Pajūrio naujienos
Help
2025 Rugsėjis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Komentarų topas

Sveikata

Galvą lenkia prieš kiaulpienę

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-04-07
Andželos Dvarionienės kruopščiai surinktos ir sudžiovintos vaistažolės – tarsi gyvybės eliksyras nuo pavasario iki pavasario.

„Ateina pavasaris, vasara, aš – už kastuvo, pjūkliuko – ir jau miške netoli namų. Kartais dar ir vyrą Praną nusivedu – išmokiau atpažinti kraujažolę, juozažolę ir vingiorykštę “, – juokėsi Gaivališkės kaime gyvenanti Andžela Dvarionienė, jau ne tik Imbarės seniūnijoje, bet ir visame rajone žinoma žolininkė.

„Krautuvinės“ arbatos nepripažįsta

Tiesą sakant, į tokias Lietuvos garsenybes, kaip Jadvyga Balvočiūtė ar Adelė Karaliūnaitė ji nesilygiuoja.

„Nei receptus išrašau, nei ligonius gydau, nes žmogaus sveikata – per daug didelė atsakomybė. Mane kviečiasi į renginius kaimo bendruomenės, prašo apie žolelių naudą papasakoti. Su mielu noru tai darau, kitaip tariant, tik dalinuosi savo, savo šeimos patirtimi“, – atviravo pašnekovė.

Anot jos, Dvarionai jau kelis dešimtmečius „krautuvinės“ arbatos paragauja nebent svečiuose, savo namuose tokios negeria – tik pačių surinktų ir susidžiovintų žolelių. Daugelis jų ir užaugę kieme ar darže prie namų.

„Ko tik čia nepridedu – mėtų, saulėgrąžų žiedlapių, šalavijų, medetkų žiedų, dobiliukų, raudonėlio. Tik va, pernai paprastojo kiečio primaišyti pamiršau. Tiksliau, pavėlavau nupjauti, mat tai daryti būtina šiam tarsi piktžolei padrikai augančiam augalui žydint“, – sakė A. Dvarionienė.

Į kai kurių žolinčių teiginius, kad vienas žoleles būtinai reikia rinkti saulei tekant, kitas – leidžiantis, ji žvelgia šiek tiek skeptiškai – esą galbūt kadaise žoliautojai metą prisitaikė pagal gamtos sąlygas ir savo gyvenimo būdą – kas keldavosi anksčiau, tas ir žoliaudavo anksčiau. Pavyzdžiui, apie kraujažolę Graikijoje žinojo jau prieš 5 tūkst. metų, vartodavo ją ne tik kaip kraują valantį bei stiprinantį vaistą, šio augalo šakelė pasitarnaudavo ir magiškiems tikslams.

Andžela laikosi principo: po žeme esančias vaistingųjų augalų šaknis kasti pavasarį ir rudenį, o tai, kas žemės paviršiuje, tai yra lapelius ir žiedus – žydėjimo metu. Svarbiausia rinkti saulėtą dieną, tada gražiai džius, nepelis.


Živilė RINIENĖ:

– Šeimoje auga trys 7, 6 ir 5 metų vaikai. Galiu tik pasidžiaugti, kad ligos per daug nepuola. Gal kad grūdinamės – ir kai šalta, stengiamės pabūti lauke. Geriame čiobrelių, ramunėlių arbatų. Tiesa, bandėme stiprintis vitaminais „Tedis“, bet nemanau, kad jie padėjo daugiau negu tos paprastos priemonės, kurias išvardijau.

Vytautas ŠPOKAS:

– Nieko specialiai nedarau. Ar rūsti žiema, ar šviesus pavasaris, laikaus nuostatos, kad rūpintis savimi kiekvienas privalome. Pirmiausia reikia išeiti į lauką, pakvėpuoti grynu oru, grūdintis. Pažiūrėkit, ir dabar aš vaikštau be šaliko, o nesusergu. Visada prausiuosi tik vėsiu vandeniu, vakarais su muilu, rytais – be jo, kad per daug neišsausintų odos.

Daiva PETKUTIENĖ:

– Šiemet stiprinausi kokteiliu, pagamintu iš 250 gramų obuolių acto, tiek pat medaus ir 10 skiltelių česnako. Šį mišinį palaikiau 5 paras, o paskui po du valgomuosius šaukštus kasryt įsipildavau į stiklinę vandens ir gerdavau tuščiu skrandžiu. Išgėrusi tik po 15 minučių mėgaudavausi pusryčiais, kava ar arbata. Manau, sustiprėjo imuninė sistema, pajaučiau, kad pagerėjo virškinimas.

Sveikuolių sąjungos valdybos pirmininko Juozo Dapšausko komentaras:

– Kiekvienas metų laikas padiktuoja savo priemones, kuriomis stipriname organizmą. Pavyzdžiui, šaltuoju periodu daugelis geria vandenį su citrina, kartais su ištirpintu medumi, bet pavasarį šį gėrimą puikiausiai galima pakeisti maisto medžiagų turtinga beržų ar klevų sula. Grynas vanduo taip pat visada sveika, tačiau nereikia persistengti. Jei tą dieną valgėte daug daržovių ir vaisių, kas apskritai žmogui labai naudinga, tai gerti savaime norėsis mažiau, o jei valgėte sausesnį maistą, ypač, jei išgėrėte daugiau kavos, kuri turi savybę iš organizmo šalinti skysčius, vandens gerkite daugiau.

Ne tik pajūryje gyvenantys, bet visoje Lietuvoje žmonės yra girdėję, o kai kurie ir patys mielai dalyvauja vadinamosiose ruonių maudynėse. Kartais svarstoma, ar tos maudynės – į sveikatą, juk ledinėje jūroje organizmas patiria stresą! O aš pasakysiu taip: daugybę psichologinių stresų mes patiriame vos ne kasdien, tai tas, kurį gauname trumpam niurktelėję į šaltą vandenį, – tik į sveikatą, nes tarsi ranka nubraukia ilgalaikius stresus, pažadina iš sąstingio, atgaivina kūną ir sielą, paskatina kūrybiškumą.

Žmogui fizinis aktyvumas būtinas. Tad vaikščiokite po parkus, miškus, pajūriu, kad ir čia pat, po gatves, – pavasario oras toks gaivus, o sveikatos, energijos pridės dar ir vis dažniau pasirodanti saulė. Ar vartoti maisto papildus bei vitaminus, – kiekvieno reikalas. Aš pats į juos žiūriu skeptiškai.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Nuo bausmių – į pozityvią tėvystę

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-03-03

Kretingos savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro kvietimu Kretingoje ir Darbėnuose šią savaitę lankėsi žinomas vaikų psichologas Evaldas Karmaza, kuris, remdamasis naujuoju Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, kalbėjo, kaip, atsisakius bausmių, siekti pozityvios tėvystės.


Sumaištis dėl elektroninių kortelių

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-03-03
Kretingos ligoninės vadovė Ilona Volskienė neslėpė, jog E-programa nėra kokybiška ir tai sukelia rūpesčių darbuotojams bei ligoniams.

Šiomis dienomis pacientų eilės nutįso prie Kretingos ligoninės Ambulatorinio-konsultacinio skyriaus registratūros, ligoniai būriuojasi ir Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. „Pradėjome pildyti kiekvieno paciento elektronines korteles, – tai užtrunka laiko ir dėl to kyla žmonių nepasitenkinimas“, – teigė Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė.

Baiminasi pasakyti duomenis

I. Volskienės žodžiais, Sveikatos ministerijai vykdant reformą, būtina suskaitmeninti kiekvieno paciento duomenis, jo ligos istoriją ir perduoti į bendrą šalies duomenų bazę.

„Įsijungti į bendrą šalies elektroninę sistemą pradėjome rengtis dar pernai: apmokėme darbuotojus, įsigijome 18 kompiuterių, o šiemet – 17, nors jų reikėtų dar daugiau. O šių metų pradžioje pradėjome įvesti pacientų duomenis: asmens kodą, kur prisirašęs, ar su siuntimu ir kas siuntė, kokia diagnozė, ligos kodas, ar draustas ir panašiai. Būna, jog duomenų registras rodo, kad žmogus nedraustas, o jis tvirtina įsidarbinęs, tačiau duomenys sistemoje dar nesuvaikščioję. Visa tai užtrunka, žmonės nervinasi, o kiti replikuoja, kad darbuotojos kompiuteriu žaidžia“, – sudėtingą situaciją apibūdino I. Volskienė.


Biuras turi naują vadovę

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-03-03

Kretingos rajono savivaldybės paskelbtą konkursą Visuomenės sveikatos biuro direktoriaus pareigoms užimti laimėjo 27-erių Viktorija Petrutytė, pastaruosius metus šiame biure dirbusi Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialiste, o nuo praėjusių metų spalio laikinai pavadavusi buvusią įstaigos vadovę.


Tarėsi dėl DOTS kabineto

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-03-03

Šią savaitę rajono Savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto nariai, rajono vadovai meras Juozas Mažeika, vicemerė Danutė Skruibienė bei kiti buvo susirinkę pasitarti dėl tuberkuliozės profilaktikos, kontrolės ir numatomo prie Nakvynės namų steigti DOTS kabineto darbo.


Įkurtuvės atnaujintoje ligoninės operacinėje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-03-03
Kretingos ligoninės vadovė Ilona Volskienė (kairėje) ir Anesteziologijos-reanimacijos skyriaus vedėja Daina Drakšienė – prie operacinėse įrengtų anesteziologinių bei chirurginių konsolių.

Kretingos ligoninės III aukšte po pusantrų metų trukusių renovacijos darbų duris atvėrė šiuolaikiškai įrengtas Anesteziologijos ir reanimacijos skyrius. Skyriuje atnaujintos dvi operacinės, erdvi reanimacijos palata bei personalo kambariai.

Lubose įrengtos konsolės

„Neturėjome nė kada surengti atidarymo, – kaip ir namie po remonto dar yra nebaigtų darbų. Tačiau jau labai džiaugiamės tuo, ką galime parodyti jums šiandien“, – kalbėjo pakiliomis naujakurystės nuotaikomis šiomis dienomis gyvenančios Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė bei šio skyriaus vedėja gydytoja anesteziologė-reanimatologė Daina Drakšienė, vedžiodamos po atnaujintas skyriaus patalpas.

Reanimacijos palatoje viršum 6 funkcinių lovų sumontuotos lubinės konsolės, prie kurių pajungta visa, kas reikalinga sunkaus ligonio priežiūrai: tiekiamas deguonis, taikomas vakuuminis atsiurbimas, įrengta apšvietimo sistema, infuzinės sistemų laikikliai, monitoriai bei kita reikalinga įranga.

„Kiekviena konsolė – tarsi atskiras kompleksas sunkiam ligoniui. Nebereikia nešioti jokios papildomos įrangos. Visos komunikacijos, kaip mes sakome – skyriaus venos ir arterijos, išvedžiotos po lubomis“, – tvirtino D. Drakšienė. Skyriuje atnaujinta ventiliacijos sistema, kuri įsijungia automatiškai.

Pagalvota ir apie širmas, suteikiančias liginiams privatumo, o už stiklinės pertvaros – speciali patalpa, skirta ypač sunkiai sergančiam ligoniui. Palatoje įrengtas ir slaugytojų postas.


Irena ŽIULPIENĖ:

– Sergantis žmogus turi ligą išgulėti, nevaikščioti į viešas vietas ir savo bacilų ar viruso neplatinti. Kita vertus, dabar, kai pati jau nebedirbu, lengva kalbėti. Pati sirgdama į darbą ėjau, nes nežinojau, koks bus darbdavio požiūris, jei gydysiuos namie, bijojau, kad gali nepatikti.

Adelė KALENDRIENĖ:

– Susirgusi, juolab gripu, neinu į darbą, guliu lovoje, gydausi, geriu daug arbatų. Kiekvienas turime pasisaugoti ne tik dėl to, kad neapkrėstume kolegų, bet kad ir patiems nekiltų pavojingų komplikacijų, galinčių paveikti visą tolesnį žmogaus gyvenimą.

Irena GRABIENĖ:

– Pastaruoju metu, ačiū Dievui, nesusergu, bet yra buvę, kad ėjau į darbą sirgdama – būtinai reikėjo. Žinoma, geriausia likti namie ir gydytis, kad ir kitų žmonių nepriverstum gultis į ligos patalą, gerti vaistus. Aš dirbu mokykloje. Nė vienas netrokštame dirbti papildomai, bet, jei būtinai reikia, kolegos pavaduojame vieni kitus.

Kretingos šeimos medicinos centro vadovės gydytojos Augenijos Juknevičienės komentaras:

– * Kaip tik užvakar rajono Savivaldybėje įvyko Sveikatos komiteto posėdis. Pasidžiaugėme, kad kol kas Kretingoje užfiksuoti tik pavieniai gripo atvejai, tad epidemijos, kaip kai kuriuose kituose rajonuose, skelbti nereikia. Gyventojams dažniausiai nustatome kvėpavimo takų infekciją. Vienintelis, ką ypač akcentavome, – žmonės turi paisyti higienos, keliskart per dieną su muilu plautis rankas.Vos pasijutus prastai – sukarščiavus, kosint, sloguojant, kad dar labiau nesušaltų patys ir neužkrėstų kitų, ypač, jeigu nereikia nedarbingumo lapelių, į poliklinikas skubėti nepatariama, su šeimos gydytojais gyventojai gali pasikonsultuoti telefonu. Jeigu gydytojas pagal negalavimo simptomus nuspręs, jog tai gali būti gripas, paprašys atvykti. Pasirodyti medikams būtina ir tais atvejais, kai temperatūra nenukrenta tris dienas.

* Gripas yra klastinga liga, neretai komplikuojasi į plaučių ar ausų uždegimus, gali prišaukti netgi meningitą. Todėl susirgus būtinas lovos režimas, apie ėjimą į darbą negali būti kalbos. Kad neužsikrėstų šeimos nariai, rekomenduojama naudoti kaukes. Jų galima nusipirkti vaistinėse.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyrius informavo, jog 4-ąją savaitę (sausio 23–29 d.) Klaipėdos apskrityje sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis palyginti su 3-iąja savaite (sausio 16–22 d.) padidėjo 35 proc., tai yra nuo 115,2 atvejo/10 tūkst. gyventojų iki 155,9 atvejo/10 tūkst. gyventojų).


Ir laimės šaltinis, ir visi atsakymai slypi mumyse

  • Viktorija PUIDOKĖ
  • Sveikata
  • 2017-02-03

Į įkvėpimo dirbtuves „Netobulas ir laimingas“ kviečianti vilnietė Inga Jablonskė – sėkminga verslininkė, emocinio intelekto lavinimo specialistė, aktyvi visuomenininkė ir tiesiog laiminga moteris, kurios įsitikinimu, laimės siekiantys žmonės turėtų nustoti gyventi praeitimi ar ateitimi, atsisakyti automatizmo ir pažaboti savo ego.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas