|
|
|
SveikataKuprinė – lyg kupra pirmokui
Rugsėjis – ypatingas išbandymas pirmokui bei jo tėvams: be psichologinio persiorientavimo prie naujų gyvenimo sąlygų bei ritmo, iškyla ir, atrodytų, tokių paprastų, tačiau sveikatai reikšmingų dalykų, tarkim – teisingai parinkti ir išmokti taisyklingai nešioti kuprinę.
Dirbdami jaučiasi svarbūs ir reikalingi
Sutvarkyti Padvarių socialinės globos namai šiandieną labiau primena sanatoriją ar poilsio namus, negu globos įstaigą. Prižiūrėti ir puoselėti aplinką darbuotojams kasdien padeda ir būrys globotinių, kurie šią įstaigą vadina savo tikraisiais namais ir juose jaučiasi esą šeimininkai.
Klaipėdos universitetinė ligoninė sėkmingai įgyvendina projektą „E.sveikatos paslaugų plėtra Klaipėdos regiono sveikatos priežiūros įstaigose“. E.sveikatos projekto IT specialistas Regimantas Kontrimas paaiškino, jog esminis šio projekto tikslas – įdiegti unifikuotą informacinę sistemą, kuri leistų ligoninių darbą valdyti gydymo procese. „Ir džiugina tai, jog kuriama sistema jau išnaudojama 80 proc., o iš medikų, ligoninių vadovų sulaukiame pačių geriausių atsiliepimų“, – teigė specialistas. Ar mokykloje reikėtų mokytis slaugyti ligonį?
Kretingos ligoninė – pirmoji savarankiška darbovietė
Kai „Pajūrio naujienos“ kalbino 29-erių gydytoją akušerę-ginekologę Ievą Butkutę, ji džiaugėsi savo savarankiško darbo pradžia – rugpjūčio pirmoji buvo jos startas Kretingos ligoninėje po rezidentūros Santaros klinikose, Vilniuje. Pirmieji įspūdžiai Kretingos ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriuje jaunai gydytojai buvę labai geri: kolektyvas pasitiko draugiškai, nustebino puikiai sutvarkytos skyriaus patalpos bei pogimdyvinės palatos. Gydytoją I. Butkutę, kuri taip pat konsultuos pacientes ir Ambulatoriniame-konsultaciniame skyriuje, pristatęs Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus neslėpė, jog abi pusės – ligoninė ir jauna specialistė – viena kitos ieškojo ir susirado. „Klinikos vykdo atvirų durų dienas ir pristato medikus rezidentus, mums reikėjo būtent akušerijos-ginekologijos specialisto ir žvilgsnis nukrypo į Ievą“, – tvirtino jis. O I. Butkutė paantrino, jog ji, gimusi ir augusi Klaipėdoje, ieškojosi nuolatinio darbo arčiau gimtųjų vietų. Todėl pasiūlymas atvykti dirbti į Kretingos ligoninę jai buvęs tinkamas. Be to, neslėpė gydytoja, antraeilėse pareigose ji taip pat dirbsianti ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
Senstant visuomenei, daugėja slaugomų ligonių
Iš viso – 95 slaugos lovos Kretingos ligoninėje prieš kelerius metus tebuvo įkurta vos 10, po to – 12-13 slaugos lovų. „Tačiau pernai Sveikatos ministerija nurodė, kad būtina sumažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, jų vietoje įkurdinant slaugos lovas. Šių lovų skaičius Kretingos ligoninėje staiga šoktelėjo triskart – dabar veikia 38 slaugos ir 2 paliatyvios pagalbos lovos“, – kalbėjo Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus. Jo žodžiais, pagal Vyriausybės vykdomą ketvirtąjį sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo planą buvo reikalaujama, kad 1 tūkst. šalies gyventojų tektų po 3 slaugos lovas. Iš viso Kretingos rajone dabar veikia 95 slaugos lovos. Jos yra finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal sutartį su Teritorine ligonių kasa. Slaugos lovų taip pat padidėjo ir Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centro Katalikiškojoje palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje – dabar jų yra 30 – bei Salantų pirminės sveikatos priežiūros centro Salantų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje – 27 lovos. A.Šalavėjus neabejojo, kad Kartenos bei Salantų ligoninėse dirba profesionalūs medikai, tačiau Kretingos ligoninės Slaugos poskyrio pranašumas yra tai, kad čia sutelkti įvairių sričių gydytojai specialistai, dirbantys su modernia medicinos įranga, galintys atlikti papildomus tyrimus ar skubias operacijas. Į slaugos bei palaikomojo gydymo stacionarą ligonius siunčia jų šeimos gydytojai. Sveikatos priežiūros paslaugos pacientui teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus atvejus, kai žmogus pats negali pareikšti savo valios.
Taisyklingas kvėpavimas – sveikatai stiprinti
„Taisyklingas kvėpavimas ir aktyvi fizinė veikla ne tik treniruoja vaikų kvėpavimo sistemą, ją grūdina, bet ir turi didelę įtaką fiziniam vaikų vystymuisi. Todėl labai svarbu vaikus išmokyti kvėpuoti taisyklingai. Kvėpavimas – tai sveikas gyvenimas“, – teigė Kurmaičių pradinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Jurgita Česnavičienė, pristačiusi gegužės-birželio mėnesiais įvykdytą projektą ,,Kvėpuok giliau – gyvenk sveikiau“. Pasak J. Česnavičienės, daug vaikų kvėpuoja netaisyklingai ir paviršutiniškai, kartais nesąmoningai sulaiko kvėpavimą, o tai yra žalinga jų sveikatai. „Pastaraisiais metais padidėjo viršutinių kvėpavimo takų susirgimų tarp vaikų. Tėvai mažai dėmesio skiria vaikų kvėpavimui, buvimui gryname ore, mankštelėms, žaidimams-pratimams, kurie išmoko vaikus taisyklingai kvėpuoti – tai padėtų sumažinti sergamumą kvėpavimo takų ligomis“, – teigė J. Česnavičienė, paaiškindama, kaip kilo idėja parengti projektą, mokantį taisyklingo kvėpavimo įgūdžių. Projektu ,,Kvėpuok giliau – gyvenk sveikiau“ Kurmaičių pradinė mokykla atsiliepė į sveikos gyvensenos ugdymo programos „Sveikatiados“ kvietimą teikti paraiškas sveikatinimo idėjų konkurse – juo siekiama paremti mokyklų originaliausias idėjas, kuriomis būtų galima populiarinti sveiką gyvenseną. „Konkurso organizatoriai sulaukė didelio mokyklų aktyvumo ir įsitraukimo į idėjų kūrimą – konkurse dalyvavo 63 mokyklos ir darželiai. Komisija, vertindama visas gautas idėjas, atsižvelgė į atitikimą konkurso nuostatoms, siūlomos idėjos masiškumą bei originalumą, projekto svarbą mokyklos bendruomenei bei bendruomenės ir partnerių įsitraukimą ir, žinoma, pateikto projekto tęstinumą. Geriausius projektus pateikusioms ugdymo įstaigoms buvo paskirtas finansavimas idėjoms įgyvendinti. Mūsų mokykla konkursui pateikė paraišką ,,Kvėpuok giliau – gyvenk sveikiau“ – laimėjome ir vykdėme įvairias veiklas: darėme taisyklingo kvėpavimo pratimus, įsirengėme pakeliamą lysvę, kurioje pasodinome vaistinių augalų, nusipirkome įvairių kvėpavimui skirtų priemonių“, – pasidžiaugė J. Česnavičienė.
Ar vasarą vartojate vitaminus ir maisto papildus?
Vaikų profilaktinis patikrinimas – ne tik formalumas
Nors mokiniai profilaktinį patikrinimą gali atlikti visus metus, tačiau dauguma jų sveikatos priežiūros įstaigas užplūsta vasarą. Staiga padidėjusį darbo krūvį atlaikyti turintys medikai atviri: jei į profilaktinį patikrinimą nežiūrima tik kaip į formalumą, visiškai sveiku pripažįstamas tik kas dešimtas vaikas. Kaip tik šiuo metu Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, dirbdamas nauja elektronine programa, apibendrino 2016-2017 mokslo metų mūsų rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių sveikatos profilaktinius duomenis. „Nauja programa leidžia palyginti duomenis su rajonais, kur gyventojų skaičius yra panašus kaip pas mus. Be to, lengviau stebėti tam tikrų sveikatos sutrikimų kiekį, pobūdį, tendencijas“, – paaiškino Visuomenės sveikatos biuro direktorė Viktorija Petrutytė. Išryškina opiausias problemas V. Petrutytės teigimu, opiausios vaikų sveikatos problemos kasmet išlieka tos pačios – regėjimo sutrikimai bei antsvoris. Per pastaruosius mokslo metus vaikų, turinčių sutrikusią regą, Kretingos rajono bendrojo lavinimo mokyklose buvo 24,7 proc. iš tų mokinių, kurie pasitikrino sveikatą. Prieš metus – 2015-2016 mokslo metais – regėjimo sutrikimų turėjo kas ketvirtas mokinys (26,5 proc.), ir didžiausia procentinė dalis buvo tarp IX-XII klasių grupės mokinių. Tuomet diagnozuotų regėjimo sutrikimų atvejų struktūroje dominavo trumparegystė (56 proc.), astigmatizmas (16,1 proc.) ir toliaregystė (16,7 proc.). Visuomenės sveikatos biuro specialistės pastebi, kad nuo 2013-2014 mokslo metų Kretingos rajone daugėja mokinių, turinčių antsvorį. Pastaraisiais mokslo metais antsvorio problemų turėjo 15,45 proc. mokinių, o 7,04 proc. vaikų buvo diagnozuotas nutukimas. Dar 8,71 proc. mokinių nustatytas per mažas svoris – jis neatitiko šeimos gydytojų taikomų vaikų augimo lentelėse nurodytų rodiklių. Pasak V. Petrutytės, šių sveikatos sutrikimų profilaktikai labai svarbu sveika mityba bei gyvenimo būdas, todėl ir Visuomenės sveikatos biuras nelieka nuošalyje – jis, planuodamas veiklą, atsižvelgia į gautus statistinius duomenis ir vyraujančias sveikatos problemas. „Kiekvienoje ugdymo įstaigoje yra visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, kuris, kasmet rengdamas veiklos planą, į jį įtraukia sveikos mitybos paskaitas, akių mankštas ir panašias veiklas, kuriomis sveikatos stiprinimo įgūdžių mokoma nuo mažens. Be to, ir pačios biuro specialistės turi įvairiausių priemonių švietėjiškai veiklai“, – teigė V. Petrutytė.
Kaip manote, ar ant grotelių kepta mėsa, šašlykai ir dešrelės – sveika?
|
|
