|
|
|
SveikataStiprins higienos įgūdžius
Kretingos rajono visuomenės sveikatos biuras informuoja, jog spalio mėnesį pradedama vykdyti viena iš Kretingos rajono visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonių „Burnos higienos įgūdžių stiprinimo Kretingos rajono ugdymo įstaigose programa“. Programos tikslas – ugdyti vaikų burnos sveikatos priežiūros įgūdžius, kad vaikai rūpintųsi savo dantimis ir kuo ilgiau juos išsaugotų sveikus.
Sveika mityba švietimo įstaigose – ir sveikinama, ir peikiama
Jau mėnuo darželinukai ir mokiniai švietimo įstaigose maitinami pagal naująjį vaikų maitinimo aprašą, kurį patvirtino sveikatos apsaugos ministras. Tačiau toks valgiaraštis, kuris sudarytas pagal sveikos mitybos principus, patinka ne visiems – dalis mamų pastebi, kad jų vaikai namo sugrįžta alkani ir, vos peržengę slenkstį, lekia prie šaldytuvo. Draudžiami džiūvėsėliais volioti ar barstyti kepti mėsos ir žuvies gaminiai, darželiuose bulvės gali būti patiekiamos garnyrui ne dažniau kaip tris kartus per savaitę, vaikams siūloma valgyti kuo įvairesnes kruopas ar dribsnius: avižas, grikius, ryžius, kviečius, miežius, kukurūzus, soras ir kt. Darželių ir mokyklų meniu nebegali sudaryti vien manai, rafinuoti ryžiai, rafinuotų miltų makaronai, aukščiausios rūšies kvietinių miltų gaminiai. Dabar pirmenybė teikiama viso grūdo arba iš dalies viso grūdo produktams. Darželiuose net 80 proc. visų per tris savaites patiekiamų patiekalų turi būti tausojantys (troškiniai, kepta su garais konvekcinėje, virta vandenyje, virta garuose, kepta orkaitėje folijoje ar kepimo popieriuje), kad būtų išsaugoma maistinė vertė ir neužteršiama kancerogeninėmis medžiagomis. Kiekvieną dieną darželiuose ir mokyklose vienas patiekalas turi būti iš augalinės kilmės maisto produktų. Skatinant daržovių vartojimą, nustatytas reikalavimas, kad patiekalo daržovių garnyras turi būti ne mažesnis negu trečdalis. Ir tai – tik dalis reikalavimų, kuriuos privalo įgyvendinti maistą darželiams ir mokykloms ruošiančios organizacijos.
Erkių platinamos ligos gali būti atpažįstamos ne iš karto
Vyras miršta, o niekas negali pasakyti, dėl ko, – su tokia situacija susidūrė viena kūlupėniškių šeima, kuri ne iš karto sužinojo, kad kasdien vis labiau akivaizdžiai silpnėjančios sveikatos priežastis – užkrėsta erkė. Dėl medikų įžvalgumo šis 69 metų ligonis jau sveiksta, tačiau, specialistai perspėja, kad tokių istorijų, kai erkinis encefalitas diagnozuojamas ne iš karto vos pacientui sublogavus, esama daug, ir dėl to nereikėtų kaltinti gydytojų. „Medikai vyrą išplėšė iš mirties“, – teigė kūlupėniškė E. J., nusprendusi su „Pajūrio naujienomis“ pasidalinti šeimai nutikusia istorija, kad nuoširdžiai padėkotų gydytojams už išgelbėtą sutuoktinio gyvybę ir perspėtų žmones, kuriuos šiuo laiku į miškus vilioja rudens gėrybės.
Galvos skausmas – visiems pažįstamas, bet kiekvienam skirtingas
„Kai pacientas pasiskundžia, kad jam skauda galvą, tuomet galvą pradeda skaudėti jo šeimos gydytojui“, – šmaikštavo Kretingos šeimos medicinos centro gydytoja Silvija Zamulskienė, paaiškinusi, kad egzistuoja daugiau negu 200 galvos skausmų rūšių ir atskleisti jų priežastį ne visada paprasta. Tad ieškant atsakymo į klausimą, kodėl skauda galvą, didelė dalis gydymo sėkmės tenka pačiam pacientui – kaip tiksliai jis apibūdins savo būseną ir padės atrasti priepuolius iššaukiančius dėsningumus. „Skausmas pažįstamas visiems. Jau kūdikystėje jis padeda suvokti aplinkinio pasaulio pavojus, išmoko prisitaikyti ir išgyventi, – apie tai, kad skausmas yra neišvengiama gyvenimo dalis, kalbėjo S. Zamulskienė. – Skausmas mus saugo visą gyvenimą, informuoja apie ligas ir skatina ieškoti pagalbos. Iš visų į gydytojus besikreipiančių pacientų apie 60 proc. tai daro, pajutę skausmą.“ Galvos skausmas yra vienas dažniausių pacientų skundų: apie 70 proc. žmonių bent 1 kartą per metus pajaučia galvos skausmą, o maždaug 4–5 proc. žmonių jį patiria kasdien. Viena dažniausių priežasčių – stresas Kretingos šeimos medicinos centro bendrosios praktikos gydytoja Silvija Zamulskienė pastebi, kad viena dažniausių galvos skausmo priežasčių – stresas. „Juk ne veltui yra ir posakis „turiu galvos skausmą“, kai kalbama apie kokį nors rūpestį, – priminė S. Zamulskienė. – Neatsiejama šiuolaikinės civilizacijos dalimi tapo greitas tempas, įtampa, nesveikas gyvenimo būdas – visa tai neretai ir sukelia galvos skausmą.“ Pasak gydytojos, verta domėtis ir išmokti streso valdymo praktikų – jas pritaikius nebereikės ir raminančių vaistų. Svarbu suprasti, kad reakcija į situaciją priklauso tik nuo paties žmogaus individualaus požiūrio – kas vienam gali sukelti emocijų audrą, kitam tebus dar vienas uždavinys, kurį reikia išspręsti. S. Zamulskienė paaiškino, kad galvos skausmas gali būti ir lėtinio nuovargio sindromo požymis, kuris pasireiškia organizmo išsekimu. Tokiu atveju vien pamiegoti nepakanka – atgauti organizmo gyvybines jėgas yra reikalinga ir mediko pagalba. Ilgos valandos prie kompiuterio, automobilyje, žiūrint televizorių taip pat ilgainiui gali sukelti galvos skausmą, ypač – jei, naudojantis kompiuteriu, rankoms nėra atramos. Dėl netaisyklingos kūno padėties sutrinka galvos kraujotaka.
Mitas ar tikrovė, kad per karščius reikėtų daugiau vartoti druskos?
Sportuojančiųjų mityba – tiesa ir mitai
Ar tikrai blogai sportuoti tuščiu skrandžiu, o valandą po treniruotės galima šlamšti bet ką? Kodėl skirtingas valgiaraštis turėtų būti bėgikui ir kultūristui? Kas kaltas, jei, pradėjus aktyviai sportuoti, nekrenta svoris? Įžvalgomis apie tai, kaip mitybos planą derinti su sportu, pasidalijo medicinos gydytojas-rezidentas Edvard Grišin.
Dėl karščio kretingiškiai medikai pavojaus varpais neskambina
Iš šiuo metu Kretingos ligoninėje besigydančių maždaug 100 pacientų nėra nė vieno, kuris būtų paguldytas dėl perkaitimo ar saulės smūgio.
Žinios išsklaido mitus apie skiepus
Vos gimus vaikui tėvams jau reikia apsispręsti dėl to, ar sutinka jį skiepyti, nes pirmoji vakcina – hepatito B – turi būti suleidžiama per pirmąsias 24 valandas. Dalį tėvų neramina tai, kad dar pusės metų nesulaukęs mažylis, vadovaujantis skiepų kalendoriumi, turi būti vakcinuojamas kas mėnesį ar du, o viešojoje erdvėje netyla pasakojimai apie tai, kad skiepai gali būti iki galo neištirti ir nesaugūs. Kretingos šeimos medicinos centro medikai įsitikinę – apsispręsti bus lengviau, jei, apsilankius pas šeimos gydytoją, bus nenutylėtos net ir menkiausios kylančios abejonės.
Kiek per dieną nueinate kilometrų?
Vyraujant karščiams, siūlo prisiminti paprastas taisykles
Vasariški karščiai yra nemažas išbandymas organizmui, o jautriausiai į jį sureaguoja vaikai ir senjorai bei tie, kurie serga lėtinėmis ligomis. Tačiau Kretingos šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Danutė Razgaitienė įsitikinusi, kad žmonės negalavimų patirtų mažiau, jei nepamirštų paprastų, bet efektyvių taisyklių, kaip elgtis per karščius. „Esame šiauriečiai ir amžinai niurzgame, kad pas mus – mažai saulės. Tačiau šių metų gegužė nustebino pačiais nuostabiausiais saulės spinduliais, šiluma, gėlių ir medžių žiedais, kerinčiais jų kvapais – kaip nesidžiaugsi? Bet mes vėl keliame problemas, skundžiamės: kaip karšta, nėra, kuo kvėpuoti, skauda galvą, negalime dirbti. Siūlau nesiskųsti ir džiaugtis kiekviena puikia saulėta diena“, – optimizmo siūlė neprarasti D. Razgaitienė. Šią savaitę jai jau teko sulaukti paciento, kuris dėl perkaitimo skundėsi galvos skausmu, svaigimu, apėmusiu baimės jausmu. „Organizmas neteko skysčių, tad, esant karščiams, būtina gurkšnoti vandens“, – perspėjo D. Razgaitienė. Kam kyla didžiausia rizika Karščiui jautriausi yra kūdikiai, vaikai, nes jų termoreguliacinė sistema dar tik mokosi prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, bei senjorai, ypač – turintys 75 metus ir vyresni, nes šiam amžiui būdina sulėtėjusi kraujotaka išsiplėtusiose kraujagyslėse ir padidėjęs kraujo klampumas, ritmo sutrikimai. Karštį sunkiau išgyvena ir nėščiosios, asmenys, kurie anksčiau sirgo arba šiuo metu serga lėtinėmis ligomis, ypač – širdies ir kraujagyslių sistemos, taip pat tie, kurie turi antsvorio ar kuriems tenka dirbti sunkų fizinį darbą. Tvyrant karščiams, labiausiai kenčia širdies ir kraujagyslių sistema – tirštėjant kraujui, didėja trombų susidarymo tikimybė, o tai gali tapti smegenų ir širdies infarktų priežastimi. Be to, intensyviau dirbant širdžiai, pulsas pasidaro tankesnis, išsiplečia kraujagyslės, tad dėl „šokinėjančio“ kraujospūdžio gali pradėti skųstis net ir visiškai sveiki žmonės. Ypač pavojinga yra saulėtą dieną sunkiai fiziškai dirbti pasilenkus, nes tuomet nuo įtampos padidėja arterinis kraujo spaudimas, smegenų kraujagyslės persipildo krauju ir gali įvykti insultas. Tad medikai rekomenduoja riboti fizinį krūvį, vartoti kalio ir magnio preparatų.
|
|
