|
|
|
SveikataPrigijusi naujovė lengvina šeimos gydytojų darbą
Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) jau teikiama nauja paslauga, kai vaistus ir medicinos pagalbos priemones gali išrašyti čia dirbantis bendrosios praktikos slaugytojas.
Knygos „Autizmas – dalis manęs“ pėdomis
Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje gyvena per 5 tūkst. autizmo diagnozę turinčių įvairaus amžiaus asmenų. Tačiau suaugusiųjų tarp jų – tik keli šimtai, nors pasaulinė statistika rodo, kad į autizmo spektrą papuola 1–2 proc. populiacijos. Kur dingsta suaugę autistiški žmonės? Kretingos Motiejaus Valančiaus bibliotekos skvere buvo surengtas knygos „Autizmas – dalis manęs“ aptarimas-diskusija apie žmones, vaikus ir suaugusiuosius, turinčius iššūkių, susijusių su autizmu.
Jei nesuvaldysi savo pykčio – jis ims valdyti tave
Gimęs ir augęs Palangoje, giminystės šaknimis įsivijęs ir nuo paauglystės pramynęs takus į Kretingą, pas čia gyvenančius senelius Ramūnas Gricius praleisdavo veik kiekvieną savaitgalį. Žvejyba – pats stipriausias užsimezgęs ryšys tarp ir anūko ir senelio, nenutrūko nei jam užaugus, nei seneliui pasenus. Seneliui išėjus anapilin, vaikystėje įžiebta aistra nenumalšino noro pasibūti su meškere net atslinkus klastingai ligai, kuri privertė Ramūną susidraugauti su vežimėliu. Rankos sveikos, galva sveika – ko daugiau bereikia Savęs neribojantis ir neblokuojantis galimybių 38-erių Ramūnas atviras: „Tiesiog prisitaikau pagal save. Viskas tik galvoje yra. Manoji situacija man netrukdo nei žvejoti, nei miegoti, nei vairuoti. Dirbu su medžiu, su metalu, pats esu šiltnamį pastatęs, automobilį susiremontuoju, malkas susikapoju – viską pats pasidarau, kas tik įmanoma. Nebent fiziškai tai labai sudėtinga būtų. Rankos sveikos, galva sveika – ko daugiau bereikia“, – pradėjo pasakojimą jaunas vyras, kuris būdamas devyniolikos sužinojo sergantis nepagydoma neurologine liga – siringomielija. Gydymo jokio nėra, liga labai lėtai progresuoja. Stipresnis ligos progresas pasijaučia kas trejus – penkerius metus. Iš pradžių vaikščiojęs su viena lazda, jautęs laipsnišką raumenų silpimą, Ramūnas sakosi matąs teigiamą šios ligos pusę, kad viskas vyksta ne iš karto, o palaipsniui, taip suteikiant žmogui daugiau galimybių pasiruošti, prisitaikyti. Sužinojęs diagnozę Ramūnas teigė nepatyręs didelio šoko, jam pavyko tai priimti ir su tuo susigyventi, netgi teko raminti aplinkinius ir namiškius, kad viskas gerai, nieko čia labai baisaus nenutiko. Viskas, kas papuola į Ramūno akiratį, viskas, ką jis mato ar su kuo jis susiduria, atveria mintį – kaip jam prie to prisitaikyti, kad būtų kuo patogiau. Taip jis įsirengė ir pagal save prisitaikė namų bei garažo erdvę. Anksčiau daręs tatuiruotes, pašnekovas prisipažino pavargęs nuo žmonių, prie kurių tekdavę derintis, paminant savo mintis, idėjas ar vertybes. Dabar, jei daro tatuiruotes, tai tik saviems, draugams ar gerai pažįstamiems, tai pasilikęs tik kaip laisvalaikio pomėgį: „Daugumai atrodo, kad daryti tatuiruotes labai paprasta – tarsi ant popieriaus pieši pieštuku ir viskas. Darbas ant odos yra visai kas kita – be praktikos, be tam tikrų įgūdžių nieko nepadarysi“, – sakė Ramūnas, akcentuodamas, kad nieko – nei tatuiruočių, nei medžio ar metalo dirbinių – nedarąs pagal šabloną, planą ar nuotrauką, jam būtinai maga prie visko pridėti savų idėjų, kažką pakeisti ar patobulinti.
Kašučių ežere ir Juodupėnų tvenkinyje maudytis nerekomenduojama
Liepos 25 d. buvo atlikti Kretingos rajono savivaldybėje esančių Kašučių ežero ir Juodupėnų tvenkinio vandens mikrobiologiniai tyrimai. Šiose maudyklose rastas žarninių enterokokų skaičius viršija normą, maudytis jose nerekomenduojama.
Ar galime išvengti traumų?
Dažniausiai traumas patiria vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Vaikai – šiltuoju metų laiku, vyresnieji – šaltuoju, kai slidu. Kaip išvengti ir tinkamai pasirūpinti vaikų traumomis, pasakoja VUL Santaros klinikų Vaikų skubios medicinos, Intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Ingrida Sapagovaitė. Kodėl fizinis aktyvumas yra būtinas vyresnio amžiaus žmonėms, kalba VUL Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro 1-o stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėja Jūratė Kesienė. Pagrindiniai traumų sukėlėjai – paspirtukai Pasak I. Sapagovaitės, traumų pikas prasideda pavasarį ir tęsiasi iki spalio pabaigos, priklausomai nuo to, kiek trunka šiltų orų metas. Pagrindinės vaikų traumų priežastys – dviračiai, riedučiai, riedlentės, paspirtukai, batutai, treniruotės ar pavieniai žaidimai. „Elektriniai ir paprasti paspirtukai, dviračiai – dažniausi vasaros traumų sukėlėjai. Važiuojantiems nedideliu greičiu ir nukritusiems dažniausiai viskas baigiasi sumušimais, daugybiniais, giliais odos nubrozdinimais, kartais žaizdomis ar rankų kaulų lūžiais. Jei važiuojama greitai, lekiama nuo kalno ar susiduriama su kitu transportu ar eismo dalyviu, traumos būna rimtesnės – rankų ir kojų kaulų lūžiai bei sunkios galvos traumos, sąmonės netekimas“, – kalbėjo specialistė. Jos teigimu, norintieji apsisaugoti turėtų dėvėti šalmus, rankų ir kojų apsaugas. Taisyklių nepaisymas vaikams dažnai baigiasi priėmimo skyriuje: „Privalu žinoti, nuo kokio amžiaus, kur, kaip ir kokiu greičiu galima važiuoti elektriniu paspirtuku ar kita priemone. Itin svarbus ir tėvų vaidmuo – jie turėtų nuolatos vaikui priminti, kaip dera elgtis gatvėje.“
Turiu fizinę negalią: kaip stiprinti savo sveikatą?
Pastebima, kad vertindami savo sveikatą žmonės neretai kalba tik apie fizinę būklę ir pamiršta psichologinę savijautą bei psichinės ir fizinės sveikatos ryšį. O Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip bendrą fizinę, psichinę ir emocinę gerovę. „Reguliaraus fizinio aktyvumo palaikymas skatina aktyvesnę smegenų veiklą, gerina protinę ir emocinę būseną, taip pat širdies-kraujagyslių, kvėpavimo ir griaučių-raumenų sistemą“, teigė ergoterapeutė, kineziterapeutė Monika Šaulytė. Fizinės sveikatos problemos gali padidinti psichinės sveikatos sutrikimų riziką, todėl kuo žmogus vyresnis, tuo svarbesnė yra jo psichinė būklė. Senjorai jaučia socialinę atskirtį Higienos Instituto Psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Skirmantė Bendžiūtė akcentuoja: svarbu stiprinti visų amžiaus grupių psichologinę savijautą, nes skirtingi amžiaus etapai yra veikiami skirtingų veiksnių. Pavyzdžiui, vidutinio amžiaus žmonės dažnai susiduria su šeimos, finansiniais ar profesiniais įsipareigojimais, o vyresnieji – siekia gauti paramą dėl patiriamo vienišumo jausmo. „Asmens mintys tiesiogiai veikia jo gyvenimo kokybę ir socialinį aktyvumą. Stiprinant psichikos sveikatą galima sumažinti depresijos, nerimo ir kitų sutrikimų riziką. Neretai ji padidėja dėl socialinės izoliacijos, fizinės sveikatos silpnumo ir kitų vyresniame amžiuje kylančių sveikatos problemų. Dalis senjorų susiduria su tokiais socialiniais iššūkiais, kaip pavyzdžiui, retas ar retėjantis bendravimas su šeima ir artimaisiais, netektys, ribotos galimybės dalyvauti visuomeninėje veikloje. Dėl to jaučiama kylanti socialinė atskirtis, vienišumo jausmas“, – kalbėjo Psichikos sveikatos centro specialistė. Remiantis Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos (PSDF IS) duomenimis, didžioji dalis 65 metų ir vyresnių asmenų serga demencija ir patiria nerimo sutrikimus. Praėjusiais metais 98,9 proc. senjorų susidūrė su miego sutrikimais, o 71,9 proc. – su nuotaikos sutrikimais, įskaitant depresiją.
„Šv. Magdalenos naktis“ – dėmesys moters sveikatai
Savaitgalį, liepos 20-ąją, kaimyninė Klaipėda prisipildys ypatingu dėmesiu moteriai ir jos sveikatai – vyks „Šv. Magdalenos naktis“. Tai yra švietėjiškas ir pramoginis renginys, skirtas įvairaus amžiaus, sveikoms ir krūties vėžiu sergančioms ar padidintą riziką juo sirgti turinčioms moterims, taip pat – jų artimiesiems, draugams, medikams ir visai visuomenei. Pagrindinė šio tradicinio, šeštus metus rengiamo ir tarptautiniu jau tapusio renginio organizatorė – Lietuvos krūties vėžio asociacijos prezidentė, krūtų onkochirurgė, dėstytoja Agnė Čižauskaitė akcentavo, kad šis socialinis projektas skirtas moteriai, jos sveikatai, laimei ir atsakomybei prieš save, šeimą, tuos, kuriuos ji ir ją myli. „Siekiame skatinti moteris pasitikrinti krūtis, nes krūties vėžys yra dažniausia onkologinė liga visame pasaulyje ir Lietuvoje – juo suserga kas 11-ta moteris. Ir, nors medicina, gydant šį vėžį, yra labai stipriai pažengusi ir kasmet gydymas spartėja, mūsų tikslas – vėžio prevencija, kad kuo mažiau moterų atsidurtų ligoninėse, kuo mažiau būtų išleidžiama pinigų gydymui. O jeigu moteris susirgo – kad ji suvoktų, jog medikai deda visas pastangas išgydyti, kad ji nėra viena ir neužsisklęstų savyje. Visuomenėje reikia apie tai kalbėti, kad mes solidarizuojamės su tomis moterimis tam, kad padėtume kuo greičiau įveikti ligą, ne kovoti, o gydyti, tikintis įveikti. Todėl šiemet į renginį, ypač finalinę jo dalį – tradicinį ėjimą-bėgimą – žmones kviečiame kuo gausiau dalyvauti. Raginame atvykti krūties vėžiu sergančių moterų vyrus, artimuosius, nes joms dažnai reikia ne vien psichologinės, bet ir fizinės paramos“, – renginio esmę apibūdino A. Čižauskaitė.
Top 5 organizmą atgaivinančių terapijų „Atostogų parke“
Ištverti karščius vasarą, ypatingai daug dirbantiems ir stresą patiriantiems – iššūkis nemenkas. Per karščius galima ir nesikankinti, o šiltąjį vasaros laikotarpį paversti maloniomis ir kūną atgaivinančiomis atostogomis. Kokios gi malonios kūną atgaivinančios ir organizmą stiprinančios priemonės, kurias galima rasti didžiausiame Vakarų Lietuvoje poilsio ir sveikatingumo komplekse „Atostogų parkas“? Pateikiame Jums Top 5 mūsų klientų labiausiai džiuginančių terapijų, kurios yra tikra atgaiva šiltomis vasaros dienomis, o taip pat ir sustiprina organizmą, aktyvindamos kraujotaką, valydamos limfą ir gerindamos bendrą organizmo būklę. 1. Pirtis vasarą? Dažnam atrodo, kam eiti į pirtį, kai tokiomis šiltomis dienomis norisi tik rasti ramų pavėsį ir ilsėtis jame, o ne ieškoti dar didesnės šilumos. Tačiau būtent vasarą pirties poveikis organizmui yra ypač naudingas. Vasarą nuo karščio prakaituojant užkemšamos odos prakaito liaukos, todėl organizmas tarsi dūsta, o pirties metu oda valoma, kūnui prakaituojant nuo odos paviršiaus nuplaunamos mirusios odos ląstelės. Oda tampa švaresnė, kūnui tampa lengviau kvėpuoti, po pirties kvėpuojama visa oda, todėl ir karščiai organizmui pakeliami lengviau. Milžiniška pirties nauda ir vidiniams kūno organams. Pirtyje suaktyvinama kraujotaka, treniruojamos kraujagyslės, todėl gerėja širdies veikla. Prakaitavimo metu šalinamos organizmą nuodijančios medžiagos, vadinamieji šlakai (giluminis poveikis). Kaip tinkamai formuoti imunitetą, kad jis mumis pasirūpintų?
Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), vakcinacija yra pagrindinė pirminės sveikatos priežiūros dalis ir neginčijama žmogaus teisė. Skiepas treniruoja žmogaus imuninę sistemą gaminti antikūnus, kaip tai daroma susirgus, tik vakcinacijos atveju nesukeliama liga ir atsikratoma komplikacijų rizikos. „Vakcinos apsaugo ne tik tą, kuris skiepijasi, bet ir jį supančius asmenis“, – teigia laikinai Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikos Infekcinių ligų suaugusiųjų skyriaus vedėjo pareigas einanti gydytoja infektologė Violeta Dambrauskienė. Svarbiausi skiepai – vaikystėje Laikinai vedėjo pareigas einanti gydytoja infektologė pabrėžė: svarbiausia yra paskiepyti vaikus ir kūdikius, kad jie galėtų jaustis saugiai, eiti į darželius ar mokyklas ir nesirgtų. Pagal Lietuvos Respublikos (LR) vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai yra nemokamai skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, tymų, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, rotaviruso ir kitų užkrečiamųjų ligų, kurių sąrašas yra skelbiamas LR Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje. Susirgimai ligomis, kurių plitimas buvo sustabdytas dar iki 2000-ųjų, fiksuojami ir 2024-aisiais. „Pasitaiko pavienių kokliušo ir difterijos atvejų. Tai nepaprastai sunkūs susirgimai vaikams, galintys privesti iki reanimacijos, o nuo jų apsaugoti gali tik vakcinos“, – teigė V. Dambrauskienė. Remiantis PSO, skiepai kasmet išgelbsti daugiau nei 4 milijonų vaikų gyvybes. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2010–2022 m. dvejų metų vaikų skiepijimo apimtys nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito nuo 96,1 proc. sumažėjo iki 86,5 proc., o tarp septynerių metų vaikų per tą patį laikotarpį – nuo 94,2 proc. iki 86,5 proc.
Kad nepultų uodai – į gamtos „vaistinėlę“
Vasara – nuostabus metas pabūti gamtoje, paiškylauti. Bet ir geriausią nuotaiką gali sugadinti įkyriai puolantys kraujasiurbiai. Daugelyje parduotuvių galima įsigyti įvairių uodus ir kitus skraiduolius atbaidančių produktų, tačiau kretingiškė žolininkė Katerina Labanauskienė siūlo nepamiršti, kad yra ir natūralių, pačios gamtos sukurtų repelentų. Apie pelyną ir mėtas Tikriausiai daugeliui pažįstamas specifinis pelyno aromatas. Šio augalo rūšių yra daug – kietis, paprastasis pelynas, ir kt., tačiau visus vienija tas pats bruožas: aitrokas aromatas, kurio negalima supainioti su jokiu kitu. Pasak K. Labanauskienės, pelynui kvapą suteikia augalo žolėje esantis nuodingas eterinis aliejus, turintis priešuždegiminį ir antimikrobinį poveikį. Šis kvapas ir atgraso vabzdžius. „Užtepkite pelyno sulčių ant odos. Netgi galima pelyno žolę paprasčiausiai patrinti rankomis, o tada – odą, poveikis bus“, – patarė žolininkė. Be to, užsikūrus laužą, nuo uodų atbaidys ir kelios pelyno šakelės, užmestos ant žarijų. Tik svarbu yra nepadauginti, nes perdozavus patiems gali svaigti galva arba užklupti kiti nemalonūs simptomai. Vienas iš daugelio žmonių mėgstamų augalų – mėtos, tačiau uodai ir zvimbiantys jų pusbroliai dėl aitraus eterinio aliejaus kvapo meile joms toli gražu netrykšta, laikosi atokiai. Būnant gamtoje, mėtų aliejumi taip pat patariama patepti odą, o jei džiovintos šios žolės laikytume pasikabinę vasarnamyje – uodų priskristų pastebimai mažiau. Mėtas naudinga žmonėms įtraukti ir į savo racioną – pagerės sveikata. Ši vaistažolė padeda esant virškinimo problemoms, anginai, kvėpavimo takų ir kitomis ligomis. K. Labanauskienė pamokė, kaip pasiruoši užpilą: 5 gramų žolės užpilame stikline verdančio vandens, palaikome 10– 15 min., geriame po 1/2 stiklinės tris kartus per dieną prieš valgį. Pipirmėčių aliejus irgi gali būti naudojamas ir įtrynimams – sergant reumatu, neuralgija. Tačiau žolininkė akcentavo, kad, naudojant mėtas ir pelyną, pravartu pasitarti su gydytoju, kadangi šių augalų eteriniai aliejai kai kuriems žmonėms gali sukelti alerginę reakciją. |
|
