|
|
|
SveikataPlės paslaugų spektrą
„Norisi, kad įstaiga būtų matoma ir žinoma, kad specialistai laikytų garbe čia dirbti“,- teigė naujoji Kretingos psichikos sveikatos centro vadovė Inna Viršilienė, prisipažinusi, nors ir turinti daug profesinių planų, bet kol kas nenorinti jų viešinti – verčiau apie juos kalbės jau atlikti darbai.
Šaltalankis – gintarinis stebuklas sveikatai
Įprasta manyti, kad atėjus rudeniui, pasibaigia ir uogų sezonas – vyšnios, mėlynės, braškės, avietės - jau sušaldytos ar išvirtos uogienės. Tačiau prasidėjus darganoms, prisirpsta ir paskutinės uogos, savyje sukaupusios itin stiprių galių. Tai – šaltalankis, kurį medicinos žinovai net vadina gintariniu stebuklu.
Sveikuolių prezidentui – Garbės ženklas
Sveikuolių sambūrio Lietuvoje įkūrėjas ir jo vadovas palangiškis Dainius Kepenis, neseniai atšventęs savo 60 – ąjį jubiliejų, už jau daugiau kaip du dešimtmečius besitęsiantį sveikos gyvensenos mokymą buvo pagerbtas aukščiausiu Tautinio olimpinio komiteto apdovanojimu – Garbės ženklu. Šis garbingas apdovanojimas paprastai įteikiamas tik olimpiniams čempionams ar valstybių prezidentams.
Egzamino baimę išgyvena ir pirmūnai
Anot Jurgio Pabrėžos gimnazijos psichologės Daivos Martinkuvienės, tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pirmūnui lengva ir paprasta gyventi: jis tarsi be didesnių pastangų „skina“ aukštus įvertinimus ir tuo pelno begalinį savo tėvų bei mokytojų susižavėjimą. Tačiau ir šie aplodismentai turi savo kainą – artėjant žinių patikrinimui, pirmūnai patiria ne mažiau streso negu jų bendraklasiai.
Studijų parama specialistų nepriviliojo
Kretingos rajono taryba patvirtino sveikatos priežiūros specialistų studijų rėmimo programos lėšų skyrimo tvarką. Numatyta, kad Savivaldybė galėtų remti vieną arba du rezidentūros studentus, pasirinkusius akušerio-ginekologo arba chirurgo specializaciją. Už skirtą paramą specialistai penkerius metus turėtų dirbti Kretingos ligoninėje. Tačiau šia perspektyva šiemet nepasinaudojo nė vienas studentas.
Kodėl žmonės nelinkę mokytis iš savų klaidų?
Į žaidimų pasaulį – kartu su tėvais ir mokytojais
Išbraižyti automobilio šonai, po kiemą lakstančios pagaliais daužomų gėlių galvos, akmenų karas – toks vis dažniau yra šiuolaikinių vaikų žaidimų scenarijus. Yra ir kitoks – prie kompiuterio kiurksantis žaidimų asas, kuriam neįdomus nei kiemas, nei draugai. Pradinių klasių mokytoja Nijolė Meškauskienė pripažįsta: tendencija, kad vaikai nebežaidžia įprastų žaidimų, tikrai yra, mažuosius žaisti reikia mokyti lygiai taip pat, kaip ir skaičiuoti ar skaityti. O štai psichologė Vita Šulskytė sako, kad vaikai kieme eibes, o ne žaidimus pasirenka dėl daugelio priežasčių.
Ką darote „pasigavę“ erkę?
Per kūno negalią – į širdies kalbą
„Į neįgalų žmogų turėtume žvelgti ne kaip į nelaimės objektą, o kaip į asmenybę. Jei išgirstume, kiek neįgalus žmogus per fizinius praradimus savyje atrado vertybių, paaiškėtų, kad sveikieji savo mąstymu yra labiau neįgalūs, negu jis“, - akcentavo Kretingos dienos veiklos centro vadovė Birutė Viskontienė.
Išorinis blizgesys neužpudruoja dvasinės tuštumos
Vasarą žmonės bene labiausiai susirūpina savo išvaizda – dažnas praleidžia ilgas valandas sporto salėje ar soliariume, kad nejausdamas gėdos dėl savo kūno linijų išdrįstų karštą dieną apsinuoginti viešajame paplūdimyje. Tačiau Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Palangos skyriaus psichologas psichoterapeutas Evaldas Simutis perspėja, kad pernelyg didelis rūpestis išoriniu grožiu gali rodyti žmogaus dvasinę tuštumą, kurią jis į suaugusiųjų gyvenimą atsinešė iš savo vaikystės.
|
|
