Pajūrio naujienos
Help
2024 Gruodis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Apklausa

Ar pirmi šalies naujos valdžios žingsniai nuteikia viltingai?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(111) 2007-02-09

Kerta mišką, kad jį išsaugotų

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Pirmas puslapis
Mikoliškių girininkijos girininkas Romas Mažonas ir urėdas Antanas Baranauskas iki Mikoliškių miške kertamos biržės brido pėsčiomis, kadangi miško kelias nepravažiuojamas.

Tokios nepalankios miškui kirsti žiemos kaip ši Kretingos urėdijos miškininkai neprisimena. Nuo liūčių įmirkusi, įšalo nesukaustyta dirva yra nepravažiuojama. Miškavežės skęsta akivarais virtusiose provėžose. Miškininkus šokdina ne vien gamta su savo kaprizais,- dar ir politikai, užsimoję prieš miško kirtimą.

Praėjusių metų Kretingos urėdijos pajamos siekia apie 10 mln. Lt. Iš jų apie 8 mln. Lt yra gauti pardavus žalią medieną, 1,3 mln. Lt - už medienos pristatymą vartotojams. Urėdija yra viena iš rajono įmonių, daugiausiai atseikėjančių į valstybės biudžetą. Pernai valstybei sumokėjo apie 3 mln. Lt mokesčių (be mokesčių “Sodrai”).

Apie 10 mln. Lt uždirbti pardavus maždaug 80 tūkst. kub.m medienos. Urėdija parduoda ir statų mišką. Dažniausiai tai būna malkoms tinkantys sausuoliai, audrų išversti medžiai. Žmonės patys juos nusikerta, išsiveža. Tokios medienos per visas 12 girininkijų praėjusiais metais parduota apie 5 tūkst. kub.m.

- Gamtinę brandą pasiekusius miškus kirsti yra būtina, nes subrendę medžiai ima pūti, tampa įvairių ligų ir kenkėjų židiniais ir kelia grėsmę kitiems miškams,- teigė Kretingos urėdijos urėdas Antanas Baranauskas.

Šiam autoritetingam miškininkui, pelniusiam ne vieną apdovanojimą (paskutinį 2006 m. gruodžio 15 d. padėkos raštą už ilgametį ir prasmingą darbą atkuriant ir saugant mišką gavo iš šalies Premjero G.Kirkilo), neramu dėl žinomų politikų užgaidų ūkinius (kirtimui skirtus) miškus paversti parkais, rezervatais. Urėdija priešinasi Lietuvos liberalų sąjūdžio nario, europarlamentaro Eugenijaus Gentvilo padėjėjo Aido Felikso Palubinsko užmačioms visą Šernų mišką paversti parku. A.F.Palubinskas gyvena šalia Šernų miško, Minijos pakrantėje. Šernų miške, užimančiame apie 700 ha, ūkinis miškas sudaro beveik 90 proc. Ūkinę miško dalį pavertus apsauginiu mišku, Šernų miške visiškai neliktų pagrindinių kirtimų, dėl ko iškiltų problemos visiems kitiems urėdijos miškams išlaikyti ir atkurti. “Politikai nesuka galvos dėl pinigų parku paverstam miškui išlaikyti, dėl miško šiukšlinimo, kuris gresia katastrofa žmogui ir visai aplinkai. Šiukšlės yra ne vien biologinės kilmės. Padarykime mišką šventu, nekirskime. Iš ko jį išlaikysime?”- kalbėjo A.Baranauskas. Reikalavimai miškus paversti parkais visuomenei yra patrauklūs, jais nesunku pelnyti žmonių pritarimą. “Ūkininkas skerdžia kiaulę - gerai, miškininkas kerta medį - jau barbaras. Yra tokia nuostata. Ji gaji dėl nesuvokimo, jog miškas irgi yra ūkis, kad miško kirtimas irgi yra jo atkūrimas”,- teigė urėdas.


Ar galima iš meilės pamesti protą?

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Gatvės interviu

Ingrida Gliožerienė:

- Žiūrint, koks žmogus. Dažniausiai vaikinai metasi į kraštutinumus: jeigu įsimylėjęs, dėl merginos jis gali padaryti bet ką. Tačiau meilėje labiausiai protu vadovaujasi irgi vaikinai. Moterys, bendrai paėmus, yra jausmingesnės. Man irgi yra tekę iš meilės pamesti galvą – smagus jausmas. Tas „pametimas“ ir po vestuvių man dar tebesitęsia. Jei žmogų myli, „būti biški trenktu“ yra visai gerai.

Antanas Jokubauskas:

- Kartais galima, man dukart taip yra buvę. Tikiuosi, kad trečiąkart viskas bus gerai. Pernai per šventą Valentiną jūsų laikraštis mane išgarsino: ieškojau draugės. Per pusmetį sulaukiau 250 skambučių, net iš Anglijos ir Vokietijos. Susitikau su 40 – čia moterų, bet išsirinkau vietinę, kretingiškę, 17 metų jaunesnę. Jei kada niekam „nebederėsiu“, ne bėda, jei ir pabėgs. Man šiandien sukanka 82–eji: va, perku vaišes, ruošiuosi švęsti.

Virgilijus Kaunas:

- Aišku, galima. Žinau, nes pats turiu draugę. Iki beprotystės dar trupučio trūksta, bet viską, na, gal ne viską, bet daug ką iš meilės galėčiau padaryti. Beprotystė – tai ne vien „kreizės“, nors ir jų kažkiek reikia meilėje. Na, iš devinto aukšto nešokčiau, bet jei paprašytų mesti gerti ar rūkyti – ramiai galima tai padaryti. Mano mylimoji to dar neprašė.

Audra Pocienė:

- Nežinau, gal jaunimas dažniau pameta galveles. Nors ir vyresni, ypač vyrai, pameta galvas dėl jaunesnių - juos ištinka vadinamoji amžiaus ir jausmų krizė. Tai, manau, negali būti smerktina, nes kiekvienas gyvena savo gyvenimą. Kiekvienas yra savo likimo kalvis. Mano gyvenime, kaip ir visų žmonių, visko yra buvę.


Vasario pradžioje Rūdaičių medicinos punktas ir Darbėnų ambulatorija atšventė įkurtuves.

Šioms dviem sveikatos priežiūros įstaigoms bei Kurmaičių medicinos punktui modernizuoti ir paslaugų kokybę gerinti Kretingos pirminis sveikatos priežiūros centras (PSPC) gavo 738 tūkst. 637 Lt. Šie pinigai buvo skirti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Rūdaičių bendrosios praktikos gydytojo (BPG) kabinetas veikia renovuotame pastate, kuriame kuriasi maldos namai, kultūros centras, biblioteka.


Rašymas - būdas pakeisti pasaulį

  • Danutė DUNAUSKAITĖ
  • Smiltys
Gerdai Tėvelytei kūryba yra Dievo dovana.

Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijos moksleivės Gerdos Tėvelytės novelės jau iškeliavo į Vilnių, kur jas vertins reikli rašytojų profesionalų komisija. Respublikos jaunųjų filologų konkursui pateiktose trijose novelėse - “Mirties giesmė”, “Septyni širdies dūžiai”, “Dvyniai” - brandus jaunosios prozininkės pasaulis. Jame - jaunų žmonių savojo “aš” ieškojimai, amžinosios paslapties - gyvybės ir mirties paralelė, visaapimanti meilės tema.

Vienuolikos metų sukūrusi pirmąjį eilėraštį gamtos tema, Gerda sakėsi ir toliau rašanti eiles, bet skausmo ir liūdesio temas išplėtojanti prozoje. Anot jaunosios kūrėjos, ją jaudina temos, susietos su pačios patirtais išgyvenimais. Ypač ryškus skriaudos motyvas, kurį jaunam žmogui mūsų visuomenėje tenka patirti ne tik mokykloje.

Paklausta, kas jai yra kūryba, Gerda atsakė, jog - Dievo dovana, kurios dėka ji norinti pakeisti pasaulį, padaryti jį geresnį, šviesesnį. Mergina mano, jog tik per skausmo potyrius žmogui lemta tapti išmintingesniu, labiau suprasti save ir kitus.

Pirmosios Gerdos kūrinių skaitytojos - mama, tetos, krikšto mama. Mergina, baigusi Rūdaičių pagrindinę mokyklą ir pradėjusi mokytis Jurgio Pabrėžos gimnazijoje, čia surado save terpę. Atėjusi į jaunimo kūrybinį klubą “Strėlė”, įsiliejo į gabių žmonių būrį, kuris įkvepia ją rašyti, ieškoti savojo žodžio ir žvilgsnio.

Mergina dėkinga mokytojoms - Dainai Balčienei, Vidai Trakienei ir Irutei Lapinskienei, kurios skatina kurti, mokydamos ir patardamos veda kūrybinės paslapties kupinu keliu.

Rašantis žmogus, anot Gerdos, turi būti drąsus. Nors jauno žmogaus išgyvenimų patirtis nėra brandi, bet kartais - gili ir skausminga.

“Išminties galia yra beribė,- sakė jaunoji kūrėja.- Tik ją reikia laiku pajausti ir įprasminti. Tą ir darau”.


Grūšlaukės gyventoja Petronėlė Stropaitė – Kontrimienė, garsaus Žemaitijos rezistento Adolfo Kontrimo žmona, kelis dešimtmečius rašė atsiminimus apie sunkią tremties dalią ir skaudžius likimo jai skirtus išgyvenimus - 16 metų trukusį išsiskyrimą su vyru bei vienintelės dukters netektį. Apie tai ji ir papasakojo savo knygoje „Kas gi tau, lietuvi, tokią dalią skyrė?“.


Deimantė Daugintytė, kad būtų žaismingiau, kūryboje liūdesį stumia į šalį.

Pranciškonų gimnazijos mokinės Deimantės Daugintytės kuriamos impresijos - tarsi spalvoto stiklo gabalėliai, iš kurių mergina dėlioja kiek ironišką ir švelnų ją supančio pasaulio vitražą. Vienoje jų autorė teigia: “Mūsų pasaulis - iš krištolo nakties. Kažkas man sakė, kad meilė ir stiklas dūžta vienodai... Nutildyk sąžinę ir pasipriešink... Mūsų pabaigai dar ne laikas...”.

Trumpuose apmąstymuose - kartu su žmogumi einančio liūdesio motyvas. “Dažnai į gyvenimiškas situacijas žiūriu ironiškai,- sakė Deimantė.- Kad būtų žaismingiau, kūryboje liūdesį stumiu į šalį. Esu jautrus žmogus, tad į mane sujaudinusias situacijas žvelgiu taip, kaip tuo metu man atrodo geriau”.

Deimantę mokanti lietuvių kalbos mokytoja Virginija Rudavičienė sakė, jog mergina turi kūrybinių galių, kurias ji pastebėjusi dar žemesnėse klasėse. Pati Deimantė pirmiausiai pradėjusi rašyti eiles, bet, anot pačios, jos pasirodžiusios literatūriškai silpnos. Kritiškai savo kūrybą vertinanti mergina sakėsi, kad impresijos - būtent tai, ko reikia šiuo metu jausmams išreikšti.

Naujų išgyvenimų teikia mėgiamų rašytojų - Viliaus Normano, Aleksandro Barico, A. de Sent Egziuperi - kūrybos skaitymai. Anot Deimantės, tai penas mintims ir emocijų gūsis būsimoms impresijoms.


Kaip vyšnios žydėjimas

  • Danutė DUNAUSKAITĖ
  • Smiltys

Jauno žmogaus kūryba panaši į vyšnios žydėjimą. Jos skleidimosi laikas - pavasaris, pati jaunystė, kai sielą sprogdina didžiulis troškimas “pažinti pasaulį per save ir save per pasaulį”.

Kasmet Respublikoje organizuojami Jaunųjų filologų konkursai ne vienam pradedančiajam tampa rimtu kūrybiniu išbandymu, vėliau nulemsiančiu tolesnius savojo “aš” ieškojimus. Ne vienas žinomas prozininkas ar poetas pripažįsta, jog kelio į didžiąją literatūrą pradžia ir buvę šie konkursai. Jie skatinę ieškoti savito žvilgsnio, kūrybine mintimi ir originalumu išsiskirti iš kitų.

Šių metų sausio 19 d. įvyko 39-asis Jaunųjų filologų konkurso rajoninis etapas. Vertinimo komisijai, kuriai ne vienerius metus vadovavo Marijono Daujoto vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Aldona Kruševičiūtė, buvo pristatyta 10 įvairių žanrų jaunųjų autorių darbų.

Jurgio Pabrėžos gimnazijos mokinė Rosita Garškaitė, praėjusių metų respublikinio Jaunųjų filologų konkurso nominantė, šį kartą išbandė save naujame žanre. Be eilėraščių konkursui pateikė “Dienoraščius”, kurie atskleidžia sudėtingą ir gilų jauno žmogaus pasaulį. Merginos kūrybinių darbų vadovė - lietuvių kalbos mokytoja Milda Šukienė.

Pastarosios gimnazijos moksleivės - Gerda Tėvelytė (vad. Irutė Lapinskienė) ir Rūta Čiplytė (vad. Jadvyga Miežetienė) konkursui pateikė noveles, Eglė Balčiūtė - pasakas (vad. Daina Balčienė).

Pranciškonų gimnazijos mokinė Eglė Venckutė (vad. Daiva Ataitė) save išbandė publicistikos žanre. Jos konkursiniai darbai - interviu ir kelionės įspūdžių rašinys. Mokytojos Virginijos Rudavičienės mokinė Deimantė Daugintytė kuria impresijas, septintokė Gabrielė Šaulytė (vad. Virgilija Kavoliūnienė) - eilėraščius.

Salomėja Zelskytė - Simono Daukanto vidurinės mokyklos vienuoliktokė - ryžosi atskleisti savo poezijos pasaulį (vad. Regina Katkuvienė).

Komisija į respublikinį konkurso etapą atrinko aštuonis moksleivių darbus. Darbų įvertinimas, manoma, ilgai netruks. Jo nekantriai laukia ne tik jaunieji kūrėjai, bet ir jų mokytojai.


  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Iš policijos suvestinių

KRETINGA

ROTUŠĖS a.

Trečiadienį užregistruotas bendrovės ,,Eurovaistinė“ Kretingos filialo vedėjos provizorės pareiškimas, kad buvo pavogtos šešios maisto papildo dėžutės ,,Perfectil“. Padaryta 230 Lt žala. Nustatyta įtariamoji – 21 metų klaipėdietė L.J., kuri sulaikyta ir uždaryta į areštinę. Maisto papildai rasti ir paimti.

Pirmadienį 29 metų vydmantiškė, vairuodama automobilį, partrenkė per gatvę važiavusią dviratininkę – 76 metų kretingiškę M.K. Eismo įvykio metu susižalojo dviratininkė, kuri dėl galvos sumušimo ir muštos žaizdos išleista gydytis ambulatoriškai.

PALANGOS g.

Pirmadienio vakarą reanimacijos skyriuje mirė 85 metų kretingiškis. Pirminiais duomenimis, tą pačią dieną lipdamas ant savo namo stogo jis nukrito nuo kopėčių.


Lietaus kanalizacijos avarija, įvykusi Padvarių pensionate, sukiršino vietos gyventojus, pensionato administraciją ir verslininką Algimantą Šoblinską. Jie vieni kitus apkaltino stokojant pakantumo, paisant tik savo interesų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas