|
|
|
SveikataAsmeninis asistentas – neįgaliojo pagalbininkas ir draugas
Kretingos socialinių paslaugų centras, kaip teigė jo vadovė Danutė Skruibienė, jau vėl atgaivina per karantiną apribotas dienos socialinės globos ir slaugos paslaugas asmens namuose. Taip pat neįgaliesiems teikiamos naujos vis labiau populiarėjančios asmeninio asistento paslaugos. Į namus – ir kineziterapeutas „Paslaugų neberibojame, nes 82 mūsų centro darbuotojai yra paskiepyti, kiti persirgę kovidu. Buvo ir mirčių – anapilin iškeliavo keletas mūsų klientų, kiti kol kas dar baiminasi įsileisti mūsų darbuotojus į namus. Tačiau iš esmės įstaigos darbas jau grįžta į ankstesnes vėžes“, – kalbėjo D. Skruibienė. Ji priminė, kad klientams jų namuose teikiamos dienos paslaugos yra visuma socialinių paslaugų, kai asmeniui dienos metu suteikiama visokeriopa kompleksinė pagalba. Paslaugų trukmė priklauso nuo kliento sveikatos būklės ir fizinio savarankiškumo: nuo 2 iki 8 val. per dieną. Dienos socialinės globos paslaugas gali gauti tie Kretingos rajono gyventojai, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis. Pernai šios paslaugos buvo suteiktos 111 klientų. Šiuo metu socialinės globos ir slaugos paslaugos teikiamos 64 rajono gyventojams. Dienos socialinės globos paslaugų gavėjams dar gali būti teikiamos ir kineziterapeuto paslaugos. „Mūsų įstaigos kineziterapeutas vyksta į namus ir, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, gali padėti palengvinti judesius, sumažinti skausmą, padidinti judėjimo potencialą. Kineziterapeutas taip pat moko ir padeda atgauti dėl ligos ar traumos prarastas funkcijas“, – kineziterapeuto paslaugų svarbą akcentavo centro vadovė.
Dienos planas moko produktyvumo ir atitraukia nuo informacinių technologijų
Vaiko dienos režimas – tai tiksliai nustatyta jo veiklos, pavyzdžiui, poilsio, miego ar mitybos, tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tikram tikslui įgyvendinti. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Aleksejevaitė pasakoja, kaip visa tai yra fiziologiškai pagrįsta, ir pataria, kaip suvaldyti naminį chaosą šiais nelengvais laikais. Vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Ieva Arnauskienė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi suvaldyti dienos režimą auginant keturis vaikus. Nuo mažens svarbu turėti dienos planą Visuomenės sveikatos specialistė D. Aleksejevaitė teigia, kad dienos režimas yra fiziologiškai pagrįstas. „Žmogaus galvos smegenų pusrutulių žievėje kiekvienas periferinis receptorius turi savo specialią vietą, reaguojančią į visus aplinkos ir vidaus organų dirginimus. Po tokio dirginimo lieka pėdsakų, o jei tokie pat dirginimai tuo pačiu laiku kartojasi kelis ar net keliolika kartų, šis signalas galvos smegenų žievėje įsitvirtina ir veiksmai pasidaro beveik automatiški.“ Taip ilgainiui susikuria jaudinimo ir slopinimo procesų pusiausvyra, vadinama dinaminiu stereotipu, todėl galiausiai nebereikia didesnės valios naujam veiksmui pradėti, greičiau įsitraukiama į naują veiklą ir mažiau pavargstama. Karantino sąlygos pakoregavo laisvalaikį Tinklaraštininkė I. Arnauskienė pasakoja, kad anksčiau su šeima turėjo susirašę ir pasikabinę didelį dienos planą, kuriame nurodydavo, kada, kur ir ką veiks, į kokius būrelius važiuos. Ji mano, kad vaikams planas yra reikalingas, nes tuomet jie jaučiasi saugesni, viską žino, o jeigu kas būdavo neaišku – pribėgdavo prie plano ir pasižiūrėdavo. Kad ir kaip būtų, karantino sąlygos stipriai pakoregavo visą šeimos laisvalaikio praleidimą. „Anksčiau būdavo daugiau laisvės, todėl daugiau visur važiuodavome, stengdavomės vis kažką aplankyti, kad vaikai kuo daugiau pamatytų ir pažintų, pakvėpuotų grynu oru. Dabar išeiname pasivaikščioti ir pabūti gryname ore, tačiau vis vien daugiausia laiko praleidžiame namie, kuriuose žaidžiame stalo žaidimus, dėliojame kaladėles, skaitome knygas, analizuojame enciklopedijas ir stengiamės vis ieškoti kažkokių naujovių.“ Taip pat keturių vaikų mama pripažįsta, kad leidžia vaikams pažaisti ir žaidimų konsole, ir papramogauti prie kompiuterio, tačiau kartu su vyru tai kontroliuoja, daro vaikams pertraukas tarp žaidimų ir visuomet stengiasi draugiškai paaiškinti, kad tėvai tokiu būdu rūpinasi jų sveikata.
Kretingos medicinos centre „Northway“ už daugiau nei 100 tūkstančių eurų atnaujinta operacinės įranga gydytojams ortopedams
Naujus metus medicinos centras „Northway“ Kretingoje pasitinka ne tik su gausesne gydytojų ortopedų traumatologų komanda, bet ir su atnaujinta chirurgijos centro ortopedine įranga. Šiame centre dirbančius gydytojus pakalbinome apie dažniausius kelio sąnario pažeidimus ir traumas bei jų gydymui taikomas inovatyvias tausojančias kelio sąnario operacijas. Dažniausiai pasitaikančios kelio patologijos yra kelio menisko plyšimai ir raiščių traumos. Medicinos centro „Northway“ Kretingoje gydytojai teigė, kad kelio srityje pajutus skausmą, sąnario nestabilumą, tinimą ir kitus panašius simptomus, svarbiausia nedelsti ir laiku kreiptis į ortopedą traumatologą. Tokie simptomai kaip skausmas, dažnas maudimas keliuose, tinimas pakinklio srityje ar net paraudimas, išduoda, kad vertėtų kreiptis į gydytojus. „Pavyzdžiui, negydant plyšusio menisko, mechaniškai traumuojamos kelio kremzlės. Dėl to ilgainiui pradeda dilti ir pats sąnarys. Dažnai jaučiant anksčiau minėtus simptomus ir ilgai nesikreipiant į medikus, kelio sąnarį gali tekti netgi protezuoti“, – sakė Kretingos medicinos centro „Northway“ ortopedas traumatologas Vytautas Mažutavičius. Ortopedas traumatologas Žydrūnas Vitkauskas akcentavo, kad didžioji dalis operacijų atliekamos būtent dėl menisko patologijų. „Pažeista menisko dalis yra pašalinama arba susiuvama. Susiuvant meniską yra atstatoma natūrali žmogaus anatomija. Tačiau susiuvimas įmanomas ne visais atvejais. Mūsų klinikoje atliekamos abiejų rūšių operacijos“, – teigė gydytojas. Kitos pagrindinės kelių problemos yra priekinio kelio sąnario kryžminių ir šoninių raiščių bei kremzlės pažeidimai. Atlikus kryžminio raiščio operaciją, turi praeiti nemažai laiko, kol raištis prisitaikys prie sąnario. „Todėl didelės įtakos gijimui turi ne tik mūsų, profesionalių ortopedų traumatologų, kelio sąnario atstatymas operacijos būdu, bet ir tinkama reabilitacija. Po operacijos itin svarbus paciento, gydytojo ir reabilitologo bendradarbiavimas“, – akcentavo ortopedas traumatologas Mindaugas Bakša. Gydytojo Ž. Vitkausko teigimu, labai svarbu, kad pacientas vykdytų gydytojo nurodymus, tausotų save ir per anksti nepradėtų užsiimti fizine veikla.
Grožis priklauso nuo to, kas į jį žiūri
„Gyvename tokioje visuomenėje, kur vartotojiškumas užgožia esmę. Vienam sena kėdė, ant kurios sėdėdavo jo močiutė, yra vertybė, o kitam – šiukšlė. Čia kaip pažiūrėsi, – yra gera Šekspyro frazė, kad grožis priklauso nuo to, kas į jį žiūri. Tas pats požiūris galioja ir į neįgalų žmogų: galbūt jis nepadarys to, ką gali sveikas žmogus, tačiau neįgalusis būna apdovanotas kitaip“, – samprotavo Klaipėdoje įsikūręs 47-erių kraštietis Saulius Karosas, Miesto bažnyčios pastorius. Jo daugiavaikėje šeimoje jaunėlė duktė Iva gimė su Dauno sindromu, o pernai šeima apsisprendė dar įsivaikinti Dauno sindromą turintį mažylį Motiejų. Vaikus vadina saulytėmis Kretingoje gimusio ir iki 18 metų čia augusio S. Karoso ir jo 45-erių žmonos Sannos, pagal tautybę – švedės, šeimoje auga 4 biologiniai jų vaikai: 18-metis Erikas Vilius, 16-metė Eunike, 11-kos Miranda ir 4-metė Iva, – tėvai jai išrinko vardą, kuris reiškia Dievo malonės dovana. „Kai gimė Iva, dvi dienas abu su žmona buvome ištikti šoko, bet po to nurimome. Mūsų akys yra išgydančios, nes Dievas leidžia suvokti, kas yra gera ir tikra. Įsitikinome, kad vaikai su Dauno sindromu dažnai moka ypatingai mylėti, juos vadiname saulytėmis. Sykį JAV per vieną labdaros vakarą sėdėjome kartu su moterimi, taip pat auginančia dukrą su Dauno sindromu, ji sako: argi tai nėra nuostabiausi žmonės pasaulyje? Kaskart, kai grįžtu iš darbo, ji pribėga, apsikabina, kaip praėjo tavo diena, teiraujasi, visą dėmesį sutelkdama į mylimą žmogų, o ne į save“, – kalbėjo S. Karosas. Jis pratęsė mintį: „Juk žmonės, gimę kitokie, nėra kalti: Dauno sindromas – lyg genetinė loterija, pasitaikanti kas 700-ajam kūdikiui.“ S. Karoso žmona Sanna, anksčiau dirbusi dėstytoja Klaipėdos LCC universitete, po Ivos gimimo tapo Europos Sąjungos Dauno sindromo asociacijos ambasadore Lietuvoje: ji važinėja po mokyklas, švietimo bendruomenes ir pasakoja apie jų vaikus, dalijasi patirtimi ir šviečia visuomenę.
Liko nepanaudoję dovanų kuponų
Į redakciją skambinusi skaitytoja Vida, dirbanti Kretingos socialinių paslaugų centre slaugytoja, pasiguodė, kad ji ir dar ne viena jos kolegė liko nepanaudojusios pernykštės Vyriausybės dovanos medikams – 200 Eur vertės kupono. Ji norėtų žinoti, ar dar galima kuponą panaudoti, sakė girdėjusi, kad kitose savivaldybėse kompensuoja maisto produktais. „Nespėjome panaudoti dovanos, nes karantinas ėjo po karantino. Skambinau į Savivaldybę, pasakė – pasilaikykit, gal pratęs jų galiojimą. Girdėjome, kad kitur dalija maisto produktus, gal galėtų ir Kretingoje“, – teiravosi skaitytoja. Kretingos socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Skruibienė sakė, kad niekas iš darbuotojų į ją nesikreipė, todėl ji ir nesiaiškino, nei kiek jų įstaigoje yra asmenų, nepanaudojusių kuponų, nei kur dabar galima būtų juos realizuoti. „Kuponus gavo tik tos darbuotojos – slaugytojos ir jų padėjėjos, kurios ėjo į šeimas. Tai – valstybės dovana. Savivaldybė išdalijo kuponus pagal mūsų pateiktus sąrašus, o kaip juos panaudoti, žmonės turėjo domėtis patys“, – sakė D. Skruibienė. Kretingos rajono savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė sakė žinanti šią situaciją: „Skambino, sakiau – pasilaikykit tą dovaną, gal Vyriausybė pratęs šios programos galiojimą. Matote, šiame reikale Savivaldybė figūravo kaip tarpininkė: reikėjo pristatyti medikus, sutikslinti jų pavardes, ir, gavę kuponus, tiems asmenims juos išdalijome. Žmonės patys internete turėjo domėtis, kas ir kokias paslaugas teikia už tuos 200 Eur vertės dovanų kuponus.“ Z. Abelkienė taip pat sakė girdėjusi, kad Vilniaus savivaldybėje už kuponus dalijo maisto produktus, tačiau medikai nebuvę labai patenkinti pasiūlos krepšeliu. „Maisto tiekėjai turi būti užsiregistravę valstybės programoje. Savivaldybės administracija joje nedalyvauja“, – teigė Savivaldybės gydytoja.
„P. n.“ informacija
Darbo namuose iššūkiai – kaip galime sau padėti
Kretingos rajono švietimo centro psichologė Vika Gridiajeva, remdamasi savo darbo patirtimi, pastebėjo, kad, palyginti su pirmuoju karantinu, žmonių psichologinė būsena smarkai pasikeitusi. „Žmonės nuo baimės perėjo į nerimą. Vis dažniau išgirstu, kad epidemija nebekelia baimės – žmonės dabar jaučia nerimą, orientuotą į ateitį“, – kalbėjo ji, akcentuodama, kad, susitaikę su epidemija, dar turime išmokti priimti šiandieną – tokią, kokia ji yra. Psichologė neslėpė – mūsų kasdienybė labai pasikeitė. Daugumai mūsų teko persiorientuoti į nuotolinį darbą arba mokymąsi, prisitaikyti prie tam tikrų iššūkių. – Ką daryti, kad rutina namuose būtų patrauklesnė? Kuo skiriasi darbas namuose ir ofise? – „Pajūrio naujienos“ paklausė V. Gridiajevos. – Pirmiausia – pagalvoti apie savo požiūrį, kaip jūs matote situaciją. Vieni žiūri į tai, kaip į katorgą, gyvena laukimu, kada tai baigsis. Tokiems žmonėms siūlyčiau paieškoti gerųjų šios situacijos pusių. Pasaulyje yra daug žmonių, kurie sąmoningai net iki kovido rinkosi tokį gyvenimo būdą – darbą iš namų. – Kodėl vis dėlto nuotolinis darbas vieniems yra puikus dalykas, kitus gi nervina, erzina, žmogus nerimauja, patiria tam tikrą įtampą? – Išgyvename laiką, kada galime geriau save pažinti. Labai svarbu atpažinti, kokius būdus nerimui įveikti mes kiekvienas esame linkę naudoti. Mokslininkai įveikas skirsto į dvi grupes: orientuotas į emocijas ir į problemų sprendimą. Stebėkime savo elgesį, kai apima nerimas, susierzinate. Jei esate linkę savo emocijas iškrauti ant kitų arba savo liūdesį ir rūpesčius užgeriate vynu, o gal savo neviltį paskandinate cigarečių dūmų rūke – tai jūs naudojate į emocijas nukreiptas įveikas, o tai dažnai nepadeda išspręsti problemos. Šiuo laikotarpiu turime galimybę tapti sąmoningesni ir sudėtingoje situacijoje savęs paklausti: ko dabar aš labiau noriu – išspręsti problemą ar apie ją padejuoti. O štai tyrimai rodo, kad šiuo laikotarpiu labiau esame linkę būtent į įveikas, kurios orientuotos į emocijas. Alkoholio pirkimas išaugęs net 30 procentų. Liūdniausia turbūt tai, kad iki karantino mes galėjome stebėti tarp jaunimo vis mažėjantį alkoholio vartojimą, o štai šiuo laikotarpiu asmenys iki 30 metų yra sparčiausiai auganti alkoholio vartojimo auditorija. – Kaip reikėtų darbą namuose atskirti nuo įprasto gyvenimo, buities, kaip įkvėpti save dirbti, kai šalia – šaldytuvas, lova, televizorius... Kaip viso to nesumaišyti ir surasti savyje motyvacijos nepasiduoti išorinėms darbui trukdančioms pagundoms? Kaip atskirti darbo ir poilsio zonas? – Problema, su kuria, akivaizdu, susiduria ne tik dirbantieji iš namų, bet ir mokiniai – motyvacijos stygius. Atrodo, kad nekyla rankos, nebesimato prasmės. Šiuo atveju siūlyčiau tapti asmeniniais savęs motyvavimo treneriais. Aukštos motyvacijos paslaptis – optimalus darbo ar užduočių krūvis. Jei darbo yra susikaupę per daug, mūsų smegenys mus bando įtikinti, kad tai per sunku, kad neverta net pradėti, susiduriame su didesniu pasipriešinimu pradėti veikti. Tačiau jei darbo per mažai – vėlgi kažkas mus viduje bando įtikinti, kad tai galėsime padaryti vėliau, nes juk čia nereikės daug pastangų. Taigi būkime patys savo treneriai, raskime optimaliausią sprendimą. Motyvacijos mes prekybos centre nenusipirksime, ją galime užsiauginti. Pavyzdžiui, pradėkite rytą ne nuo „Facebook‘o vadinamojo skrolinimo, o nuo vienos užduoties iš savo sąrašo atlikimo. Tarkim, jūsų darbų sąraše yra išplauti kambarius, prisijungti prie darbo susirinkimo ir padaryti namiškiams pusryčius. Jei jūs pradėsite tokį rytą nuo kavos puodelio lovoje – didelė tikimybė, kad grindų plovimas gali nusikelti į kitą dieną. Tačiau jei jūs prisiversite išlipti iš lovos, išplauti grindis, o tada save apdovanosite kavos puodeliu – jūs jausitės labiau motyvuota kitiems sąrašo darbams.
Pats gyvena sveikai ir tuo uždegė šeimą
Iš Salantų kilęs, Vilniuje gyvenantis kraštietis Juozas Dapšauskas, žinomas kaip Sveikatingumo metų iniciatorius ir judėjimo „Už blaivią“ iniciatyvinės grupės koordinatorius, nuo jaunumės propaguoja sveiką gyvenimo būdą ir tuo sudomino savo šeimą – žmoną Ievą ir tris vaikus 8-metį Danielių, 5-metę Liepą ir 3-jų Motiejų. Abu mažesnieji vaikai lanko Gamtos darželį, kur didžiumą laiko praleidžia lauke. Juozas per žiemą maudosi eketėje, tuo jau užsidegė ir vyresnėlis sūnus Danielius. Entuziazmą parodė sūnus Tradicinių „Ruonių maudynių“ Palangoje dalyvis J. Dapšauskas sakė esąs kone tris dešimtmečius. Tačiau šiemet, dėl pandemijos suvaržymų nežinant, ar šios maudynės beįvyks, šalies sveikuolių bendruomenė metė 30 dienų iššūkį – tą pačią valandą panirti į ledinį vandenį savo miestų ar rajonų vandens telkiniuose. „Kadangi negalime visi vienu metu panirti į Baltiją, stengiamės išlaikyti ruonių tradiciją. Įdomiausia yra tai, kad ne aš pats, o mano sūnus Danielius buvo šių metinių maudynių iniciatorius: šnekino, tėti, dalyvaukim. Žiūriu, pradėjo pats lįsti po šaltu dušu, iš anksto ruoštis. Nuvykome prie Žaliųjų ežerų, apšilome, stebiu jį: gal persigalvos, pamaniau, bet šis tik nėrė „niurką“, nė nežiūrėdamas. Išlindo pilnas džiaugsmo, šaukė, kad patiko ir dar važiuosim. Jau ir draugą Joną tuo užkrėtė“, – nuotaikingai apie sūnaus „įšventinimą“ į ruonius pasakojo salantiškis. Pats J. Dapšauskas žiemą maudosi nuo 1994-ųjų. „Yra buvę, kai naktį oro temperatūra nukrito iki 30 laipsnių šalčio, o rytą per maudynes šaltis siekė 27 laipsnius. Bet lendi į eketę, nes vandens temperatūra, skirtingai nuo oro, būna pliusinė. Jutiminė temperatūra žemiausia tada, kai, išnirus iš vandens, pučia stiprus vėjas“, – pasakojo sveikuolis. Paneigė mitą dėl atšalimo Maudynės lediniame vandenyje, Juozo žodžiais, tai kūno ir dvasios grūdinimas: po savotiško trumpalaikio šoko pagyvėja kraujotaka, suintensyvėja kvėpavimas. Tai – ir nedidelė pergalė prieš savo baimes, ne išėjimas iš komforto zonos, o šios zonos praplėtimas. Tačiau, jo žodžiais, dabar – ne tas efektas: žiemą vanduo beveik nebeužšąla, nebereikia nė ekečių kirsti. „Tarp žmonių gajūs mitai: neva, sušalsi kūno organus, ypač kenkia vyrų sveikatai. Betgi žvejyboje šąlantis žmogus gali dar labiau pakenkti prostatai. Manau, kad labiausiai kenkia kiekvienas saiko nebuvimas – persivalgymas, persimiegojimas, taip pat – ir persimaudymas. Ruonių maudynės tėra trumpalaikis panirimas po vandeniu: signalas išsyk nueina į centrinę nervų sistemą, o vidaus organų kūno atšalimas nė nepasiekia. Organizmas gauna staigų išorinį impulsą – o, kas čia? – ir visą šilumą, energiją išsyk nukreipia į vidinius organus. Saikingai panyrant į ledinį vandenį sau tikrai nepakenksi, atvirkščiai – grūdinsi organizmą ir gerinsi psichologinę sveikatą“, – įsitikinęs kraštietis sveikuolis.
Geros valios žmonės dovanojo galimybę girdėti
Vakar „Pajūrio naujienas“ pasiekė gera žinia iš Kūlupėnų: šiame kaime gyvenantis laikraštyje išspausdinto straipsnio „Svajonė, kad vaikas girdėtų“ herojus, vienas televizijos projekto „Išsipildymo akcija“ dalyvių 14-metis Gvidas Mikalauskis savo namuose jau gyja po penktadienį Kauno klinikose sėkmingai atliktos sudėtingos operacijos. Operacija – vienintelė ir pirmoji Lietuvoje „Džiaugsmas netelpa mūsų širdyse, nors rezultatų, kurių tikimės, dar reikės kantriai palaukti. Kol kas Gvidas jaučiasi tarsi užsidėjęs 10 kilogramų ant galvos, naktimis prastai išsimiega – į kurią pusę atsigulęs bepasisuktų, maudžia, pulsuoja, tenka gerti antibiotikus ir vaistus nuo skausmo“, – situaciją perteikė vaikino mama Kristina Mizaraitė. Tačiau, anot jos, visa tai – niekis žinant, kad abipusė BAHA implantacija jos sūnui ateityje leis girdėti kaip visiems sveikiems žmonėms. Operacija, kai vaikui įdėti du implantai, yra pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje. K. Mizaraitė teigė nerandanti žodžių padėkoti ne tik gyventojams, aukojusiems „Išsipildymo akcijos“ metu, bet ir geradariams, pinigų pervedusiems į „Pajūrio naujienose“ paskelbtą jos asmeninę sąskaitą. Per „Išsipildymo akciją“ suaukotos lėšos padengė operacijos ir su ja susijusias išlaidas, o geros valios žmonių, pervedusių į asmeninę banko sąskaitą, kiekvienas euras taip pat buvo ir yra naudojamas prasmingai – sūnaus tolesniam gydymui, vizitams į ligoninę, kurių dar bus ne vienas ir ne du“, – atviravo pašnekovė. „Aš ir vyrui sakiau: jei ne visuomenės susitelkimas mums bėdoje padėti, dėl savo vaiko būtume vis tiek kažką darę, stengęsi, ieškoję įmanomų išeičių ir galbūt būtume paskendę skolose. O dabar nuo mūsų pečių nuslinko išties didelis finansinis rūpestis. Šiandien žmonės padėjo Gvidui, kas žino, galbūt užaugęs jis taip pat kam nors padės?“ – svarstė kūlupėniškė.
Miego higiena – kas tai?
Miegas – vienas svarbiausių dalykų, padedančių atsistatyti ir atgauti jėgas po dienos darbų. Miego metu mūsų kūnas atsigauna, pailsi. Būtent dėl to sveikas miegas gali padėti pagerinti ne tik kasdienę mūsų savijautą, bet ir darbo rezultatus. Siekiant kokybiško miego, jo higiena yra vienas iš pagrindinių aspektų, kuris padeda išsimiegoti tinkamai. Todėl aptarkime, kas yra miego higiena, kodėl ji iš tiesų svarbi, kokie faktai tai paremia ir kaip ją palaikyti. Kodėl miego higiena iš tiesų svarbi ir kaip atpažinti, kad ją reikia gerinti? Moksliškai įrodyta, kad miego higiena yra labai svarbi ne tik fizinei, bet ir emocinei mūsų sveikatai. Tinkama ji gali ypač pagerinti mūsų produktyvumą, nuotaiką ir gyvenimo kokybę. Mokslininkai taip pat nustatė, kad gerų įpročių formavimas yra itin naudingas žmonėms ir išsivysčius juos tinkamus, jų nebejaučiame ir priimame kaip įprastus. Būtent todėl labai svarbu kuo greičiau pritaikyti sveikus miego įpročius, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę. Yra išskiriami keli pagrindiniai ženklai, reiškiantys, kad miego higiena yra tobulintina: • sunku užmigti; • kenčiama nuo trukdžių naktimis, dažnai prabundama, • jaučiamas mieguistumas dienos metu, • nėra motyvacijos dirbti, mokytis, arba ji itin žema; Taip pat, dar vienas ypač svarbus simptomas, rodantis prastą miego higieną, yra nepastovus miego režimas. Pastebėjus šiuos simptomus, galima pradėti tobulinti savo miego higieną ir žengti geresnio rytojaus link.
Pasiskiepydami saugome savo ir aplinkinių sveikatą
Koronaviruso pandemija yra didžiulio masto pasaulinė krizė, paliekanti skaudžius padarinius ir turinti milžinišką neigiamą poveikį ne tik žmogaus sveikatai, bet ir socialiniam bei ekonominiam gyvenimui. Norint greičiau grįžti į įprastą rutiną ir apkabinti seniai matytą artimą žmogų, yra būtinas visuotinis imunitetas, o jį įmanoma suformuoti tik skiepijantis. Apie koronaviruso vakcinacijos svarbą, ištirtą skiepų efektyvumą ir dezinformaciją kalba Santaros klinikų direktorius medicinai, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas. Taip pat aktoriaus Mariaus Jampolskio žmona Renata Jampolskė dalijasi savo šeimos skiepijimosi patirtimi ir pasakoja, kodėl planuoja skiepytis ir nuo koronaviruso. Saugumas ir efektyvumas Pasaulis jau neteko daugiau nei 2 milijonų žmonių, o koronaviruso atvejų užregistruota jau per 96 milijonus. Kad ir kiek pastangų ir jėgų būtų įdėta į kovą su šiuo virusu, jis negailestingai pasiglemžia gyvybes ir gali sukelti sunkių ligų su dar nežinomomis ilgalaikėmis pasekmėmis bet kokio amžiaus žmonėms. Norint apsaugoti visuomenės sveikatą, patvirtintos saugios ir veiksmingos vakcinos, sukeliančios imuninį organizmo atsaką į koronavirusą. Visų pirma svarbiausia jomis pasiskiepyti ne tik sveikatos priežiūros specialistams, bet ir pagyvenusiems bei lėtinių ligų turintiems žmonėms, kad apsisaugotų pati pažeidžiamiausia grupė. Kaip teigia V. Pečeliūnas, kai kalba eina apie bet kokius vaistus, o tarp jų – ir vakcinas, visuomet yra įrodymais pagrįsta informacija apie jų saugumą ir efektyvumą. Jeigu vaisto efektyvumas viršija vaisto galimą sukelti žalą – šalutinius poveikius, atitinkamos institucijos priima sprendimą dėl šio vaisto vartojimo ir jį užregistruoja. Europoje tokia institucija yra Europos vaistų agentūra, atitinkamai visose Europos šalyse veikia Vaistų kontrolės agentūros, o Lietuvoje – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
|
|
