|
|
|
SveikataBirželis jau kvepia žolelėmis
Sakoma, kad žoleles geriausiai rinkti iki Joninių, mat birželio pabaigoje jos būna sukaupusios daugiausiai naudingųjų medžiagų. Kretingiškė Katerina Labanauskienė dar patikslino – tas laikas skirtingose vietovėse gali būti skirtingas, nes skiriasi klimato sąlygos. Tad mes paidairykime: o kas gi užauga pas mus? PAPRASTASIS BAZILIKAS. Šį kulinarijoje plačiai naudojamą kvapųjį prieskoninį augalą savo soduose puoselėja daugelis sodininkų. Pasak Katerinos, baziliko preparatai turi antiseptinių, priešuždegiminių savybių, gerina virškinamojo trakto veiklą. Bazilikas gali būti naudojamas ir namų kosmetikoje – tinka probleminei odai prižiūrėti. RUGIAGĖLĖ. Ją žolelių žinovė pavadino gražuole piktžole, matoma javų laukuose, pievose, prie kelių ir takų. Mėlynus žiedus kaip vaistinę žaliavą patarė skinti iškart, kai prasiskleidžia žiedynas, džiovinti 40–50 laipsnių temperatūroje džiovykloje arba gerai vėdinamoje patalpoje. Rugiagėlių nuoviro kompresas gali būti naudojamas esant akių vokų uždegimui: pusę šaukšto džiovintų žiedų užpilame 120 ml verdančio vandens, paliekame 20 minučių, kad pritrauktų. Nukošiame ir ant vokų dedame nuovire išmirkytus vatos diskelius, palaikome 15–20 minučių. O žiedų arbata stiprina imuninę sistemą, padeda sutrikus virškinimui. Šaukštelį džiovintų rugiagėlių (arba 5 šviežius žiedus) reikia užpilti 240 ml verdančio vandens ir palaukti apie 20 minučių, kad pritrauktų. Nukošti ir gerti pusvalandį prieš valgį, bet ne ilgiau kaip dvi savaites.
Gydytojų kaita, paslaugos „į sandėlį“ – didžiausi ligoninės iššūkiai
Šią savaitę Kretingos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaujamas Jolantos Girdvainės, surengė išvažiuojamąjį komiteto posėdį Kretingos ligoninėje. Įpusėjo Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko kadencija. Komiteto politikams ligoninės vadovas priminė savo 5 metų ligoninės strategiją, išvardijo jau įgyvendintus jos uždavinius. Per 2022–2023 metus ligoninėje buvo diegiamos naujos medicininės technologijos, įsigyta modernios įrangos, kompiuterinis tomografas, padaryta daug darbų tvarkant aplinką, ją pritaikant gydymo paslaugoms teikti. Už pastebimai išgražėjusią ligoninę – tiek jos vidų, tiek išorę, aplinką, R. Sakalauskui komiteto nariai nešykštėjo pagyrų. „Aplinka irgi gydo, stiprina pasitikėjimą gydymo įstaiga“, – sakė R. Sakalauskas, užsiminęs apie tolesnius aplinkos tvarkymo darbus. Netrukus turėtų nuardyti sandėlio griuveną ligoninės vidiniame kieme ir čia įrengti aikštelę pacientų automobiliams, kurioje vietas jie galėtų rezervuoti prieš atvykdami į ligoninę operacijai, kitoms gydymo paslaugoms. Tvarkys pastatą, kurio dalis – garažai, priklauso ir Greitajai medicinos pagalbai, ir Pirminiam sveikatos priežiūros centrui. R. Sakalauskas politikams priminė sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio kabinete matytą valstybės gydymo įstaigų reformos žemėlapį, pagal kurį Kretingos ligoninės likti neturėjo, ir pasidžiaugė, kad pavyko įveikti reformos labirintus, išsaugoti ligoninę. Nuo šių metų sausio ligoninėje įdiegta visiems suprantama, suderinta su esveikata, užtikrinanti greitą duomenų į esveikatą įvedimą programa. Ligoninėje nuolatos vyksta darbuotojų mokymai, kaip pašmaikštavo R. Sakalauskas: „Aptarnavimas ligoninėje negali būti prastesnis nei prekybos centre. Pacientui ašarą nušluostyti irgi reikia mokėti.“
Susikurk savo monstrą, ir aš papasakosiu apie tave
Pedagogė Justina Žemgulienė, Vydmantų gimnazijos technologijų mokytoja, save pristato kaip kūrėją, kuriai rūpi vaikų emocijos. Justina kartu su vyru yra surengusi ne vieną vaikų emocinio ugdymo stovyklą tiek Kretingos krašto, tiek Klaipėdos vaikams. Temos, kaip suprasti save, kaip atpažinti savo emocijas, kaip neprisiimti svetimų emocijų, pedagogei, dirbančiai su vaikais, labai aktualios. „Esu žmona, dviejų nuostabių vaikų mama ir kūrėja“, – šypsojosi Justina, pristatydama naujausią savo kūrinį – Boomogi emocijų monstrą, kuris per įvairius simbolius padeda geriau pažinti save ir ugdytis emocinį intelektą. „Kadangi vaikams reikia pagalbininko jų emocijoms nuraminti, dauguma vaikų turi kažkokį tikrą ar įsivaizduojamą draugą. Dažniausiai tai būna koks meškiukas, tigriukas ar panašiai. Ilgai ieškojau vaikui priimtinų būdų, kaip jam išlieti pyktį, susikaupusį negatyvą, destrukciją ar liūdesį, kad nesužalotų savęs ar kito, kad nelaužytų daiktų, nepyktų ant aplinkos ar šalia esančio žmogaus,“ – pasakojo Justina, pridurdama, kad labai dažnai pyktis išliejamas kažką niokojant, laužant, todėl jai ir kilo mintis: tai, kas pykstant sulaužoma, pykčiui atslūgus, vėl gali būti surenkama, nepatiriant nuostolių. Tad emocijų monstras sukurtas taip, kad jį išbarsčius vėl galima susirinkti taip, kaip norisi. „Kai aš pykstu, kai visos emocijos ima viršų – aš tą žaislą išdraskau, išmėtau, bet paskui vėl jį susirenku iš naujo. Šio monstro idėja sustiprėjo stovyklose, kuriose dominavo mintis kiekvienam vaikui turėti savo paguodos objektą, bet vyresniame amžiuje, tarkime 10–13 metų paaugliui jau nelabai norisi turėti kažkokį žaislinį meškiuką ar šuniuką – taip ėmė vystytis emocinio monstro idėja“, – kalbėjo pašnekovė.
Rododendrai spalvomis užburia praeivius
Staiga užplūdusi vasaros karščių banga gerokai anksčiau, negu įprasta, išskleidė augmenijos žiedus, ryškiai nuspalvindama ne tik mūsų kiemus, bet ir rajono įstaigų teritorijas, – ypatingu grožiu išsiskiria rododendrų gėlynas prie Kretingos pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC), o neseniai baltų žiedynų kvapu bites viliojo senasis Kretingos ligoninės obelų sodas. Rūpinasi įstaigos darbuotojos Rododendrų krūmai, siekiantys 1–1,5 m, traukia praeivių ir prošal pravažiuojančiųjų akį ryškiomis spalvomis – geltona, purpurine, ryškiai violetine, balta, alyvine, avietine – sudarydamos kompoziciją, derančią tarpusavyje ir pagal koloritą, ir pagal krūmų aukštį. Žmonės sustoja, fotografuojasi prie šio masyvaus rododendrų gėlyno. Kretingos PSPC vadovas Arnas Juškys taip pat neslėpė, pro savo kabineto langą matąs, kaip žmonės džiaugiasi krūmais, darosi „selfius“, tik apgailestavo, kad šis grožis, kaip ir visa gamtoje, tėra trumpalaikis. Jis nepriskyrė sau šio gėlyno atsiradimo nuopelno, tai, sakė, esąs ankstesnio įstaigos vadovo Vidmanto Jurgaičio sumanymas: „Mano žiniomis, V. Jurgaitis buvo pakvietęs profesionalų apželdintoją, kad prie įstaigos suformuotų alpinariumą. Šis jam ir pataręs nemažą plotą užsodinti rododendrais, patarė, kokius parinkti krūmus ir kaip suformuoti jų kompoziciją.“
Palangos gyventojams – emocinių konsultantų paslaugos
Palangos miesto savivaldybė kartu su Palangos miesto socialinių paslaugų centru nuo 2022 metų įgyvendina projektą „Gerovės konsultantų modelio įdiegimas Palangos miesto savivaldybėje“. Numatytas projekto veiklų tęstinumo užtikrinimas – 5 metai po projekto pabaigos, t. y. iki 2029 m. gegužės mėn. Nuo projekto pradžios emocinių konsultantų paslaugos jau suteiktos 156-iems Palangos miesto gyventojams. Projekto vykdytoja Palangos miesto savivaldybė ir partneris Palangos miesto socialinių paslaugų centras balandžio mėnesį suorganizavo du renginius, skirtus pristatyti įgyvendintas projekto veiklas. Balandžio 20 d. įvyko netradicinis projekto baigiamasis renginys „Per fizinį aktyvumą į emocinę sveikatą“, kuris sukvietė daugiau kaip 50 palangiškių bei jų keturkojus augintinius į 7 km žygį Palangos miesto pušynais. Žygio tikslas – pristatyti jau dvejus metus vykstantį emocinės gerovės konsultantų projektą Palangos miesto savivaldybėje. Taip pat buvo pristatytas projekto tikslas, emocinės gerovės konsultantų paslaugų nauda, išdalinti informaciniai lankstinukai su emocinės gerovės konsultantų teikiamomis paslaugomis. Žygeivius renginio organizatoriai vaišino arbata, kareiviška koše, o susirinkusiuosius lydėjo geros emocijos ir puikus bendruomenės nusiteikimas.
Kaip įveikti odos stresą ir mėgautis šilkine oda pavasarį
Pleiskanomis ir žvyneliais padengta, perštinti oda sergantiems žvyneline (psoriaze) kelia nuolatinį diskomfortą. Ankstyvą pavasarį nusilpus organizmui dėl vitaminų, mineralų, saulės, fizinio aktyvumo trūkumo, esant permainingiems orams, infekcinėms ligoms nualinus organizmą, patiriant stresą, neretai šią ligą nešiojančiajam psoriazės simptomai paūmėja. Užklumpa nusilpus imunitetui Kaip sumažinti psoriazės simptomus ir kontroliuoti ligą, paaiškino „Atostogų parke“ įsikūrusio medicinos centro „Natura Termo SPA“ vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis. „Psoriazė yra sisteminė liga, kurios simptomai pasireiškia nusilpus bendrai organizmo imuninei sistemai. Ligai suvaldyti dažnai naudojami tepalai, tarp jų ir hormoniniai, ypač naudojami ilgą laiką, nėra išeitis. Tinkama mityba, organizmo grūdinimas, jo prisotinimas vitaminais ir mineralais, šviesos terapija – ligai sukontroliuoti būtina pasitelkti visą kompleksą organizmo stiprinimo priemonių. Tik tuomet teigiamas rezultatas pasiekiamas lengviau,“ – įsitikinęs gydytojas N. Kemeklis.
„Bolt“ paspirtukai – nuo šiol ir Kretingoje
Judumo platforma „Bolt“ tęsia plėtrą Vakarų Lietuvoje – nuo šiol elektriniais paspirtukais galės dalytis Kretingos gyventojai ir miesto svečiai. Kretinga – jau keturioliktasis miestas, kuriame veikia ši dalijimosi paslauga. Įmonės „Bolt“ ir rajono Savivaldybės įsitikinimu, elektriniai paspirtukai Kretingoje gali sumažinti automobilių skaičių ir taršos kiekį, palengvinti gyventojų kelionių planavimą. „Labai svarbu, kad gyventojams būtų pasiekiamos įvairios judumo galimybės, o ypač reikia tvarių sprendimų. Elektriniai paspirtukai – patogus būdas žmonėms judėti gatvėmis, mažinantis priklausomybę nuo automobilių ir skatinantis švaresnę miesto aplinką. Tikime, kad paspirtukų dalijimosi paslauga Kretingoje – žingsni spartesnio miesto transporto infrastruktūros modernizavimo link“, – sakė Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė. Kretingos rajone individualių automobilių skaičius pastaruoju metu auga. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, tūkstančiui Kretingos rajono gyventojų tenka 655 individualūs automobiliai, o tai – beveik 30 proc. daugiau negu šalies vidurkis. „Mūsų duomenys rodo, kad reikšminga dalis vartotojų, kurie kelionei pasirinko elektrinį paspirtuką, būtų rinkęsi kelionę automobiliu, jei paspirtukas būtų buvęs neprieinamas. Vadinasi, dažnai kelionė elektriniu paspirtuku žmogui yra patrauklesnė ir patogesnė negu automobiliu. Tikime, kad tai greitai pajaus ir kretingiškiai“, – sakė Benas Jurlovas, „Bolt“ dalijimosi paslaugų operacijų vadovas Lietuvoje.
Juoko joga – šypsnys gyvenimui
Juokas – tai viena žmogaus reakcijų į juokingą reiškinį arba kutenimą. Jis pasireiškia nevaldomu veido ir kūno raumenų judėjimu, specifiniu garsu, kvėpavimo ritmo pakitimu. Juoko joga – tai daktarės Madan Kataria sukurta jogos technika, padedanti nuraminti, nusiraminti ir atsipalaiduoti. Juoko joga susideda iš kvėpavimo pratimų, asanų, rankų plojimo ir garso ha-ha-hi-hi tarimo, kuris priartina prie tikrojo juoko. Tai treniruotė, kuri išlaisvina tikruosius žmogaus jausmus ir išjudina sąmonę iš mums įprastinių pasaulio ir savęs suvokimo ribų. Juokdamasis žmogus į savo gyvenimo kasdienybę įneša energijos, džiaugsmo ir laisvės, atsikrato baimių, įtampos, nerimo, varžymosi, liūdesio. Apie juoką ir juoko jogos praktikas paaiškino jogos instruktorė Jolanta Šapokienė, kuri juoko jogo užsiėmimus veda „Menų palėpėje“. – Juoko joga dar pakankamai naujas, Lietuvoje daugeliui negirdėtas dalykas. Ką gi veikėte iki tapote juoko jogos instruktore? – Juokas ir pozityvumas mano gyvenime visada buvo. Tai – variklis, kuris mane įkvėpdavo ir gelbėdavo bet kurioje situacijoje. Viskas, kur atsidurdavau – darbas, veikla ar verslas – man buvo tarsi žaidimas. Į vieną kompaniją atėjau draugei padėti, kaip sakoma „ant juoko“ – nepasirengusi kažką kalbėti ar pasakoti ir išsyk gavau kvietimą į mokymus. Visur ėjau lengvai, žaismingai, drąsiai, nieko nebijodama. Visą gyvenimą mane vedė azartas, džiaugsmas, apie pinigus niekada rimtai negalvojau, bet jie tiesiog tarsi patys į rankas įkrisdavo. Iš esmės visi darbai, verslai prasidėjo nuo pagalbos kažkam: vaikystėje daug padėdavau savo tėčiui, kuris anuomet buvo neblogas verslininkas, vėliau padėdavau draugėms ir padėdama žaismingai įsitraukdavau į veiklas, kurios tuo metu buvo ir pomėgis, ir darbas, ir gana neblogas uždarbis. Šalia visada buvo tik patys stipriausi, gabūs, protingi žmonės, kuriuos sugebėdavau įkvėpti, kad kartu nuverstume kalnus.
Ką bendro turi grybai ir krevetės
Pavasario drėgmėje prasprogus pumpurams netrunka išlįsti ir pirmieji valgomieji grybai. Akylų akių savininkai vaikštinėdami po pušynus ir kitas smėlingas vietas jau tikriausiai pastebėjo iš po spyglių besikalančius bobausius. Šie ir kiti įpusėjusį pavasarį skelbiantys grybai džiugina delikatesus mėgstančiųjų gomurį. Tačiau ne kiekvienas įgudęs grybų mėgėjas gali pasakyti, kuo valgyti grybus iš tiesų naudinga mūsų kūnui. Šimtame gramų grybų rasime vos 20–30 kilokalorijų, kurias sudarys keletas gramų angliavandenių, baltymų ir mažiau negu vienas gramas riebalų. Iš mitybinės pusės grybai panašūs į agurkus, kurių 95 proc. sudaro vanduo, o likusi dalis – angliavandeniai, kurie palaiko jo formą. Chitinas yra tam tikra medžiaga, kuri randama grybų ląstelių sienelėse ir kuri taip pat suformuoja specifinę grybo formą. Be chitino grybas būtų tiesiog šlapia bala. Chitino yra ne tik grybuose, jo taip pat yra ir vabzdžių, vėžiagyvių skeletuose. Chitinas grybui suteikia formą, vėžiagyviams – formuoja jų skeletą. Gali būti, kad esate girdėję apie maisto papildą – chitosaną, kuris yra gaunamas iš chitino, tiksliau – vėžiagyvių, tokių, kaip krevetės. Priežastis, kodėl sveika valgyti grybus, yra paprasta – chitinas, esantis juose, itin naudingas žarnyne gyvenantiems mikroorganizmams. Tam tikri grybai yra puikūs prebiotikai, kurie skatina naudingųjų žarnyno organizmų augimą. Chitinas taip pat stimuliuoja tam tikrų imuninių ląstelių veiklą, turi priešuždegiminių savybių, be to, virškinamajame trakte chitinas ar chitozanas gali jungtis su riebalais ir cholesteroliu, užkirsdamas kelią jų pasisavinimui ir skatindamas jų pasišalinimą iš organizmo. Chitinas dėl savo specifinių savybių skrandyje gali sudaryti į gelį panašią medžiagą, o tai gali padidinti sotumo jausmą ir sumažinti apetitą tiems, kurie siekia svorio kontrolės.
Naujos kartos aparatas – pacientų sveikatai ir gyvenimo kokybei gerinti
Tai naujas, efektyvus šlapimo nelaikymo gydymo metodas, naudojant funkcinę magnetinę stimuliaciją (FMS). Šis gydymo būdas gali būti naudojamas tiek moterims, tiek vyrams, esant visų tipų šlapimo nelaikymui, greitesnei reabilitacijai po operacijos ar gimdymo ir net esant kai kuriems seksualiniams sutrikimams ar lėtiniams skausmams dubens ar apatinėje nugaros dalyje. Prietaisą pristatė MEDA – viena didžiausių reabilitacinės medicinos įrangos tiekėjų Baltijos šalyse, nuo 2014 metų aprūpinanti gydymo bei sveikatinimo įstaigas moderniausia ir pažangiausia gydymui bei reabilitacijai skirta medicinine įranga. Naujos kartos „Tesla Care“ prietaisas buvo sukurtas dubens dugno ir šlapimo nelaikymo gydymui naudojant specialią FMS technologiją – funkcinę magnetinę stimuliaciją. Prietaiso sukuriamas impulsinis magnetinis laukas priverčia susitraukti dubens dugno raumenis, nereikia jokių elektrodų. Tai veiksminga alternatyva nusistovėjusiems elektrinės stimuliacijos metodams reabilitacijoje, nes turi daug pranašumų. Magnetiniai laukai yra mažiau skausmingi, leidžia giliai prasiskverbti į audinį ir nereikalauja sąlyčio su oda. FMS nestimuliuoja nervų odos paviršiuje ir nesukelia skausmo, todėl yra malonesnė už klasikinę elektrinę stimuliaciją.
|
|
