Pajūrio naujienos
Help
2025 Balandis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Apklausa

Ar domitės Akmenos pakrantės projektu, ar teiksite pasiūlymus?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

 
Anot Vaikų reabilitacijos klinikos vadovės I. Bakanienės, ekranai ypač pavojingi kūdikiams ir vaikams iki 1,5 metų amžiaus, kai intensyviai vystosi socialinė raida.

Nuotr. LSMU Kauno klinikų

Greitas gyvenimo tempas ir tobulėjančios technologijos itin neigiamai veikia šiuolaikinių tėvų ir vaikų tarpusavio santykius. Mat neretai tėvai, norėdami pailsėti ar atlikti svarbius darbus, leidžia vaikams naudotis ekranais, nė nesusimąstydami apie tai, kaip neribojamas laikas ir nekontroliuojamas turinys gali paveiktų jų fizinę ir psichinę sveikatą.

Apie ekranų žalą mažamečių sveikatai, pirmuosius signalus ir rekomenduojamą turinį pasakoja doc. dr. Indrė Bakanienė, laikinai einanti pareigas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė.

Viskas prasideda nuo kūdikystės

Pasak I. Bakanienės, tyrimai rodo, kad per didelis ekranų naudojimas vaikams iki 2–3 metų amžiaus gali sukelti kalbos, bendros raidos, dėmesio ir elgesio sutrikimų, miego problemų, maisto išrankumą. Itin sunkiais atvejais gali atsirasti požymių, būdingų autizmui, o vaikams, turintiems genetinį polinkį, ekranų perteklius gali paskatinti autizmo atsiradimą.

Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė įspėjo, kad ypač pavojinga duoti ekranus kūdikiams ir vaikams iki 1,5 metų amžiaus, kai intensyviai vystosi socialinė raida.

„Rumunų psichologas Marius Zamfir pasiūlė terminą „ekraninis autizmas“, pastebėjęs, kad vaikai, praleidžiantys daugiau nei 4 valandas per dieną prie ekranų, pradeda elgtis panašiai, kaip autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai. Anot jo, ekranų laikas užima didelę vaiko dienos dalį, mažindamas laiką prasmingoms veikloms, tokioms kaip aplinkos tyrinėjimas, fizinė veikla ir socialinis bendravimas, – kalbėjo I. Bakanienė. – Vėlesni tyrimai parodė, kad ekranai ne tik užima laiką, bet ir tiesiogiai veikia smegenis, stimuliuodami už regimąjį suvokimą atsakingų centrų vystymąsi. Deja, šis vystymasis vyksta kitų centrų, daugiausia atsakingų už kalbos ir socialinę raidą, sąskaita.“


Šeštadienį Kretingos muziejaus parko teritorijoje po atviru dangumi asociacija „Kretingos lietaus vaikai“ kartu su Kretingos rajono savivaldybe suorganizavo orientacinį žygį-žaidimą „Draugystės žemėlapis“ ir pakvietė vaikus, tėvus susipažinti ir pažinti vieniems kitus. Susidarė vienuolika komandų, kurios drąsiai į rankas ėmė žemėlapius ir, išsisklaidžiusios didelėje Kretingos dvaro parko teritorijoje, skubėjo įveikti užduočių ruožą.


 
Išvažiuojamojo Kretingos rajono tarybos sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdžio dalyviai. Iš kairės vicemerė Vaida Jakumienė, Jolanta Girdvainė, Gileta Gedvilienė, Vitalija Valančiūtė, Saulius Šopaga, Violeta Turauskaitė, Juozas Mažeika, Justė Stonkutė, Normantas Žeimys.

Išvažiuojamojo Kretingos rajono tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdžio metu Kartenoje buvo gvildenti klausimai, susiję su slauga ir pagalba socialiai remtiniems žmonėms, jau išnaudojusiems keturių mėnesių trukmės Teritorinių ligonių kasų (TLK) kompensuojamą pagalbą slaugos ligoninėje.

Kartenos pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovas Normantas Žeimys priminė, kad centras susideda iš trijų objektų. Tai – Kartenos ambulatorija, bendrosios praktikos gydytojo kabinetas Kūlupėnuose bei Kartenos katalikiškoji palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė. N. Žeimys pasidžiaugė, kad žmonės pas gydytojus patenka iškart, nereikia laukti po kelias savaites. Vadovas paminėjo, kad kolektyve dirba 38 darbuotojai, atėjo ir naujų, nors didžiausias trūkumas, kaip ir visoje Lietuvoje, – gydytojų. Šiuo metu dirba du šeimos gydytojai ir odontologas. Slaugos ligoninėje, pasak vadovo, darbuojasi daugiau slaugytojų padėjėjų, kadangi tarp pacientų yra nemažai ypatingos priežiūros ir slaugos reikalaujančių pacientų – nevaikštančių, tokių, kurie patys nepavalgo ir pan. Pagal normatyvus reikėtų daugiau darbuotojų, bet, anot N. Žeimio, esami darbuotojai dirba 1,25 ar 1,5 etato krūviu ir yra patenkinti galimybe užsidirbti didesnį atlyginimą. Šiai dienai slaugos ligoninėje guli 26 pacientai, o vietų yra 30. Artėjant žiemos sezonui, padidėja pacientų, turinčių lėtinių ligų, negalinčių savarankiškai apsitarnauti, pagalbos poreikis, nors jau būna išnaudoti TLK kompensuojami 4 mėnesių terminai.


 

Ar kada pastebėjote, kad būdami prastos psichologinės būsenos neretai jaučiate fizinius kūno skausmus ir simptomus? Taip yra dėl to, nes emocinę ir fizinę sveikatą sieja tiesioginis ryšys – smegenys perduoda signalus į kūną, todėl prasta psichologinė būklė turi didžiulę įtaką žmogaus fizinei sveikatai.

Apie tai, kodėl dažniausiai pasitaikantys liekamieji onkologinių ligų reiškiniai yra psichoemociniai ir kodėl svarbus holistinis požiūris, kalbamės su gydytoja onkologe-chemoterapeute doc. dr. Sigita Liutkauskiene ir psichiatru Leonu Kačinsku. Jų teigimu, stabili emocinė būklė gali pakeisti ligos eigą.


 

Žindymas yra natūrali nėštumo tąsa, kurios meno gali išmokti daugelis moterų. Dažniausiai sunkumų kyla dėl netinkamos vaikelio maitinimo technikos, žinių trūkumo ar tam tikrų fiziologinių iššūkių. Tačiau padedant kompetentingiems specialistams visa tai galima išspręsti.

Apie žindymo naudą, iššūkius ir laktacijos valdymą pasakoja Tarptautinės egzaminuotojų tarybos pripažinta laktacijos (IBCLC) konsultantė Eglė Gurčinė.

Apie tinkamą primaitinimą ir nujunkymą kalba vaikų ligų gydytoja, IBCLC konsultantė dr. Audronė Mulevičienė.


Kretingos ligoninėje buvo surengta paskaita „Cukriniu diabetu sergančių suaugusių žmonių kojų priežiūra“. Apie tai, kaip tinkamai prižiūrėti pėdas, kalbėjo Kretingos diabeto klubo diabetologė ir podologė Gabrielė Guogytė, klubo „Diabeto IQ“ vadovė Dovilė Byčienė, ligoninės diabetinės pėdos slaugytoja Lijana Sendriutė.


 

Nuolat savo medicinos įrangos bazę ir gydytojų specialistų komandą stiprinanti Kretingos ligoninė siekia, kad šios gydymo įstaigos pacientai ir šiandien, ir ateityje gautų visas įmanomas kokybiškas medicinos paslaugas.

Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas teigė, kad jo vadovaujama įstaiga šiuo metu yra įsigijusi pačią reikalingiausią ir svarbiausią medicinos diagnostikos, chirurgijos, fizinės reabilitacijos įrangą, kas iš esmės keičia teikiamų paslaugų kokybę. „Artėdami prie šiuolaikiškos modernios gydymo įstaigos standartų, suprantame, kad, turint echoskopijos, endoskopijos įrangą, mamografą, kompiuterinį tomografą, visą šią diagnostinę aparatūrą reikėtų papildyti ir magnetinio rezonanso tyrimais, tačiau tai reikštų ir didelius finansinius kaštus“, – kalbėjo gydymo įstaigos vadovas, pasidžiaugęs, kad atsirado galimybė bendradarbiauti su medicinos paslaugas teikiančia gydymo įstaiga „Affidea Lietuva“ ir kad aptartos svarbiausios bendradarbiavimo gairės siekiant pagerinti pacientų registracijos procesus.


 
Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas pusiau pajuokavo: „Kaip televizijos rudeniop pradeda naują sezoną, taip ir mes stipriname savo pozicijas – norime, kad mūsų krašto žmonės gautų kuo aukštesnio lygio medicinos paslaugas.“

Kretingos ligoninės Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje nuo rugpjūčio darbą pradės nauji gydytojai – urologas Deividas Zaranka ir gydytoja gastroenterologė Neringa Toliušytė-Domarkė. Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko teigimu, jo, kaip įstaigos vadovo, ir administracijos tikslas – kad Kretingos ligoninė pacientams ne tik suteiktų kuo daugiau paslaugų, bet ir taptų modernia šiuolaikiška gydymo įstaiga.

„Daugėja gydytojų – mažėja eilės“, – dėmesį atkreipė R. Sakalauskas, pasidžiaugęs, kad ligoninei pavyko surasti įvairios specializacijos gydytojų: be urologo ir gastroenterologo, rudeniop dirbti pradės dermatologė, plastikos chirurgas, du reabilitologai, reumatologas, ir, tarkim, plastikos chirurgo paslaugomis galės pasinaudoti ne tik medicininių problemų turintys, bet ir grožio, išvaizdos tobulumo siekiantys pacientai. Be viso to, ligoninė yra įsigijusi šiuolaikiškos, dabartines gydymo tendencijas atitinkančios medicinos įrangos, kuri palengvina gydytojų ir kito medicinos personalo darbą.


Protarpinis badavimas – tai nevalgymas tam tikrą laiko tarpą darant dideles pertraukas be maisto. Tačiau tai, kad sugalvojame nustoti valgyti tam tikrą laiką, nereiškia, jog nustojome ir kvėpuoti ar judėti. Kūnui yra nusispjaut, kad galva sugalvojo badauti. Visos medžiagų apykaitos reakcijos vis dėlto turi vykti. Taip, kaip važiuojant automobiliu pasibaigus dujoms įsijungia mechanizmas benzinui naudoti, taip ir badaujant gali „įsijungti“ kiti mūsų organizmo kompensaciniai mechanizmai.


Vasarą labai svarbu neaptingti ir palaikyti fizinę sveikatą sportu ir rūpinimusi organizmo švara. Atvykus į „Atostogų parką“ galima suderinti naudą sveikatai ir atostogų poilsį. Čia rasite net 6 pirtis, 16 baseinų, 4 kartus per dieną vykstančias treniruotes vandenyje, kas valandą – pirtininkų programas pirtyje „Perenė“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas