|
(1235) 2018-03-13Kai auka pasirenka kentėti tyliai
Kretingos rajono policija kiekvieną savaitę sulaukia pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, tačiau panašu, kad tai tik – ledkalnio viršūnė. Dalis aukų renkasi kentėti tyliai, nedrįsdamos iš namų išvaryti artimo asmens ir įbaugintos jo galimo keršto. „Vis bijau: kada sulauksime tos žinios“, – prisipažino skaitytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), nebegalinti matyti, kaip kaimynystėje gyvenanti senyva moteris tyliai kenčia nuo smurtaujančio sūnaus, ir norinti sužinoti, ar yra kokių priemonių jam sutramdyti. Moteris kreipėsi į redakciją, kad iškeltų problemą, ar tikrai įstatymai saugo smurto aukas, jei praėjus 2 paroms po to, kai policija buvo sulaikiusi kaimynystėje gyvenantį vyrą, galimai smurtavusį prieš savo motiną, šis lyg niekur nieko paržygiavo namo – tik dar piktesnis ir kerštingesnis. „Grįžo aršus, vėl su buteliu, vėl puola. Negi nėra kažkokių apribojimų artintis prie smurto aukų? Taip pikta, nes situacija atrodo tiesiog beviltiška. Negi reikia sulaukti kitos žinios, kad sūnus užmušė mamą? Negi nepasimokome iš skaudžios Matuko tragedijos? Argi smurtas prieš motiną kuo skiriasi? Negi tik mirties faktas gali priversti tam tikras institucijas imtis veiksmų“, – svarstė skaitytoja. Motina įbauginta Paskutinis smurto šioje šeimoje atvejis, apie kurį sužinojo policija, buvo tas, jog vyras (gimęs 1974 m.), būdamas neblaivus (2,55 promilės), pastūmė savo motiną (gim. 1935 m.), bei, ranka griebęs už gerklės, kita ranka užspaudė burną ir grasino uždusinti. Tad dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pasak kaimynystėje gyvenančios moters, tąkart policijai apie smurtą artimoje aplinkoje pranešė ne pati nukentėjusioji – ši yra įbauginta ir pasirinkusi iškentėti viską tyliai, į savo bėdas nekišant kaimynų. Smurtaujantis vyras ne tik mamai, bet ir kaimynams yra prigrasinęs – kas jį skųs policijai, to namus jis padegs. Be to, pasak skaitytojos, vyras vis prikiša, kad turi negalią. „Kai vasarą jis puolė ant savo mamos, kaimynai ėjo padėti, ir jis jiems pasakė: „Tik pabandykit man ką nors padaryti, ar žinot, kas jums bus, jei invalidui kažką padarysit?“ Kraupu klausytis“, – pasakojo moteris, prisiminusi ir dar vieną atvejį – maždaug prieš metus sūnus buvo paleidęs mėsmalę mamai į kaktą, tad prireikė net medikų pagalbos, kad susiūtų prakirstą vietą. Suteikdami globą, kaimynai pasikviečia senyvą moterį pabūti pas juos, tačiau tai įmanoma tik vakarais, kai visi grįžta iš darbų, ir savaitgaliais. „Po paskutinio įvykio atvažiavo jos aplankyti policijos pareigūnai ir atvežė pagalbos mygtuką, tačiau ji jo nepaėmė – pasakė, kad bijo, jog tas mygtukas dar labiau įsiutins sūnų“, – pasakojo kaimynė. Tad senyva moteris ir toliau tyliai kenčia savo girtaujantį ir smurtaujantį sūnų, kuris ją stengiasi vis išprovokuoti, sukelti ginčą, kad taip tarsi turėtų pretekstą vėl ant jos pulti.
