|
|
|
SveikataAtlikta visuomenės sveikatos stebėsena atskleidė Kretingos rajono gyventojų sveikatos problemas
Kasmet Kretingos rajono savivaldybės taryba patvirtina visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitą. Atlikta visuomenės sveikatos stebėsena atskleidė Kretingos rajono demografinius pokyčius ir problemines sveikatos sritis. Demografiniai rodikliai 2021 m. pradžioje Kretingos rajono savivaldybėje gyveno 37 tūkst. 323 asmenys, iš kurių 17 tūkst. 831 miesto gyventojas ir 19 tūkst. 492 kaimo gyventojai. Gyventojų skaičius rajone nuo 2012 metų tolygiai mažėja. Per 10 metų gyventojų sumažėjo 9,53 proc. 2021 m. pradžioje Kretingos rajono savivaldybėje moterų buvo 19 tūkst. 664, vyrų – 17 tūkst. 659. 2021 m. pradžioje gyventojai nuo gimimo iki 15 metų amžiaus sudarė 17 proc., darbingo amžiaus asmenys – 61 proc., pensinio amžiaus gyventojai sudarė 22 proc. Pagrindinės gyventojų mažėjimo priežastys Kretingos rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, – emigracija ir neigiama natūrali gyventojų kaita. 2021 metais į Kretingos rajoną gyventi atvyko 289 asmenys, išvyko 260, gimė 320 asmenų, mirė – 640. Prioritetinės sveikatos sritys Atsižvelgiant į 2020 m. Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos rezultatus, detaliai analizuoti buvo pasirinktos trys prioritetinės Kretingos rajono savivaldybės gyventojų sveikatos problemos. Šių problemų identifikavimo tikslas – įvertinti, kokia esama situacija savivaldybėje ir kokių priemonių reikia imtis, siekiant stiprinti savivaldybės gyventojų sveikatą.
Diplomai – bendrosios praktikos slaugytojams
Šimtametes tradicijas rengiant sveikatos priežiūros specialistus skaičiuojanti Klaipėdos valstybinė kolegija į darbo rinką išleido šimtą bendrosios praktikos slaugytojų. Tokiam skaičiui į profesinį kelią žengti pasirengusių studentų įteikti profesinio bakalauro diplomai. Kartu su lietuvaičiais bendrosios praktikos slaugos studijas kolegijoje baigė ir būrys užsieniečių, kurie studijavo anglų kalba. Studentai į Klaipėdą atvyko iš Nigerijos, Uzbekistano, Zimbabvės. Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) duomenimis, Lietuvoje jau kelerius pastaruosius metus juntamas didelis slaugytojų trūkumas, ypač didelis jų poreikis – didžiuosiuose miestuose. Todėl kolegija tikisi, kad absolventai sėkmingai užpildys trūkstamas ir pandemijos, karo grėsmės kontekste dar reikšmingesnes darbo vietas. „Sveikinu absolventus, pasirinkusius tokią prasmingą ir ypač svarbią kiekvienam Žmogui profesiją. Tikiuosi, kad jūs visą gyvenimą savo karjeros kelyje laikysitės kolegijoje įdiegtų vertybių, prasmingai ir atsakingai taikysite įgytas žinias, įgūdžius ir padėsite tūkstančiams pacientų“, – sveikindama absolventus kalbėjo Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorė Gražina Markvaldienė. Šv. Pransiškaus Asyžiečio bažnyčioje įvykusios diplomų teikimo ceremonijos metu absolventus pasveikino gausus socialinių partnerių būrys iš didžiausių miesto sveikatos priežiūros įstaigų. Klaipėdos valstybinė kolegija jau nuo rudens ketina startuoti su dar viena Slaugos ir akušerijos studijų krypties studijų programa – akušerija. Praėjusių metų pabaigoje iš Sveikatos apsaugos ministerijos gautas pritarimas organizuoti šias studijas. Buvo įvertinti duomenys, kurie rodo, kad, jei akušerijos studijos būtų vykdomos ir Klaipėdos mieste, tuomet galimai būtų lengviau pritraukti absolventus į Klaipėdos, Telšių ir kitų regionų miestus, kur ypač stinga šios profesijos atstovų. Klaipėdos valstybinės kolegijos absolventus labai gerai vertina darbdaviai. Pagal 2021 m. atliktą darbdavių apklausą, kurioje dalyvavo beveik pusantro šimto darbdavių, kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto absolventų žinios ir gebėjimai net 99,1 proc. atitiko organizacijų poreikius.
