- Nesiskiepysiu. Jei bus lemta sirgti, tai ir susirgsiu. Neprisimenu, kada paskutinį kartą sirgau – matyt, turiu stiprų imunitetą. Tikiu, kad skiepytis yra naudinga. Skiepas neapsaugo šimtu procentų nuo ligos, bet bent jau padeda lengviau persirgti.

- Niekada nesu skiepijusis nuo gripo. Nors sirgti teko. Nuo ligos gyniausi arbatomis, gėriau vaistus. Profilaktiškai nieko nedarau, kad gripo išvengčiau, tačiau vaikų imunitetą stiprinu vitaminais.

- Ne. Ačiū Dievui, esu sveikas ir be skiepų. Yra tekę sirgti gripu, bet liga praėjo lengvai, be komplikacijų. Esu girdėjęs, kad skiepai nuo gripo nėra tokie jau veiksmingi, bet nuogirdomis netikiu, vadovaujuosi savo galva.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotojos Reginos Ščerbavičienės komentaras:

- Skiepytis būtinai reikia kasmet. Kiekvienais metais gripas keičia savo genetinę struktūrą, todėl kasmet skiepas būna vis kitoks. Mitas, kad skiepytis neva neapsimoka, nes į Lietuvą atkeliauja pasenę skiepai. Tai – netiesa. Mokslininkai stebi, atlieka tyrimus ir kiekvienais metais pagamina vakcinas, tinkančias tų metų gripui. Skiepas nebūtinai absoliučiai apsaugo nuo gripo, bet tikrai padeda ligą ištverti lengviau, gripas praeina be komplikacijų. Skiepyti galima ir mažus vaikus, ir senus žmones. Vyresni negu 65 metų pacientai yra skiepijami nemokamai, nes jie patenka į rizikos grupę. Nemokamai taip pat skiepijami lėtinėmis ligomis sergantys pacientai, slaugos, globos namų gyventojai, medikai. Skiepas įprastai kainuoja nuo 28 iki 35 litų. Geriausias metas skiepytis nuo gripo yra spalio arba lapkričio mėnuo, nors dar tinka ir gruodis. Gripo epidemija įprastai prasideda vasario mėnesį.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS

- Veikia. Drėgnas oras labai blogai sveikatai – iš karto pradeda skaudėti sąnarius. Jie įspėja ir apie artėjančią orų permainą. Pasikeitę metų laikai veikia nuotaiką. Ateina ruduo, tamsu, žiūrėk, ir atsikeli be nuotaikos. Bet vaistų nuo to nėra – reikia laukti, kol praeis.

- Manęs oro permainos neveikia. Tačiau jei žmogus turi problemų su sveikata, metų laikai ir besikeičiantys orai įspėja: kai kuriems skauda galvą, kitiems – sąnarius. Metų laikai neveikia ir mano nuotaikos. Nėra blogo oro, tik blogas požiūris į gyvenimą.

- Mano savijautą veikia ruduo. Nepatinka man drėgmė – pradeda skaudėti sąnarius. Nemėgstu tamsaus laiko – būna, kad ir nuotaika, atrodo, ne tokia giedra. Geriausiai jaučiuosi pavasarį. Rudenį, žiemą stengiuosi daugiau skaityti, žiūriu televizorių, einu pasivaikščioti.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja daktarė Audronė Galvonaitė:

Tai, kad besikeičiantis oras veikia žmogaus savijautą, nėra joks įsikalbėjimas. Jei pacientas gydytojui skundžiasi, kad besikeičiant metų laikams jį kamuoja negalavimai, reikėtų labai atkreipti dėmesį į tokius nusiskundimus. Oras yra labai geras diagnostikas – jis parodo silpnąsias žmogaus vietas. Jei besikeičiant orams gelia sąnarius, nereikėtų numoti į tai ranka – vadinasi, kažkas negerai. Jei galvoje jaučiamas spaudimas, tai gali signalizuoti apie sutrikusią kraujotaką. Ruduo taip pat yra ir depresijos laikas. Ilgėja naktis, žmogui trūksta šviesos. Rudeninė depresija – tarsi rudeninė musė: žmogus jaučiasi nejudrus, apatiškas, pasyvus. Pavasarį depresija būna aktyvi – tarsi bundanti gamta. Tokiu metu ypač reikia saugoti žmones, kurie neturi darbo, kažko yra netekę. Kadangi gamtoje vyksta veiksmas, žmogus taip pat nori veiklos – tik ta veikla kartais būna virvės ieškojimas. Oras ir metų laikai net daro įtaką kriminalams: vasarą vagys apiplėšinėja gatvėje, o žiemą dažniau – butuose.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS

- Jei sapnai geri – tikiu. Tačiau nepasakyčiau, kad sapnuoju dažnai – sapnai aplanko tik tada, kai nesu pervargęs. Specialiai sapnų simbolika nesidomiu. Yra tekę girdėti, kad susapnuoti žiurkę reiškia, jog namuose apsilankys vagys. Sapnai mums skirti ne be reikalo – jie mus galbūt įspėja, išreiškia mūsų nuotaikas.

- Tikiu, nes ne kartą sapnas yra išsipildęs. Paprasčiausias pavyzdys – susapnuoji kokį nors nuotykį, ir kitą dieną iš tikrųjų taip atsitinka. Sapnai yra įdomus reiškinys, jais remdamiesi psichologai gali labai daug papasakoti apie žmogaus asmenybę, charakterį, gyvenime patirtus įvykius.

- Pirmiausia šauna mintis, kad netikiu. Tačiau geriau pagalvojus, kartais po sapno stengiuosi sužinoti, ką reiškia jo simboliai. Vadinasi, kažkur pasąmonėje sapnais kažkiek tikiu. Pabudus po sapno retkarčiais aplanko jausmas, kad kažkur jau būta, matyta, patirta.

- Sapnas – tai nevalingas psichinės veiklos fragmentas, vaizdinių, minčių ir jausmų visuma, patiriama miegant. Sapnas kyla spontaniškai ir nepaklūsta mūsų valiai. Jo šaknys slypi pasąmonėje. Visi mes sapnuojame, tačiau ne visi tai prisimename. Sapnas pateikia informacijos ne tik psichologui. Sapnas nemažai pasako ir pačiam žmogui. Naktį susapnuotas sapnas tarsi pasiūlo problemos sprendimą, kurio žmogus negalėjo priimti dieną. Pranašiški sapnai turi ateities numatymo funkciją, tačiau pranašingi jie yra tiek, kiek diagnozė ar prognozė. Psichologui papasakotas sapnas suteikia papildomos informacijos, kurios trūksta, kai žmogus kalba ar pasisako sąmoningai. Sapnai taip pat turi kompensacinę funkciją: pavyzdžiui, jei turime problemų, konfliktinių situacijų, neretai susapnuojame košmarą. Košmaruose žmogus kovoja, naudoja energiją, taip išliedamas save, ko negalėjo padaryti tikrovėje.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