidegęs Vygantas pasakojo, kad, lipdamas ant čempiono pakylos, jautėsi pakylėtas laimės jausmo. Tai – ne pirmas Vyganto laimėjimas, o jo trenerio Aivaro Balsio pastebėjimu, šiame sporte šis vaikinas dar toli eis. – Kokius boksininko stereotipus esate girdėjęs? Ar galite juos paneigti? – Na, manau, nepakeičiamas visuomenės požiūris slegia ne tik manekenes, bet ir boksininkus. Esu girdėjęs, kad dauguma į boksininkus žiūri kaip į neklaužadas mušeikas, tačiau tarp boksininkų turime tokių šviesių asmenybių, kad kartais nesuprantu tokio neigiamo visuomenės požiūrio. Iš tikrųjų ši sporto šaka išugdo asmenybės drausmę ir priešingai, nei teigia stereotipas – boksininkai yra mokomi tvardyti agresiją. – Ar prieš kovodamas bijote, kad priešininkai bus stipresni už jus? – Neneigsiu, jauduliukas prieš kovą yra, bet niekada nebijau, kad priešininkas bus stipresnis už mane: juk kuo stipresnis priešininkas, tuo didesnė patirtis. – Ar yra tekę laikytis dietos, kad pakliūtumėte į kitą svorio kategoriją? – Taip, net šiam Lietuvos čempionatui turėjau numesti 3 kilogramus, bet pavyko numesti 4,5 kilogramo. Rezultatas reikalauja pastangų, mokykloje nevalgydavau pietų, o kartais tą pačią dieną tekdavo atlaikyti 2 treniruotes su megztiniu, po kuriuo prakaitas tiesiog žliaugia upeliais. – Koks jausmas jus apima kovojant? – Labai džiaugiuosi, kad paklausėte tokio klausimo. Užlipus į ringą, susitelki tik ties savimi ir tik ties kova, nebelieka jokių pašalinių minčių, pamiršti visą aplink supantį pasaulį. Su tokiu susikaupimu gali perteikti viską, ką išmokai treniruotėse, tai yra šansas atsiskleisti tokiam, koks esi, ir parodyti savo talentą. – Kas atvedė jus į sportą? – Į šį sportą įsitraukiau vadovaudamasis brolio patirtimi. Išties, mano šeima yra neįprasta. Mano mažiausiasis brolis ką tik užsidėjo bokso pirštines, o vyresnysis šiais metais jau baigs sporto mokyklą. Mes visi boksininkai. – Ar būtent ši sporto šaka yra jūsų „arkliukas“? Ar planuojate su sportu sieti savo karjerą? – Taip, būtent šioje srityje atrandu save ir tik šis sportas mane „veža“ taip stipriai, bet stengiuosi neapleisti ir kitų sporto šakų, kaip futbolas ar krepšinis. Tačiau atsakymo į klausimą, ar šį sportą siesiu su savo ateitimi, dar neturiu.
Tai, kad šiemet per „Jaunimo apdovanojimus 2018“ buvau įvertintas nominacija „Jaunimo lyderis“ yra labai smagu ir netikėta. Malonu, kad buvo pastebėtas mano visuomeninis darbas: nuo 2015 metų esu Lietuvos moksleivių sąjungos narys, būdamas Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjungos „Žingsnis“ Kretingos skyriaus vadovas, organizuoju „Sniego gniūžtės“ stovyklas, kuriose jaunimas skatinamas linksmai leisti laiką, atsisakant žalingų įpročių.
Be to, dalyvauju ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, kurioje mokausi, mokinių parlamente bei gimnazijos taryboje. Atsakant į klausimą, koks turi būti lyderis, manau, kad jis visų pirma turėtų būti įkvepiantis kitus, turintis idėjų, jis savo elgesiu turi būti pavyzdys kitiems. Tai yra atsakomybė.
Tik iš dalies sutinku su pasakymu, kad dabar jaunimas yra pasyvus ir tik nori būti kitų linksminamas, pats nepajudindamas nė piršto. Pavyzdžiui, organizuojant „Sniego gniūžtės“ stovyklas, netrūksta norinčiųjų būti jų vadovais – kartais priimame net ne visus, kurie ateina į atrankas. Tokios patirties yra buvę ir formuojant Lietuvos moksleivių sąjungos Kretingos skyriaus komandą. Taigi mokiniai nori kažkur dalyvauti, įsilieti į kolektyvus, užsiimti savanoryste.
Kita vertus, pastebiu, kad neretai jaunimas mėgsta tik išbandyti įvairias sritis – padalyvauti tai vienur, tai kitur, bet niekur neprisiimant didelių įsipareigojimų ir atsakomybės. Tai nėra labai gerai, nes savanorius apmokome ir jiems besikeičiant, su naujokais reikia tą patį darbą pradėti vėl nuo pradžių. Man tai – sunkiai suprantama, nes pats visada žinojau, ką noriu veikti, ir niekada nesiblaškiau tarp skirtingų veiklų. Man visada patiko visuomeninė veikla, savanoriaudamas įgijau daug patirties – kaip organizuoti darbus ir renginius, kaip spręsti kolektyvo santykiuose iškilusias problemas, atsikračiau viešo kalbėjimo baimės. Be to, visuomeninėje veikloje gerai praleidžiu laiką – man patinka tai, ką mes veikiame, be to, visada jaučiu ir mokyklos administracijos, mokytojų, ir, žinoma, savo šeimos palaikymą, manimi labai didžiuojasi senelis.
Pranciškonų gimnazijoje įvyko mokinių savivaldos inicijuotas renginys „KPGnaktis“, kuriame dalyvavo daugiau negu šimtas penkiasdešimt VII–XII klasių mokinių. Šis renginys skirtas šiemet švenčiamam gimnazijos, kaip viešosios įstaigos, 10 metų jubiliejui paminėti. Gimnazijos mokinių prezidentas Vilius Juodys teigė, kad mokykla turi puikias erdves, laboratorijas, sales, tad norėjosi jas atverti visiems mokiniams – sukurti renginį, kuris paskatintų gimnazijos mokinius pamatyti kitokią mokyklą. Galėjo rinktis iš kelių alternatyvų „KPGnaktis“ buvo sudaryta iš dviejų dalių – edukacinės ir pramoginės. Edukacinėje dalyje moksleiviai galėjo pasirinkti dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose: veikė muzikinė, savęs pažinimo, kūrybinė, informacinių technologijų, geografinio pažinimo, šokių erdvės, kalbų laboratorijos. Taip pat dalyviai galėjo išbandyti eksperimentinę fiziką, atlikti cheminius bandymus, tyrinėti pasaulį pro mikroskopą biologijos erdvėje. Pramoginės dalies metu vyko socializacijos žaidimai, lobio paieška, protų mūšis, sportiniai žaidimai: išbandymų laukas, aklas tinklinis, stalo teniso varžybos, muzikiniai užsiėmimai: „Atspėk dainą“, „Karaokė kovos“, veikė stalo žaidimų erdvė, vyko teatro užsiėmimai.
Šokis – ne tik darbas, tai – gyvenimo aistra, kurios iki šiol nepraranda 28 metus skaičiuojanti Sigita Mačėnaitė, kuri buvo sportinių šokių ansamblio „Žuvėdra“ šokėja, pelniusi pasaulio ir Europos čempionės vardą. Aistros šokiui nepraranda iki šiol Įgijusi jūros aplinkos inžinerijos magistro išsilavinimą S. Mačėnaitė buvo įsitikinusi, kad ateityje toks ir bus jos darbas, tačiau aistra šokiui buvo stipresnė – ji pasirinko savo gyvenimą sieti su šokiais ir dėl šio sprendimo tikrai nesigaili. Pasibaigus „Žuvėdros“ karjerai, S. Mačėnaitė tapo trenere ir šiuo metu moko vaikus šokti sportinių šokių studijoje „Ritmas“. Mergina teigė anksčiau negalvojusi tapti trenere, tačiau ji taip pamilo šį darbą su vaikais, kad nebegalėjo nuo jo niekur pabėgti – pajautė, kad būtent šokis yra jos gyvenimo dalis, lyg kasdieninė duona, hobis, kurį ji labai mėgsta. S. Mačėnaitė sakė, kad tapus mokytoja, jai labai patinka stebėti, kaip tobulėja jos auklėtiniai ir juos ji nuoširdžiai palaiko. Čempionės vardo kaina Sigita pasakojo, kad tikrai nesigaili dėl praleistų metų Lotynų Amerikos sportinių šokių kolektyve „Žuvėdra“, kuris gyvavo Klaipėdos universitete ir tapo daugkartiniu pasaulio čempionu. Tai buvo labai gera gyvenimo patirtis, per šokius ji apkeliavo daug pasaulio ir taip pat išsiugdė gerų savybių: darbštumą, ryžtingumą. S. Mačėnaitė pasakojo, kad čempionės titulas pareikalavo labai daug pastangų: prieš varžybas treniruotės vyko du kartus per dieną, šokių treniruotes reikėjo suderinti su paskaitomis, dėstytojai matydavo, kad mergina į jas ateidavo išsekusi ir neišsimiegojusi. Čempionė neapsiėjo ir be traumų – per vieną tiesioginį televizijos eterį nuplyšus suknelei, užmynė ant jos ir pargriuvo, stipriai susimušė ranką, yra tekę ir šokti susileidus vaistų nuo skausmo. Nors tokiais momentais akys buvo pilnos ašarų, tačiau S. Mačėnaitė ryžto neprarado ir ėjo savo tikslo link. S. Mačėnaitė atviravo, kad po treniruočių užvaldydavo įvairios mintys apie pasidavimą, nuovargį, ją mėgino palaužti stresas, tačiau judėti į priekį padėdavo atsakomybė prieš komandą, noras garsinti Lietuvos vardą.
Orientaciniame sporte kaskart tenka įveikti vis naujus iššūkius
Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos antraklasis Dominykas Skripkauskas nė už ką nepraleistų orientavimosi sporto treniruočių, per kurias jis mokosi, vadovaudamasis žemėlapiu ir kompasu, kuo greičiau surasti ir pasižymėti punktuose, išdėliotuose vis kitose vietose. Nors berniukas treniruojasi dar tik vienerius metus ir dalyvaudamas varžybose apie laimėjimus negalvoja, tačiau jis jau gali pasigirti tarptautinėse varžybose „Kurzemes pavasaris“, kurios prieš tris savaites įvyko Latvijoje, finišo liniją kirtęs ketvirtas. Puikiai D. Skripkauskui sekėsi ir pernykštėse orientavimosi sporto varžybose „Klaipėdos taurė“, kuriose jis pelnė II vietą. Be to, pernai bėgimo varžybose „Ekomaratonas“ jis gavo medalį, nes sėkmingai įveikė 4,2 km ilgio trasą. Vietovės – vis kitos D. Skripkauskui – dar tik 8-eri, tad orientavimosi sporto varžybose jis būna vienas jauniausiųjų dalyvių ir neretai jam tenka rungtyniauti vienoje amžiaus grupėje su dešimtmečiais. Tačiau D. Skripkauskas yra užsidegęs orientavimosi sportu, per kurį jis ne tik gali pademonstruoti greitą bėgimą, bet ir lavinti pastabumą, atidumą, gebėjimą planuoti savo maršrutą. Anot D. Skripkausko, bėgioti stadione jam net nebūtų įdomu, nes per treniruotes, kurias jis lanko pas klubo „O! Klaipėda“ trenerį Ričardą Tėvelį, jam tenka įveikti įvairius iššūkius. Per treniruotes jis turi surasti punktus, išdėliotus vis kitose vietose Palangos botanikos parke, tačiau būna, kad šie užsiėmimai perkeliami į kitas erdves – pavyzdžiui, Palangos ar Klaipėdos miestą, įvairias miškingas pajūrio vietoves, žiemos metu – netgi į kokią nors mokyklą, kur, lakstant koridoriais, reikia greitai susiorientuoti, kaip pasiekti reikalingą patalpą, išsisukti, jei tiesiausias kelias į ją yra užtvertas ir t.t. Be to, esama ir treniruočių salėje bei baseine – tuomet siekiama sustiprinti kūno raumenis. Orientavimosi sportu užsiiminėjančių vaikų beveik kiekvieną savaitgalį laukia kokia nors stovykla ar varžybos, o šiuo metu klubas „O! Klaipėda“ rengia ir „Orientavimosi sporto ketvirtadienius“, kurie vyksta kiekvieną ketvirtadienį. Juose organizatoriai būna numatę 4 skirtingo sudėtingumo trasas, kurių viena yra skirta tiems, kurie norėtų orientavimosi sportą išbandyti pirmą kartą.
Šį mėnesį „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai galėjo iš arčiau pažvelgti į žurnalisto darbą ir suprasti, su kokiais iššūkiais kasdien susiduria žurnalistai. Šia patirtimi pasidalino buvusi kuprinietė, Klaipėdos universiteto žurnalistikos studijų programos ketvirtakursė Edita Starkovaitė. Edita teigė, kad studijų pradžioje dauguma studentų buvo susikaustę, tačiau dėstytojai ragino atsisakyti savo kompleksų ir į pateiktas užduotis pažvelgti kūrybiškai. Ji prisiminė, kad nuolat kėlė sau naujus tikslus: studijų pradžioje pristatymų metu jai buvo reikalingi lapai, kuriuose buvo visa pranešimui reikalinga informacija, o šiandien jai pakanka tik pateikčių, kuriose išdėstyta svarbiausia informacija. Žurnalistikos studijos teikia daug netikėtumų: kasdien pateikiamos naujos situacijos, todėl niekada nežinosi, kada ir kur reikės nuvažiuoti, ką pakalbinti ir parengti išsamų tiriamąjį straipsnį ar reportažą. Svarbu drąsiai elgtis ir nebijoti naujų patirčių. Jaudulys kyla tik iš pradžių. Mergina prisiminė, kad studijų pradžioje kalbindama pašnekovus ji kruopščiai susiplanuodavo, ko norės paklausti, tačiau dabar šie klausimai jai yra orientaciniai, gelbstintys, kai stinga argumentų. Šiandien vis daugiau žmonių rašo straipsnius, tačiau kai kurie nėra baigę žurnalistikos studijų. Edita mano, kad tie, kurie baigia žurnalistiką, turi geresnį suvokimą apie tai, koks yra žurnalisto darbas. Ji teigė, kad žmogus turėtų įgyti žurnalisto išsilavinimą, o vėliau papildomą specialybę, kuri leistų koncentruotis į vieną sritį.
,,Pajūrio naujienų“ jaunieji žurnalistai turėjo susitikimą su Viktorija Balsyte, sveikos mitybos specialiste, dirbančia Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure. Kiekvienas jaunųjų žurnalistų atsinešė po užkandį, kurį dažniausiai renkasi priešpiečiams, nesvarbu, ar tai yra sveikas maistas, ar ne. V. Balsytė papasakojo apie kiekvieną užkandį – kiek iš tiesų jame yra gėrio ir kiek dažnai juo galima mėgautis.
Neblaivus vyras švaistėsi kirviu
Neblaivus Kęstučio g. gyventojas (gim. 1959 m.) balandžio 23 dieną buvo ne juokais išgąsdinęs savo kaimynus. Šie, jausdami, kad vyras dėl alkoholio poveikio darosi agresyvus, liejo keiksmus, iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę jį sudrausmino. Tačiau policijai išvažiavus, apie 18.13 val. vyras tyčia kirviu išdaužė kaimynės nuomojamo namo plastikinių langų paketus, sudaužė planšetinio kompiuterio ekraną, necenzūrinias žodžias keikė bei grasino fiziniu susidorojimu nukentėjusiajai bei jos mažamečiui sūnui. Vyras buvo policijos sulaikytas, jam nustatytas 1,99 promilės girtumas, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Pirminiais duomenimis, tuo metu, kai vyras švaistėsi su nedideliu kirviu, jo kaimynės nebuvo namuose ir su ja jis konflikto neturėjo. Manoma, kad į jos langus vyras nusitaikė atsitiktinai – esą jam lange pasivaideno kažkokios moters atvaizdas, į kurį jis ir nukreipė savo agresiją. Pirminiais duomenimis, šis vyras ir anksčiau yra patyręs psichikos sveikatos sutrikimų.
„P. n.“ informacija
PALANGOJE. SMILGŲ g. Balandžio 24 dieną, apie 16.10 val., patruliuojantys pareigūnai greta garažų pastebėjo įtartiną automobilį „Audi A6“. Tikrindami du automobilyje buvusius asmenis (abu gimę 1989 m.) ir transporto priemonę, ant automobilio grindų rasta plastikinė permatoma dėžutė, kurioje buvo devyni plastikiniai maišeliai su augalinės kilmės žalios spalvos medžiaga – įtariama, jog tai marihuana. Taip pat vairuotojo pusės durelėse rastas dar vienas plastikinis maišelis su augalinės kilmės žalios spalvos, skleidžiančios specifinį kvapą, galimai narkotine medžiaga marihuana. Pas automobilio keleivį rasta viena suktinė su augalinės kilmės, žalios spalvos medžiaga. KUNIGIŠKIŲ g. Balandžio 24 dieną, apie 23.15 val prie tvenkinio pareigūnai pastebėjo įtarimų sukėlusį automobilį „Peugeot“, kuriame sėdėjo du 1997 m. gimę vaikinai. Tikrindami asmenis ir transporto priemonę, automobilio keleivio dešinėje striukės vidinėje kišenėje rastas permatomas maišelis, kuriame buvo devyni folijos suktinukai su augalinės kilmės, žalios spalvos medžiaga. Taip pat po keleivio priekine sėdyne rastas dar vienas folijos suktinukas su augaline medžiaga, įtariama, jog tai narkotikai.
„P. n.“ informacija
Panevėžyje įvykęs Lietuvos kata (kovos technikos demonstravimas) čempionatas išaiškino stipriausius Lietuvos kiokušin karatė sportininkus. Tarp jų – sėkmingai šiose varžybose startavę Kretingos karatė kiokušin mokyklos „Shodan“ auklėtiniai, kurie iškovojo 2 aukso ir 2 bronzos medalius. Lietuvos čempionu jaunių U-18 amžiaus grupėje tapo Matas Jonauskas, pusfinalyje ir finale įveikęs klaipėdiečius Matą Šikšnių bei Edviną Kolmogorovą. Matas, tapęs čempionu, užsitikrino kelialapį į Europos čempionatą. Lietuvos čempione U-14 amžiaus grupėje tapo perspektyvioji kretingiškė Greta Intaitė. Pirmoje kovoje kretingiškė įveikė Austėja Kanclerytę iš „Tetsujin“ klubo, pusfinalyje buvo pajėgesnė už komandos draugę Ugnę Drungilaitę, o finale savo pranašumą įrodė prieš Vėjūnę Balkutę iš „Fudoshin“ klubo. Kovoje dėl III v. susitiko dvi kretingiškės Kornelija Česnakaitė ir Ugnė Drungilaitė, po atliktos kata teisėjai pergalę skyrė Kornelijai, o Ugnė užėmė IV v. Vaikų, gimusių 2008 m., amžiaus grupėje bronzos medaliu džiaugėsi Rokas Pipiras. Kretingiškis pirmoje kovoje įveikė varžovą iš Vilniaus „Budora“ klubo Nojų Oleškevičių bei pateko į pusfinalį, kuriame po atkaklios kovos pralaimėjo varžovui iš Klaipėdos, tačiau Rokui atiteko bronzos apdovanojimas. Nedaug iki medalių pritrūko kretingiškiams Domantui Viskontui ir Erikai Petrikaitei – jie užėmė IV v. Patirties šiose varžybose įgijo ir perspektyvūs karatekos Nojus Jurkaitis, Natalija Vitkutė, Austėja Beniušytė, Emilija Česnakaitė, Živilė Bružaitė, Edvardas Petrauskas, Vilius Pinikas. Vaikus ir jaunimą Kretingoje treniruoja karatė kiokušin mokyklos „Shodan“ treneriai Lukas Kubilius ir Aivaras Baltmiškis.
„P. n.“ informacijaŠiauliuose susirinkus ištikimiausiems šalies smiginio žaidėjams, buvo kovojama ne tik dėl asmeninių apdovanojimų – smiginio klubai varžėsi dėl Lietuvos „Darts“ sporto federacijos taurės.
Poilsio ir sveikatinimo komplekse „Atostogų parkas“ buvo surengtos vaikų plaukimo varžybos, kuriose vaikai ne tik kovojo dėl nugalėtojų vardų, bet ir pademonstravo Vaikų plaukimo mokykloje įgytus įgūdžius. Vaikų plaukimo mokykla „Atostogų parke“ veikia jau trečius metus ir ją lanko apie 70 įvairaus amžiaus vaikų, jauniausiam jų – 5-eri. Su vaikais čia dirba profesionalūs plaukimo treneriai. Pasidžiaugė auklėtinių pasiekimais Plaukimo varžybose dalyvavo 32 vaikai, jiems buvo numatytos tokios rungtys: vaikams iki 10 metų – 25 m laisvu stiliumi ir toks pat nuotolis krūtine, visų amžiaus grupių vaikams – 25 m peteliške bei 50 m laisvu stiliumi ir krūtine. Taip pat buvo surengtos estafetės 4x25 m, kuriose dalyvavo po 2 mergaites ir po 2 berniukus. „Šiuo nuotaikingu renginiu norėjome pasidžiaugti plaukimo mokyklos auklėtinių pasiekimais, užtikrinti aktyvų ir linksmą laisvalaikį vaikams ir plaukimo mokyklos auklėtinių šeimoms“, – teigė „Atostogų parko“ projektų vadovė Edita Šauklytė. Iš 32-jų plaukimo varžybose dalyvavusių vaikų net 27 buvo apdovanoti I–III vietų diplomais, kiti pelnė padėkas už dalyvavimą varžybose. Geriausius rezultatus parodę sportininkai buvo apdovanoti vertingais „Atostogų parko“ prizais, suteikiančiais teisę „Atostogų parko“ sveikatinimo malonumais pasidžiaugti ir jaunųjų sportininkų šeimų nariams. Plaukimo varžybų organizatorių duomenimis, geriausiai jose pasirodė: Vladimir Brejev, gim. 2012 m., – jauniausias plaukikas pažengusiųjų grupėje, plaukimo mokyklą lankantis antrus metus. Jis 25 m laisvu stiliumi nuplaukė per 30,39 sek. ir buvo greičiausias grupėje; techniškiausias plaukikas Danila Slipak, gim. 2009 m., 25 m savo amžiaus grupėje įveikęs greičiausiai – per 30,15 sek.; Osvaldas Anusevičius, gim. 2007 m., plaukimo mokyklą pradėjęs lankyti prieš dvejus metus, mokantis maksimaliai susikaupti, rodo gerus rezultatus – 50 m laisvu stiliumi įveikė per 42,20 sek., 25 m peteliške – per 23,56 sek.; motyvuota, techniška Lukrecija Kaktytė, gim. 2010 m., varžyboms rengėsi papildomai ir pasiekė gerų rezultatų – 25 m laisvu stiliumi nuplaukė per 26,70 sek., 25 m krūtine – per 33,02 sek.; gabi talentinga plaukikė Viltė Marija Petrauskaitė, gim. 2008 m., 25 m laisvu stiliumi įveikė per 23,84 sek., krūtine – per 30,31 sek.; greičiausiai besimokantis plaukikas Eimantas Tekorius, gim. 2005 m., visiškai nemokėjęs plaukti, jau pasiekė rezultatą – jis, 50 m laisvu stiliumi nuplaukęs per 38,05 sek. ir tiek pat krūtine – per 50,41 sek., užėmė I v. O 2005 m. gimusi Ernesta Meškytė, varžybų organizatorių ir trenerių pastebėjimu, yra pati gabiausia ir greičiausia mokinė, teikianti vilčių, kad kada nors ji taps Lietuvos plaukimo čempione.
Kretingos sporto mokyklos šokių grupė, treniruojama Irinos Šlimienės, balandį nepraleido nė vieno konkurso, ir šis mėnuo buvo pilnas apdovanojimų, įspūdžių ir kelionių. Klaipėdoje įvykusiame konkurse „Vaikai – olimpinės gėlės 2018“ kretingiškės užėmė I v. „Būtent šis laimėjimas yra pats svarbiausias, nes konkursas – tikrai aukšto lygio, jame dėl prizinių vietų varžėsi daug stiprių kolektyvų“, – auklėtinių pasiekimais pasidžiaugė I. Šlimienė. Pirmos vietos laimėjimas Kretingos sporto mokyklos šokėjų rankose atsidūrė ir po pasirodymo XX tarptautiniame jaunimo šiuolaikinio meno festivalyje-konkurse „Išdykęs stilius 2018“, kuris įvyko Panevėžyje. Trenerės teigimu, merginos vis labiau pradeda pasitikėti savo jėgomis, tą rodo ir rezultatai. „Po laimėjimų žiūrėdama į degančias merginų akis suprantu, jog ilgos kelionės jų nevargino, negąsdina ir sunkios treniruotes. Galiu pasakyti, kad jų užsispyrimas veda tik tobulumo link“, – neabejojo I. Šlimienė.
„P. n.“ informacija
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) II lygos Vakarų zonos pirmenybėse rungtyniaujanti „Kretingos Minija“, treniruojama vyriausiojo trenerio Arvydo Balsevičiaus, pergalingai sužaidė pirmąsias išvykos rungtynes – mūsiškiai 2:1 nugalėjo „Gargždų „Bangos B“ komandą: varžovus dukart – 22-ą ir 46-ą min. – taikliais smūgiais į vartus nuginklavo „Kretingos Minijos“ legionierius Daniil Rubtsov.
„Kretingos Minijos“ vartininkas, komandai įsipareigojęs teikti informaciją žiniasklaidai, Martynas Viluckas mūsų futbolininkų susitikimą su Gargždų „Banga B“ komentavo taip: „Rungtynės prasidėjo abiejų komandų žvalgyba – nemažai dvikovų vyko aikštės viduryje, ir pusę I kėlinio sunkiai sekėsi suregzti pavojingas atakas. Žaidimo 21-ąją min. gerą progą pasižymėti turėjo Mantas Elzbergas, tačiau jis smūgiavo netiksliai. 22-ąją min., po tikslaus perdavimo, sumaištyje tarp gynėjų, kamuolį susistabdė ir sukdamasis gražiu smūgiu pirmąjį rungtynių įvartį pelnė komandos legionierius iš Rusijos Daniil Rubtsov. 40-ąją min. „Kretingos Minijos“ žaidėjai atsipalaidavo ir patikėjo, kad lengvai pasieks teigiamą rezultatą, tad, likus vos 5 min. iki I kėl. pabaigos, mūsiškiai suklydo perduodami kamuolį, ir tokia grubia mūsų gynėjų klaida pasinaudojo varžovų puolėjas Mantas Petrikas – iššokęs vienas prieš vartininką tiksliu smūgiu jis išlygino rungtynių rezultatą.
Sutarto kiekio našlaičių neatvežė
Gėlynus Kretingos mieste šiomis dienomis pradėję tvarkyti „Kretingos komunalininko“ darbuotojai skėsčiojo rankomis: viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi Kėdainių bendrovė „Josvainių gėlės“ taip ir nesugebėjo pristatyti sutarto kiekio vienmečių gėlių.