Pagal Klaipėdos valstybinės kolegijos informaciją
Sprando ir kaklo savimasažas – savijautai pagerinti
Anot masažuotojos, žolininkės Silvijos Statkutės, sprando ir kaklo savimasažas pagerina savijautą, ypač, jei didesnę paros dalį praleidžiame prie kompiuterio, jei darbas – sėdimas, nepakankamai judame arba – svaigsta, skauda galvą. Pirmiausią pasiruoškite aliejų masažui. Tinka kosmetiniai, masažiniai, maistiniai aliejai: kanapių, abrikosų kauliukų, migdolų riešutų, sezamų sėklų ir kt. Į pasirinkto bazinio aliejaus 100 ml įlašiname 10–12 lašų eterinio aliejaus, kuris taip pat turėtų būti natūralus, be sintetinių priedų. Sprando ir kaklo savimasažą geriausia daryti vakare prieš einant miegoti, patogioje pozicijoje stovint arba sėdint. Įsipilkite truputį paruošto aliejaus į delnus, patrinkite juos vieną į kitą, kad aliejus pasiskirstytų delnuose. Tada rankas dėkite ant kaklo už ausų, nes priekinė kaklo dalis yra labai jautri dėl paviršiuje esančių nervų ir kraujagyslių. *Suglaudžiate tris pirštus, smilių, didįjį ir bevardį, susirandate plaukų augimo liniją už ausų ir sukamaisiais judesiais vedate kaklu, per trapecijos viršų žemyn, kiek galite pasiekti. Yra trys linijos, ši – pirmoji. Antroji linija bus šiek tiek arčiau stuburo, o trečioji – palei stuburą. Spaudimas turėtų būti vidutiniško stiprumo, nei per lengvas, nei per stiprus. Vietomis galite jausti nemalonų pojūtį, tai normalu. Šiuos judesius pakartojate po 3 kartus kiekvienai linijai. *Pirštus dedame už ausų ties plaukų augimo linija, sukamaisiais judesiais judėkite trapecijos viršutine dalimi peties sąnario link, apeikite pirštais peties sąnarį ir grįžkite atgal taip pat sukamaisiais judesiais paspausdami trapecijos paviršių. Kartokite 3 kartus abiejose kūno pusėse. *Kiek pasiekiate, gerai išmaigote trapecijos viršų. Iš pradžių dešine ranka kairę pusę, po to kaire ranka kitą pusę. *Suspaudžiate delną į kumštį ir krumpliais, nuo pakauškaulio už ausies, sukamaisiais judesiais masažuojate kaklą peties link dešine ranka, apsukate aplink petį ir grįžtate atgal pakauškaulio link, taip sukate 3 kartus vienoje kūno pusėje, tada kita ranka pakartojate veiksmą kitoje kaklo pusėje.
Tai Či mankšta – bėgsmui nuo nerimo ir streso
Greitėjant gyvenimo tempui, daugėjant nerimo, kai žmonės yra apimti nuolatinio streso, nebepailsi ir nebeatsipalaiduoja, vis didesnė visuomenės dalis pamąsto apie savipagalbą sau ir jos svarbą mūsų kasdienybėje. Kaip sau padėti, išmokus Tai Či mankštos, įžvalgomis pasidalino Klaipėdos valstybinės kolegijos Kineziterapijos ir grožio terapijos lektorė Roberta Bikuličienė. Visų pirma ji paaiškino, kad Tai Či (Tai Chi) mankšta, išvertus iš kinų kalbos reikštų „didžiąją ribą“ arba „žmogaus galimybių ribą“. „Tai – kūno ir proto mankšta, arba pratimų sistema, susiformavusi kaip atskira sveikatinimo šaka ir remiasi Rytų šalių kovos menų principais. Šios mankštos filosofinį pagrindą sukūrė mąstytojai daoistai, ieškoję būdų kaip pažinti gyvenimo esmę, pasiekti ilgaamžiškumo“, – paaiškino lektorė, akcentuodama, kad Tai Či esminis tikslas – stiprinti sveikatą ir atrasti gyvenimo prasmę, harmoniją su pasauliu ir savimi. Šalina susikaupusią įtampą Tai Či pratimų atlikimo pagrindinis principas – pašalinti susikaupusią įtampą žmogaus kūne, kad gyvybinė energija galėtų laisvai judėti ir aprūpinti ja kiekvieną ląstelę. „Mūsų gyvenimas tampa vis greitesnis, žmonės turi daugybę veiklų, tad tai sukelia nemažą įtampą kūne. Ji trukdo normaliai tekėti mūsų gyvybinei energijai, kūno ląstelės, negaudamos pakankamai energijos, negali normaliai funkcionuoti, prasideda jų pokyčiai, kas veda į ligų atsiradimą“, – problemas įvardino R. Bikuličienė. Tai Či pratimai atliekami lėtai, plastiškai, tai – tarsi šokis, kuomet atskiri judesiai sujungiami į judesių seką, atkreipiamas dėmesys ir į proto mankštinimą. Kaip tai vyksta? Atliekant pratimą, sutelkiamas dėmesys į judesio atlikimą, pajaučiamas kūno pojūtis, stengiamasi būti „čia ir dabar“. Ilgainiui susiformuoja įprotis – jam susiformuoti reikia maždaug dviejų mėnesių, ir žmogus momentą „čia ir dabar“ gali išgyventi daug dažniau. „Aš ir pati pastebėjau, kad praktikuojant Tai Či, mažiau užkliūnu už daiktų, mažiau daužau indų, nes, būdamas dabartyje, žmogus dėmesį fokusuoja į esamą veiksmą ir mažiau daro klaidų, – iš savo patirties kalbėjo lektorė. – Taip pat labai gerai prisimenu pojūtį, kurį patyriau po pirmo Tai Chi užsiėmimo: galvoje nebuvo jokių minčių, buvo švaru, tuščia, erdvu. Labai geras pojūtis. Tuomet supratau, kaip svarbu yra atlaisvinti vietos savo mintyse, nes, jei ten perpildyta, nebėra vietos idėjoms, kūrybai.“
Skiepai nuo užkrečiamųjų ligų: kad ligos nekeltų galvos
Šeimos gydytojus neramina tendencija, kai tėvai atsisako skiepyti vaikus nuo užkrečiamųjų ligų. „Manau, kad tai – netgi vaiko teisių pažeidimas“, – įžvelgė Kretingos šeimos medicinos centro vadovė gydytoja Augenija Juknevičienė. Jos pastebėjimu, jauni tėvai visiškai nebežino, kas tai yra poliomielitas, raudonukė, tymai, difterija, parotitas, arba taip dar vadinama kiaulytė, atsisako jie vaikus skiepyti ir nuo tuberkuliozės – daugeliui užkrečiamųjų ligų dėl vakcinacijos tapus retomis, tėvams dėl to greičiausiai ir kyla abejonių dėl skiepijimų reikalingumo ir skiepų naudos. „Aš pati esu tik už skiepus, – teigė gydytoja. – Tos ligos, apie kurias kalbame, yra tikrai pavojingos, gresia komplikacijomis, o skiepai ir būtų rimta apsauga nuo jų.“ Gydytoja paaiškino, kad, tarkim, parotitas rimtų komplikacijų sukelia berniukams – jie gali likti nevaisingi, jeigu mergaitė nepaskiepyta ir, būdama moteris, pastoja, užsikrėtus raudonuke naujagimiui gresia apsigimimas, tymai pažeidžia akis, smegenų funkcijas ir pan. „Infektologų teigimu, jeigu 85 proc. visos populiacijos neturės imuniteto, tai yra nebus skiepyti nuo infekcinių užkrečiamųjų ligų, vadinasi, ligos pradės kelti galvas ir visa tai baigsis epidemijomis“, – įžvalga pasidalino A. Juknevičienė. Gydytoja neabejojo, kad reikia šviesti visuomenę, o svarbiausia – pasitikėti mokslu, nes vakcinos kuriamos atsakingai, ir tik jas turint žmonės nebevaikšto šleivi, kuproti, randuoti ar negirdintys.
