Pasak Irenos Baltiejienės, dailės terapijoje akcentuojamas trinaris santykis – dailės terapeutas, klientas ir kūrybos produktas, per kurį ir vyksta komunikacija.

Pastarąjį dešimtmetį, be įprastinio medikamentinio gydymo, vis dažniau girdime taikant ir įvairių rūšių meno terapiją – muzikos, šokių, dramos, biblioterapiją, o ypač – dailės terapiją. „Neretai žmogus pasako: „Oi, tapyba – ne man, aš piešti nemoku.“ Tačiau kūrybinis procesas įtraukia, leidžia žmogui gilintis ir valdyti savo jausmus. Savęs suvokimas ir išėjimas iš baimių, nerimo, skausmo, pykčio yra tarsi tunelis į savimonę ir vientisumą“, – kalbėjo Šv. Antano dienos centro dailės terapeutė Irena Baltiejienė, pagal projektus dirbanti ir Šv. Pranciškaus onkologijos centre Klaipėdoje.

„Li-ga“ transformuojama į „ga-li“

I. Baltiejienės žodžiais, dailės terapija yra skirta psichinei, tuo pačiu – ir fizinei, žmogaus sveikatai gerinti, šį procesą koordinuojant specialistui, turinčiam ne tik dailės, bet ir psichologinių, medicininių ir kitokių žinių, praktikų. 

Dalyvauti užsiėmimuose gali tiek sergantis, tiek sveikas žmogus, juolab kad žmonės sveiki yra tik sąlyginai. Ligų yra begalės ir įvairiausių – matomų ir vidinių. Todėl ir dailės terapijos taikymo laukas yra labai platus: krizių atvejai – skyrybos, darbo praradimas, emigracija, sveikatos netektis, mirštantys artimieji; trauminės patirtys – fizinis ir seksualinis smurtas, karo pasekmės, gamtos stichijos; konfliktų sprendimų, komandos telkimo atvejai, profesionalaus sporto problemos ir kt. Yra moksliškai nustatyta, kad bet koks kūrybinis procesas žmogų veikia gydančiai.

Mūsų visuomenė dar pakankamai užsisklendusi, kad žmonės atvertų savo vidinį pasaulį, tad paklausta, kaip sudominti žmogų dailės terapija, specialistė atsakė: pirmiausia reikia sukurti santykį. „Kaip Mažasis princas siekė prisijaukinti lapę – savąjį draugą, taip ir dailės terapeutas pirmiausia turi atrasti raktą į žmogaus širdį. Vaikai yra spontaniški, jie nori liesti, čiupinėti, o suaugusieji kitaip – jie turi savo taisykles. Onkologinių ligonių dažniausiai paprašau, kad suskiemenuotų žodį „li-ga“, o po to sukeistų skiemenis. Kokia lydi nuostaba, kai žmogus pamato priešingą žodį „ga-li“. Sakau, gal šiandieną kažko negalite, bet pasidžiaukime tuo, ką galite: po chemoterapijos, tarkim, gal negalite bėgti, bet galėjote čia ateiti, galite kalbėti, valdyti rankas, kas ne kiekvienam duota“, – kalbėjo I. Baltiejienė.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

„Dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo, greito, kaloringo maisto, metabolinis sindromas, arba medžiagų apykaitos sutrikimai, tampa XXI amžiaus epidemija. Jis nustatomas vis didesnei populiacijos daliai, vis jaunesnio amžiaus žmonėms, net vaikams. Medžiagų apykaita gali būti sutrikusi net viršsvorio neturintiems žmonėms“, – teigė „Atostogų parke“ įsikūrusio medicinos centro „Natura Termo SPA“ vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis. 

Metabolinis sindromas apima kelias medžiagų apykaitos pagrindines grupes.

Gliukozės apykaitos sutrikimas – padidėjęs gliukozės kiekis organizme gali pasireikšti net ir nesergantiems cukriniu diabetu. Dažnai organizme svyruojantis gliukozės kiekis sąlygoja ir kitus medžiagų apykaitos sutrikimus, susijusius su viršsvorio, kraujospūdžio didėjimu bei padidėjusia įvairių sveikatos sutrikimų rizika, kuriuos lemia sutrikusi periferinė kraujotaka.

„Jeigu turime staigius gliukozės lygio svyravimus, mums bus sunkiau tvarkytis su padidėjusiu svoriu, ilgainiui gali atsirasti ir tam tikrų komplikacijų ar išsivystyti diabetas“, – paaiškino gydytojas.

Cholesterolio apykaitos sutrikimas. Jį dažniausiai lemia įgimta medžiagų apykaitos būklė, amžius ir gyvenimo būdas, tačiau amžius, kai normos neatitinka rekomendacijų, vis jaunėja.

„Cholesterolio ir kiti širdies kraujagyslių ligų rizikos vertinimo tyrimai profilaktiškai, pagal programą, atliekami vyrams nuo 40 m., moterims – nuo 45 m. Žinoti savo cholesterolį reikia. Dar geriau būtų atlikti visą lipidogramą, t.y. cholesterolio frakcijas. Bendras, gerasis, blogasis cholesterolis bei trigliceridai – šie elementai iš lipidogramos turi didžiulę įtaką medžiagų apykaitai ir tam tikrų ligų vystymuisi, pirmiausia širdies ir kraujagyslių ligų“, – tvirtino N. Kemeklis. 

Cholesterolio apykaitos sutrikimai lemia kraujagyslių aterosklerozės vystymąsi, t. y. kraujagyslių užsikimšimo riziką.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Aušra PETREIKĖ Dietistė

Mūsų pasaulis sukasi aplink šventą saulę – dangaus kūną, kuris dovanoja šviesą, energiją ir šilumą visoms gyvoms būtybėms.

Saulės šviesa yra būtina augalų, gyvūnų ir žmonių gyvybingumui. Tačiau kai kurių specialistų akimis – skatinama vengti saulės spindulių. Grožio industrija reklamuoja priemones, apsaugančias nuo saulės, o kur dar akiniai ... nuo saulės. Farmacijos gigantai suformavo mūsų įsitikinimus, teigdami, kad saulės šviesa sukelia vėžį. Saulės engimo tendenciją, regis, galima priskirti šiuolaikiniam reiškiniui. Tačiau yra ir kita medalio pusė – pamirštame naudą, kurią gali suteikti saulė. Natūrali šviesa ypač svarbi dabar – kai dienos laikas vis trumpėja.

Be fizinio poveikio, saulės šviesa sinchronizuoja mūsų psichologinę ir emocinę būseną. Žmogaus kūnas priklauso nuo specifinių dienos ir sezoninių ritmų, reaguodamas į skirtingą kiekį / laiką šviesos. Saulėtas pavasaris ir vasara skatina eksternalizaciją, augimo, judėjimo ir derėjimo laikotarpį, o tamsusis ruduo ir žiema skatina internalizaciją, savistabos ir poilsio laiką. Persukinėjant laikrodį pavasarį ir rudenį, šis ritmas išbalansuojamas ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Gyvūnai turi savo vidinius laikrodžius – jei ūkininkas karvę atvyks melžti valanda anksčiau – karvės pieno gali ir neduoti iki joms įprasto laiko. Taip pat ir laukiniai gyvūnai – yra skelbiama, kad keliuose įvyksta daugiau susidūrimų su gyvūnais, nes jie būna prisitaikę prie mašinų važiavimo piko valandų, ir žino, kuomet galima eiti maitintis arčiau kelkraščių. Persukus laikrodį ritmas išsibalansuoja.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

„Su gydymo įstaiga atsisveikinu, bet su pacientais – dar ne“, – sakė gydytojas Nikolajus Talancevas.

„Dėmesingas. Visada paklaus, kaip laikaisi, kaip tavo šeima? Pastebės kiekvieną – iš akių pamatys, kuris blogai būsim išsimiegojęs, prislėgtas arba apsirgęs. Jam vienodai svarbūs ir kolegos, ir pacientai, kurių neskirstė į „čia mano, čia – tavo“, jei reikėjo, tai visus ir priėmė, ir gydė, ir padėjo“, – tokiais žodžiais su kolektyvu atsisveikinantį šeimos gydytoją Nikolajų Talancevą apibūdino Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji slaugos administratorė Renata Lukauskienė.

Ilgamečio gydytojo „Pajūrio naujienos“ paklausė, kokios mintys šiomis dienomis jį aplanko, į spintą padėjus baltą chalatą? „O kas sakė, kad padėjau?“ – linksmai nusiteikęs pašnekovas. Kurį laiką pailsės, pasitikrins pats savo sveikatą, įsivertins ir pagalvos, kam gali būti dar reikalingas.

– Turėtume suprasti, kad dirbsite toliau?

– Gal ne visu etatu, gal naktimis, savaitgaliais arba per šventes pabudėsiu. Kad ir kokioje Palangos sanatorijoje. Gydytojų dabar trūksta visur, o kvietimą jau turiu.

– Nikolajau, pagal tautybę esate čiuvašas. Kaip jūs atsidūrėte Lietuvoje, Kretingoje?

– Gimiau 1944-ųjų sausio 13-ąją netoli Čiuvašijos sostinės Čeboksarų esančiame Dubovkos kaime, buvau trečias vaikas iš šeimoje augusių šešių. Tėvai vertėsi ūkiškai – turėjo namą, augino avis, kiaules, laikė karvių. Savo kaime baigiau pradinę mokyklą, o vidurinę – Marposados miestelyje. Iš karto į aukštąją stoti kažkodėl buvo nedrąsu, todėl tėvas paragino pirmiausia įgyti profesiją, kad galėčiau užsidirbti duonai. Pagal skelbimą išvažiavau į daugiau kaip už 2 tūkstančių kilometrų nuo namų esančią Kazachiją ir ten, Karagandoje, įstojau į elektrikus. Pagal specialybę kiek padirbėjus, buvau pašauktas į armiją, tarnavau Turkmėnijoje. Po tarnybos čia ir pasilikau, Bairam Ali mieste gavau elektriko darbą hidrogeologinėje ekspedicijoje. Šis miestas – Bairam Ali – garsėjo sanatorija, į kurią inkstų ligų gydytis suvažiuodavo žmonės iš visos tuometinės Tarybų sąjungos. Kartą šokiuose ten sutikau Ziną Ireną – šviesiaplaukę lietuvaitę iš Raguviškių. Susidraugavom, vaikščiojom į pasimatymus. Ji nuolat kartodavo: „Ar žinai, kokia liga sergu ir kaip man gali baigtis?“ Netikėjau, kad baigsis liūdnai: susituokėme, bet kartu pagyvenome tik 2,5 metų. Paūmėjus ligai, žmona tai gydydavosi sanatorijoje, tai grįždavo į Lietuvą, tai vėl atgal, kol galiausiai nusprendė likti savo šalyje. 1969-aisiais pas ją persikėliau ir aš. Vadinasi, atvedė meilė.

• Rašyti komentarą (19)
• Plačiau ...

RPLC specialistės teigimu, Lietuvoje dažniausiai žmonės kreipiasi pagalbos dėl priklausomybės nuo alkoholio.

Šiuolaikinis pasaulis formuoja vis greitesnį gyvenimo tempą, todėl natūralu, kad žmonės tikisi greitų rezultatų visose gyvenimo situacijose. Socialinė darbuotoja Karolina Gykarienė akcentuoja, kad priklausomybė yra lėtinė liga, kuria serga tūkstančiai žmonių visame pasaulyje, ir būdo greitai išgyti nėra.

„Tai yra nuosekli paciento ir jį lydinčio specialisto kelionė jo naujo gyvenimo link, tačiau svarbiausia yra žengti pirmą žingsnį ir kreiptis pagalbos“,– teigia septintus metus Respublikiniame priklausomybės ligų centre dirbanti specialistė.

Alkoholis kelia daugiausia iššūkių

2023 metais į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (RPLC) dėl ambulatorinių paslaugų vartojant psichoaktyviąsias medžiagas kreipėsi daugiau nei 8700 žmonių, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu – daugiau nei 8300 žmonių.

„Praėjusiais metais stacionarinės paslaugos buvo suteiktos 4000 žmonių. Daugiau nei 90 proc. jų gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui.

Remdamiesi šiais duomenimis, galime daryti prielaidą, kad Lietuvoje dažniausiai žmonės ieško pagalbos dėl iššūkių, kylančių vartojant alkoholį“, – teigė socialinė darbuotoja K. Gykarienė.

Specialistės nuomone, alkoholis yra labiausiai visuomenei priimtina svaigioji medžiaga, kuri asocijuojasi su atsipalaidavimu, šventėmis ir geromis emocijomis.

„Alkoholio vartojimas lietuvių visuomenėje yra tapatinamas su vertybėmis. Tai labiausiai atsiskleidžia alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų reklamose, kur apeliuojama į bendrystę, vienybę, artumą, kultūrą“, – kalbėjo RPLC Šiaulių filiale dirbanti specialistė.

Esama įvairių draudimų, kurie turėjo įtakos alkoholio prieinamumo ir vartojimo mažinimui, tačiau radikalių pokyčių nepastebėta – daugiausia suskaičiuojama būtent priklausomybės nuo alkoholio atvejų.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Raudonoji musmirė, mokslo požiūriu, nėra joks vaistas.

Pastaruoju metu visuomenėje plinta musmirių panacėja: žmonės jas fermentuoja, džiovina, mala į miltelius, užpila spiritu ar degtine ir vartoja kaip vaistą, iš musmirių pagamintais tirpalais trina skaudamas vietas. Ar iš tiesų paprastoji raudonoji musmirė gydo, ar tai – pačių žmonių sukurtas mitas, „Pajūrio naujienos“ pasiteiravo specialistų – medikų, gamtininkų mikologų, taip pat – liaudies medicinos žinovų.

Socialiniai tinklai svarbiau už mokslą

Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė Jurga Motiejūnaitė vienareikšmiškai tvirtino, kad raudonoji musmirė gydomųjų savybių neturi, vien tik – narkotinių: „Dėl to musmirių miltelių ar tinktūros pavartoję žmonės jaučiasi gerai. Vienas efektų ir yra patiriama euforija. Manyčiau, kad dėl to visuomenėje ir kilo musmirių vartojimo panacėja: gydytojai be reikalo narkotinių preparatų neišrašo, o čia, patys tikrojo poveikio nežinodami, bet prisiskaitę visokių pseudoteorijų ir patarimų socialiniuose tinkluose, gaminasi ir be kontrolės vartoja kas tik nori. Organizmas prie šio narkotiko pripranta, žmogus jo pavartojęs pasijunta lengvai, ir jam atrodo, kad gydymasis musmirėmis padeda.“

Paklausta, kaip mano, kas galėtų sulaikyti žmones nuo neatsakingo elgesio su musmirėmis, nuo žalingų įpročių, J. Motiejūnaitė atsakė: „Būsiu tiesmuka – jeigu žmogus neturi smegenų, proto jam daugiau ir neįdėsi. Niekas – nei mokslas, nei medicina – nepadės, kai žmogus įtiki sąmokslo teorijomis. Jis labiau pasitiki visokiais tariamais žiniuoniais, kurie iš jų patiklumo pelnosi. Buvo atlikti moksliniai tyrimai Žemaitijoje, kiek raudonųjų musmirių tinktūra pagelbėjo, kokį poveikį padarė vėžiu sergantiems žmonėms, kurie ją vartojo. Deja, tyrimas nepasiteisino – visi mirė nuo onkologinės ligos.“

• Rašyti komentarą (7)
• Plačiau ...

Spaliui baigiantis Nacionaliniam kraujo centrui pakvietus kretingiškiai noriai aukojo kraujo. Dauguma donorų akcentavo, kad tai – savaime suprantama. Kretingoje gyvenanti Agnė, jau aštuntą sykį aukojusi kraują, sakė šią idėją puoselėjusi jau senokai, bet vis nedrįsdavusi, kol vieną sykį, kolegei paminėjus, kad toji važiuojanti priduoti kraujo, drąsiai pasakė taip ir nuo tada reguliariai atlieka donaciją. Agnei ši idėja svarbi, nes ji žino, kad tai gelbsti gyvybes. Į pokalbį įsitraukęs Rolandas sakėsi kraujo duodantis jau senokai, per metus 2–3 kartus, kiek kartų yra tai daręs, neskaičiavo, bet šis būtų 20-tas ar 22-as. „O kas padės, jei ne mes, donorai. Gal pačiam kada reikės, gal kažkam iš savų, giminių, artimųjų,“ – atviravo Rolandas.

„Gavome pranešimo žinutę, kad reikia, tai ir atbėgome“, – sakė trumpam iš darbo vietos ištrūkusios Edita, Alma ir Lina, kraujo aukojančios ne pirmą kartą. Per 20 kartų kraujo aukojęs Valentas sakėsi norintis padėti kitiems. Nors pačiam niekada nėra atliktas kraujo perpylimas – jis, sulaukęs pilnametystės, pradėjo eiti šios kilnios misijos keliu. Pryšmančiuose gyvenanti floristė Nida, atvykusi duoti kraujo, buvo apdovanota Lietuvos donorystės žymūno pažymėjimu, kuris yra įteikiamas donorui, ne mažiau kaip 20 kartų neatlygintinai davusiam kraujo ar 100 kartų plazmos. „Kraujo duodu, nes norisi kažkam išgelbėti gyvybę. Matau, kaip to kraujo visada trūksta. Šis kartas man bus 24-tas“, – sakė Nida, dėkojanti aukščiausiajam už stiprią sveikatą, nes taip turinti galimybę padėti kitiems.

Apie donorystės svarbą, paskatas prisidėti prie šio kilnaus tikslo ir mitus, kurie atbaido tai daryti, kalbėjome su Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos skyriaus vadove Renata Poviliūniene.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Pacientų mėgstamas Žemaitijos krašto ortopedas-traumatologas Giedrius Repšys pacientus pradėjo konsultuoti medicinos centre „Northway“ Kretingoje. Pacientai džiaugiasi ir atliktomis pirmosiomis operacijomis.

Pacientų kantrybė stebina

„Peties, kelio, pėdų, plaštakų problemos“, – pirmųjų pacientų nusiskundimus vardijo gydytojas G. Repšys. Gydytojas dirbti medicinos centre „Northway“ nusprendė, norėdamas labiau padėti kantriems Žemaitijos krašto žmonėms.

Žemaičių kantrybė – neišmatuojama, kartais net kelianti nuostabą. Ortopedas-traumatologas per konsultacijas sulaukia pacientų, kurie dėl kaulų lūžių kreipiasi praėjus net kelioms dienoms po traumos. Paklausti, kodėl taip delsė, dažniausiai pasiteisina: „Maniau, kad praeis“.

G. Repšys pastebi, kad kartais žmonės delsia kreiptis ir dėl kitų sveikatos problemų: kelio menisko, deformuotų pėdų, sutrauktų ar „spragsinčių pirštų“, o riešo kanalo sindromo skausmą kenčia vos ne dešimtmetį. Pastebima, kad pastarųjų pacientų daugėja – gydytojas atlieka nemažai riešo kanalo operacijų. Ortopedas-traumatologas operuoja kelio meniskus, atlieka peties artroskopijas, riešo kanalo sindromo (riešo kanale juntamo deginančio plaštakos bei pirštų delninės pusės skausmo, jutimo susilpnėjimo bei plaštakos raumenų atrofijos), „spragsinčių“ pirštų, Diupitreno kontraktūros (būklės, kai rankos pirštai susilenkia delno link ir negali pilnai atsitiesti į savo pradinę padėtį), ganglijų (minkštų, plaštakos gerybinių darinių) operacijas.

• Rašyti komentarą (3)
• Plačiau ...

Vartojant psichoaktyvias medžiagas išauga apsinuodijimo rizika. Dėl to kyla ūmūs širdies, kvėpavimo ar nervų sistemos sutrikimai, galintys sukelti komą ar mirtį. Asociatyvi nuotr. iš „Santarvės“ archyvo

Apie svaiginimosi priežastis, įspėjamuosius priklausomybės signalus ir pasekmes kalba Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo specialistės: „Minesotos“ skyriaus vedėja – gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Agnė Stražinskienė, medicinos psichologė Rineta Rabačiauskienė ir Vaikų dienos stacionaro vedėja – socialinė darbuotoja Simona Kacevičė.

Kodėl svaiginamės, žinodami pasekmes

Pasak A. Stražinskienės, vartojantys psichoaktyvias medžiagas dažniausiai siekia malonumo, atsipalaidavimo: „Tokiu būdu bandoma pasiekti bent trumpalaikę apgaulingą vidinę ramybę ar euforiją – malšinti nerimą, nemigą, „pabėgti“ nuo stresą keliančių atsakomybių, sunkumų ar slegiančių minčių.“

Jos teigimu, tokiam grėsmę sveikatai keliančiam elgesiui didelę įtaką turi socialiniai veiksniai, noras būti bendruomenės dalimi. Tai ypač aktualu paaugliams, jaunimui.

Be to, sirgdami įvairiomis psichikos ligomis, tokiomis kaip nuotaikos ar nerimo sutrikimai, ir nesikreipdami profesionalios pagalbos, žmonės yra linkę užsiimti savigyda. RPLC specialistė perspėjo, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas nepalengvins varginančių simptomų ir ilgainiui sukels tik dar didesnę žalą fizinei ir emocinei sveikatai: „Susiformavus priklausomybės sindromui, žmonės vartoja siekdami palengvinti blogą savijautą. Tačiau tokiu būdu jie pakliūna į ydingą vartojimo ratą, iš kurio labai sunku ištrūkti.“

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Ankstyvuosius demencijos ženklus pastebėti nelengva, nes jie gali vystytis po truputį, lėtai ir atrodyti kaip visiškai normali senėjimo dalis. Nuotr. pexels.com

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2023 m. beveik 55 milijonams žmonių buvo diagnozuota demencija. Dažniausiai ji išsivysto 65 metų ir vyresniems asmenims, tačiau būna atvejų, kai ją turi ir jaunesni – 40–50 metų asmenys. Apie tai, kokios yra demencijos atsiradimo priežastys, ankstyvieji ženklai ir kaip pagelbėti šį sindromą turinčiam artimajam ar sau pačiam, kalbėjo Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos asistentas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas neurologas dr. Arūnas Vaitkevičius.

Pirmieji signalai

Gydytojo neurologo teigimu, demencija yra sindromas, kuriam priskiriamos panašiais pažinimo funkcijų sutrikimų simptomais pasireiškiančios ligos, atsirandančios dėl galvos smegenų pakitimų: „Dažniausia jų – Alzheimerio liga. Kitos ligos yra gerokai retesnės, pavyzdžiui, sukeliamos kitų degeneracinių galvos smegenų pakitimų. Be to, demencijos požymių gali pasireikšti persirgus insultu ar infekcinėmis smegenų ligomis, po sunkių galvos smegenų traumų.“

Ankstyvuosius demencijos ženklus pastebėti nelengva, nes jie gali vystytis po truputį, lėtai ir atrodyti kaip visiškai normali senėjimo dalis. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį, jei jums ar jūsų artimajam silpsta gebėjimas prisiminti neseniai įvykusius įvykius ir padėti daiktus į įprastas vietas, sunku rišliai kalbėti, rasti tinkamą žodį ar sekti pokalbį, sunku susiorientuoti aplinkoje ir priimti logiškus sprendimus, sunku atlikti kasdienes užduotis, tokias kaip namų ruošos darbai ar mokesčių apmokėjimas.

A. Vaitkevičius pažymėjo, jeigu pats žmogus pradeda skųstis, kad jam vis dažniau atsiranda atminties spragų ar orientacijos sutrikimų, tuomet jau vertėtų į tai atkreipti dėmesį.

„Svarbu suprasti, kad elementarus užmaršumas, kai retkarčiais užmirštame žodį, datą ar kokį pavadinimą, – tikrai nėra ligos požymis ir gali įvykti visuose amžiaus tarpsniuose. Tik tuomet, kai atminties ar orientacijos pablogėjimas arba kitų pažinimo funkcijų sutrikimas pradeda reikšmingai paveikti kasdienę žmogaus veiklą, kenkti jo gyvenimo kokybei, galima pradėti įtarti demenciją“, – sakė gydytojas neurologas.

Pasak jo, svarbu pastebėti ir nuotaikos, asmenybės ar elgesio pokyčius, pavyzdžiui, kai žmogus tampa agresyvus, asocialus ar elgiasi nesilaikydamas visuotinai pripažintų mandagumo ir socialinių normų.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

1 / 123 2 / 123 3 / 123 4 / 123 5 / 123 6 / 123 7 / 123 8 / 123 9 / 123 10 / 123 11 / 123 12 / 123 13 / 123 14 / 123 15 / 123 16 / 123 17 / 123 18 / 123 19 / 123 20 / 123 21 / 123 22 / 123 23 / 123 24 / 123 25 / 123 26 / 123 27 / 123 28 / 123 29 / 123 30 / 123 31 / 123 32 / 123 33 / 123 34 / 123 35 / 123 36 / 123 37 / 123 38 / 123 39 / 123 40 / 123 41 / 123 42 / 123 43 / 123 44 / 123 45 / 123 46 / 123 47 / 123 48 / 123 49 / 123 50 / 123 51 / 123 52 / 123 53 / 123 54 / 123 55 / 123 56 / 123 57 / 123 58 / 123 59 / 123 60 / 123 61 / 123 62 / 123 63 / 123 64 / 123 65 / 123 66 / 123 67 / 123 68 / 123 69 / 123 70 / 123 71 / 123 72 / 123 73 / 123 74 / 123 75 / 123 76 / 123 77 / 123 78 / 123 79 / 123 80 / 123 81 / 123 82 / 123 83 / 123 84 / 123 85 / 123 86 / 123 87 / 123 88 / 123 89 / 123 90 / 123 91 / 123 92 / 123 93 / 123 94 / 123 95 / 123 96 / 123 97 / 123 98 / 123 99 / 123 100 / 123 101 / 123 102 / 123 103 / 123 104 / 123 105 / 123 106 / 123 107 / 123 108 / 123 109 / 123 110 / 123 111 / 123 112 / 123 113 / 123 114 / 123 115 / 123 116 / 123 117 / 123 118 / 123 119 / 123 120 / 123 121 / 123 122 / 123 123 / 123