- Rūšiuoju šiukšles ir kartais piktinuosi, kad to nedaro kaimynai. Domiuosi ekologija – žiūriu laidas, skaitau straipsnius. Man rūpi, ką aš valgau, nes esu sergantis žmogus, naudoju nemažai vaistų. Pastebėjau, kad parduotuvėse atsirado skyriai, kur parduodami ekologiški produktai – kruopos, vaisiai, daržovės. Tikiuosi, tai – ne vien etiketės, o iš tiesų sveikas maistas.

- Per vasarą gyvename sode, žiemą grįžtame į butą. Beveik neperkame įvežtinių, kitų užaugintų daržovių, vaisių – labai daug ką užsiauginame savo darže. Taip – gerokai sveikiau. Stengiamės nevartoti sintetinių gėrimų – geriame naminį kompotą, valgome namines uogienes. Ekologiškas gyvenimo būdas padeda išsaugoti sveikatą.

- Ne per daugiausiai. Stengiuosi nešiukšlinti – tiek tos ekologijos. Savo darže auginame daržovių, vaisių. Gyventi ekologiškai yra brangu. Net jei daug ką pats augini ar gamini, tai reikalauja daug laiko, pastangų. O parduotuvėse ekologiški produktai – brangesni už įprastus.

Judėjimo „Eko banga“ vadovo Vytauto Ratkevičiaus komentaras:

- Norint gyventi ekologiškai, reikia pradėti nuo savęs. Visų pirma reikia apsispręsti taip gyventi. Nereikia daryti revoliucijų, tiesiog pamažu keistis: permąstyti savo gyvenimo siekius, atidžiai peržiūrėti savo gyvenamą erdvę, pakeisti mitybą. Vienas lengviausių ekologiško gyvenimo momentų – šiukšlių rūšiavimas. Siekiant sumažinti vartotojiškumą, galima keistis drabužiais – išaugtus vaiko drabužėlius galima padovanoti pažįstamų kūdikiui. Taip atsiranda vadinamasis emocinis ekologiškumas – kai kažką atiduodi, dovanoji, ir pats gauni atsaką. Parduotuvėse jau atsiranda ekologiško maisto skyriai. Kiek maistas ten ekologiškas, nulemia tik gamintojo sąžiningumas – vieni gamina vien tik ekologišką produkciją, kiti jos gamina tik tiek, kad gautų sertifikatą. Treti gi gali gaminti visiškai neturėdami sertifikato. Žmonėms norėčiau palinkėti visų pirma ieškoti savo vidinių šiukšlių, o išorinis apsivalymas prasidės savaime.

„Eko banga“ – tai ekologinė pasaulėžiūra, socialinis ekonominis reiškinys. Šis judėjimas sujungė žmones ir įmones, kuriuos vienija bendras gyvenimo būdas ir siekiai, susiję su ekologija.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS

- Moku. Gyvenu savo ritmu ir neleidžiu savęs skubinti. Planuoju savo laiką ir veiklą, todėl ir nereikia skubėti. Juk būtent dėl skubėjimo žmonėms atsitinka blogi dalykai: avarijos, apninka negalavimai ir net ligos. Todėl skubėti – nenaudinga.

- Sunkiai pavyksta neskubėti – skubame visur. Gyvenimo tempas greitėja, reikia tvarkyti ne tik savo, bet ir vaikų reikalus. Labai retai pavyksta stabtelėti ir niekur neskubėti. Džiaugiuosi, kad praėjusį savaitgalį pavyko pasivaikščioti – neskubėti tapo didžiule prabanga.

- Neskubėsi – negyvensi. Gyvenimas bėga, daug reikalų, taigi tenka skubėti. Be abejonės, pavargstu, bet po darbo pailsiu. Žinau, kad skubant puola ligos, bet neturiu teisės sirgti – reikia gyventi gyvenimą.

„Lėtojo maisto“ judėjimas

Greitas gyvenimo tempas ir krūvos reikalų iš žmogaus jau seniai atėmė vieną iš didžiausių malonumų bei pagrindinių fiziologinių poreikių – lėtą valgymą. Nekeista, kad pasaulyje klesti greitojo maisto restoranai, o prekybos centrų lentynos lūžta nuo per vieną minutę pagaminamų sriubų, košių, kurioms dar labiau tiktų konservantinių bombų vardas. Siekiant žmones grąžinti į normalų gyvenimo ritmą ar bent jau padėti suprasti greitojo maisto žalą, 1989 metais Italijoje susikūrė „lėtojo maisto“ judėjimas. Šio judėjimo tikslas – kovoti su greitojo maisto ir vartojimo kultūra bei skubėjimu. Judėjimo aktyvistai įsitikinę, kad maistas yra labai svarbi gyvenimo dalis, kadangi tai, ką žmogus įsideda į lėkštę ir kuo gyvena, daro įtaką visiems ir aplinkai.

„Lėtojo maisto“ judėjimas jau yra apėmęs apie 130 pasaulio šalių ir turi daugiau negu milijoną gerbėjų.

„Lėtojo maisto“ pagrindiniai principai yra tokie: maistą reikia gaminti patiems – su meile ir žinant, iš ko pagamintas patiekalas. Šio judėjimo rėmėjai pataria rinktis vietinį maistą, valgyti sėdint prie stalo, lėtai ir nepersivalgant. Maistas turėtų tapti kasdieniniu šeimos ritualu, į kurį susirenka ir maistu mėgaujasi artimiausi žmonės. Norint sveikai ir neskubant maitintis, nereikėtų pirkti produktų, susidedančių iš daugiau negu penkių ingredientų. Maistą „lėtojo maisto“ gerbėjai pataria pirkti nedideliais kiekiais, šviežią ir ne tokį, kurį metus galima laikyti šaldytuve. Reikėtų valgyti gryną maistą – žuvį, mėsą, pieną, daržoves, grūdus ir prisiminti, kad laukinis maistas yra daug vertingesnis negu žmonių auginami produktai.

Pagal www.slowfood.com

Kalbino Dovilė SIMAITYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS

- Aš nuolat valgau daug daržovių, uogų, vaisių, todėl sezonas mano valgiaraščiui įtakos nedaro. Gal tik žiemą daržovės, vaisiai turi daugiau konservantų. Vasarą gi galiu jų nusipirkti šviežių turguje iš močiučių, kurios pačios ir užaugina šias daržo ir sodo gėrybes. Treti metai sveikai maitinuosi, visiškai nevalgau kiaulienos, o jautienos ar paukštienos – tik retkarčiais. Džiaugiuosi pasirinkusi tokį gyvenimo būdą, nes geriau jaučiuosi, turiu daugiau energijos.

- Dabar daugiau valgome daržovių, o mėsos - mažiau. Turime savo sodą, jame ir auginame daržoves, kurios yra sveikesnės ir skanesnės negu pirktinės. Naminės daržovės turi mažiau chemikalų, nes patys augindami žinome, kuo jas patręšėme. Tačiau ir žiemą stengiamės rinktis lietuviškus vaisius, o ne atvežtinius.

- Sezonas įtakos valgiaraščiui nepadarė – kaip valgėme, taip ir valgome. Gyvenu sodyboje, todėl daržovių, uogų, vaisių turiu visus metus. Nėra poreikio tik per vasarą suspėti visko prisiragauti. Taip, matyt, jau esame įpratę – jei jau turime žemės, tai ir norisi kažką auginti.

- Daržovių, vaisių reikia kuo daugiau ir kuo įvairesnių, todėl vasara – gera proga jų paragauti. Valgyti daržoves, uogas, vaisius yra naudinga sveikatai. Įrodyta, kad mėlynės gerina regėjimą, pomidorai tinka gaubtinės žarnos vėžio profilaktikai, o žaliosios lapinės salotos - sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Ypač naudinga daržoves ir vaisius valgyti vaikams, paaugliams, kurie serga kvėpavimo takų ligomis. Taip sustiprinus imunitetą, jie mažiau serga. Vis dėlto ir maitinantis daržovėmis, vaisiais, persistengti nereikėtų, nes gali kilti alerginė reakcija. Reikėtų vengti tų daržovių ir vaisių, kurių suvalgius atsiranda išbėrimų, žmogus ima čiaudėti, kosėti. Geriausiai valgyti lietuviškas daržo gėrybes, nes iš Ispanijos ar Olandijos atvežtas pomidoras yra labiau chemiškai apdorotas ir iš jo naudos sveikatai – mažai.

Kalbino Dovilė SIMAITYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS