|
|
|
(1236) 2018-03-16Naujoji biblioteka – šviesa tunelio gale
Po kelerių metų sąstingio tarsi šviesa tunelio gale artinasi naujosios Kretingos rajono viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos statybos pabaiga: jau sparčiai vyksta vidaus apdailos darbai, o šią savaitę Savivaldybėje jau aptartas baldų dizainas pagal pasikeitusias erdves po pastato projekto koregavimo. Statybų pabaigtuvės – rugsėjį? Bibliotekos statybos darbus atliekančios bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ Klaipėdos filialo „Klaipstata“ vadovas Rimantas Skarbalius teigė, jog pastate, kurio bendras plotas – 3 tūkst. 130 kv. m, jau atlikti visi pagrindiniai darbai: įvesta šildymo, ventiliacijos sistemos, įrengta elektros instaliacija. Kasdien statybvietėje dirba 20–30 žmonių brigada. „Jau baigiame ir tinkavimo darbus, beliks nuglaistyti ir nudažyti sienas. Pastatas per žiemą buvo stipriai įšalęs, ir jau mėnesį esame įjungę šildymo sistemą, kad sienos ir grindys greičiau džiūtų. Šilumos nuostoliai – mūsų pačių rūpestis“, – kalbėjo R. Skarbalius. Jis sakė, jog darbai vyksta sklandžiai: medžiagos – dažai, parketas, apdailos plytelės – parinktos už atitinkamą kainą ir pakankamai kokybiško, suderinus su interjerą kūrusiais dizaineriais. Kuriant erdvių dizainą ir interjerą talkina dizainerė Karolina Gidiežienė iš Plungės. „Nors šiame objekte lieka finansinių problemų – Savivaldybei trūksta pinigų jį užbaigti, bet jeigu viskas klostysis gerai, biblioteką skolon užbaigsime dar šiam rugsėjui“, – optimizmu tryško R. Skarbalius.
Ar jums svarbu, kas kandidatuos į rajono merus?
Rotušės aikštėje sustiprins kontrolę
Vakar įvykusiame Kretingos rajono savivaldybės eismo saugumo posėdyje nemažai dėmesio skirta situacijai Rotušės a. aptarti. Žadama čia sugriežtinti kontrolę dėl automobilių stovėjimo, vairuotojams primenant, kad aikštėje transporto priemonę galima palikti ne ilgiau kaip 4 val. Nors ties įvažiavimu į Rotušės a. esančią stovėjimo aikštelę yra kelio ženklas, ribojantis transporto priemonių stovėjimo laiką, tačiau retas vairuotojas laikosi reikalavimo už automobilio priekinio stiklo, matomoje vietoje, palikti informaciją su atvykimo laiku. Už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus pastaruoju metu vairuotojai jau buvo baudžiami kitose automobilių stovėjimo zonose, kur laikas yra ribojamas: aikštelėje prie Savivaldybės, vidiniame Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos kieme bei Vilniaus g., prie parduotuvės „Aibė“ ir grožio salono „Zuzana“. Skatindami vairuotojus laikytis Kelių eismo taisyklių, Savivaldybės specialistai, kuriems patruliuoti padeda Lietuvos šaulių sąjungos nariai, vairuotojams netgi dovanodavo popierinius laikrodukus, kuriais naudojantis patogu pažymėti atvykimo laiką. Iš pradžių dalins įspėjimus Taigi per Eismo saugumo komisijos posėdį rajono vicemerė Danutė Skruibienė iškėlė klausimą dėl tvarkos Rotušės a. „Manęs šauliai klausinėja, kada galės ant automobilių klijuoti lapelius ir Rotušės a., nes joje ženklas, ribojantis stovėjimo laiką, taip pat yra“, – sakė D. Skruibienė, pripažinusi, kad sustiprinta kontrolė Rotušės a. neišvengiamai iššauks pasipiktinimą tų žmonių, kurie dirba Rotušės a. įsikūrusiose įstaigose. Tačiau Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius išsakė nuomonę, jog, įrengus kelio ženklą ir numojus ranka į tai, kad jo dauguma vairuotojų nesilaiko, Savivaldybė kompromituoja pati save. „Kam mes tada čia renkamės, priimame sprendimus, jei jų galima laikytis, bet galima ir nesilaikyti? Jei yra įrengtas kelio ženklas, vadinasi, vairuotojai turi jo laikytis, o jei ne – gauna baudas. O dėl verslininkų, tai jie irgi turi būti atsakingi, galime pažiūrėti į kitų miestų patirtį – Klaipėdoje verslininkai ties savo įmonėmis išsiperka vietas automobiliams, ten įsirengia atlenkiamus užkardus“, – kalbėjo S. Juknevičius. Eismo saugumo komisijos posėdyje dalyvavusi Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Zita Abelkienė teigė, kad pirmiausiai Rotušės a. vairuotojai, nesilaikantys reikalavimo už priekinio automobilio stiklo palikti informaciją su atvykimo laiku, kurį laiką bus tik įspėjami. Tačiau po savaitės ar dviejų pažeidėjams bus skiriamos baudos. Tuo pačiu Eismo saugumo komisijos nariai atkreipė dėmesį, kad Rotušės a. būtų galima įrengti daugiau kelio ženklų, nurodančių, jog stovėjimo laikas yra ribojamas iki 4 val. arba bent jau įrengti informacinį stendą su perspėjimu vairuotojams.
Palangos „Grubusis“ teatras švenčia trigubą šventę
Palangos „Grubiajam“ teatrui šie metai – neeiliniai: kolektyvas pasitinka savo sidabrinį jubiliejų.Tačiau tai, kad ši 25-erių metų sukaktis sutampa su Lietuvos valstybės 100-mečiu, o dar ir su Mažosios Lietuvos filosofo rašytojo Vydūno 150-osiomis gimimo metinėmis, anot teatro įkūrėjo ir vadovo Virginijaus Milinio, – trigubai įspūdingiau. Minės Vydūną Savo naujausią kūrinį – publicistinio žanro spektaklį „Laikykis, Vydūne!“, skirtą šiai asmenybei, Palangos kurhauzo salėje kovo 24 d. 18 val. teatras pirmąkart parodys kurorto visuomenei ir svečiams, o vasarą jį pristatys Lietuvos 100-mečiui skirtos Dainų šventės Teatro dienoje „Sau, Tautai, Žmonijai“. Scenarijų spektakliui parašęs V. Milinis atviravo, jog tai bus ritmo, šokio, dainos stiliumi interpretuojamas ne tik jam pačiam patinkantis Vydūno gyvenimo ir kūrybos moto „Gyvename, kad žmogiškėtume“, bet remiamasi ir semiotiko Algirdo Juliaus Greimo bei Vytauto Landsbergio mintimis apie žmogaus bei tautos situaciją šiuolaikiniame pasaulyje. Anot režisieriaus, šiandien kur kas aktualiau žmogiškosios savybės, o tautiškumas yra pakopa į žmogiškumą. Paklaustas, kodėl spektaklio pavadinimas būtent toks, režisierius pajuokavo – esą šie metai paskelbti Vydūno metais. Kadangi 100 teatrų Dainų šventėje interpretuos Vydūno kūrybą, tai garsiajam rašytojui tikrai teksią „atsilaikyti“. Režisierius pasidžiaugė, kad Vilniaus Katedros aikštėje įvyksiančiame Teatro dienos finale iš 100 Lietuvos teatrų pasirodys 7, ir Palangos „Grubusis“ teatras bus tarp jų. Spektaklyje „Laikykis, Vydūne!“ vaidina 9 aktoriai, iš kurių jauniausia – vienuoliktokė moksleivė, o vyriausia – 75-erių senjora.
TAIKOS g. Kovo 14 dieną apie 9 val. atvykęs į savo garažą savininkas pastebėjo, kad jis yra apvogtas. Iš garažo pavogti pareiškėjo sūnui priklausantys įrankiai, skirti automobilio remontui, bei sugadinta durų spyna. Padaryta žala – apie 500 eurų. Tuo pačiu laiku ten pat esančiame garaže daiktų pasigedo ir kito savininko sūnus. Jis pastebėjo, kad, sugadinus spyną, buvo patekta į vidų ir iš ten pavogtas elektrinis grąžtas, automobilio keltuvas ir įvairūs mašinos remontui skirti įrankiai. Padaryta žala – 800 eurų. KRETINGOS r. VAINEIKIŲ k. Kovo 14 dieną gautas Vaineikių k. gyventojos pareiškimas apie tai, kad 10.30 val. atvykusi į jai nuosavybės teise priklausantį mišką pamatė, jog nupjautas ir pavogtas jai priklausantis ąžuolas, kurio vertė – 300 Eur. Paskutinį kartą miške buvo 2017 m. spalio mėnesį.
„P. n.“ informacija
Neišdegė triukas išvengti atsakomybės
Darbėniškiui Edvardui Pliuškiui (gim. 1988 m.) teisme nepavyko įrodyti, kad ne jis 2017 metų naktį iš spalio 22 dienos į 23-ąją vairavo automobilį „VW Passat“. Už atsisakymą pasitikrinti girtumą vyrui paskirta bauda, atimta teisė vairuoti, o jo dviem bičiuliams, teisme palaikiusiems E. Pliuškio versiją esą automobilį vairavęs ne jis, gresia baudžiamoji atsakomybė dėl melagingų parodymų davimo.
Vilniuje įvyko vienas svarbiausių metų karatė kiokušin renginių – Suaugusiųjų karatė kiokušin čempionatas, kuriame varžėsi patys stipriausi kovotojai iš visų Lietuvos klubų. Anot Kretingos karatė kiokušin mokyklos „Shodan“ trenerių Luko Kubiliaus ir Aivaro Baltmiškio, šios varžybos yra svarbios tuo, kad pagal jose pasiektus rezultatus bus formuojama suaugusiųjų rinktinė, kuri gegužės mėnesį Lietuvos garbę gins Europos čempionate Lenkijoje. Čempionate sėkmingai startavo kretingiškė Laura Pikturnaitė, iškovojusi Lietuvos vicečempionės vardą. Laura varžėsi –70 kg svorio kategorijoje ir jau pusfinalio kovoje jai atiteko labai pajėgi varžovė praėjusių metų Europos jaunimo čempionė Magdalena Gustaitytė. Kova buvo itin atkakli – nugalėtojams išaiškinti prireikė 2 pratęsimų. „Laura parodė tikrą kovotojos charakterį ir per antrąjį pratęsimą buvo aktyvesnė ir laimėjo prieš tituluotą varžovę“, – auklėtinės pasirodymą komentavo treneris. Tačiau finale Laura vėlgi po pratęsimo pralaimėjo praėjusių metų Lietuvos čempionei Monikai Ryžkovaitei iš Klaipėdos. L. Pikturnaitės treneriai pasidžiaugė merginos tobulėjimu – praėjusiais metais suaugusiųjų čempionate ji iškovojo bronzos medaliu, o šiais pavyko užkopti laipteliu aukštyn.
„P. n.“ informacija
Vydmantuose, „Virkštininkų dvare“, buvo susirinkę ištikimiausi smiginio žaidimo gerbėjai iš Lietuvos ir Latvijos – čia įvyko smiginio Lietuvos taurės ir Baltijos reitingo etapo varžybos. Jose rungėsi 13 moterų ir 70 vyrų, tarp kurių startavo ir gana gausi Kretingai atstovavusi komanda „Topas“. Tarpklubinių varžybų komandiniame etape Kretingos „Topas“ rezultatu 9:5 įveikė Vilniaus komandą „Legas“. Šį kartą „Topui“ atstovavo Antanas Galdikas, Jonas Leščiauskas, Andrėjus Procykas ir Jonas Domarkas. Puikiai – 4:0 – startavę vyrai tarsi „užsivedė“ ir nesunkiai įveikė varžovus iš sostinės.
Po to sekė asmeninės įskaitos „501“ rungtis. Tarp kretingiškių geriausiai sekėsi Sigitui Kvajauskui ir Artūrui Galdikui, kurie pateko į geriausių 16-tuką. Vyrų rungtį laimėjo geriausias Lietuvos smiginio žaidėjas iš Kauno Darius Labanauskas. Puikiai asmeninėse varžybose pasirodė ir du mūsų rajono jaunimo atstovai Tajus Smilingis ir Jokūbas Domarkas – Jokūbui pasisekė iškovoti II v. tarp visų jaunimo žaidėjų. Porinių varžybų etape Kretingai atstovavo trys žaidėjų poros tarp 16 vyrų ir 3 moterų porų. Kretingiškių Antano Galdiko ir Arūno Malakausko tandemui sekėsi geriausiai – jie iškovojo III v. Pasibaigus varžyboms sporto klubo „Topas“ vadovas Romualdas Jablonskis pasidžiaugė komandos vieningumu, dalyvavusių žaidėjų gausa ir pasiektais rezultatais. „Ypač džiugina jaunieji smiginio žaidėjai Tajus ir Jokūbas. Manau, jog su tokia komanda ateityje mes padovanosime Kretingai dar daugiau džiugių pergalių ir pasiekimų“, – neabejojo „Topo“ vadovas.
„P. n.“ informacija
„Žibutė“ turės naują vadovę, Salantų gimnazijai teks palaukti
Kretingos rajono savivaldybėje įvyko konkursai Kretingos mokyklos-darželio „Žibutė“ ir Salantų gimnazijos direktorių pareigoms užimti.
Paskirstė lėšas jaunimo projektams
Savivaldybė statys Kretingos miesto riboženklius
Kretingos rajono savivaldybė savo tinklalapyje bei „Facebook“ paskyroje kovo 13-ąją paskelbė Kretingos miesto ribas žyminčių ženklų konkursą ir kviečia iki šio savaitgalio, kovo 18-osios, kviečia kretingiškius išsakyti savo nuomonę. Dominuotų akmuo ir metalas Konkursui yra pateikti du riboženklių idėjų variantai – kaip atrodytų įvažiavimas į miestą dieną ir naktį. Pirmajame variante naudojamas klasikinis ir labiau įprastas užrašo šriftas, ant fundamento būtų įtvirtintas Kretingos miesto herbas ir Kretingos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose data – 1253 m. Antrajame variante būtų naudojamas išskirtinio braižo šriftas, o ant fundamento – stilizuoto akmens motyvas ir taip pat pirmąkart Kretingos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose data. Ženklų aukštis – 1,7 m, ilgis – 3 m. Užrašas būtų pagamintas iš tvirto metalo, išpjaustytas lazeriu, o pagrindas – iš akmens. Tam, kad ženklas tamsiu metu atspindėtų šviesą, ant užrašo būtų uždėta speciali plėvelė. Ženklo sukūrimo ir jo vizualizacijos parengimas kainuos 1,3 tūkst. Eur., o sukurto ženklo maketo ir ženklų pastatymo vietose projektų parengimas, medžiagų parinkimas ir sąmatų skaičiavimas – dar 1,2 tūkst. Eur>
Gyvenę Kretingos Šv. Antano namelyje
Kretingoje 1933 m. Lietuvos pranciškonams įsteigus Pranciškonų ordino vyrų gimnaziją, jos vadovybė iš visos Lietuvos kvietėsi aukštos kvalifikacijos pedagogus, kurie, būdami katalikai, savo auklėtiniams turėjo diegti ne tik švietimo ir mokslo žinias, bet ir krikščioniškas vertybes. Vienas jų buvo žinomas Žemaitijos pedagogas Juozas Gedgaudas (1893–1949 m.). J. Gedgaudas gimė 1893 m. rugsėjo 24 d. Kuliuose, dabartiniame Plungės r., gausioje 14 vaikų staliaus šeimoje. Vaikystėje patyrė vargą ir nepriteklius. Pradžios mokslus išėjo Plungėje, o baigė Liepojoje, kur, ieškodami darbo, buvo įsikūrę vyresnieji broliai ir seserys. 1905 m. jį į Peterburgą pasiėmė dvi vyresnės seserys, čia tarnavusios virėjomis. Jų išlaikomas ir remiamas įstojo į Šv. Kotrynos gimnaziją, kurią 1912 m. baigė aukso medaliu. Gabus, prie meno linkęs jaunuolis, tuo pat metu 1909–1912 m. mokėsi ir Peterburgo dekoratyvinio meno mokykloje, kurią baigęs įgijo pastatų dekoratoriaus kvalifikaciją. Kaip aukso medalininkas lengvai įstojo į Peterburgo medicinos akademiją, kurią, kaip pats rašė, už kelių mėnesių paliko „nepakeldamas darbo prie lavonų.“ Tuo metu nuo šiltinės mirus broliui Povilui, skaudžiai išgyvendamas jo netektį, 1912 m. lapkritį J. Gedgaudas nusprendė žengti dvasininko keliu ir buvo priimtas į Kauno kunigų seminarijos II kursą. Bet ir dvasininko kelias netapo jo gyvenimo profesija, nes 1915 m. balandžio mėn., būdamas penktame kurse, dėl pašaukimo stokos iš jos buvo atleistas. Nusprendęs žengti pedagogo keliu ir dirbti dėl savo krašto, kuriam labai reikėjo išsilavinusių žmonių, persikėlė į Šiaulius, kur kartu su keletu lietuvių 1915 m. rugsėjo mėn. pradėjo darbą jų įkurtoje lietuviškoje progimnazijoje, kurią okupacinė kaizerinės Vokietijos valdžia po metų uždarė. Pradėjęs dirbti Šiaulių burmistro įstaigoje, 1917 m. rugsėjo 18–22 d., kaip Šiaulių apygardos atstovas, dalyvavo Vilniaus konferencijoje, kuri numatė Lietuvos valstybės atkūrimą, steigiamojo Seimo sušaukimą bei įkūrė Lietuvos Tarybą. 1917 m. rudenį, vėl įsisteigus Šiaulių gimnazijai, čia pradėjo dirbti mokytoju, tais pačiais metais sukūrė šeimą su šiauliete Sofija Bielskyte (1893–1969 m.). 1918 m. vėl dirbo miesto valdyboje, kur 1919 m. rudenį buvo pakviestas steigti gimnaziją Plungėje, kuri buvo pavadinta „Saulės“ vardu. Jos direktoriumi išbuvo iki 1923 m., kai dėl nesutarimų su „Saulės“ draugijos skyriaus valdyba ją paliko ir tais pačiais metais pradėjo vadovauti Skuodo progimnazijai. Čia dirbo iki 1926 m. gruodžio mėn., kai išvyko į Joniškį ir iki pat 1936 m. tęsė pedagoginį darbą vietos progimnazijoje. 1936 m. vasarą pakviestas mokytojauti Kretingos pranciškonų gimnazijoje čia atvyko su šeima: žmona Sofija bei sūnumis Eugenijumi (gim. 1924 m.) ir Edmundu (gim. 1933 m.), kai vyresnieji vaikai Viktoras (gim. 1917 m.), Irena (gim. 1919 m.) ir Stefa (gim. 1920 m.) jau gyveno atskirai, mokėsi įvairiose šalies švietimo įstaigose.
ISTORIJOS POTĖPIAI: VAKAR IR ŠIANDIEN
Ko Kretinga nežino apie miesto įkūrėjus
Krašto istorija besidomintis 61-erių Juozas Pelionis sukaupė itin gausiai žinių apie Kretingos miesto įkūrėją Joną Karolį Chodkevičių: prieš dešimtmetį jis dviračiu leidosi į piligriminę kelionę Chodkevičių giminės pėdsakais iki Ukrainos, po to įniko tyrinėti dokumentus apie šią garsiąją Lietuvos didikų šeimą. Vadina mūsų Romeo ir Džuljeta „Šiąnakt beveik nemiegojau: studijavau 1627 m. gotišku šriftu senąja lenkų kalba išspausdintą dominikonų dvasininko Fabijano Birkovskio pamokslą, pasakytą laidojant Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didįjį etmoną Joną Karolį Chodkevičių“, – susitikimo pradžioje prasitarė J. Pelionis. Medžiagos, jis sakė, randąs Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos muziejų ir bibliotekų suskaitmenintuose archyvuose. Kretingiškį ypač domina J. K. Chodkevičiaus ir jo pirmosios žmonos Sofijos Mieleckaitės asmenybės ir jų indėlis, kuriant Kretingos miestą, įtvirtinant jo gerovę, o taip pat – sutuoktinių tarpusavio santykiai. „Italų tauta turi savo Romeo ir Džiuljetą, o Kretingos miestui tokios įkvepiančios meilės liudininkai galėtų būti jo statytojai Jonas Karolis ir Sofija Chodkevičiai. Skaičiau jų laiškus: jie kupini meilės, švelnumo, yra netgi intymių užuominų. Jonas Karolis vadino savo žmoną Zosele, širdele, vienintele savo paguoda. Susirašinėdavo jiedu lenkiškai, tačiau intarpuose būdavo užkoduoto teksto, nes Jonas Karolis prašydavo, kad konfidencialią informaciją žmona užrašytų tik jiedviem žinomu šriftu. Ir ligi šiol tie tekstai tebėra neiššifruoti“, – kalbėjo J. Pelionis. Istorikų pastebėjimu, Sofija, kuri buvo Radvilos Juodojo anūkė, kaip ir dauguma to laikmečio didikių moterų, nebuvo labai raštinga, – ji darydavo daug gramatinių klaidų, o vyras užsimindavo, kad daugelio jo pavartotų lotyniškų posakių ji nesupras. Kreipsis dėl Garbės pilietės vardo Sofija buvo ne tik didžiojo Lietuvos etmono gyvenimo meilė, bet ir jo bendramintė: „Jiedu sykiu aptardavo statybų rėmimo, labdaros, vaikų auklėjimo klausimus. Ji dažnai lankydavosi vyro karo stovyklose, ligoninėse, kur buvo gydomi mūšiuose sužeisti kariai“, – tvirtino J. Pelionis. O Kretingos miestui, įsitikinęs jis, Sofija nusipelnė netgi daugiau, negu pats Jonas Karolis, stačia galva paniręs į karo reikalus. „Sofija rūpinosi švietimu, labdara, ji įsteigė pirmąją miesto špitolę, kuri, manoma, stovėjo dabartinės vietoje. Abu buvo labai pamaldūs: etmonas kas šeštadienį eidavo išpažinties, o prieš kiekvieną mūšį būdavo aukojamos šv. Mišios. Dalį savo asmeninių pajamų jiedu kasmet skirdavo išlaikyti pačių Kretingoje įkurtą pranciškonų vienuolyną ir bažnyčią. Jiedu taip pat įsteigė Kražių jėzuitų bažnyčią ir kolegiją“, – pasakojo J. Pelionis. Pareigą tėvynei jiedu laikė būtinybe ir taip auklėjo sūnų Joną Jeronimą Krizostomą, kuris, beje, mirė labai jaunas, būdamas vos 14-kos. „Sofija rašė: sūnau, gerai mokykis, kad galėtum naudingai ir ištikimai tarnauti tėvynei. Kažin, ar daug motinų šiandien Vasario 16-ąją ar Kovo 11-ąją taip kalbėjosi su savo vaikais“, – pasvarstė pašnekovas. Todėl dėl S. Mieleckaitės-Chodkevičienės nuopelnų, jis sakė, ketinąs kreiptis į rajono tarybą, kad ši moteris, kaip ir jos vyras, būtų įtraukta į Kretingos rajono Garbės piliečių sąrašą.
„Žemaičių vyskupystei“ – 170 metų
Dar nebūdamas vyskupu Motiejus Valančius prieš 170 metų, 1848-aisiais, parašė ir Juozapo Zavadskio spaustuvėje 1,5 tūkst. egzempliorių tiražu išleido dviejų dalių istorinį veikalą „Žemaičių vyskupystė“. Dvitomis šio svarbaus krašto kultūrai leidinio saugomas ir Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje Nasrėnuose. Muziejaus direktorės Violetos Čėsnienės teigimu, ši vyskupo knyga nepraranda aktualumo ir šiandien: ji parašyta ir išleista lietuviškai ir skirta tam tikrai bažnytinei teritorijai – Žemaičių vyskupijai – nagrinėti. „Lietuviškai parašytas mokslinis istorinis darbas daugiausia buvo skirtas besiformuojančiai lietuviškajai inteligentijai, o knygos tiražo skaičius parodo gan didelį apsišvietusių, lietuviškai skaitančių ir rašančių inteligentų skaičių“, – pastebėjo muziejaus direktorė. „Žemaičių vyskupystės“ I tomą 2012 m. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejui padovanojo mūsų kraštietė poetė Marija Meilė Kudarauskaitė. Iki tol muziejuje Nasrėnuose buvo eksponuojamas Kretingos muziejui priklausantis leidinio egzempliorius. Poetės dovanotąją knygą puošia paties autoriaus 1864 m. lotynų ir lenkų kalbomis užrašyti žodžiai, leidžiantys pasidžiaugti kaligrafine vyskupo rašysena. Pati poetė Marija Meilė Kudarauskaitė atsimena tokią knygos jų šeimoje atsiradimo istoriją: „1948 m. mūsų šeima gyveno Dusetose.
Ministro vizijoje – prekinis Lietuvos ūkis
Agluonėnuose, Klaipėdos rajone, įvykusioje Klaipėdos apskrities savivaldybių seniūnų sueigoje žemės ūkio ministras Bronius Markauskas trumpai apžvelgė Lietuvos žemės ūkio viziją.
|
|
