|
|
|
SveikataKetvirtis vairuotojų nesirūpina sveikatos pažyma
Nuo kitų metų sausio 1 d. visų šalies vairuotojų laukia pokyčiai – vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus susietas su jų medicininės pažymos galiojimo trukme. Visgi kaip atskleidė gyventojų nuomonės tyrimas, nemaža dalis vairuotojų (22 proc.) nežino, iki kada galioja jų sveikatos pažyma, būtina vairuotojo pažymėjimui turėti. Remiantis tyrimo duomenimis, apie būtinybę pasitikrinti savo sveikatos pažymos galiojimą menkiausiai žino jaunesnio amžiaus respondentai (18-25 m.) ir didmiesčių gyventojai. Daugiausiai žinių apie tai turi vyresni nei 35 metų ir kaimo vietovėse gyvenantys apklaustieji. „Vairuotojo sveikata turi reikšmingos įtakos jo paties ir kitų eismo dalyvių saugumui gatvėse ir keliuose, todėl naujoji tvarka turėtų kilstelti eismo saugumą mūsų šalyje į dar aukštesnį lygį. Nuo kitų metų pradžios vairuotojai, nepasitikrinę sveikatos ir neturintys galiojančios medicininės pažymos, nebegalės dalyvauti eisme – jų vairuotojų pažymėjimai bus laikomi negaliojančiais“, ? teigė Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas. Ši nauja tvarka susieti medicininės pažymos ir vairuotojo pažymėjimo galiojimus buvo ne kartą LR Seime atidėta svarstyti, todėl vairuotojai vis dar turi nemažai laiko iki 2025 m. sausio 1 d. pasitikrinti savo pažymos galiojimą, o prireikus ir sveikatą.
Kodėl svarbu laikytis darbo ir poilsio režimo
Mūsų sveikatai bei darbo kokybei labai svarbus yra poilsis. Tik gerai pailsėję sukaupiame daugiau energijos, tampame ne tokie irzlūs, ilgiau išliekame darbingi bei geriau nusiteikę. Pailsėjus nurimsta protas, atsipalaiduoja kūnas. Apie perdegimo sindromą, darbo bei poilsio režimą kalbėjome su Kretingoje gyvenančia psichologe-psichoterapeute Danute Kalinkiene. – Kodėl dirbančiam žmogui yra svarbus poilsis? – Skirti laiko kokybiškam poilsiui svarbu ne tik atostogų metu, bet ir kiekvieną dieną. Neretas atvejis, kai dirbama atostogų sąskaita, dėl ko patiriame įtampą ir stresą. Turėtume laikytis paprastos taisyklės – paroje yra 24 valandos, iš kurių 8 val. skiriame darbui, 8 val. miegui, 8 val. poilsiui. Kai pažeidžiame režimą tarp darbo ir poilsio, tai atsiliepia mūsų fizinei ir psichinei sveikatai – gali sustiprėti nerimas, stresas, suprastėti miegas. Nesilaikant šios taisyklės, galime patirti perdegimą. – Papasakokite plačiau kas tai yra? – Perdegimas – tai protinis, fizinis ir emocinis išsekimas, atsirandantis dėl įtampos ir patiriamo streso darbe. Jo požymiai – lėtinis nuovargis, apatija, dirglumas, sutrikusi dėmesio koncentracija, miego sutrikimai, depresija, somatiniai sutrikimai. – Ką daryti kad išvengtume perdegimo? – Labai svarbu nusistatyti ribą tarp darbo ir poilsio. Vos uždarius kabineto duris, reikėtų sau pasakyti, kad šiandienos darbai baigti, o grįžus namo pasakyti – sugrįžau namo. Atostogų metu labai svarbu pakeisti aplinką, kad patirtume kuo daugiau naujų įspūdžių, kokybiškai pailsėtume. Dalį atostogų praleisti ten, kur nereikia nerimauti ar spręsti kasdienių problemų. Rekomenduojama dažniau išjungti telefoną ir kitus prietaisus.
Kai sveiksta siela – traukiasi ligos ir gyja kūnas
Su Jolanta Samoska, jogos bendruomenėje geriau žinoma kaip Jolanta Tao, susitikome Palangoje, jos vaikystės namuose, kur kalbėjomės apie moters gyvenimą Jungtinėse Amerikos Valstijose, gyvenimo duobes ir likimo dovanas, gautas ieškant savojo kelio. Amerikoje viską pradėjo nuo nulio Paklausta, ar gyvenime buvo daug duobių, Jolanta atvira – taip, jų būta nemažai, bet dabar ji tas duobes vadina nebe skausmu, o gyvenimiška patirtimi ir lemties dovanomis: „Šiandien aš tai galiu drąsiai sakyti ir reikšti, nors daugybę metų buvau aukos pozicijoje. Mano gyvenimas buvo įdomus, spalvingas, su daugybe pakilimų, kritimų ir vėl atsitiesimų, turbūt, kaip ir kiekvieno, – pasakojimą pradėjo Jolanta. Ji pridūrė, kad, kai gyvename žemišką gyvenimą – įkrintame tarsi į vieną uždarytą dėžutę, kurioje mūsų svajonės tampa labai siauros – namai, automobiliai, pinigai, vaikai, darbas, verslas. Ir su visu tuo žmogus labai nori būti laimingas, ieškodamas tos laimės per materialiąją pusę. „Ir aš buvau toje terpėje, – prisipažino pašnekovė, į Jungtines Amerikos Valstijas išvykusi prieš 25-erius metus. – Niekada nenorėjau ten važiuoti, atrodė, kad tai visai ne mano šalis ir į ją užverti visi vartai, bet vyras labai viliojo, sakydamas, kad ten vaikams bus geresni mokslai, bus geresnis gyvenimas.“ Dvejojusi ir svarsčiusi trejus metus, Jolanta pagaliau sutiko išvykti. Vyriausiam sūnui tuo metu buvo trylika, antrajam – penkeri. Anuomet Klaipėdoje, turėjusi restoranų verslą, dar gana neramiais, ne per seniausiai nepriklausomybę atgavusiais laikais, pašnekovė nesijautė saugi, tad tuo metu Amerika pasirodė saugesnė oazė. Nors vidumi jaunos moters į užatlantę netraukė, bet dėl vaikų ir saugesnės ateities ji sutiko išvažiuoti iš Lietuvos ir savo gyvenimą pradėti nuo nulio. Nors atvykusi į JAV pajuto didžiulę ramybę bei saugumą, tačiau dvejus metus verkė iš ilgesio. Nemokėdama kalbos, neturėdama specialybės, būdama toli nuo artimųjų ir visada savo širdyje jutusi Dievą, ji, remdamasi į mamos įskiepytą tikėjimą, prašė rodyti kelią, kol vieną dieną atėjo suvokimas, kad ji norėtų savo gyvenimą susieti su stomatologija. Iš pradžių dirbusi asistente, vėliau tapusi gydytojo padėjėja, pašnekovė darbui, kurį labai pamilo, atidavė daugiau nei dvidešimt metų. „Amerikoje nuo mažumės žmogui yra įskiepyta, kad dantys – tai ne vien graži šypsena, bet ir sveikata, susijusi su visa organizmo sistema,“ – sakė Jolanta, kurią gana dažnai nustebindavo aštuoniasdešimties ar devyniasdešimties metų senukai, nežinantys kas yra danties karūnėlė.
Kretingos ligoninė stiprina chirurgijos paslaugas
Viešoji įstaiga Kretingos ligoninė ne tik plečia teikiamų paslaugų spektrą, bet ir telkia visas galimybes tų paslaugų prieinamumui ir kokybei užtikrinti. „Šiuo metu mūsų tikslas – Kretingos rajono ir aplinkinių vietovių pacientams suteikti aukščiausios kokybės chirurgijos paslaugas“, – teigė Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas, kurio kvietimu Kretingos ligoninėje ne per seniausiai pradėjo dirbti 30 metų darbo patirtį kaimyninio uostamiesčio ligoninėse sukaupęs pilvo chirurgas Martynas Sokolovas. Investuoja į žmones ir įrangą Vyriausiasis Kretingos ligoninės gydytojas tęsė mintį: „Kretingos ligoninė nuo seno garsėjo savo stipria chirurgų komanda. Per ir po koronaviruso pandemijos keitėsi Chirurginio skyriaus personalas, ir Kretingos ligoninės chirurginė šlovė priblėso. Stengiamės šią situaciją ištaisyti – ieškome naujų gydytojų, rūpinamės stiprinti chirurgijos bazę.“ Vyriausiojo gydytojo teigimu, šiuo metu jau suformuotas medikų personalas ir gerokai pastiprintos traumatologijos paslaugos, tačiau laukia ir kiti darbai, pokyčiai. Ligoninės administracija rūpinasi atnaujinti medicinos aparatūrą, instrumentus, kad atliekamų operacijų lygis būtų ne ką prastesnis negu didmiesčių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – ligoninėse. Vien pernai Kretingos ligoninėje buvo atlikta 2 tūkst. įvairių operacijų, kas įrodo naują proveržį Kretingos ligoninėje, kai kalbama apie paslaugų kokybę. „Jeigu kviečiame dirbti savo darbo profesionalus, turime ir jiems atliepti. Tad vien šią vasarą iki rugsėjo mėnesio specialiems naujiems chirurginiams instrumentams pirkti skirsime iki 80 tūkst. eurų“, – R. Sakalauskas sakė esąs įsitikinęs, kad investicijos ir į specialistą, ir į įrangą yra vienodai svarbūs dalykai.
