Pajūrio naujienos
Help
2026 Kovas
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Apklausa

Ar Vyriausybė turėtų nustatyti degalų kainų lubas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Mezoterapijos poveikis odai yra neįkainojamas. Tą jau įvertino „Natura Termo SPA“ klientė sporto trenerė Lina Jančauskaitė, veido odos pagerėjimą pajautusi iškart po pirmos procedūros.

Šiuolaikinei medicinai sparčiai tobulėjant odos grožiui puoselėti ir jos ligoms gydyti pasitelkiama vis daugiau pažangių priemonių. Viena tokių yra mezoterapija, kurią jau galite išbandyti medicinos centre „Natura Termo SPA“.

Šia terapija efektyviai gydomi aknės, celiulito pažeista oda, galvos plaukų slinkimas. Į poodinį sluoksnį suleidžiant gydomuosius kokteilius, kurių sudėtyje yra hialurono rūgšties, vitaminų, kofermentų, amino rūgščių, mineralinių druskų, efektyviai nyksta gilios, įsisenėjusios raukšlės, oda ilgai išlieka giliai pridrėkinta, skatinama už jaunystę ir grožį atsakingo kolageno bei elastino gamyba.

Efektyviai gydoma aknė

Šią procedūrą išbandžiusi sporto trenerė Lina Jančauskaitė pasakojo, kad akivaizdūs rezultatai buvo matomi jau tą patį vakarą po procedūros.

„Kaktos zonoje turėjau besiformuojančias raukšles, taip pat pykčio raukšlę, o skruostų ir apatinio žandikaulio srityje oda buvo pažeista aknės, kurios iki šiol nepavyko išgydyti jokiais kitais būdais. Išgirdusi kitų moterų ir merginų atsiliepimus apie mezoterapiją, nusprendžiau išbandyti šią procedūrą. Jau po pirmos procedūros aknės pažeistos veido odos būklė pastebimai pagerėjo. Oda kaktos srityje atrodo gausiai pridrėkinta, išnyko raukšlės. Procedūrą tikrai kartosiu ir ją rekomenduočiau kitoms moterims, ieškančioms ilgalaikio sprendimo odos būklei pagerinti“, – rezultatais džiaugėsi L. Jančauskaitė.

Tai buvo pirmoji moters invazinė procedūra veido srityje, todėl prieš procedūrą baimintasi, ar skaudės.

„Minimalus skausmas buvo momentinis, o rezultatais džiaugiuosi jau kelias savaites. Medicinos centre „Natura Termo SPA“ dirbanti mezoterapeutė patars, koks ciklas ir kokie kokteiliai yra reikalingi odos gydymui“, – pasakojo L. Jančauskaitė.


Psichoterapeutas gydo žodžiu ir vaistų neišrašo

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2022-05-06
Kretingiškė Danutė Kalinkienė, nusprendusi panirti į psichologiją ir psichoterapiją, įsitikinusi, kad žmogui keisti veiklą niekada ne vėlu.

Kretingiškė ilgametė „Sodros“ Kretingos skyriaus vadovė Danutė Kalinkienė sakė nusprendusi panirti į naują veiklą. „Žmogus savo gyvenimą kuria pats. Man visada buvo smalsu išbandyti ką nors naujo, o ir žmonėms padėti, jaučiu, yra mano pašaukimas, kurį, matyt, atsinešiau nuo prigimimo“, – teigė moteris, kuri, norėdama suteikti pagalbą, teikia psichologijos ir psichoterapijos konsultacijas.

– Kaip pasukote į psichologiją ir psichoterapiją?

– Ilgus metus dirbau „Sodroje“, teko daug bendrauti su žmonėmis, girdėti jų problemas. Darbas patiko, bet, ko gero, kaip ir mums visiems, pabodo monotonija, darbo rutina, pasikartojimai. Vis pagalvodavau, ką galėčiau naujo nuveikti. Po ilgų dvejonių ir, žinoma, svajonių atėjo mintis, kad noriu mokytis psichologijos. Šis mokslas man visada patiko, psichologija domėjausi nuo jaunystės – daug skaitydavau, nes žinojau, kad tai padės darbe arba bendraujant su žmonėmis.

Pasirinkau Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, kuriame baigiau ir psichologijos bakalaurą, ir magistrą. Periodas buvo sunkus – teko ir dirbti, ir mokytis. Mokslams, manau, bet koks amžius yra tinkamas, o ir dėstytojai man sakydavo, kad studijuojant psichologiją vyresnis amžius yra prioritetas, nes, turėdamas darbo ir gyvenimo patirties, daug ką gali duoti kitiems. Man labai patiko mokytis – toks jausmas, kad negaliu sustoti: labai dar norėčiau studijuoti. O tiems, kurie svarsto, verta ar ne kur nors mokytis, galiu pasakyti viena: mokslas padeda ne tik keisti ar paįvairinti veiklą – jis suteikia galimybę būti tarp žmonių, patirti naujų įspūdžių ir labai gerų emocijų.

– Ar jau pabandėte pritaikyti tai, ko išmokote?

– Penkerius metus savanoriavau Klaipėdos moterų krizių centre – dirbau su grupėmis, nes išmanau psichodinaminę grupių psichoterapiją, taip pat krizes išgyvenančioms moterims teikdavau ir individualias konsultacijas. Išbandžiau save ir Kretingoje – taip pat teikiu individualias konsultacijas. Iš tiesų mokiausi ne dėl statistikos, o kad įgyvendinčiau pašaukimą, kad galėčiau būti tarp žmonių. Ir esu labai dėkinga tiems savo gyvenimo kelyje sutiktiems žmonėms, kurie mane palaikė, skatino, patarė.


Sergamumas gripu: šalyje, apskrityje, rajone

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2022-04-01

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę padidėjo nuo 62,8 iki 64,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ir, palyginus su 2021 m. 12-os savaitės rodikliu – 18,4 atvejo/10 tūkst. gyv., yra triskart didesnis.

Gripu praėjusią, 12-ą, savaitę, arba kovo 21–27 dienomis, susirgo 371 Lietuvos gyventojas, prieš savaitę gripas buvo nustatytas 234 asmenims. Labiausiai – nuo 175 iki 280 – atvejų sergančiųjų gripu skaičius išaugo Vilniaus apskrityje.

Alytaus apskrityje gripo ir ŪVKTI atvejų 10 tūkst. gyventojų buvo 66,7, Kauno – 66,1, Marijampolės – 47,2, Panevėžio – 55,9, Šiaulių – 65,3, Tauragės – 26,5, Telšių – 75,7, Utenos – 42,7.

Klaipėdos apskrityje šis rodiklis 12-ą savaitę yra 57,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų, 11-ą savaitę – 62,8. Didžiausias – 74,4 atvejo (11-ą sav. – 71,1) – yra Klaipėdos mieste, mažiausias – 13,9 (11-ą sav. – 16,5) atvejo – Skuodo rajone. Iš viso gripu Klaipėdos apskrityje praėjusią savaitę susirgo 21 asmuo, iš jų – 16 nuo gimimo iki 17 metų, ŪVKTI – 1 tūkst. 832 asmenys, iš kurių 976 – nuo gimimo iki 17 metų.

Kretingos rajone praėjusią savaitę gripu susirgo 2 asmenys, abu – iki 17 metų, ŪVKTI – 170 asmenų, iš kurių nuo gimimo iki 17 metų – 93. Bendras rodiklis – 46 atvejai (11-ą savaitę – 48,6 atvejo).

NVSC primena, kad gripo virusas plinta oru kartu su seilių lašeliais kosint, čiaudint ar kalbant. Seilių dalelės pasklinda ore ir nusėda ant aplinkos paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 val., vidutiniškai – per 48 val.).

Siaučiant gripui svarbu nepamiršti rankų higienos taisyklių: kuo dažniau plauti rankas, ypač slaugant ligonį, prieš valgį ar palietus galimai užkrėstą daiktą. Kosėjant ir čiaudėjant, užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine arba rankove (geriausiai alkūnės linkyje). Prisidengus burną ir nosį delnu, tuoj pat reikia nusiplauti rankas. Asmenims, kuriems pasireiškia gripo simptomai, rekomenduojama gerti daug skysčių, geriau su vitaminu C. Susirgus rekomenduojama nesigydyti patiems, o kreiptis į medikus.


Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir tėvų švietimui. Būsimi tėvai konsultuojami aktualiais klausimais. Visos paskaitos ir užsiėmimai – nemokami. Programa finansuojama iš Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos biudžeto lėšų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja motinos ir vaiko sveikatos apsaugai skirti ypatingą dėmesį, nes moters sveikata iki pastojimo, nėštumo metu bei nėščiosios elgesys ir jos sveikatos priežiūra šiuo laikotarpiu daro didžiulę įtaką nėštumo ir gimdymo baigčiai, būsimos kartos sveikatai.

Daugelis mokslininkų nurodo, kad motinystės suvokimo formavimasis prasideda jau nėštumo pradžioje ir tęsiasi iki pirmojo mėnesio po gimdymo. Nėščiųjų sveikatos priežiūrą reglamentuojančiuose dokumentuose teigiama, kad iki trečiojo nėštumo trimestro pabaigos besilaukiančioms moterims turi būti suteikta visa reikiama informacija apie kūdikio priežiūrą, žindymą ir jo naudą, galimus sunkumus bei jų sprendimo būdus. Nustatyta, kad tinkamas moters švietimas nėštumo metu padeda jai prisitaikyti prie vykstančių gyvenimo būdo, organizmo anatominių ir fiziologinių pokyčių bei yra labai svarbus nėščiosios sveikatos priežiūros veiksnys.

Mokslininkai nustatė, kad tinkamas pasirengimas motinystei palengvina adaptacinius procesus pirmosiomis dienomis gimus naujagimiui, padeda išvengti pogimdyvinės depresijos. Moterys, lankiusios nėščiųjų paskaitas, paprastai būna labiau patenkintos nėštumo eiga ir gimdymu nei nelankiusios tokių užsiėmimų. Mamos, kurios lankė pasirengimo motinystei kursus, 24 proc. dažniau žindė savo vaiką negu nelankiusios tokių kursų.

Dėl informacijos gausos ir jos įvairovės būsimiesiems tėvams patiems kartais sunku įvertinti jos patikimumą, tad jie gali pakenkti ne tik sau, bet ir būsimajai atžalai. Dėl šios priežasties svarbu vadovautis mokslo įrodymais grįsta informacija.

Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure būsimi tėvai gali dalyvauti programoje, kurios metu vyksta šios paskaitos: „Natūralus kūdikio maitinimas“, „Kūdikio priežiūra pirmaisiais mėnesiais“, „Gimdymas“, „Nėščiosios ir žindyvės mityba“.

Pirmasis būsimų tėvų mokymo ciklas startuos gegužės mėnesį. Dėl detalesnės informacijos kreipkitės tel. 8 672 30763 arba el. p. stiprinimas@kretingosvsb.lt


Kretingos rajono ligoninė, vadovaudamasi Vyriausybės nurodymais, besibaigiant pandemijos įkarščiui, jau leidžia ribotai lankyti ligonius.

Pasak ligoninės vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko, lankytojai privalo dėvėti respiratorius, į palatą ateiti po vieną, o lankymo laikas apribotas iki 15 minučių.

Tačiau į skyrių, kur gydomi koronavirusu sergantieji, lankytojai įleidžiami tik vienu išskirtiniu atveju – atsisveikinti ligoniui mirštant.

Kretingos ligoninėje koronavirusu sergantiesiems asmenims gydyti yra parengta 40 lovų. Ligonių skaičius, lyginat su praėjusiu laikotarpiu, mažėja – praėjusią savaitė nuo kovido buvo gydomi 23 ligoniai. Šiuo metu gydoma 18 ligonių, keli iš jų – sunkios būklės, gydomi Reanimacijos skyriuje. Pasitaiko mirčių – praėjusią savaitę mirė 2 žmonės.

„P. n.“ informacija


Psichologė Vika Gridiajeva: „Jei jaučiate, kad šioje, karo grėsmės baimių ir nuojautų, situacijoje jums visko per daug – susikurkite savo „pabėgimą“.

Išgyvename tikrai sunkų laiką: dvejus koronaviruso pandemijos metus nerimavome dėl savo ir artimųjų sveikatos, patyrėme įvairiausių netekčių, ir, regis, kai jau lipome iš nevilties duobės, ištiko dar baisesnis scenarijus: Rusijai užpuolus Ukrainą, mumyse apsigyveno karo grėsmės baimė, nuolatinis stresas ir nežinia dėl ateities. Ką daryti, kaip išgyvendinti šiuos dabartinio laikmečio „įnamius“, mintimis su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalino Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva.

– Kokie fiziologiniai pokyčiai įvyksta žmogaus organizme, įvykus stresinei situacijai? Ar tikrai truputėlis streso yra naudinga žmogui, žinoma, kai kalbame apie kasdienes, o – ne karo situacijas? Ir kuo skiriasi stresas – taip vadinamo urvinio žmogaus ir šiuolaikinio žmogaus? Ar išeitys, elgsena yra vienodos?

– Nors gyvename šiuolaikiniame pasaulyje, ir yra sukurtos pažengusios technologijos, deja, iš protėvių paveldėtas nerimo jausmas liko toks pats gyvybingas, kaip tada, kai reikėjo kautis su liūtais ar mamutais. Šiek tiek streso žmogui tikrai reikia. Nes, jei jaustume tik visišką atsipalaidavimą situacijose, kuriose mums reikia ypač susikaupti ir kažką svarbaus padaryti, vargu ar organizmas būtų mūsų pagalbininkas. Muzikantams lipant į sceną, paskutinę naktį ruošiantis kontroliniams ar egzaminams, mūsų organizme išsiskiria kortizolis, kuris pažadina mūsų smegenis, o adrenalinas parengia mus veikti.


Kur Kretingoje daugiausiai triukšmo

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2022-04-01

Kovą Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros specialistai atliko triukšmo matavimus Kretingos rajono triukšmo prevencijos zonose ir tose vietose, dėl kurių rajono Savivaldybė sulaukė skundų.

Anot rajono Savivaldybės gydytojos Zitos Abelkienės, triukšmo matavimai yra atliekami kartą per metus, o prevencijos zonas dar 2012 m. savo sprendimu yra patvirtinusi Kretingos rajono savivaldybės taryba. „Dirbame ir su skundais, kuriuose gyventojai nurodo galimai per didelį triukšmo lygį, tačiau ne visi skundai pasiteisina“, – teigė Z. Abelkienė.

Būtent taip atsitiko su Parko gatvės Kretingoje gyventojų skundu, kad juos trikdo per didelis nuo Žemaitės alėjos sklindantis triukšmas: per tris – dienos, vakaro ir nakties – matavimus nei ekvivalentinis, tai yra pastovus, nei maksimalus garso slėgio lygis neviršijo leistinų decibelų (dBA) ribos.

Pasitvirtino skundas dėl Melioratorių gatvėje veikiančios plovyklos keliamo triukšmo, kuris buvo išmatuotas plovyklai dirbant: dieną maksimalus garso slėgio lygis buvo 82,3 dBA vietoje leistinų 70 dBA, vakare – 76,8 vietoje leistinų 65 dBA. Naktį triukšmas šioje vietoje matuotas nebuvo. Ekvivalentinis lygis leistinos ribos neviršijo.

Išmatavus triukšmą prevencijos zonose, tik vienoje jų – Simono Daukanto progimnazijos teritorijoje – leistino lygio neviršijo nei ekvivalentinis, nei maksimalus lygis. Kitose prevencijos zonose leistiną lygį viršijo tik maksimalus garso slėgio lygis: Žemaitės al. 1 (sveikatos įstaigų teritorija) dieną – 67,1 dBA, kai leistinas lygis yra 65, naktį – 64,1 (leistinas 60); Marijono Daujoto progimnazijos teritorija dieną – 79,8 dBA, kai leistinas – 70; Pranciškonų gimnazijos teritorija dieną – 76,7 (leistinas 70); Melioratorių g. Nr. 79 dieną 78,4 (leistinas 70), vakare – 78,3 (leistinas 65), naktį – 87,5 (leistinas 60); Klaipėdos g. Nr. 121 dieną – 71,8 (leistinas 70), vakare – 71,7 (leistinas 65), naktį – 70,4 (leistinas 60).

Savivaldybės gydytojos Z. Abelkienės teigimu, triukšmui sumažinti gali būti taikomos bent kelios prevencinės priemonės: triukšmo mažinimo sienelės, gyvatvorės, eismo ribojimas, patobulinta kelio danga, langai su didesne izoliacija. „Tačiau toms priemonėms įgyvendinti reikia ir lėšų“, – pastebėjo ji.


Urologas Ruslanas Baltrimavičius procedūrą atlieka naudodamasis specifiniu echoskopu su nukreipėju.

Kretingiškiams vyrams, kuriems įtariamas prostatos vėžys, dėl biopsijos nebereikia važiuoti į Klaipėdą – ši procedūra profesionaliai atliekama ir Kretingos ligoninėje.

Laiku nustatyta liga – ne mirtina

Vienuolika metų rajono gyventojus konsultuojančio urologo Ruslano Baltrimavičiaus teigimu, pacientui gali būti padaryta kitų tyrimų, medikus užvedančių ant kelio, leidžiančių piktybinę ligą nuspėti, tačiau biopsija yra pats svarbiausias, nes įvertinti padeda ląsteliniu lygiu. „Kitaip tariant, biopsijos metodas vėžį arba neginčijamai patvirtina, arba paneigia“, – akcentavo gydytojas specialistas.

Naudodamasis specifiniu echoskopu su nukreipėju, procedūrą Kretingos ligoninėje atlieka pats R. Baltrimavičius. Procesas, trunkantis 6–7 minutes, pacientui šiek tiek nemalonus psichologiškai, bet neskausmingas, mat prieš tai atliekama vietinė nejautra.

Statistikos duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 2 tūkst. naujų prostatos vėžio atvejų. Ši pagal sergamumą antra po plaučių vėžio vyrų onkologinė liga, laiku pastebėjus, nebėra mirtina, po gydymo ligoniai gali pasveikti. Profilaktiškai tikrintis rekomenduojama sulaukus 50-ies, o, jeigu yra rizikos faktorių šeimoje, – ir nuo 40 ar 45 metų. Anot R. Baltrimavičiaus, prostatos vėžys klastingas tuo, kad žmogus simptomų ilgai nejaučia, o sirgti gali.

Operuoti neskubama

„Skaudantys kaulai, sunkumas šlapinantis, šlapime pasirodantis kraujas – tai jau išplitusio vėžio požymiai“, – sakė gydytojas. Prostatos vėžio prevencijos programos esmė – ligą kuo anksčiau nustatyti ir užbėgti jai už akių. Ar pacientui bus imami audiniai tolesniam tyrimui mikroskopu, paaiškėja bent po trijų pirminių diagnostikos procedūrų: digitalinio rektalinio (priešinės liaukos apčiuopos) ir specifinio antigeno tyrimų, taip pat – ultragarso.

„Atsirado ir naujų tyrimo metodų, kaip multiparametrinis magnetinis rezonansas. Jį atlikus tarsi ant žemėlapio pažymima, kuriose prostatos vietose yra ligos židinukai“, – paaiškino gydytojas specialistas.

Pastaraisiais metais gerokai pasikeitė prostatos vėžio gydymo taktika – nebepuolama iškart operuoti, švitinti. Anot gydytojo, vėžio diagnozę gavęs žmogus gali būti stebimas ir 8, ir 10 metų. Tai priklauso nuo vėžio ląstelių agresyvumo, nuo to, kiek yra židinių ir kokio jie dydžio.

„Be abejo, laikui bėgant, radikalaus gydymo gali prireikti, tačiau mūsų tikslas tai atitolinti, kad žmogus džiaugtųsi visaverčiu gyvenimu, kad kuo ilgiau išlaikytų lytinį aktyvumą“, – teigė urologas R. Baltrimavičius, kurio kabineto duris kretingiškiai – tiek vyrai, tiek moterys – praveria norėdami pasikonsultuoti ir dėl kitų problemų: inkstų akmenligės, šlapimo pūslės ir šlapimo takų ligų.

  • Rašyti komentarą (1)

  • Kasmet Kretingos rajono savivaldybės taryba patvirtina visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitą. Atlikta visuomenės sveikatos stebėsena atskleidė Kretingos rajono demografinius pokyčius ir problemines sveikatos sritis.

    Demografiniai rodikliai

    2021 m. pradžioje Kretingos rajono savivaldybėje gyveno 37 tūkst. 323 asmenys, iš kurių 17 tūkst. 831 miesto gyventojas ir 19 tūkst. 492 kaimo gyventojai. Gyventojų skaičius rajone nuo 2012 metų tolygiai mažėja. Per 10 metų gyventojų sumažėjo 9,53 proc. 2021 m. pradžioje Kretingos rajono savivaldybėje moterų buvo 19 tūkst. 664, vyrų – 17 tūkst. 659. 2021 m. pradžioje gyventojai nuo gimimo iki 15 metų amžiaus sudarė 17 proc., darbingo amžiaus asmenys – 61 proc., pensinio amžiaus gyventojai sudarė 22 proc.

    Pagrindinės gyventojų mažėjimo priežastys Kretingos rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, – emigracija ir neigiama natūrali gyventojų kaita. 2021 metais į Kretingos rajoną gyventi atvyko 289 asmenys, išvyko 260, gimė 320 asmenų, mirė – 640.

    Prioritetinės sveikatos sritys

    Atsižvelgiant į 2020 m. Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos rezultatus, detaliai analizuoti buvo pasirinktos trys prioritetinės Kretingos rajono savivaldybės gyventojų sveikatos problemos. Šių problemų identifikavimo tikslas – įvertinti, kokia esama situacija savivaldybėje ir kokių priemonių reikia imtis, siekiant stiprinti savivaldybės gyventojų sveikatą.


    Bendrosios praktikos slaugytojų profesinio bakalauro diplomus įteikus

    Šimtametes tradicijas rengiant sveikatos priežiūros specialistus skaičiuojanti Klaipėdos valstybinė kolegija į darbo rinką išleido šimtą bendrosios praktikos slaugytojų. Tokiam skaičiui į profesinį kelią žengti pasirengusių studentų įteikti profesinio bakalauro diplomai.

    Kartu su lietuvaičiais bendrosios praktikos slaugos studijas kolegijoje baigė ir būrys užsieniečių, kurie studijavo anglų kalba. Studentai į Klaipėdą atvyko iš Nigerijos, Uzbekistano, Zimbabvės.

    Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) duomenimis, Lietuvoje jau kelerius pastaruosius metus juntamas didelis slaugytojų trūkumas, ypač didelis jų poreikis – didžiuosiuose miestuose. Todėl kolegija tikisi, kad absolventai sėkmingai užpildys trūkstamas ir pandemijos, karo grėsmės kontekste dar reikšmingesnes darbo vietas.

    „Sveikinu absolventus, pasirinkusius tokią prasmingą ir ypač svarbią kiekvienam Žmogui profesiją. Tikiuosi, kad jūs visą gyvenimą savo karjeros kelyje laikysitės kolegijoje įdiegtų vertybių, prasmingai ir atsakingai taikysite įgytas žinias, įgūdžius ir padėsite tūkstančiams pacientų“, – sveikindama absolventus kalbėjo Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorė Gražina Markvaldienė.

    Šv. Pransiškaus Asyžiečio bažnyčioje įvykusios diplomų teikimo ceremonijos metu absolventus pasveikino gausus socialinių partnerių būrys iš didžiausių miesto sveikatos priežiūros įstaigų.

    Klaipėdos valstybinė kolegija jau nuo rudens ketina startuoti su dar viena Slaugos ir akušerijos studijų krypties studijų programa – akušerija. Praėjusių metų pabaigoje iš Sveikatos apsaugos ministerijos gautas pritarimas organizuoti šias studijas.

    Buvo įvertinti duomenys, kurie rodo, kad, jei akušerijos studijos būtų vykdomos ir Klaipėdos mieste, tuomet galimai būtų lengviau pritraukti absolventus į Klaipėdos, Telšių ir kitų regionų miestus, kur ypač stinga šios profesijos atstovų.

    Klaipėdos valstybinės kolegijos absolventus labai gerai vertina darbdaviai. Pagal 2021 m. atliktą darbdavių apklausą, kurioje dalyvavo beveik pusantro šimto darbdavių, kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto absolventų žinios ir gebėjimai net 99,1 proc. atitiko organizacijų poreikius.

    Pagal Klaipėdos valstybinės kolegijos informaciją


    Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas