|
|
|
Sveikata„Atostogų parke“ – 8 žingsnių sveikatinimo programa
Kodėl nereikia bijoti vizitų pas odontologą
„Gidentus“ odontologijos klinikos komandą papildė gydytoja odontologė Ieva Baltrukėnaitė. Anot klinikos vadovės gydytojos Ievos Gaučienės, naujoji kolegė – itin kruopšti, atsakinga ir puikiai savo darbą išmananti specialistė. Ieva Baltrukėnaitė su skaitytojais pasidalino savo darbo specifika ir davė patarimų, kada reikėtų kreiptis į odontologą, kaip nebijoti vizitų pas šios srities specialistus. – Kas Jūsų darbe yra svarbiausia? – Kiekvienas pacientas – individualus, todėl skirtingos situacijos bei pacientų lūkesčiai reikalauja atidžiai įsiklausyti į nusiskundimus, aptarti galimus gydymo pasirinkimus ir rasti tinkamiausią sprendimą. Tam, kad pacientas galėtų tinkamai pasirinkti, labai svarbu jam suteikti visą reikiamą informaciją apie esamą būklę, galimus gydymo variantus ir išeitis. Tad pagrindinis mano tikslas – jog kiekvienas, kuris kreipiasi į odontologijos kliniką „Gidentus“, sulauktų visų atsakymų į kylančius klausimus bei išspręstumėme esančias problemas.
Kretingoje atidaryta moderni „Diaverum“ hemodializės klinika
Viena nefrologinių paslaugų teikimo lyderių pasaulyje „Diaverum“ Kretingoje atidarė modernią hemodializės kliniką. Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Diaverum klinikos“ yra tarptautinės „Diaverum“ kompanijos, įkurtos prieš 25-erius metus, dalis. „Diaverum“ yra viena nefrologinių paslaugų teikimo lyderių pasaulyje, teikianti paslaugas 32 tūkst. pacientų 20-yje pasaulio šalių. Lietuvoje bendrovė veiklą vykdo nuo 2006 m., ir šiandien jai priklauso 16 privačių hemodializės klinikų, kuriose dirba per 200 darbuotojų – daugiausia gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų, gydoma per 400 inkstų ligomis sergančių nuolatinių pacientų. LIL – globali visuomenės sveikatos problema Remiantis Epidemiologinių tyrimų duomenimis, vidutiniškai 5–11 proc. suaugusiųjų populiacijos serga lėtine inkstų liga (LIL), tad LIL tampa globalia visuomenės sveikatos problema. Anot UAB „Diaverum klinikos“ šalies medicinos direktorės Astos Kantoravičienės, kol inkstai netenka iki 70–80 proc. savo funkcijos, žmogus gali nepajausti jokių simptomų. Dėl šios priežasties LIL yra klastinga, tad būtina žinoti rizikos faktorius, kurie didina tikimybę susirgti LIL. Esant rizikos faktoriams, rekomenduojama dažniau atlikti tyrimus. „Kai diagnozuojama lėtinė inkstų liga, pacientams apsiverčia visas pasaulis: jie jaudinasi dėl ateities, dalis pajaučia sunkius klinikinius simptomus, kurie sutrikdo įpročius, mėgstamą veiklą ir normalų gyvenimo ritmą. Šia lėtine liga sergantiems pacientams dažnai pasireiškia nuotaikos svyravimas, nerimas, netikrumas, depresija, liūdesys, nusivylimas ir dirglumas“, – teigė „Diaverum“ gydytoja nefrologė Asta Kantoravičienė. „Šiuolaikinė medicina suteikia galimybes tam tikrų ligų, tarkim, lėtinio inkstų nepakankamumo atvejais, jas gydyti, o inkstams praradus didžiąją savo funkcijos dalį, kuomet jie nepajėgia iš organizmo pašalinti medžiagų apykaitos produktų bei skysčių pertekliaus, gali būti taikoma pakaitinė inkstų terapija – dializė“, – akcentavo ji.
Sveikinimus išmainė į prašymus padėti
Lietuvos Respublikos Seimo narys ir Kretingos rajono garbės pilietis Antanas Vinkus penktadienį apsilankė ką tik Kretingoje įsikūrusioje „Diaverum“ klinikoje, kuri teikia paslaugas inkstų ligomis sergantiems pacientams. Atvežęs sveikinimų ir linkėjimų „Diaverum“ klinikos kolektyvui bei pacientams, mainais A. Vinkus prašė atiduoti jam savo rūpesčius – taip jis išgirdo, kad kai kuriems ligoniams susimokėti už kelionę į įstaigą, kurioje teikiamos hemodializės procedūros, yra sunki finansinė našta. A. Vinkų pasitiko „Diaverum klinikų“ plėtros vadovas Tomas Sudavičius bei „Diaverum klinikų“ šalies medicinos direktorė Asta Kantoravičienė – susitikimas su ja Seimo nariui buvo ypač malonus, nes jiedu abu vienu metu dirbo Santariškių klinikose (dabar – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos). A. Vinkus teigė savo akimis norėjęs pamatyti, kaip atrodo naujoji „Diaverum“ klinika Kretingoje, kurios įsikūrimą jis sveikina. „Kretingos rajono ligoniai buvo kreipęsi į mane, prašydami padėti – žmonės su ašaromis akyse prašė priartinti hemodializės procedūras, nes jiems būdavo sudėtinga važinėti į Klaipėdą ar Palangą, ypač – žiemos metu. Ieškojome įvairių galimybių, svarstėme, gal tokį kabinetą atidaryti Kretingos ligoninėje. O dabar džiaugiuosi, kad čia įsikūrė „Diaverum“, kurios klinikoje – aukščiausio lygio įranga, – kalbėjo A. Vinkus. – Tačiau turiu ir klausimą – kodėl „Diaverum“ išsikėlė iš Palangos? Ar nebus nuskriausti palangiškiai? Jie taip pat yra mano rinkimų apygardos gyventojai, taigi man jie taip pat rūpi.“ T. Sudavičius paaiškino, kad Kretingos rajone gyvena du kartus daugiau pacientų, tad nutrūkus patalpų nuomos sutarčiai Palangoje, pasinaudota palankia galimybe persikraustyti į Kretingą. Tačiau T. Sudavičius užtikrino, kad paslaugos toliau bus teikiamos ir palangiškiams, kurie į įstaigą yra atvežami.
Kretingoje – moderni hemodializės klinika
Tarptautinė inkstų ligomis sergančių pacientų priežiūros paslaugų teikėjų kompanija „Diaverum“, turinti klinikas 20 pasaulio šalių, įžengė ir į Kretingą – 16-ąją savo kliniką Lietuvoje kompanija atidarė vakar, Vytauto gatvėje. Ta proga klinikos steigėjus, įmonės „Diaverum klinikos“ generalinę direktorę Vaidą Kojalienę, klinikos Kretingoje personalą, gydytojus pasveikino rajono meras Juozas Mažeika, rajono Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė, Savivaldybės gydytoja Vanda Verbutienė, pacientų vardu kalbėjusi Lietuvos nefrologinėmis ligomis sergančiųjų asociacijos „Gyvastis“ Klaipėdos skyriaus pirmininkė Daiva Dragūnienė, patalpų, kurioje įsikūrė klinika, savininkas Juozas Donauskas. Žmones ir patalpas palaimino brolis pranciškonas Jurdanas Statkus, vildamasis, kad klinikoje, į kurią niekam nelinkėtų pakliūti, klestės gerumas ir sveikata. Linkėjimus perdavė ir mūsų kraštietis Seimo narys Antanas Vinkus, pažadėjęs artimiausiu metu apsilankyti naujojoje klinikoje. „Diaverum“ klinikoje Kretingoje įrengtos 8 lovos hemodializei atlikti. Medicininė įranga – visiškai nauja, klinikai atidaryti įmonė investavo apie 200 tūkst. Eur. Pacientus pasirengusios slaugyti 4–5 slaugytojos, atvykstantys gydytojai specialistai. Klinika dirbs 6 dienas per savaitę, pamainomis.
Gydymo sėkmei užtikrinti – pažangios tyrimų technologijos
„Laboratorinių tyrimų duomenys labai svarbūs ne tik ligos diagnozei nustatyti, bet ir vertinant ligos eigą, gydymo efektyvumą bei ligos prognozę,“ – teigė Kretingos šeimos medicinos centro direktorė ir bendrosios praktikos gydytoja Augenija Juknevičienė, kurios pastebėjimu, per pastaruosius 15 metų laboratorinė medicina patyrė daug teigiamų pokyčių – darbui pasitelkiamos naujausios technologijos, suteikiančios galimybę per trumpą laiką gauti tikslius rezultatus. Pasak A. Juknevičienės, suprantama, kad naujausią ir pažangiausią įrangą, kuri yra labai brangi, gali turėti tik didžiosios laboratorijos, todėl dauguma Kretingoje įsikūrusių medicinos įstaigų kraujo mėginius pristato į laboratorijas, įsikūrusias uostamiestyje. Kretingos šeimos medicinos centras bendradarbiauja su „Baltic Medisc“ laboratorija, kurioje įdiegta pasaulinio lygio įranga, tyrimai atliekami automatizuotais analizatoriais su sertifikuotais reagentais. Be to, naudodama kontrolines medžiagas ir dalyvaudama tarplaboratorinių palyginamųjų tyrimų programose, įmonė užtikrina tyrimo rezultatų objektyvumą ir patikimumą. „Tyrimų rezultatus gauname tos pačios dienos vakarą arba kitos dienos rytą – nereikia laukti popierinės pažymos, visi duomenys pateikiami elektroninėje programoje.
Neleisti „nuskęsti“ virtualiame pasaulyje
Ar informacinės technologijos vaikui iš tikrųjų yra taip labai blogai ir kaip nuo jų pabėgti, jei gyvename informacinių technologijų amžiuje, – apie tai savo įžvalgomis pasidalijo psichologė Vika Gridiajeva, įsitikinusi, kad tėvai turi žinoti, kuo rizikuojama, mažyliui į rankas įduodant išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį. „Ką jūs manote apie tai, kad 2 metų vaikas neištaria žodžių, bet jeigu paprašysite „Youtube“ atrasti „Maša ir Lokys“, jis tai lengvai padarys?“ – taip V. Gridiajeva į diskusiją pakvietė kretingiškius, susirinkusius į jos seminarą „Mano vaikas auga su IT: ką svarbu žinoti?“ V. Gridiajeva akcentavo: informacinės technologijos savaime nėra blogis, tačiau leidžiant jomis naudotis savo vaikams, reikia aiškiai žinoti, kokias grėsmes jos gali sukelti ir kokias taisykles nustatyti, kad žalos būtų kuo mažiau. Informacijos bomba V. Gridiajeva priminė Pasaulinės sveikatos organizacijos įspėjimus, jog jaunesniam negu 3 metų vaikui iš viso negalima leisti žiūrėti televizoriaus, kompiuterio, planšetės ar telefono, išskyrus atvejus, kai tai tampa priemone bendrauti su toli esančiais artimaisiais. Tačiau realybė yra tokia, kad dauguma vaikų išmaniaisiais telefonais pradeda naudotis dar nesulaukę savo pirmojo gimtadienio. Pasak V. Gridiajevos, amžius iki 3 metų yra ypatingas, nes tuo laiku vaikas „gaudo“ informaciją, tačiau dar negeba jos sujungti, tad, pavyzdžiui, žiūrėdamas dokumentiką apie beždžiones, jis nepadarys išvados, kad savo gyvenimo būdu jos primena žmones, nes matys tik atskirus vaizdus: beždžionė iš arti, beždžionė iš toli, beždžionė šokinėja ir t.t. „Įsivaizduokite, kaip dirba vaiko smegenys – nuolat jungiasi neuronai. Vaikas nieko nežino, pavyzdžiui, kad štai čia – knyga, o ten – langas, jam viską dar reikia išmokti. Ir kokią „bombą“ jis gauna žiūrėdamas animaciją telefone ar planšetėje – tai tokia dozė informacijos, kokios vaiko smegenys nesugeba suvirškinti. Atsiranda nemigos sutrikimų, prastėja gebėjimas koncentruoti dėmesį, mamos tiesiog sako: „Mano vaikas išprotėjo“, – kalbėjo V. Gridiajeva. – Jeigu mes, pažiūrėję televizorių, sugebame jį „išjungti“ ir iš savo minčių, tai vaiko galvoje matyti vaizdai vis „eina“. Štai kodėl negalima vaikui duoti prieš miegą telefono mažiausiai 4 valandas, nors ten ir skambėtų kokia nors švelni muzika.“ V. Gridiajeva perspėjo, kad vaiką veikia net ir fone kalbantis televizorius, nors ir atrodo, kad jis jo nežiūri.
17 kg atsikračiusi paauglė stebina savo ryžtu
Dar visai neseniai draugai ir giminaičiai Viltę matė tylią ir prislėgtą. Nuo aštuonerių metų pradėjęs augti svoris mergaitei smarkiai apkartino gyvenimą. Stigo pasitikėjimo savimi, noro mokytis, siekti svajonių. Dėl netobulo kūno paauglė kentė ir bendraamžių pašaipas. Tą gyvenimo tarpsnį Viltės mama Laura prisimena kaip itin sunkų. Šeima ieškojo būdų, kaip padėti dukrai, tačiau pastangos nedavė rezultatų. Sprendimas apsilankyti „Atostogų parko“ sporto klube buvo lemtingas. Žvelgdama į savo vyresnėlę dukrą Viltę jos mama ir dabar negali patikėti, kad tai tas pats žmogus, savo pasiekimais ir ryžtu įkvepiantis visus aplink. Kartu su antsvoriu ištirpo ir pyktis Norą keistis, teigė Viltės mama Laura, mergaitei pažadino pažintis su „Atostogų parko“ trenere Indre Padkovskaja. Iki tol sporto nemėgusi paauglė pamėgo treniruotes ir į jas vaikšto su dideliu džiaugsmu. Iš pradžių Viltė turėjo vieną tikslą – treniruotėmis pagerinti savijautą. Tačiau tinkamai parinkta treniruočių programa ir mitybos planas labai greitai davė teigiamų rezultatų – vos per mėnesį mergaitė atsikratė 10 kilogramų. Praėjus trims mėnesiams Viltės sąskaitoje – jau 17 numestų kilogramų, puiki savijauta ir gera nuotaika kasdien. Po pamokų ji skuba į muzikos mokyklą, o po jos iškart į sporto salę. „Per visą šį laiką ji nėra pasakiusi, kad sportuoti nenori“, – džiaugiasi mama Laura. Jos teigimu, kvalifikuotai ir jautriai trenerei I. Padkovskajai pavyko pasiekti tai, ko nesugebėjo artimieji ir pedagogai. Kartu su normaliu jos amžiui svoriu, Viltė susigrąžino ir pasitikėjimą savimi, gyvenimo džiaugsmą, norą siekti ir tobulėti. „Nemeilė sau, pyktis ir nusivylimas buvo jos kasdieniai palydovai. Bet tai praeitis“, – sakė Viltės mama.
Fluoras – ir sveikata, ir pavojus
„Gidentus“ odontologijos klinikoje pažangiu metodu gydoma fluorozė. Kada fluoras – į sveikatą, o kada jis kenkia mūsų dantims, mintimis pasidalino šios klinikos burnos higienistė Raimonda Kalnikė. Jos teigimu, sveikiems ir gražiems dantims išsaugoti įtakos turi ne tik tinkama asmeninė burnos higiena bei įgūdžiai. Fluoras – gerai visiems žinoma, profilaktikoje naudojama priemonė, padedanti išvengti ėduonies, turinti įtakos taisyklingam kaulų vystymuisi. Tačiau netinkamai naudojant ėduonies profilaktikai skirtus fluoro preparatus, gali atsirasti lengvo, vidutinio ar net sunkaus laipsnio dantų fluorozė. Didžiausią įtaką dantų fluorozei atsirasti turi geriamasis vanduo, o tai ypač aktualu Vakarų ir Šiaurės vakarų Lietuvos gyventojams, kadangi šiuose regionuose fluoro koncentracija geriamajame vandenyje yra gerokai didesnė negu kitur. Dantų fluorozė atsiranda dėl ilgalaikio fluoro vartojimo padidintomis dozėmis ir pasireiškia emalio spalvos pakitimais – nuo baltų matinių juostų iki rudai gelsvų dėmių. Pieniniai vaikų dantys yra mažiau pažeidžiami negu nuolatiniai. Nustatyta, kad pieniniai dantys formuojasi ir mineralizuojasi kūdikiui dar negimus, nuolatiniai dantys baigia formuotis iki 7–10 metų.
Ar užsiimate savigyda?
|
|
