Meksikoje prasidėjęs ir po kitas šalis paplitęs kiaulių gripas pasaulyje pasėjo paniką: pasirodė informacijos, kad planetai gresia pandemija, kurios metu gali mirti 7 milijonai žmonių. Meksikoje ir JAV nuo, kaip spėjama, kiaulių gripo, jau mirė keli šimtai žmonių. Ligos atvejų pastebėta Ispanijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Danijoje, Airijoje ir kitose šalyse. Pašnekovų klausėme:

- Negali. Girdėjau, kad užsikrėsti ta liga valgant kiaulieną – neįmanoma. O ir taip mažai tokios mėsos tevalgau. Dažniau gaminu daržovių, vištienos patiekalus, verdu košes. Kiaulių gripu žmogus užsikrečia nuo žmogaus. Bet vėlgi – pas mus nėra jokių didelių susibūrimų. Aš – pensininkė, mažai išeinu į viešumą, tad kiaulių gripo nebijau.

- Nemanau, kad Lietuvai, tuo labiau - Kretingos rajonui grėstų kiaulių gripas. Esame per toli nuo šios ligos protrūkio židinių. Jokių saugumo priemonių nesiėmiau, bet informaciją apie ligos plitimą, eigą seku. Tačiau pasaulio žinios manęs negąsdina.

- Nežinau visų smulkmenų apie šią ligą, tačiau esu įsitikinęs, kad mūsų rajonui ji negresia. Visų pirma, kiaulių ūkių kaip ir nebelikę, tad bent jau šiuo keliu gripas nepasklis. Tačiau reikėtų imtis saugumo priemonių, įleidžiant į šalį iš užsienio grįžtančius tautiečius ar užsieniečius. Visi Lietuvos sieną norintys kirsti žmonės turėtų būti patikrinti, ar nėra ligos nešiotojai.

- Visoje šalyje padėtis kol kas rami ir baimintis nereikėtų. Kretingos rajone nėra didelių kiaulių ūkių koncentracijos. Yra tik dvi vietos, kuriose auginama daugiau kiaulių, tačiau jos šeriamos vietoje pagamintu pašaru, kiaulės negauna įvežtinio ėdalo. Užsikrėsti kiaulių gripu valgant kiaulieną – neįmanoma, nes kaitinant mėsą visos bakterijos ir virusai žūva. Užsikrėsti galima kontaktuojant su kiaulių gripu sergančiu žmogumi. Lietuvoje padėtis yra valdoma, nuolat gauname informaciją ir ją skleidžiame. Neseniai visi vyriausieji veterinarijos gydytojai buvo išvykę į seminarą Rietave, kur buvome apmokyti, kaip elgtis, pastebėjus ligos atvejus. Pasaulyje kiaulių gripo plitimas jau slūgsta. Tačiau reikėtų sekti informaciją ir saugotis. Kiaulių gripo požymiai yra lygiai tokie patys, kaip ir paprasčiausio gripo: sloga, skaudanti gerklė, kosulys, pakilusi temperatūra. Tik kiaulių gripas prasideda ūmiau. Specialistai pataria: jei žmogus pabuvojo užkrėstoje aplinkoje arba turėjo kontaktą su sergančiu žmogumi ir pajautė į gripą panašius simptomus, skubiai reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Virusui nustatyti imamas nosies ar gerklės išskyrų mėginys, daromi tepinėliai.

Manoma, kad žmonėms gripą gali sukelti „naujo tipo“ gripo virusas, kurio patogeniškumas kiaulėms nėra patvirtintas. Oficialių duomenų, kad žmonės gali užsikrėsti kiaulių gripu, nėra. Gripo viruso padermė, turinti kelių virusų genetinių savybių, pasaulyje nustatyta pirmą kartą.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS

Specialistai teigia, kad judėti žmogui yra būtina: mankštinantis galima išvengti daugelio ligų. Vieniems mankšta – rytinis pabėgiojimas, kitas neįsivaizduoja dienos be poros valandų sporto salėje, kitam užtenka kelių minučių tempimo pratimų. Tačiau šiuolaikinio gyvenimo tempas toks spartus, kad neretai žmonės neberanda laiko ne tik mankštai, bet ir trumpam pasivaikščiojimui gryname ore. Todėl pašnekovų klausėme:

- Šiuo metu ne. Bet pavasarėjant jau norisi pajudėti. Kadangi esu mokinė, mokykloje turiu dvi savaitines kūno kultūros pamokas. Per jas pasportuoju, stengiuosi daugiau vaikščioti – tai leidžia ir pagerėję orai. Mankšta man visų pirma susijusi su sveikata. Ir, žinoma, tai būdas pagerinti kūno formas. Tai aktualu ne tik merginoms, bet ir vaikinams – juk jie nori būti raumeningi. Norint mankštintis visai nebūtina eiti į brangius sporto klubus: kuo puikiausiai mankštą galima daryti ir namuose.

- Ne. Rytą ir taip anksti keliuosi, po parą budžiu darbe. Bet aš manau, kad mankšta – tai nebūtinai kelios valandos pratimų ir darbo su svarmenimis. Užtenka kelias minutes pajudėti, pagyvinti kraujo apytaką – ir tai jau yra mankšta. Pats darbe esu pastebėjęs: jei esu mieguistas, strykteliu, pajudinu rankas, kojas, rankomis patrinu galvą – tuoj visi miegai išsilaksto. Rimtesnė mankšta galbūt labiau reikalinga tiems, kurie turi antsvorio – tuomet dietų vien nepakanka, reikia ir judėti.

- Ne. Laiko nėra. Bet visiškai sutinku, kad mankšta yra labai svarbus dalykas, jei nori būti sveikas. Žmogus turėtų sportuoti ar bent daryti mankštą nuo mažų dienų iki senatvės – tada gera sveikata yra garantuota. Daug pastangų iš tiesų nereikia. Mano nuomone, mankšta yra ir tai, jei išeini pasivaikščioti, išvažiuoji į gamtą, išsimaudai upėje, pajudi, pakvėpuoji grynu oru. Tik visam tam reikia laiko ir, žinoma, valios.

- Kiekvienas žmogus pagal savo galimybes turėtų mankštintis, judėti. Tačiau mankšta yra labai individualus dalykas, ir mankštos būdą, pratimus reikėtų rinktis labai atsakingai – kad nepakenktume savo organizmui. Kiekviename gyvenimo tarpsnyje laikas, kurį reikia skirti mankštai, yra skirtingas. Pavyzdžiui, paaugliams, kuo daugiau judėjimo - tuo geriau. Tačiau tai, kiek žmogus gali skirti laiko mankštai, priklauso ir nuo jo fizinio pasirengimo, sveikatos būklės. Kiekvienas turi žinoti savo ligas, kas galima, o ko – ne. Neteisinga manyti, kad senatvėje sportuoti nebereikia. Pensinio amžiaus žmonėms mankštintis ne tik reikia, bet ir būtina. Bet vėlgi - reikia elgtis labai atsakingai, nepervertinti savo jėgų ir nevengti pasitarti su specialistais. Mankštos laikas – taip pat individualus. Kiekvienas pasirenka jam patogiausią – rytą, vakarą. Jėgos pratimus patariama daryti pirmoje dienos pusėje, tempimo – antroje. Patarčiau gerai pagalvoti, prieš einant į sporto klubą: nereikia persistengi kilnojant svarmenis, darant jėgos pratimus. Darant mankštą galima ne tik sau padėti, bet ir pakenkti.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS