|
|
|
SveikataKaip atgauti jėgas persirgus COVID-19?
Persirgusieji koronavirusine infekcija dažnai apsidžiaugia, manydami, kad blogiausia – jau praeityje. Tačiau ne veltui šis virusas laikomas tokiu klastingu – liekamieji reiškiniai neretai pasirodo net ir tiems, kuriems pavyko išvengti ligoninės ar persirgti lengvesne COVID-19 infekcijos forma. Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius atkreipia dėmesį į pokovidinio sindromo rimtumą, pasakodamas apie jam būdingų simptomų grėsmę bei dėl šios problemos teikiamą pagalbą, jos naudą. Pasak jo, nuo koronaviruso visiškai pasveikusio asmens savijauta turi būti gera, jis neturėtų jausti jokių pokyčių. Jei manoma, kad vis tik jėgų trūksta, sveikata iki galo neatsistatė, vertėtų kreiptis į specialistus.
Puolė ne tik karščiai, bet ir blusos
Atlėgus karščiams, kai kurie skaitytojai išdrįso prisipažinti, kad pagaliau atsikvėps ir nuo juos puolusių parazitų – blusų, kurių iš lauko parneša naminiai gyvūnai arba patys, ir jais dar užkrečia į lauką neišleidžiamus savo gyvūnus. Skaitytojai pageidautų žinoti, ar blusos, be sukeliamo diskomforto, yra pavojingos jų ir jų augintinių sveikatai.
Pasiruoškite rudens sezonui – TOP 5 imunitetą stiprinančių priemonių
Auksinis ruduo žavus jaukumu. O taip pat tai ir puikus metas sustiprinti imunitetą prieš prasidedant darganų sezonui. Pateikiame jums malonių imunitetą stiprinančių priemonių TOP 5.
Patarimai renkantis kuprinę
Prasidėjus mokslo metams, pats metas išsirinkti tinkamą kuprinę. Tam, kad kuprinė nežalotų vaikų stuburo ir laikysenos, siūlome kelis patarimus: *Tuščia kuprinė turi sverti: pradinių klasių mokiniams – ne daugiau kaip 700 g, vyresnių klasių mokiniams – ne daugiau kaip 1000 g. *Mokyklinė kuprinė turėtų būti su dviem reguliuojamo ilgio plačiais paminkštintais diržais. Patogiausi yra 3,5–4 cm pločio kuprinės diržai, paminkštinti pečių zonoje. Platūs diržai tolygiau paskirsto svorį pečiams, todėl nespaudžiamas trapecinis raumuo ir rečiau vargina pečių juostos skausmai. *Kuprinės dydis turi būti pritaikytas vaiko ūgiui. *Rinkitės mažesnę kuprinę, kurioje tilps tik būtiniausi daiktai. *Rinktės kuprinę, kurios viduje yra keli skyriai – tai padės geriau paskirstyti kuprinės turinį, užtikrinti tvarką ir stabilumą. Didžiausios, sunkiausios knygos ir pratybos dedamos prie kuprinės nugarėlės – arčiausiai nugaros. *Nešamos kuprinės apatinė dalis neturi būti žemiau vaiko juosmens. *Išmokykite vaiką teisingai susikrauti kuprinę – į mokyklą neštis tik tai dienai skirtas priemones, neprisikrauti į kuprinę nereikalingų daiktų, pvz., žaislų. *Optimalus pilnos kuprinės svoris turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. mokinio kūno svorio. *Nepamirškite kuprinės išorėje, geriausiai matomoje vietoje, pakabinti atšvaitą.
Kad pradžia būtų sėkminga: kaip mažylius integruoti į bendraamžių gretas
Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologės Vikos Gridiajevos pastebėjimu, Rugsėjo 1-ąją mokslus pradeda krimsti ne tik mokiniai ir studentai: rudenį kur kas aktyviau ir tėvai pradeda mokytis kantrybės, supratimo, atjautos savo atžaloms – lopšelių ir darželių naujokams.
Kretingos PSPC medikės įsitikinusios: sveikata – ir pacientų rankose
„Labai bijojau vizito, bet apsilankius pas ją jaučiausi lyg bendraučiau su artimu žmogumi. Tokio rūpestingumo, draugiškumo nebuvau sulaukusi iš jokio kito gydytojo“, – tai ištrauka iš viešo komentaro apie Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) dirbančią akušerę-ginekologę Juliją Švėgždienę. Kuriam gi medikui nepaglostytų širdies tokie žodžiai? O Julija šypsosi, sako su pacientėmis įpratusi elgtis taip, kaip norėtų, kad elgtųsi su ja.
Patiriu smurtą – kur kreiptis pagalbos?
Smurtas nėra vien fizinis kito žmogaus sužalojimas – jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu ar seksualiniu kenkimu. Nors smurtas gali būti nematomas ar pateisinamas aukos ir visuomenės, o smurto žymės – slepiamos nuo aplinkos, svarbu suprasti, kad padariniai tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai yra milžiniški. Specializuotame kompleksiniame pagalbos centre (SKPC) dirbanti Moterų informacijos centro programų vadovė Rugilė Butkevičiūtė pažymi šiemet jaučiamą smurto atvejų padidėjimą. Anot jos, 2022 metų pirmąjį ketvirtį SKPC apie tai gavo 7303 pranešimus, o 2021 metų pirmąjį ketvirtį – 6191.
Azartiniai lošimai – (ne)kaltas žaidimas?
Kartais „nekaltas pramoginis lošimas su draugais“ gali virsti nekontroliuojamu elgesiu – kankinančia problema, patologija, rimta priklausomybe nuo azartinių lošimų. Todėl būtina įvertinti šių „smagių pramogų“ grėsmę iš anksto. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) gydytoja psichiatrė Sigita Šolytė atkreipia dėmesį į tyrimų duomenis, įrodančius, kad loterijos, kortų žaidimai siejami su vidutine patologinio lošimo rizika, o kazino lošimai – su didele patologinio lošimo rizika. Apie priklausomybę nuo azartinių lošimų, grėsmę, skaudžius padarinius ne tik lošiančiajam, bet ir jo aplinkai, kalbamės ir su RPLC socialine darbuotoja Svetlana Volujevič.
Padėkosime sau, jei gyvensime aktyviau ir sveikiau
Sveika gyvensena atlieka ypatingą vaidmenį kiekvieno iš mūsų savijautai. Nors sveikatą taip pat lemia genetiniai bei biologiniai veiksniai, aplinka ir sveikatos priežiūra, vis dėlto gyvensenos ir elgsenos įtaka sveikatai yra milžiniška. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė Gintarė Baštunova tvirtina – keičiant gyvensenos įpročius, galima pagerinti sveikatą, sumažinti pavojų susirgti ir pailginti gyvenimo trukmę. O apie savo kasdienius įpročius pasakoja aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą puoselėjanti tinklaraštininkė, dietologė Indrė Trusovė. Visapusiška nauda žmogui Sveika gyvensena – daugialypė sąvoka, apimanti sveiką ir subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę ir dvasinę gerovę, rizikos sveikatai prevenciją. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 50 procentų gyventojų sveikatos priklauso nuo jų gyvenimo būdo, o vien sveikai maitinantis galima būtų išvengti 90 procentų antrojo tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų ir 30 procentų vėžinių susirgimų. „Sveikos gyvensenos įpročiai gali padėti sumažinti streso įtaką, leidžia išvengti ar net pakeisti neigiamą lėtinio streso poveikį, padidina endorfinų kiekį organizme, pagerina nuotaiką, stiprina pasitikėjimą savimi, sumažina nusivylimo jausmą neigiamose situacijose“, – sako visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė G. Baštunova. Fizinis aktyvumas – būtinas kiekvienam Neatsiejamas geros sveikatos palaikymo veiksnys ir vienas iš patikimų lėtinių neinfekcinių susirgimų prevencijos būdų yra fizinis aktyvumas. Pasak G. Baštunovos, subalansuota mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas tiesiogiai prisideda prie svorio kontrolės, medžiagų apykaitos spartinimo. Buvimas fiziškai aktyviu gerina kognityvines funkcijas, sportuojantys žmonės pasižymi aukštesne saviverte, geresniais mokymosi rezultatais, rečiau turi žalingų įpročių. „Reguliari fizinė veikla gali skatinti kaulų ir raumenų augimą, lavinti judesių koordinaciją ir pusiausvyrą, stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, teigiamai veikti kvėpavimo sistemą, virškinimo sistemos darbą, pagerinti medžiagų apykaitą raumenų ląstelėse, judėjimo – atramos aparato struktūrą ir funkcijas, pagerinti sąnarių sandarą ir funkciją, stiprinti širdies raumenį, teigiamai veikti kraujospūdį ir turėti kitų naudų organizmui“, – teigia visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė.
Užtrukau, kol sugebėjau priimti savo kūną
Ilgą laiką visuomenėje sklandžiusios socialinės nuostatos pamažu keičiasi – vis dažniau pabrėžiama, kad ne tik itin lieknas kūnas yra vienintelis grožio etalonas ir gali būti mylimas. Be to, garsiau kalbama apie stereotipų keliamą grėsmę ir valgymo sutrikimus, galinčius turėti itin skaudžių psichologinių ir fizinių padarinių. Nustatyta, jog kas 62 minutes miršta bent vienas asmuo, kenčiantis nuo valgymo sutrikimų, o didžiausia rizika kyla paaugliams ir jaunoms moterims. Savo asmenine patirtimi dalijasi du kartus anoreksija sirgusi Adriana Gulbinovič. Kaip pati tikina, ji buvo maištinga paauglė, todėl pagalbos kreipėsi tik tuomet, kai situacijos nebegalėjo suvaldyti savo jėgomis.
Prasidėjo sulaukus vos 11 metų Iš Švenčionių rajono, Pabradės miestelio kilusi A. Gulbinovič vaikystėje svajojo šokti ir pradėjusi tuo užsiimti 2 klasėje, sėkmingai šoka iki šiol. „Ne paslaptis, kad visais laikais šokėjas turėjo būti „formoje“. Nors pastaruoju metu šie stereotipai yra sėkmingai išsklaidomi žymių apvalesnių formų šokėjų – anksčiau reikalavimai buvo itin griežti“, – pokalbį pradeda mergina. Jos kelias valgymo sutrikimų link prasidėjo būnant vienuolikos metų, kai prieš kitus bendraklasius ir vyresniuosius šokėjus jos šokių mokytoja pradėjo neigiamai komentuoti mergaitės kūną dėl priaugto svorio. Galiausiai tyčiotis iš mergaitės pradėjo vaikai – mergina prisimena vieną pirmųjų „juokelių“, kai, perkant bandelę mokykloje, kitas moksleivis visų akivaizdoje jai išrėžė: „Kaip tu dar drįsti pirkti bandeles? Tu ir taip esi stora karvė!“ „Po šių žodžių ilgai verkiau, o grįžus namo sulaukiau mamos klausimo, kas gi man nutiko, tačiau jai taip ir neatsakiau. Po šio atvejo prasidėjo mano badavimai“, – teigia A. Gulbinovič.
|
|