Kaip išgyventi karščius išsaugant sveiką kraujotaką?
Išsiplėtęs kojų venų tinklas, sunkumas kojose, patinimas, skausmingumas blauzdų srityje – šiuos periferinės kraujotakos negalavimus dažnas, ypač dienai einant į pabaigą, pajaučiame esant šiltiems orams. Kraujotakos sutrikimus taip pat gali išprovokuoti elektrolitų disbalansas (kalio, natrio, magnio trūkumas), atsiradęs gausiau prakaituojant. Galvos svaigimą, bendrą organizmo silpnumą žmonėms, turintiems kraujotakos sutrikimus, gali daryti įtakos ir slėgio svyravimai, elektromagnetinės audros. „Kraujotakos sutrikimai dažniauDarbingo amžiaus žmonių grupėje trumpalaikius kraujotakos sutrikimus gali sąlygoti vegetacinės nervų sistemos reakcijos, hormonų pokyčiai. Vyresnio amžiaus žmonių grupėje, kurie jau turi lėtinių ligų, dažniausiai dėl aterosklerozės susiaurėjusių kraujagyslių – t. y. tam tikro lygio kraujagyslių nepraeinamumo, kuomet jau vystosi lėtinė išeminė kraujagyslių liga, dažnai kyla periferinės kraujotakos ar galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, kuriems ypač svarbi kaklo kraujagyslių būklė ir kraujotaka per jas“, – paaiškino „Atostogų parke“ įsikūrusio medicinos centro „Natura Termo SPA“ vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis. Šilumos išprovokuoti pavojai Simptomai dažniausiai pasireiškia periferinėse (ypač – blauzdų, čiurnų) kojų srityse. „Giliosios kojų venos dalyvauja širdžiai prisipildant krauju, kai jis per kojų giliųjų venų sistemą grįžta į širdį. Dėl to sutrikus kraujotakai atsiranda tinimai, dusuliai ir kiti panašūs simptomai. Paūmėja tokios ligos, kaip širdies nepakankamumas. Šiltu oru žmonėms, turintiems širdies nepakankamumą ar kitų širdies-kraujagyslių sistemos ligų, simptomai gali gerokai paūmėti. Nedidelis patinimas per karščius atsiradęs sveikiems žmonėms, pagulėjus, pabuvus ramiai, praeina savaime. Sergant tam tikromis ligomis, patinimas išlieka ilgą laiką. Jis būna gerokai padidėjęs, gali būti skausmingas. Tam tikru atveju gali atsirasti ir giliųjų venų uždegimo požymių“, – teigė gydytojas.
Nagai išduoda sveikatos būklę
Žmogaus kūnas dažnai siunčia įvairius signalus apie sveikatos būklę. Skausmas, peršalimas, odos bėrimai, plaukų, nagų, dantų būklė – lengviausiai pajaučiami ar pastebimi rodikliai, kad kūnui reikia pagalbos. Nagai yra vieni dažniausiai pastebimų kūno dalių. Dėmės, iškilimai, forma ar net nagų spalva gali perspėti apie sveikatos būklę. Baltos dėmės. Baltos dėmės ar linijos ant nagų gali įspėti apie cinko trūkumą. Cinko poreikis padidėja, jei patiriate stresą, miego trūkumą, dažnai sergate ar nepakankamai valgote. Daugiausia cinko turi įvairi mėsa, pieno produktai, jūros gėrybės. Vertikalios linijos. Žmonėms senstant, ant nagų dažnai atsiranda vertikalios linijos. Tai liudija apie mažą vitamino A, bei B grupės vitaminų kiekį organizme. Taip pat tai gali signalizuoti geležies stokos anemiją (per mažas vario / vitamino A kiekis) ir nepakankamą baltymų kiekį maiste. Taip pat labai svarbus aspektas – per didelis polinesočiųjų riebiųjų rūgščių kiekis (vartojama per daug saulėgrąžų, rapsų aliejų) ir patiriamas per didelis stresas. Patiriant stresą išskiriama per mažai skrandžio rūgšties, kas sutrikdo tinkamą baltymų įsisavinimą organizme. Pagrindiniai maisto produktai, galintys padėti jūsų kūnui, – kepenėlės, pieno produktai ir pakankamas kiekis kokybiškų baltymų. Horizontalios linijos. Gilios horizontalios linijos, dar vadinamos Beau’s linijomis. Tokios linijos gali įspėti apie rimtas ligas. Skydliaukės, ūminės inkstų ligos, diabetas ar stiprus toksiškumas (pavyzdžiui, chemoterapija) gali suformuoti Beau’s linijas. Pastebint tokias linijas ant nagų paviršiaus patartina neatidėlioti vizito pas šeimos gydytoją.
Birželis jau kvepia žolelėmis
Sakoma, kad žoleles geriausiai rinkti iki Joninių, mat birželio pabaigoje jos būna sukaupusios daugiausiai naudingųjų medžiagų. Kretingiškė Katerina Labanauskienė dar patikslino – tas laikas skirtingose vietovėse gali būti skirtingas, nes skiriasi klimato sąlygos. Tad mes paidairykime: o kas gi užauga pas mus? PAPRASTASIS BAZILIKAS. Šį kulinarijoje plačiai naudojamą kvapųjį prieskoninį augalą savo soduose puoselėja daugelis sodininkų. Pasak Katerinos, baziliko preparatai turi antiseptinių, priešuždegiminių savybių, gerina virškinamojo trakto veiklą. Bazilikas gali būti naudojamas ir namų kosmetikoje – tinka probleminei odai prižiūrėti. RUGIAGĖLĖ. Ją žolelių žinovė pavadino gražuole piktžole, matoma javų laukuose, pievose, prie kelių ir takų. Mėlynus žiedus kaip vaistinę žaliavą patarė skinti iškart, kai prasiskleidžia žiedynas, džiovinti 40–50 laipsnių temperatūroje džiovykloje arba gerai vėdinamoje patalpoje. Rugiagėlių nuoviro kompresas gali būti naudojamas esant akių vokų uždegimui: pusę šaukšto džiovintų žiedų užpilame 120 ml verdančio vandens, paliekame 20 minučių, kad pritrauktų. Nukošiame ir ant vokų dedame nuovire išmirkytus vatos diskelius, palaikome 15–20 minučių. O žiedų arbata stiprina imuninę sistemą, padeda sutrikus virškinimui. Šaukštelį džiovintų rugiagėlių (arba 5 šviežius žiedus) reikia užpilti 240 ml verdančio vandens ir palaukti apie 20 minučių, kad pritrauktų. Nukošti ir gerti pusvalandį prieš valgį, bet ne ilgiau kaip dvi savaites.
Gydytojų kaita, paslaugos „į sandėlį“ – didžiausi ligoninės iššūkiai
Šią savaitę Kretingos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaujamas Jolantos Girdvainės, surengė išvažiuojamąjį komiteto posėdį Kretingos ligoninėje. Įpusėjo Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko kadencija. Komiteto politikams ligoninės vadovas priminė savo 5 metų ligoninės strategiją, išvardijo jau įgyvendintus jos uždavinius. Per 2022–2023 metus ligoninėje buvo diegiamos naujos medicininės technologijos, įsigyta modernios įrangos, kompiuterinis tomografas, padaryta daug darbų tvarkant aplinką, ją pritaikant gydymo paslaugoms teikti. Už pastebimai išgražėjusią ligoninę – tiek jos vidų, tiek išorę, aplinką, R. Sakalauskui komiteto nariai nešykštėjo pagyrų. „Aplinka irgi gydo, stiprina pasitikėjimą gydymo įstaiga“, – sakė R. Sakalauskas, užsiminęs apie tolesnius aplinkos tvarkymo darbus. Netrukus turėtų nuardyti sandėlio griuveną ligoninės vidiniame kieme ir čia įrengti aikštelę pacientų automobiliams, kurioje vietas jie galėtų rezervuoti prieš atvykdami į ligoninę operacijai, kitoms gydymo paslaugoms. Tvarkys pastatą, kurio dalis – garažai, priklauso ir Greitajai medicinos pagalbai, ir Pirminiam sveikatos priežiūros centrui. R. Sakalauskas politikams priminė sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio kabinete matytą valstybės gydymo įstaigų reformos žemėlapį, pagal kurį Kretingos ligoninės likti neturėjo, ir pasidžiaugė, kad pavyko įveikti reformos labirintus, išsaugoti ligoninę. Nuo šių metų sausio ligoninėje įdiegta visiems suprantama, suderinta su esveikata, užtikrinanti greitą duomenų į esveikatą įvedimą programa. Ligoninėje nuolatos vyksta darbuotojų mokymai, kaip pašmaikštavo R. Sakalauskas: „Aptarnavimas ligoninėje negali būti prastesnis nei prekybos centre. Pacientui ašarą nušluostyti irgi reikia mokėti.“
Susikurk savo monstrą, ir aš papasakosiu apie tave
Pedagogė Justina Žemgulienė, Vydmantų gimnazijos technologijų mokytoja, save pristato kaip kūrėją, kuriai rūpi vaikų emocijos. Justina kartu su vyru yra surengusi ne vieną vaikų emocinio ugdymo stovyklą tiek Kretingos krašto, tiek Klaipėdos vaikams. Temos, kaip suprasti save, kaip atpažinti savo emocijas, kaip neprisiimti svetimų emocijų, pedagogei, dirbančiai su vaikais, labai aktualios. „Esu žmona, dviejų nuostabių vaikų mama ir kūrėja“, – šypsojosi Justina, pristatydama naujausią savo kūrinį – Boomogi emocijų monstrą, kuris per įvairius simbolius padeda geriau pažinti save ir ugdytis emocinį intelektą. „Kadangi vaikams reikia pagalbininko jų emocijoms nuraminti, dauguma vaikų turi kažkokį tikrą ar įsivaizduojamą draugą. Dažniausiai tai būna koks meškiukas, tigriukas ar panašiai. Ilgai ieškojau vaikui priimtinų būdų, kaip jam išlieti pyktį, susikaupusį negatyvą, destrukciją ar liūdesį, kad nesužalotų savęs ar kito, kad nelaužytų daiktų, nepyktų ant aplinkos ar šalia esančio žmogaus,“ – pasakojo Justina, pridurdama, kad labai dažnai pyktis išliejamas kažką niokojant, laužant, todėl jai ir kilo mintis: tai, kas pykstant sulaužoma, pykčiui atslūgus, vėl gali būti surenkama, nepatiriant nuostolių. Tad emocijų monstras sukurtas taip, kad jį išbarsčius vėl galima susirinkti taip, kaip norisi. „Kai aš pykstu, kai visos emocijos ima viršų – aš tą žaislą išdraskau, išmėtau, bet paskui vėl jį susirenku iš naujo. Šio monstro idėja sustiprėjo stovyklose, kuriose dominavo mintis kiekvienam vaikui turėti savo paguodos objektą, bet vyresniame amžiuje, tarkime 10–13 metų paaugliui jau nelabai norisi turėti kažkokį žaislinį meškiuką ar šuniuką – taip ėmė vystytis emocinio monstro idėja“, – kalbėjo pašnekovė.
Rododendrai spalvomis užburia praeivius
Staiga užplūdusi vasaros karščių banga gerokai anksčiau, negu įprasta, išskleidė augmenijos žiedus, ryškiai nuspalvindama ne tik mūsų kiemus, bet ir rajono įstaigų teritorijas, – ypatingu grožiu išsiskiria rododendrų gėlynas prie Kretingos pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC), o neseniai baltų žiedynų kvapu bites viliojo senasis Kretingos ligoninės obelų sodas. Rūpinasi įstaigos darbuotojos Rododendrų krūmai, siekiantys 1–1,5 m, traukia praeivių ir prošal pravažiuojančiųjų akį ryškiomis spalvomis – geltona, purpurine, ryškiai violetine, balta, alyvine, avietine – sudarydamos kompoziciją, derančią tarpusavyje ir pagal koloritą, ir pagal krūmų aukštį. Žmonės sustoja, fotografuojasi prie šio masyvaus rododendrų gėlyno. Kretingos PSPC vadovas Arnas Juškys taip pat neslėpė, pro savo kabineto langą matąs, kaip žmonės džiaugiasi krūmais, darosi „selfius“, tik apgailestavo, kad šis grožis, kaip ir visa gamtoje, tėra trumpalaikis. Jis nepriskyrė sau šio gėlyno atsiradimo nuopelno, tai, sakė, esąs ankstesnio įstaigos vadovo Vidmanto Jurgaičio sumanymas: „Mano žiniomis, V. Jurgaitis buvo pakvietęs profesionalų apželdintoją, kad prie įstaigos suformuotų alpinariumą. Šis jam ir pataręs nemažą plotą užsodinti rododendrais, patarė, kokius parinkti krūmus ir kaip suformuoti jų kompoziciją.“
|
|
