|
|
|
SveikataPasitikrinti verta net ir nejaučiant simptomų
Per pastaruosius 15 metų Lietuvoje pradėtos vykdyti 6 prevencinės programos, kurios žmonėms suteikia galimybę nemokamai pasitikrinti savo sveikatą ir užčiuopti pačią ligos pradžią ar nustatyti didelę riziką jai atsirasti. Kretingos šeimos medicinos centro bendrosios praktikos gydytoja Boneta Baltrūnienė pasidžiaugė, kad gyventojai vis noriau dalyvauja prevencinėse programose, tačiau jų entuziazmo lieka mažiau, kai, gavus rezultatus, kalba pasisuka apie tai, jog reiktų keisti gyvenimo būdą. Nors medikai nuolat pacientams primena apie vykdomas prevencines programas, tačiau Lietuvoje jose dalyvauja tik apie 40 proc. gyventojų – Valstybinės ligonių kasos duomenimis, iš viso 2017 metais atlikta 551 tūkst. patikrų dėl vėžio. Raginti nereikia „Žmonės ypač noriai dalyvauja prevencinėje programoje, skirtoje širdies ir kraujagyslių ligoms išaiškinti – nereikia raginti, kad pasidarytų kraujo tyrimą“, – sakė B. Baltrūnienė, priminusi, kad šia prevencine programa kviečiamos pasinaudoti 50–65 metų moterys ir 40–55 metų vyrai. Jie kartą per metus gali pasidaryti kraujo tyrimą, kurio metu nustatoma gliukozės, cholesterolio, bei jo frakcijų koncentracija kraujyje. Šie tyrimai minėtų amžiaus grupių pacientams atliekami nemokamai toje gydymo įstaigoje, kurioje jie yra registruoti. „Programos tikslas yra išaiškinti asmenis, kuriems yra didžiausia rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis – užbėgti ūmiems kardiologiniams įvykiams už akių. Kartu su kraujo tyrimo rezultatais vertinami ir kiti rizikos veiksniai: rūkymas, fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai, ar širdies ir kraujagyslių ligomis sirgo artimi giminaičiai ir kita,– vardijo B. Baltrūnienė. – Nustačius, kad asmuo turi riziką susirgti šiomis ligomis arba užčiuopus jų ankstyvą stadiją, sudaromas planas. Tačiau rekomendacijos, kaip keisti gyvenimo būdą, priimamos ne taip noriai – žmogus mieliau išgertų kokią tabletę. Bet jei pacientas nedės pastangų gerinti savo sveikatą, tai ir po kurio laiko pakartojus kraujo tyrimą, cholesterolio rodmenys savaime netaps geresni. Džiugu, kad tai kasmet supranta vis daugiau žmonių – jie labiau rūpinasi savo mityba, daugėja sportuojančių.“
Gimdymo skyrių pasiekė moderni aparatūra
Kretingos ligoninės vadovų bei darbuotojų pastangomis Akušerijos ginekologijos skyrius, kuriam dar neseniai grėsė būti uždarytam, ne tik atlaikė permainų vėtras, bet ir pelnė Naujagimiui palankios ligoninės statusą, o gimdyvių atsiliepiami apie jį yra geriausi Lietuvoje. Tai ir turėjo didžiulės įtakos, kad skyriui pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą būtų skirta moderni 153 tūkst. eurų vertės aparatūra. Komplekte – 27 prietaisai Ilgametė Kretingos ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus vedėja Dalia Opulskienė sakė, jog nemažai įrenginių jie turėję ir ligi šiol, tačiau dabar įranga atnaujinta ir nebenusileidžia didžiosioms šalies ligoninėms. Naująją JAV ir Skandinavijos šalių gamybos medicinos aparatūrą iš viso sudaro 27 įvairūs prietaisai bei įrenginiai, tarp jų – itin vertingas portatyvus ultragarsinis aparatas-echoskopas, gyvybinių funkcijų monitorius naujagimiui, šildomi naujagimio reanimacijos stalai, fototerapijos prietaisas, sistema teigiamam slėgiui kvėpavimo takuose palaikyti, perfuzoriai-tūrinės infuzinės pompos, kardiotokografas, taip pat universali gimdymo lova, ginekologinė kėdė. „Šiame sąraše taip pat yra rinkiniai gimdymo takų apžiūrai bei Cezario pjūvio operacijai. Gavome netgi naujagimių muliažų komplektus, kad galėtume mokytis, kaip intubuoti naujagimių kvėpavimo takus, kaip daryti dirbtinį kvėpavimą. Yra ir moters mažojo dubens muliažai, pagal juos galime geriau orientuotis, kokios pagalbos reikia gimdymo metu“, – gautas priemones vardino D. Opulskienė. Prietaisai bei įrenginiai yra patalpinti operacinėje, gimdykloje, palatose. Didžiuma įrangos jau sumontuota: su ja stacionare kasdien dirba 4 gydytojai akušeriai ir dar 2 budintys gydytojai, taip pat – gydytoja neonatologė Vida Jurgutienė. Jiems talkina 6 akušerės, 7 naujagimių slaugytojos bei 2 jų padėjėjos.
Kas tai yra endodontinis dantų gydymas
„Gidentus“ odontologijos klinikos gydytoja odontologė, besispecializuojanti endodontijos srityje, Dovilė Drungilaitė išsamiai atsako į visus pacientams iškylančius klausimus apie dantų šaknų kanalų gydymą.
– Kas tai yra kanalų gydymas ir kada jis yra reikalingas? – Endodontinis, arba šaknies kanalų, gydymas yra būtinas, kai dantų kariesas pasiekia pulpos kamerą, tai yra danties nervą. Vietinėje nejautroje šaknų kanalai yra kruopščiai išvalomi mechaniškai, apdorojami cheminėmis medžiagomis, suformuojami ir plombuojami. Jei šaknies kanalai infekuoti, pirmojo vizito metu kanale paliekama gydomoji pasta. – Kokia danties prognozė po endodontinio gydymo? – Po gydymo būtinas danties vainiko hermetiškas atstatymas. Endodontiškai gydytas dantis dėl savo pažeidimo ir likusių silpnų sienelių turi būti sutvirtinamas stiklo pluošto kaiščiais ir atstatomas plombuojant ar protezuojant.
Kad antibiotikai būtų vartojami tikslingai
Remiantis tyrimais, beveik 8 proc. pacientų Lietuvoje antibiotikus vartoja savo nuožiūra ir dažniausiai jų savo vaistinėlėse ieško tada, kai „kiti vaistai nepadeda“. Su tokiu gyventoju požiūriu vis dar susiduriantis Kretingos šeimos medicinos centro gydytojas Algimantas Žeiba perspėja: vartoti antibiotikus nepaskyrus gydytojui arba nutraukti šių vaistų vartojimą, vos pasijutus geriau, yra didžiausia klaida.
Rūpintis savo kūnu yra ne puikybė, o būtinybė
Pristatydama Kretingoje savo pirmąją knygą „Ideali figūra: tobulo kūno linijų paslaptis“, trenerė ir mitybos specialistė Rūta Beišytė-Aminova juokavo, kad iš savo klientų prašymo „spirti į vieną vietą, kad pradėtų sportuoti“ sulaukia taip dažnai, jog kyla mintis, ar tokios paslaugos nereiktų įtraukti į savo kainoraštį. R. Beišytė-Aminova įsitikinusi: pokyčiai ateis tik tada, kai žmogus supras, kad rūpintis savo kūnu yra būtinybė, o sportas taps tokiu įpročiu, kaip išsivalyti dantis. „Ar jums reikia, kad kiekvieną rytą sutuoktinis spirtų į „tą vietą“, jog eitumėte į darbą? Tai kodėl to prašoma, kai kalba eina apie sportą? Jei kaskart tada, kai reikia sportuoti, bus spardoma sėdynė, ji liks mėlyna, – juokavo R. Beišytė-Aminova. – Atrodytų, kad rūpintis savo kūnu yra puikybė, bet iš tiesų tai yra būtinybė, jei norime kuo ilgiau išlikti sveiki, energingi, atitolinti senatvę.“ Lietuvos kūno kultūros akademijoje sporto bakalaurą įgijusi, o šiuo metu ir dietetiką studijuojanti R. Beišytė-Aminova savo knygoje perteikia idėją, kad ideali figūra yra tokia, kokiame kūne pats žmogus asmeniškai geriausiai jaučiasi, visiškai nesvarbu, kokios yra apimtys ar svoris. Tačiau jei jaučiamas energijos trūkumas, vangumas, kyla sveikatos problemų, R. Beišytė-Aminova ragina nieko nebelaukti ir kažką savo gyvenime keisti.
Sergamumas gripu didėja
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, ketvirtąją šių metų savaitę – sausio 22–28 d. bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 146 atvejai 10-iai tūkst. gyventojų. Palyginti su 3-osios metų savaitės duomenimis, sergamumas padidėjo visose Lietuvos administracinėse teritorijose.
ES paramą gaus pirminės sveikatos priežiūros įstaigos
Kretingos rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, tiek Savivaldybės, tiek privačios, turėtų gauti per 215,5 tūkst. eurų ES paramą pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklos efektyvumui didinti.
Ar perkate vaistų atsargai?
Klausimas, kuris tinka ir suaugusiems: ar aš vis dar augu?
Psichologas Evaldas Karmaza mano, kad bet kurio amžiaus žmogui yra vertinga savęs paklausti: ar aš vis dar augu? Juk, E. Karmazos pastebėjimu, žmogaus fizinius pokyčius dėsningai nulemia bėgantys metai, tačiau tai ne visada tinka kalbant apie psichologinę žmogaus brandą, kuri gali vystytis, tarsi prašokdama tam tikrus etapus.
|
|
