|
|
|
(1229) 2018-02-23Ar atiduos mokyklą „suvalgyti“ Klaipėdai
Viršum Kretingos technologijos ir verslo mokyklos bendruomenės šiomis dienomis kybo nerimo debesis: vykdant šalies profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarką, pedagogams buvo skubiai pasiūlyta rinktis – ar likti po Kretingos rajono savivaldybės sparnu ir būti prijungtiems prie Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, ar jungtis prie Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos. „O tai reikštų, kad esame atiduodami „suvalgyti“ Klaipėdai“, – įsitikinusi viešai šią problemą iškėlusi Kretingos technologijos ir verslo mokyklos pedagogė Violeta Moždžer. Nebeliks mokinių – nebeliks mokyklos Pedagogės žodžiais, jų mokyklos bendruomenei valstybės šventes aptemdė nerimas, pasėtas per visuotinį susirinkimą, į kurį išsyk po minėjimo juos pakvietė direktorė Zita Mockienė. „Turėjau nedarbingumo lapelį, tačiau, sugrįžus į darbą, kolegos pasakojo, kad per kelias minutes reikėjo apsispręsti, su kuo norėtume jungtis. Direktorė nuteikinėjo, kad verčiau jungtis prie Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos, – taptume jos skyriumi, o mokomoji bazė liktų čia pat. Todėl ir lėšas skirtų iš Klaipėdos, kur neva esą didesni mokytojų atlyginimai. O jei prijungtų prie Kretingos gimnazijos, sunkiai išsilaikytume“, – problemą dėstė V. Moždžer. Jos žodžiais, pedagogų bendruomenė pasirinko jungimosi prie Klaipėdos mokyklos alternatyvą, nors, apgailestavo, ligi šiol nežinantys konkrečių sąlygų. V. Moždžer mano, jog Z. Mockienės argumentai dėl geresnių atlyginimų nėra stiprūs: „Mokytojams gal ir geriau, bet negalvojama apie tai, kad neteksime mokinių, o jų nelikus, nebeliks ir mokyklos. Kaip kažkada po reorganizacijų nebeliko Aukštesniosios žemės ūkio mokyklos. Mes rengiame automechanikus, techninės priežiūros, logistikos ekspertus, suvirintojus, virėjus, labai populiari yra dekoratyvinio apželdinimo specialybė. Tačiau šių specialybių mokoma ir kitose Klaipėdos profesinėse mokyklose – į jas ir išsiskirstys mūsų mokiniai.“
Ar turit dūmų detektorių?
Biudžetui nepritarė vienas politikas
Jeigu Savivaldybės biudžetą prilygintume joje gyvenančių žmonių bendrai piniginei, tai Kretingos rajono savivaldybės, kurioje šių metų sausio 1 d. buvo 37 tūkst. 940 gyventojų, 2018 metų piniginė yra 2 mln. 609,9 tūkst. eurų pilnesnė už pernykštę, į ją sudėta 40 mln. 159 tūkst. eurų.
Kalvio rankos išskleidžia ir žiedlapius
Padvariuose gyvenančio 59-erių Vinco Lučinsko darbus – vartus, šašlykines, balkonų tvoreles, laiptų turėklus, laikiklius vėliavoms, stovus gėlėms, suolus ir stalus – žino daugelis kretingiškių, jo darbai puošia ne vieno namus bei sodybas. „Metalas būna šaltas ir karštas. Aš mėgstu sakyti, kad ir šaltas metalas sušildo širdį“, – sakė kūrybiniu polėkiu apdovanotas meistras. Kalvystė – kūryba ir juodas darbas V. Lučinskas pagal specialybę esąs mechanikas, o į kalvystę sakė paniręs prieš 15 metų. Patraukė įdomus kalvio darbas, nes jį dirbant galima eksperimentuoti. Šio amato mokėsi pas garsų Klaipėdos krašto kalvį Alfonsą Valauską. „Kokį džiaugsmą jauti, kai kali ir kaskart iškali vis kitokį darbą. Lyg išleistum savo mintis po fantazijos pasaulį pasivaikščioti. Dirbi ir nebejauti nei laiko tėkmės, nei nuovargio, nei įkaitusios ugnies karščio“, – atviravo, manydamas, kad tam darbui reikia kantrybės ir prigimtinio potraukio. Kvietiniuose, netoli Gargždų, buvusiose ūkio mechaninėse dirbtuvėse įkūręs savo įmonę, ją pavadino „Vinco kalve“. Ne visas kalvystės darbas, sakė, suteikiąs kūrybinio džiaugsmo, nes iš to neišgyvensi – reikia užsidirbti ir duonai. Kalvio darbas, juokavo, juodas kaip ir metalas, ir dvejopas – karštas ir šaltas: būna dienų, kai stovi prie krosnies, siekiančios 800-1 tūkst. laipsnių kaitros, ir žaizdro, įveikdamas ligi baltumo įkaitusį metalą. O kitądien stovi prie tekinimo staklių ar suvirinimo aparato. V. Lučinskas sakė, jog šiandieninės technologinės galimybės leidžia metalą kalti vadinamuoju šaltuoju būdu, – kada staklėmis išpjaunamos detalės ir jos suvirinamos. Taip gaminama didžiuma buities reikmenų, lauko baldai, laiptų turėklai.
Gavo pinigų melioracijai
Melioracijos darbams Kretingos rajone Žemės ūkio ministerija šiemet skyrė 200 tūkstančių eurų. Skirstant vadovaujasi nuostatomis Panaši suma buvo skirta ir pernai – 198 tūkst. Eur. Lėšos panaudojamos vadovaujantis privalomomis nuostatomis – ne daugiau, kaip 20 proc. jų tenka drenažo avariniams remontams ir ne daugiau, kaip 10 proc. gyvenviečių drenažo remontams.
Primena apie afrikinį kiaulių marą
Kretingos maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Saulius Alonderis išskyrė dvi pagrindines priemones, galinčias stabdyti afrikinį kiaulių marą. Tai – šernų populiacijos reguliavimas ir biologinio saugumo priemonių taikymas ūkiuose.
Palangos pašonėje bus atidarytas vandenlenčių parkas
Tris jaunus vyrus – Tadą Butkų, Martyną Šliką bei Matą Matulevičių – prieš 10 metų susiejo pomėgis ekstremaliam sportui. Iš pradžių laisvalaikį dažniausiai jie leisdavo buriuodami ar virš vandens skriedami jėgos aitvarais, o, išbandę vandenlenčių sporto malonumus, susibūrė į bendrovę „313 cable park“ ir sugalvojo Malūnų kaimo kaimynystėje – Užpelkiuose – pastatyti tokią vandens pramogų sporto bazę, apie kurią žmonės kalbėtų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.
Peticija – Briuselyje, parama – ministerijos stalčiuje
Jonavos sporto arenoje įvykusiame visuotiniame Lietuvos žemdirbių suvažiavime Europos Parlamento nariui Broniui Ropei buvo įteikti du mėnesius rinkti žmonių parašai už Lietuvos ūkininkams skiriamų išmokų suvienodinimą su kitais ES ūkininkais.
Kretingiškė Ieva Barkauskaitė, kuri baigė Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnaziją, o šiuo metu studijuoja Londone, kuria vlogus – trumpus video, kuriuos talpina internete. Savo „YouTube“ kanale mergina šiuo metu turi beveik 16,5 tūkst. prenumeratorių ir pasižymi puikiu humoro jausmu, todėl sužavi daugelį ją stebinčių žiūrovų. – Kada pradėjai kurti vlogus? – Viskas prasidėjo daugiau negu prieš dešimt metų, kai mes su broliu pradėjome įrašinėti trumpas audio laidas. Paskui tėvai mums nupirko pirmą skaitmeninį fotoaparatą ir mūsų kūryba persikėlė į žydruosius kompiuterių ekranus. – Kas Tave įkvėpė kurti? – Vienas iš pagrindinių įkvėpimo šaltinių buvo anksčiau transliuotas „Šapro šou“ ir pagrindinis šios laidos vedėjas Vytautas Šapranauskas. Viena šios laidos dalių vadinosi „Radijo stotis „Puikioji“, kurioje Šapras juokindavo publiką kartu su humoristu Cololo. Manau, V. Šapranausko laidos paskatino mus su broliu pradėti juokauti ir žiūrėti į gyvenimą per juoko prizmę. – Kokia buvo tėvų nuomonė apie tavo video kūrimą? – Tėvams patinka, ką aš kuriu – visuomet sulaukiu jų palaikymo. Tiesa, ilgą laiką mano tėvai nežinojo, kad esu vlogerė, tačiau dabar tėvai laukia kiekvieno video, o mano mama yra entuziastingiausia mano fanė. – Ar turi autoritetą iš vlogerių, į kurį ar kurią nori lygiuotis ar tiesiog iš jo ar jos pasisemi įkvėpimo? – Mėgstu žiūrėti Liza Koshy kūrybą, kadangi jos video – labai nuoširdūs, ji nebijo juoktis iš savęs. Iš jos mokausi jaustis atsipalaidavusi prieš publiką ir išpildyti idėją šimtu procentu. Be to, Lizos video gali žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji, tačiau jos humoras išlieka subtilus, tarsi pritaikytas kiekvienai amžiaus grupei.
Jau pasitikę Vasario 16-ąją ir laukdami Kovo 11-osios, išdrįskime pakalbėti apie ne tokią jau smagią Lietuvos praeitį, kurioje – daugybė skaudžių įvykių. Atrodo, tokia maža šalis, o iškentė labai daug. Vienas niūrus ir daugybę gyvybių atėmęs įvykis – tremtis. Ją patyrė ir mano senelis Antanas Slušnys, gimęs 1936 metais gruodžio 3 dieną, Rubulių kaime, Kretingos rajone. Ir jam teko paragauti, ką reiškia būti išvarytam iš namų ir ištremtam į tolimą kraštą, garsėjantį savo šalčiu ir vargiai tinkamomis gyventi sąlygomis.
Mūsų mokinių tarybą sudaro po 3–4 atstovus iš kiekvienos V–VIII klasės, taigi iš viso taryboje yra 21 mokinys. Būdami tokia komanda, mes organizuojame renginius. Pavyzdžiui, šįmet išradingai ir kūrybiškai paminėjome 100 metų valstybės atkūrimo sukaktį, tad renginių, akcijų mokykloje tikrai netrūko. Be to, keletą kartų per metus mokykloje rengiame diskotekas, kurias veda patys mokiniai, jos visiems labai patinka ir yra laukiamos. Ką įdomaus galėtume nuveikti ir suorganizuoti, pasiūlo patys mokiniai. Man dalyvavimas mokinių savivaldoje yra labai įdomi veikla, patinka organizuoti ir vesti renginius.
Savo gyvenimo be veiklos mokinių taryboje dabar net neįsivaizduoju – ji man duoda neįkainojamos patirties. Išmokė įveikti scenos baimę, suteikė žinių, kurių neišmoksi per pamokas, leido susipažinti su naujais žmonėmis. Be to, kadangi priklausome Lietuvos moksleivių sąjungai, kiekvieną mėnesį su jos nariais aptariame moksleiviško gyvenimo aktualijas.
Manau, kad šiuolaikiniams mokiniams yra daug galimybių įdomiai parleisti savo laisvalaikį ir susirasti mėgstamos veiklos. Pavyzdžiui, Simono Daukanto progimnazijoje yra labai daug įvairių būrelių – dailės, keramikos, sporto, šokio ir kt., tereikia išsirinkti. Aš pats dar lankau Kretingos meno mokyklą, kur mokausi groti birbyne. Tad stengdamasis suderinti muzikos pamokas, darbą mokinių savivaldoje ir mokslus – šiuo metu esu aštuntokas – turiu planuoti laiką ir užduotis atlikti, nelaukdamas paskutinės dienos. Man tikrai labai patinka mokytis Simono Daukanto progimnazijoje, kurioje vis atsiranda naujovių – pavyzdžiui, ne taip seniai įrengtas žaidimų kambarys, kur per pertraukas žaidžiame stalo tenisą, biliardą, stalo futbolą. Jau dabar galiu pasakyti, kad bus gaila baigti mokyklą, nes joje daug ko atradau.
Dar neišblėso Pranciškonų gimnazijos moksleivių ir mokytojų patirti įspūdžiai vasario mėnesį apsilankius Europos Parlamente Strasbūro mieste Prancūzijoje. Ši kelionė – laimėto „Euroscolos“ konkurso pagrindinis prizas. „Euroscolos“ programa suteikia galimybę aplankyti Europos Parlamento (EP) būstinę Strasbūre, dalyvauti jaunimo debatuose ir balsavime Europos Sąjungos (ES) klausimais. Programos tikslas yra supažindinti jaunimą su EP darbu, skatinti domėjimąsi ES vykstančiais procesais ir pateikti gilesnį Europos, kaip visumos, vaizdą. Debatai vyksta anglų ir prancūzų kalbomis. „Euroscolos“ dienoje dalyvavo apie penki šimtai 16–18 metų mokinių iš devyniolikos Europos Sąjungos valstybių. Šiame renginyje Lietuvai atstovavo dvidešimt keturi Pranciškonų gimnazijos mokiniai ir du mokytojai.
Pakalbinome Kretingos meno mokyklos ir Kretingos Simono Daukanto progimnazijos dailės mokytoją Živilę Sabaliauskaitę apie tai, kaip jai sekėsi tada, kai ji buvo mokinė.
PAŽYMIAI.Mokykloje man gautas geras pažymys nebuvo vertybė ir neteikė tiek laimės ir pasitenkinimo kaip įkvepiantys ir motyvuojantys mokytojų žodžiai. Visi dalykai sekėsi vienodai, gal tikslieji mokslai šiek tiek geriau.
PAŽYMIŲ KNYGELĖJE – DAUGIAU PAGYRIMŲ AR PASTABŲ?Per visą savo laiką mokykloje nesu gavusi nei pastabos, nei pagyrimo.
PAŽYMIŲ „TAISYMAS“.Pažymių netaisydavau, nes niekada nesvajojau turėti vien 10 ar 9, nelabai suprasdavau, kodėl mano draugai stengdavosi gauti kuo geresnį pažymį.
ĮSIMINTINIAUSIAS ĮVYKIS.Dabar konkretaus įvykio neprisimenu, bet visada kelia šypseną įgytos naujos patirtys ilgų kelionių metu, naktiniai žygiai, ilgi vakariniai pokalbiai prie laužo su draugais. Mokyklai esu dėkinga už geras drauges, kurias ten suradau ir labai branginu jų draugystę iki šiol.
Užrašė Dovilė URNIKIENĖ
Kviečia rinkti geriausiuosius
Iki vasario 28 dienos dar galima balsuoti už geriausius 2017 metų Kretingos rajono jaunus lyderius, darbuotojus, organizacijas, iniciatyvas, renginius ir jaunimo draugus. O kas surinks daugiausiai visuomenės simpatijų ir bus labiausiai įvertintas Savivaldybės jaunimo reikalų tarybos, paaiškės per apdovanojimų vakarą kovo 7 dieną.
Kad kūnas būtų ne tik gražus, bet ir sveikas
Statistika skelbia, kad Lietuvoje vis daugėja mokinių, kurių kūno svoris yra per didelis, kad mokiniai per daug valgo nesveiko maisto ir per mažai juda, laisvalaikį praleisdami prie kompiuterių ar su išmaniaisiais telefonais rankose. Kaip suvaldyti kūno svorį, kuris paauglystėje bręstant neretai staiga pasikeičia, patarė asmeninė trenerė ir mitybos specialistė Rūta Beišytė-Aminova. R. Beišytė-Aminova pasakojo vaikystėje buvusi „apvalus vaikas“, o paauglystėje gimęs noras pakeisti savo kūno formas vėliau ją ir paskatino pasirinkti trenerio profesiją. Tad ne iš vadovėlių žinanti, ką reiškia būti apkūniam, šiandien R. Beišytė-Aminova padeda kitiems pakeisti savo gyvenimo būdą, kad būtų galima džiaugtis ne tik gražėjančia figūra, bet ir geresne sveikata bei energija. Būtinas suaugusiojo palaikymas Paklausta, kokių patarimų duotų paaugliams, norintiems pagražinti savo kūno formas, R. Beišytė-Aminova akcentavo, kad visų pirma jų pagalbininkai ir padėjėjai turėtų būti tėvai – tai jie turėtų padėti atsirinkti, koks treneris ar mitybos specialistas galėtų padėti, kieno parašytais straipsniais, patarimais verta tikėti, o kam trūksta kompetencijos. „Tėvai turi žinoti, ką vaikas valgo ir kaip jis sportuoja, kad nepadarytų klaidų ir nesužalotų savo sveikatos“, – perspėjo R. Beišytė-Aminova. Jei tėvai nepalaiko noro labiau rūpintis savo kūnu, galbūt paauglys rastų kitą žmogų, kuriuo pasitikėtų ir su kuriuo galėtų pasitarti, tačiau, pasak R. Beišytės-Aminovos, suaugusio žmogaus žvilgsnis į mitybos ir sporto programas, kurių imamasi, – būtinas. Atsirenkant sporto ir mitybos specialistą, kurių internete reklamuojasi labai daug, R. Beišytė-Aminova patarė atkreipti dėmesį ne tik į tai, ar jis – šarminga asmenybė, bet kokius mokslus yra baigęs, kokius kursus išklausęs, kokie jo paties asmeniniai pasiekimai. „Jei reklamoje yra tokie žodžiai kaip „sparčiausias“, „greičiausias“ būdas sulieknėti ir pan., tai yra pirmas pavojaus ženklas, kad mitybos specialistas nėra patikimas ir jam trumpalaikis efektas svarbiau už sveikatą“, – perspėjo R. Beišytė-Aminova.
Iš Kretingos kilęs 25 metų Vilius Trakys šiuo metu gyvena uostamiestyje ir Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirba choro dainininku. Šiandien be muzikos savo gyvenimo negalintis įsivaizduoti V. Trakys už paskatinimą siekti dainininko karjeros jaučiasi dėkingas tėvams ir muzikos mokytojams – tai jie neleido suabejoti savo talentu ir palaikė sunkiais momentais. – Kas Jums sutelpa į sąvoką „muzika“? Ką ji jums reiškia? – Muzika – tai tarsi gyvybės šaltinis, be kurio aš negalėčiau gyventi. Didžioji mano gyvenimo dalis praleista su muzika, kartais net pats nepajunti, kaip muzika tave supa, tiesiog jau esi prie to pripratęs, ir jei ji dingsta – atsiranda tuštuma. – Kokios muzikos mėgstate klausytis pats? – Klausau labai įvairių stilių. Muzika yra nuotaika, todėl pagal nuotaiką ir pasirenku stilių. RnB, House, pop rock, net sunku įvardinti mėgstamiausią. – Ar be operinio dainavimo, mėgstate atlikti ir kitokių muzikos stiliaus kūrinius? – Stodamas į universitetą net nenumaniau, jog teks dainuoti operas. Iš pradžių šis muzikos žanras buvo ganėtinai keistas, tiesiog buvau nepripratęs dainuoti šiuo stiliumi. Tačiau laikui bėgant vis labiau pradėjau domėtis operos solistais ir šį muzikos žanrą labai pamilau. Tačiau įvairiuose renginiuose mėgstu padainuoti ir populiariąsias dainas.
Iš klasės mokinį išstūmusiam mokytojui – nemalonumai
Sučiupo tvirtai už rankos, sprando ir mokinį išstūmė iš klasės – taip situaciją Salantų gimnazijos administracijai papasakojo penktaklasiai, nors jų mokytojas tikino esąs nekaltas, nes tenorėjęs sutramdyti tvarkos pamokoje nesilaikiusį mokinį. Kas teisus, ir ar mokytojas tikrai smurtavo, dabar aiškinasi policija.
Nelaimėjo konkurso – padavė Savivaldybę į teismą
„Parodija, – vos įžengęs į teismo salę sakė kretingiškis Bernardas Skersys, o paprašytas patikslinti, ką konkrečiai parodija jis vadina, linksmai atsakė: – Palieku spręsti žiniasklaidai.“ Iš tiesų šioje byloje parodiją galima įžvelgti dėl kelių priežasčių: B. Skersys Kretingos rajono savivaldybės sprendimus apskundžia jau ne pirmą kartą, ir nors šįsyk jis nepatenkintas tuo, kad nelaimėjo konkurso į specialisto pareigas, bet galimybę bylą baigti taikos sutartimi visgi įžvelgia.
Teismui jau perduota byla, kurioje 30 metų kretingiškis kaltinamas pagrobęs svetimą asmens tapatybės dokumentą, pasinaudojęs jo duomenimis ir įgijęs svetimą turtą.
Vasario 16-ąją įvykęs sveikatingumo bėgimas „Rūdaičiai 2018“ bėgimo mėgėjus sutelkė jau 31-ąjį kartą. Bėgimo dalyvius bei organizatorius – Kretingos seniūnijos, sporto klubo „Rūdaičiai“, Kretingos rajono kultūros centro Rūdaičių skyriaus, Rūdaičių bendruomenės atstovus – pasveikino Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, Kretingos seniūnijos seniūnė Sigita Riepšaitė, tarp svečių buvo ir rajono tarybos narys Steponas Baltuonis, šio bėgimo iniciatorius Jonas Benetis, buvęs Kretingos seniūnijos seniūnas Antanas Gedminas, verslininkė Rada Matulevičienė. Pakeliui į Nagarbos piliakalnį užsuko ir Vydmantų gimnazijos mokinių bei mokytojų grupė, kasmet pilietiniu patriotiniu žygiu pamininti Vasario 16-ąją. Bėgimo organizatorių duomenimis, bėgti užsiregistravo 111 bėgikų ir 25 šeimos, iš kurių gausiausiai atstovavo Serepinai (8 asmenys) iš Tūbausių, Viščiūnai (6 asmenys) iš Kurmaičių, Anužiai (5 asmenys) iš Rūdaičių – jie apdovanoti pakvietimais į „Atostogų parką“. Specialūs prizai – pakvietimai į „Malūnų kaimą“ buvo skirti tiem, kurie savo amžiaus grupėse atbėgo paskutinieji. Tradiciškai pasveikinti vyriausi bėgimo dalyviai 69-erių Steponas Šeputis ir 63-ejų Birutė Anužienė iš Rūdaičių bei jauniausi bėgikai – 1 metų ir 7 mėn. Justė Dargytė iš Voveraičių bei pusketvirtų metų Vilius Anužis iš Rūdaičių. Renginio dalyviai buvo pavaišinti karšta koše ir arbata, o sveikatos grupės bėgikai 1 tūkst. žingsnių nešė didelę – 10 metrų – Lietuvos vėliavą, taip tarsi simbolizuodami savo tikėjimą, jog nepriklausoma Lietuva gyvuos dar mažiausiai tūkstantį metų.
Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro neformaliojo vaikų švietimo programos “Būk stiprus ir sveikas“ nariai bei kūno kultūros mokytojas Jonas Benetis Lietuvos valstybės 100-metį paminėjo sveikatingumo bėgimu.
„Projekto “Lietuvos 100-mečiui – 100 kilometrų” tikslas pasiektas!” – pasidžiaugė jo iniciatorius mokytojas J. Benetis. Kartu su juo 12 mokinių nuo praėjusių metų spalio mėnesio iki šių metų vasario 15 d. eidami, bėgdami, ugdydami valią, ištvermę, nepaisydami blogo oro, du-tris kartus per savaitę įveikdavo nuo 5 iki 15 km atstumą ir artėjo prie užsibrėžto tikslo. Jį pasiekė penktų–dešimtų klasių mokiniai Deivydas Dapkus, Matas Gelumbickas, Edvinas Raminas, Dainius Kuzmarskis, Akvilė Arlauskaitė, Kamilė Karčiauskytė, Mantė Vasiliauskaitė, Martynas Knieža, Agnė Maciūtė, Neringa Pogytė, Gabrielė Mačernytė, Nojus Odinas. Mokiniai, dalyvaudami projekte, ugdėsi pilietiškumą, sveikos gyvensenos įgūdžius, patenkino savo pomėgius, turiningai ir sveikai gryname ore praleido laisvalaikį. Per Vasario 16 dienos minėjimą mokyklos direktorė Loreta Žiliuvienė projekto dalyvius apdovanojo vardiniais medaliais, o trims aktyviausiems ir per trumpiausią laiką įveikusiems 100 km – Agnei Maciūtei, Gabrielei Mačernytei ir Martynui Kniežai – įteikė atminimo taures. Padėkos raštas buvo įteiktas ir projekto rėmėjams ūkininkams Sigitai ir Robertui Lukauskams.
„P. n.“ informacija
Sporto klubo „Jokūbavas“ vadovas Kęstutis Valiukas informavo, jog Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro sporto salėje buvo surengtas krepšinio turnyras. Jame varžėsi dvi Jokūbavo kaimo komandos, „Raguviškiai“ ir svečių komanda „Plikiai“ iš Klaipėdos rajono. Pusfinalio rungtynėse svečiai po permainingos kovos rezultatu 36:28 nugalėjo „Jokūbavo-II“ komandą, o „Jokūbavas-I“ 51:31 buvo pajėgesnė už jaunimo komandą „Raguviškiai“. Kovoje dėl III v. susitiko „Jokūbavas-II“ ir „Raguviškių“ komandos. Įdomios rungtynės baigėsi 45:34 jokūbaviškių naudai. Turnyro finale susitiko turnyro šeimininkų „Jokūbavo-I“ komanda su „Plikiais“. Rungtynių pradžia geriau klostėsi svečiams, kurie pirmąją rungtynių pusę laimėjo 10 taškų skirtumu. Po pertraukos šeimininkų komanda pagerino gynybą, pelnė taiklių tritaškių ir, tiksliau sužaidusi rungtynių pabaigą, rungtynes laimėjo 58:53 ir tapo šventinio turnyro nugalėtoja.
Buvo surengtas baudų ir tritaškių metimo konkursas. Baudas taikliausiai metė „Plikių“ atstovas Dainius Vaišys, II ir III v. užėmė „Jokūbavo-I“ komandos žaidėjai Rokas Valiukas ir Judžinas Karnauskas. Tritaškių metimo varžybose nenugalimas buvo Šarūnas Stankus („Jokūbavas-I“), finale surinkęs 20 taškų iš 30 galimų. Antroji vieta atiteko Matui Valiukui („Jokūbavas-I“), surinkusiam 15 taškų, trečiąją vietą iškovojo „Raguviškių“ atstovas Gvidas Beržonskis, surinkęs 14 taškų. Geriausiais komandų žaidėjais pripažinti: Jonas Šamonskis („Plikiai“), Šarūnas Stankus („Jokūbavas-I“), Tomas Narvaišas („Jokūbavas-II“), Gvidas Beržonskis („Raguviškiai“). Turnyro nugalėtojai ir prizininkai buvo apdovanoti sporto klubo „Jokūbavas“ įsteigtais medaliais, geriausi komandų žaidėjai, baudų ir tritaškių konkurso prizininkai – atminimo dovanėlėmis.
„P. n.“ informacija
“Trečias kartas nemeluoja” – šis posakis puikiai tiko „Viruso“ komandai, sugebėjusiai pirmą kartą iškovoti auksą Lietuvos šimtmečiui paminėti skirtose Rajono veteranų krepšinio pirmenybėse. Didžiajame finale susitiko abiejų pogrupių nugalėtojai: „Virusas“ ir Salantų „Vėjas“. Po I kėlinio priekyje buvo Salantų „Vėjas“ 22:20, bet II kėlinyje, po krepšiu dominavus Arvydo Bružo ir Povilo Šakinio tandemui, „Virusas“ išsiveržė į priekį 46:39. Trečiame kėlinyje „Virusas“ ne tik karaliavo po krepšiais, bet ir pradėjo pataikyti iš toli, o Salantų „Vėjo“ komandos lyderis Alvydas Grikpėdis puolant iš komandos draugų sulaukė mažai pagalbos, dėl ko pastarieji vis labiau atsiliko ir turėjo pripažinti varžovų pranašumą. Nugalėtojų komandos atstovas Arvydas Bružas savo komandą pristatė taip: „Viruso“ komanda – tai ne tik krepšinio komanda, bet ir seni geri draugai, kurie kartu žaidžia daugiau kaip 20 metų.“ Paklausus, ar trečias kartas nemelavo, pašnekovas atsakė: ,,Kiekvieną kartą žaisdami siekiame pergalės, bet kamuolys yra apvalus, ir mums pavyko laimėti visus šio sezono susitikimus. Tai – įrodymas, kad žaidėme drausmingiau ir noras laimėti buvo stipresnis negu praėjusius kartus.“ Anot A. Bružo, visos šio sezono komandos buvo puikiai pasiruošusios, nebuvo nė vienų lengvų varžybų: „Kiekviena komanda, kaip ir mūsų, turi savus „pergalės kalvius“, tik galbūt mūsų komanda turėjo didesnį vidinį troškimą ir susikaupimą reikiamu metu, kad parklupdytume varžovus ir užimtume pirmą vietą.“
Klaipėdoje buvo surengtas kvalifikacinis karatė kiokušin diržų laikymo egzaminas, kurio metu Kretingos karatė mokyklos „Shodan“ auklėtiniai kėlė kvalifikaciją ir žengė dar vieną žingsnį juodo diržo link. Į egzaminą susirinko šodaniečiai, sportuojantys ne tik Kretingoje, bet ir Palangoje, Klaipėdoje, Plungėje ir Telšiuose. Juos vertino kvalifikuota Lietuvos karatė kiokušin federacijos komisija, sudaryta iš 4 egzaminuotojų. Laikant patį pirmą – oranžinį – diržą egzaminas truko 1val., ilgiausiai egzaminas truko tiems, kas laikė geltono diržo su žalia juostele egzaminą: čia technikos egzamino dalis trūko 3,5val., dar 30 min. truko atestacinių kovų dalis. Tad, norint sėkmingai įveikti šį išbandymą, šodaniečiams teko pademonstruoti ištvermę, savo pasirengimą ir įgytas žinias.
Sukilo už borto pasijutę pedagogai
Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos, kuri nuo kitų mokslo metų taps progimnazija, pedagogai atviram pokalbiui pasikvietė Kretingos rajono tarybos Švietimo komiteto bei valdžios atstovus, nes, tvirtino, nebeketiną taikstytis su neteisybe, kai jų sąskaita ir vėl vykdoma Kretingos miesto mokyklų reforma, dėl kurios jie neteksią dalies mokinių, o mokytojai – darbo. Dviejų Kretingos miesto mokyklų pedagogus – taip pat dalyvavo Simono Daukanto progimnazijos atstovai – įaudrino žinia, jog Pranciškonų gimnazijoje formuojamos pirmokų klasės, o Marijos Tiškevičiūtės mokykloje ketinama įsteigti dvi penktokų klases.
|
|