Tilto statytojams – potvynio nuostoliai
Po renovuojamu Akmenos tiltu nuo seno buvo pravestas diukeris – inžinerinis įrenginys, per kurį prateka bendrovės „Kretingos vandenys“ tiekiamas vanduo J. Basanavičiaus gatvės ir už jos gyvenantiems kretingiškiams. Tačiau šį pavasarį per potvynį diukeris buvo apgadintas, ir tilto statytojai patyrė nenumatytų finansinių nuostolių. Gyventojai incidento nepajuto Kelio Šiauliai–Palanga renovaciją atliekančios Telšių bendrovės „Žemaitijos keliasi“ tilto projekto vadovas Linas Gintalas aiškino, jog, vykstant senojo tilto renovacijos darbams, kelininkai buvo pasistatę laikiną tiltą, kurį šį pavasarį nuplėšė potvynio vanduo ir šis, nešamas srovės, apgadino diukerį – upės dugne į du atskirus vamzdžius išsišakojantį įrenginį. „Pramušė ir deformavo vieną iš vamzdžių. Avariją greit likvidavome, tačiau reikės statyti naują įrenginį. Tai – mūsų problema, statybos darbai yra apdrausti, ir dėl stichinių nelaimių patirtus nuostolius mums turės atlyginti draudimo bendrovė“, – kalbėjo L. Gintalas. Tačiau projekto vadovas neatskleidė, kiek kainuos pastatyti naują įrenginį: „Dar nežinome nei tikslios įrenginio kainos, nei kiek kainuos kvalifikuotų specialistų sudėtingi darbai po vandeniu “, – sakė jis. Bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovas Gediminas Valinevičius sakė, jog vandens ūkio trasa, kertanti Akmeną, dugne išsišakoja į du vamzdžius: „Vienu prateka geriamas vanduo, o kitas – atsarginis, jei kas įvyktų. Ir šįkart įvykus nelaimei, vandens tiekimas gyventojams buvo atstatytas būtent per tą vamzdį, – sakė jis, patikindamas, jog kelininkų patirtos nesėkmės gyventojai nė nepajuto. – Mieste įrengta vandentiekio žiedinė sistema – sutrikus tiekimui per konkrečią vietą, vanduo tiekiamas iš kitų taškų.“ G. Valinevičiaus žodžiais, rangovai pasižadėjo artimiausiu metu pastatyti naują įrenginį – vietoj dabartinių plieninių vamzdžių gręžimo būdu po upės dugnu įrengti plastiko vamzdžius.
Asfaltuotais keliais – pagaliau šią vasarą
Bendrovė „Šiaulių plentas“, laimėjusi Lietuvos automobilių kelių direkcijos skelbtą konkursą asfaltuoti mūsų rajono žvyrkelius Šukė–Voveraičiai, Raguviškiai–Budriai–Nausodis, Klaipėda–Triušiai–Kretinga, intensyviai pradėjo tvarkymo darbus.
Pėsčiųjų take, nuo miesto centro vedančiame į Kretingos katalikų bažnyčią, pradėti kasimo darbai – čia bus įrengtas taktilinis, arba liečiamasis, bažnyčios ir pranciškonų vienuolyno komplekso bei teritorijos žemėlapis, skirtas neįgaliems žmonėms. Pasak Kretingos rajono savivaldybės Strateginės plėtros ir investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės Violetos Turauskaitės, tai – pirmasis objektas, vykdomas iš Europos Sąjungos lėšų, vykdant bendrą turizmo plėtros projektą su Palangos miesto savivaldybe. Bendra jo vertė – 138,8 tūkst. eurų. „Projektas yra labiau orientuotas į regos ir judėjimo negalias turinčius žmones, kad neregiai galėtų paliesti, o sėdintys vežimėliuose privažiuoti arčiau ir pasižiūrėti, ką jie gali aplankyti šioje sakralioje miesto vietoje“, – kalbėjo V. Turauskaitė, patikindama, jog mūsų mieste iš projekto lėšų atsiras ir daugiau informacinių lentų, stendų.
„P. n.“ informacija
|
|