Pro vario vartelius – į Lietuvą
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse Kretingos rajono kultūros centrą nuspalvino respublikinio jaunųjų kūrėjų konkurso „Pravėriau vario vartelius“ darbų paroda. Šį tradicinį konkursą-parodą vienuoliktąjį kartą surengė Salantų meno mokykla. Darbai – iš pusšimčio mokyklų Šiemet konkursui buvo pristatyta per 260 skirtingu stiliumi bei technika sukurtų mokinių darbų iš 52-jų įvairių šalies ugdymo įstaigų, pradedant nuo Palangos ir Klaipėdos iki Kauno, Kėdainių, Švenčionių bei Zarasų. Mokinius šiam konkursui rengė 60 šalies pedagogų. Trijose konkurso „Atvėriau vario vartelius“ grupėse rungėsi vaikai bei jaunuoliai nuo 7 iki 18 metų. Mokiniai buvo raginami savo darbuose atspindėti Lietuvos valstybės 100-metį, medžio svarbą žmogaus gyvenime ir gyvybės medžio sampratą lietuvių liaudies mene. Jaunieji kūrėjai taip pat galėjo perteikti įspūdingiausias Salantų regioninio parko vietas, mat, parko direkcija kartu su Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriumi buvo šio konkurso partneriai. Į Kretingą suvažiavusius šventės dalyvius pasveikinusi Salantų meno mokyklos direktorė Silvija Piluckienė pakvietė juos pasiklausyti jaunųjų Salantų meno mokyklos muzikantų garsų ir žvilgsniais pakeliauti po Lietuvą – tokią, kokia ji perteikta mokinių darbuose. „Jau vienuoliktąjį kartą jaunieji kūrėjai savo konkursiniais darbais parodė gyvybe alsuojančios gimtosios žemės grožį. Jų darbuose suskamba savaip pajausta istorija, žmonės, gimtasis žodis. Esu sužavėta jų istorijos išmanymu, meile gimtinei, nuoširdumu“, – kalbėjo S. Piluckienė.
„Aukso paukštė“ vėl nutūps Kretingos meno mokykloje
Į Kretingos meno mokyklą šį pavasarį bus parskraidinta dar viena „Aukso paukštė“ – šią Lietuvos nacionalinio kultūros centro nominaciją iškovojo liaudies instrumentų orkestras, kuriam vadovauja Danutė Černienė ir Donatas Merkelis. Šiemet orkestras paskelbtas geriausiu liaudiškos muzikos ansambliu Lietuvoje. Tai – jau ketvirtoji „Aukso paukštė“, kurią pelnė jaunieji Kretingos meno mokyklos menininkai, o iš viso septintoji, pasiekusi Kretingą nuo šios nominacijos įsteigimo pradžios 1999-aisiais. Savaitgalį muzikavo festivalyje „Šis aukščiausias apdovanojimas – tai mūsų kolektyvo nuoseklaus ir kruopštaus darbo rezultatas. Vaikai tai supranta ir labai įvertina. Jiems tai ir labai stipri motyvacija tolimesniam darbui, nes norint tobulėti visuomet būtina išsikelti tikslą – pasirengti koncertams, konkursams, festivaliams“, – kalbėjo orkestro kanklių grupei vadovaujanti D. Černienė. Praėjusį savaitgalį orkestras dalyvavo Žemaitijos ir Klaipėdos krašto tautinės muzikos ansamblių ir orkestrų festivalyje „Trimitatis“. Tačiau festivaliai, pasak vadovės, skirtingai nuo konkursų, yra labiau šventės – bendrystės ir džiaugsmingų susitikimų akimirkos. Šiemet festivalyje dalyvavo apie 700 atlikėjų“, – teigė D. Černienė. Jų kolektyve liaudies instrumentais, be kanklių, dar – birbynėmis, skrabalais, būgnais – groja 16 vaikų, kurių amžius – nuo 11 iki 19 metų. Šis meno mokyklos orkestras gyvuoja du dešimtmečius, o D. Černienė ir D. Merkelis jam vadovauja nuo 2005-ųjų.
Kretingiškius aplankys „Vėinė jouka“
Ateinantį šeštadienį, kovo 17 dieną, į Kretingą atkeliauja tradicinė, mūsų žiūrovų pamėgta, komedijų šventė „Vėinė jouka“, kuri bus surengta jau 26-tą kartą. Su humoru – apie Romeo ir Džiuljetą Šios šventės organizatorius Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas pasidžiaugė, jog ši, jo žodžiais, teatrą mėgstantiems kretingiškiams ligi skausmo žinoma, šventė kasmet surenka vis daugiau žiūrovų.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė buvusios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vyresniosios specialistės Javitos Anužytės ir jos gynėjo advokato kasacinį skundą baudžiamojoje byloje, kurioje nuteistoji J. Anužytė ir dar du asmenys pripažinti kaltais dėl sukčiavimo, dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu.
Kauno apylinkės teismas praėjusį penktadienį paskelbė nuosprendį didelės apimties baudžiamojoje byloje dėl 18 mažamečių tvirkinimo, išnaudojimo pornografijai ir disponavimo pornografinio turinio dalykais. Dėl seksualinių nusikaltimų, įvykdytų prieš mažametes mergaites, kretingiškiui A. J. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą 2 metams. Taip pat jis įpareigotas dirbti arba registruotis Darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kovo 11 d. 18 val. 57 min. į Kretingos r. PK kreipėsi vyras (g. 1985 m.), gyv., Kretingos r., kuris pareiškė, kad mažametis sūnus (g. 2012 m.), būnant pas jį namuose, pasakė, jog Klaipėdos r., namuose, jį mušė mama (g. 1986 m.) ir senelis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, mažametis paliktas tėvui.
„P. n.“ informacija
Įamžino Padvarių istorijos ištakas
Vakar posėdžiavusi Kretingos rajono savivaldybės Gatvių pavadinimų suteikimo komisija vienbalsiai pritarė komisijos nario istoriko Juliaus Kanarsko siūlymui gatvę, Padvarių pensionato gyvenvietę jungiančią su Klibių kaimu, pavadinti Zobernių vardu. Anot istoriko, Padvarių kaimas XVIII–XIX a. susiformavo Kretingos kaimo ir dvaro žemių šiaurinėje dalyje. Bendrųjų ganyklų plėštinėje žemėje prie Burkštino upelio, kelio į Salantus kairėje pusėje, apie XVIII a. vidurį pirmasis įsikūrė Kretingos kaimo valstietis Mykolas Zobernis. Kaimo ir dvaro valdų 1771 m. plane vienkiemio nausėdija pavadinimo dar neturėjo, o XVIII a. pabaigoje pagal žemės nuomininko pavardę pradėta vadinti Zoberniais. Apie 1827 m. čia buvo 4 sodybos, kuriose gyveno 38, o 1831 m. – 41 katalikas. Nausėdija plytėjo palei Kretingos dvaro žemę, todėl vėliau pradėta vadinti Padvariais, Uždvariu ar Uždvariais. Oficialus Padvarių pavadinimas prigijo 1861-aisiais.
„P. n.“ informacija
„Kretingos grūdams“ nebevadovaus
Nuo šio pirmadienio Steponas Baltuonis nebedirba AB „Kretingos grūdai“ vykdomuoju direktoriumi. Iš darbo įmonėje, kurioje dirbo daugiau kaip 33 metus (pradėjo 1984 m. rugsėjį vyr. energetiko pavaduotojo pareigose, vėliau buvo vyriausiasis mechanikas, vyriausiasis inžinierius, technikos direktorius, nuo 1999 m. – generalinis direktorius, o pastaraisiais metais – vykdomasis direktorius), išėjo savo noru. Kas lėmė sprendimą po ketvirčio amžiaus palikti įmonę? „Pokyčiai: 2017 metų rugsėjį bendrovės grūdų elevatorius nupirko „Agrokoncerno grūdai“, įmonėje mažinama darbuotojų“, – apie pasikeitimus „Kretingos grūduose“ sakė S. Baltuonis „Pajūrio naujienoms“. S. Baltuonis, kuris yra ir ilgametis Kretingos rajono Savivaldybės tarybos narys, neslėpė, jog turi naują darbą – nuo šių metų kovo 13 d. jis dirba projekto vadovu uždarojoje akcinėje bendrovėje „Imlitex Agro“, priklausančioje „Imlitex Holdings“. Bendrovė Tiekėjų gatvėje, Kretingoje, stato iki 30 tūkst. tonų talpinančius grūdų elevatorius. Planuojama, kad į elevatorius ar bent dalį jų bus pilamas jau šių metų grūdų derlius. „Imlitex Holdings“ žengia į Klaipėdos uostą – metų pradžioje pasirašė ilgalaikę sutartį su viena didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Bega“ ir nuo rudens grūdus eksportuos per Klaipėdą, ne vien per Rygą, kaip darė iki šiol.
„P. n.“ informacija
Akmenos upės slėnyje individualių gyvenamųjų namų kvartale Malūno g. 8, 19 ir 21 įsikūrusiai sunkvežimių transporto įmonei „Bėgma“ nemalonumai nesibaigia: įmonės kaimynystės neapsikenčiantys aplinkinių gatvių gyventojai toliau kaltina „Bėgmos“ savininkus savivaliavimu – nelegaliai vykdoma veikla bei valstybinės žemės užgrobimu. Aiškindamasi situaciją, Kretingos rajono savivaldybės Antikorupcijos komisija nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą.
Socialinė akcija „Tu man – aš tau“
Palangos miesto socialinių paslaugų centras kovo 20–22 dienomis organizuoja socialinę akciją „Tu man – aš tau“, kurios metu ragina žmones dovanoti, dalintis, mainytis daiktais. Centro direktoriaus pavaduotojos Sandros Jackaitės žodžiais, tai – tradicinė akcija, kurią jie rengia kasmet pavasarį, kai žmonės tvarko savo namus. „Žmonės mano, kad geriau į tekstilės konteinerius išmesti nebedėvimą ir nusibodusį, bet dar gerą daiktą – paltą ar kitokį rūbą, batus, rankines ar žaislus. O nesant arti tų konteinerių, daiktus žmonės tiesiog palieka prie buitinių atliekų konteinerių, galvodami, kad juos pasiims tie, kam jų reikia. Bet tie kiti pasiimti jų tiesiog drovisi, ir paliktus daiktus gadina lietus, išnešioja vėjas ir gyvūnai. Taip teršiama aplinka, o ir daiktai nueina perniek“, – kalbėjo S. Jackaitė. Todėl ji ragino iki kovo 18 tvarkingus, švarius, nesulaužytus daiktus, tarp jų – ir namų apyvokos, indus, knygas atnešti į Palangos miesto socialinių paslaugų centrą, Klaipėdos pl. 76. Centras dirba ir savaitgaliais. „Taip pat kviečiame žmones ateiti pas mus, kad ir patys paaukotų, o ir pasiimtų patikusį daiktą. Nes kas vienam atsibodę, kitam dar gali ilgai tarnauti“, – akcijos esmę pabrėžė S. Jackaitė.
„P. n“ informacija
Dviejų dienų buvo per mažai, kad rūdaitiškis (gim. 1984 m.) suspėtų išsiblaivyti – vakar jis, iškviestas pasiaiškinti dėl eismo įvykio, kurį sukėlė neblaivus, į Kretingos rajono policijos komisariatą prisistatė visiškai girtas. Tad policijos pareigūnai neturėjo kitos išeities, kaip tik skirti jam baudą už girto pasirodymą viešoje vietoje.
Tradiciją išsaugojo: Kovo 11-oji – bėgimo trasoje
Tradiciją Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – paminėti bėgimo trasoje išsaugoję kūlupėniškiai į sveikatingumo bėgimą susirinko trečiąkart. „Pernai bėgimo nebesuorganizavome, nes tą pačią dieną Kūlupėnuose įvyko šalies jaunimo rankų lenkimo čempionatas“, – svarią metų pertraukos priežastį įvardino Kūlupėnų bendruomenės pirmininkė Jūratė Mačernienė, akcentuodama, jog bendruomeniniai renginiai yra organizuojami taip, kad atitiktų pačius įvairiausius kūlupėniškių poreikius. Tad Kovo 11-osios išvakarėse kultūros, meno, muzikos mėgėjai buvo pakviesti į „Naisių vasaros“ teatro muzikinį vakarą „Dainuosma mudu abudu“, o šventinę dieną prie starto linijos rikiavosi bėgimo dalyviai. Idėja paminėti Kovo 11-ąją, susirinkus į sveikatingumo bėgimą, kilo kūno kultūros mokytojui buvusiam Kūlupėnų seniūnijos sporto organizatoriui Jonui Benečiui, kurio sumanymą tęsia jį pakeitęs Kęstutis Bertašius, rajone ir už jo ribų žinomas kaip rankų lenkimo sporto entuziastas.
Kretingos švietimo įstaigų bendruomenės, visuomeninių organizacijų, partijų atstovai, dvasininkai, kariai savanoriai, senjorai, kretingiškiai – pavieniui ir šeimomis – atsiliepė į rajono vadovų kvietimą dalyvauti renginiuose, skirtuose Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Kovo 11-osios renginius į visumą siejo jo pavadinimas bei meninė instaliacija „Ateikite pavasario prisegti...“, kuri kvietė ne tik susitikti, pasveikinti Lietuvą bei pamoti pavasariui: šventinį rytą kretingiškiai bei miesto svečiai ant stilizuotų tulpių rašė linkėjimus Lietuvai. Trispalvės instaliacijos sumanytoja – rajono Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Pocienė, idėją įgyvendinti padėjo Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro mokytojai Indrė Paulikienė ir Donatas Lubys, o 2 tūkst. tulpių žiedų iškarpė savanoriai – jaunimas, bibliotekos erdvės „Savas kampas“ lankytojai, rajono Švietimo centro, Trečiojo amžiaus universiteto bendruomenės, Švietimo skyriaus darbuotojai bei kiti savanoriai. Tulpės simbolį parinko Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos mokytojos Ada Bastienė ir Marija Šaltmerienė bei jų kolegė iš Pranciškonų gimnazijos Rasa Zemdliauskaitė. |