Permainos Ambulatoriniame- konsultaciniame skyriuje: paskirta vadovė
Mažoji mūsų poliklinika“, – taip vietiniai žmonės neretai pavadina Kretingos ligoninės buvusiose Vaikų ligų skyriaus patalpose įsikūrusį Ambulatorinį-konsultacinį skyrių, kuriame teikiama specializuota medicinos pagalba. Nuo sausio pradžios skyriui vadovauja Janina Kizielienė. Anksčiau čia atskiro vadovo nebuvo. Vadybos studijos gydytojai pravertė
Ambulatoriniame-konsultaciniame skyriuje konsultuoja akušeriai-ginekologai, endokrinologai, traumatologai, chirurgai, radiolologai, neurologai, endoskopuotojai, echoskopuotojai, urologai, ausų, nosies ir gerklės, taip pat akių ligų ir kitų sričių specialistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai. Ypač patogu, kad veikia Dienos stacionaras, kuriame pacientams, atvykusiems su šeimos gydytojų arba kitų gydytojų-specialistų siuntimais, atliekamos medikamentų infuzijos. Čia dirba patyrusi slaugytoja Birutė Viluskienė bei Ambulatorinio-konsultacinio skyriaus vadovė vidaus ligų gydytoja-echoskopuotoja Janina Kizielienė. Gyventojams suteikiamos ir mokamos paslaugos, kurių nekompensuoja ligonių kasos. Tokių paslaugų galima gauti ir Profilaktinės medicinos kabinete: pavyzdžiui, tikrinama vairuotojų, taip pat norinčiųjų įsigyti ar prasitęsti civilinio ginklo laikymo terminą sveikata, dirbantieji kreipiasi dėl profilaktinio sveikatos patikrinimo. Interesantus šiame kabinete taip pat pasitinka pati skyriaus vadovė. Jeigu šiandien ant svarstyklių lėkščių reikėtų padėti abi pareigybes, anot medikės, ko gero, nusvertų gydytojos darbas, nors tai nebuvo jos mokyklinių metų svajonė. „Lankiau Skuodo rajono Šačių vidurinę mokyklą, mokiausi labai gerai, sekėsi viskas, turėjau daug užklasinės veiklos ir tuomet per daug nemąsčiau, kuo ateityje tapsiu: sakydavau, gal žurnaliste, gal – mokytoja... Kartą, kasant bulves, tėvas, su kuriuo nuoširdžiai pasišnekėdavom, lyg tarp kitko paklausė, o kodėl negalėčiau būti gydytoja? Ir užstrigo. Ėmiau ruoštis, įstojau į tuometinį Kauno medicinos institutą, kuris dabar vadinasi Lietuvos sveikatos mokslų universitetu“, – pasakojo J. Kizielienė.
Pirtis – jaunystei ir sveikatai
Žiemą vis dažniau norisi pasilepinti šildančiais malonumais. „Atostogų parko“ pirtininkas Žydrūnas Grigaitis sakė, kad nėra tos ligos, kurios pirtelė neišgydytų, ir nėra tokios ligos, kuriai gydyti nebūtų sukurta žolelė. Kovoja su uždegimais Pirtyje lankytis patariama vidutiniškai du-tris kartus per savaitę, o privaloma – mažiausiai vieną kartą per savaitę. „Žiemą odos poros užsikemša nuo odos riebalų. O pirtyje tiek periantis vanta, tiek atliekant masažą jos išvalomos ir atsiveria. Pirtyje žmogaus kūno temperatūra sukeliama puse laipsnio. To pakanka, kad žmogaus kūnas imtų prakaituoti, atsivertų prakaito liaukos, o per jas efektyviai būtų pašalinami toksinai. Pakėlus kūno temperatūrą puse laipsnio mūsų organizmo gynybinės ląstelės virsta kareivėliais, kurie, aptikę organizme uždegimą, ima kovoti su jį sukėlusiomis priežastimis ir gydo uždegimą“, – pasakojo profesionalus pirtininkas. Dirba kempinės principu Didžiausias mūsų kūno organas oda turi du su puse milijono prakaito liaukų. „Oda pirtyje dirba kaip kempinė. Kraujas cirkuliuoja per limfą, o šių sienelės būna užsiteršusios įvairiomis „šiukšlėmis“. Suaktyvinus kraujotaką kartu su prakaitu oda pašalina šlakus, sunkiuosius metalus, riebalus, net šlapimą. Jeigu kūnas vanojamas šviežia vanta, oda vietoje pašalintų kenksmingų medžiagų iš vantos sugeria vitaminus. Pirtyje dirba širdis ir kepenys – jie stumdo kraują. O inkstai ir skrandis – nedirba. Jeigu esame pavalgę, skrandyje gaminasi nuodai, nes pirtyje vyksta visai kitokie procesai. Todėl einant į pirtį rekomenduojama būti pavalgius ne mažiau kaip prieš pora valandų ir maistas būtų jau suvirškintas“, – atskleidė pirtininkas Žydrūnas. Atpalaiduoja, valo ir grūdina Apsivalius organizmui po pirties pagerėja ir žmogaus savijauta, o miegas tampa gilus ir lengvas. Labai svarbu yra tai, kad žmogus pirtyje nurimsta. Pirčių ritualų metu naudojamos keturios terapijos: kvapų (aromaterapija), garsų (garas, vantų šnarėjimas), vibracijos (vanojimas) ir šilumos (termoterapija). Žmogaus pyktis, stresas ir nerimas pirtyje sudega. Kvėpavimo takams rekomenduojamas pirties ritualas su druskų garais. Kvėpuojant išsivalo nosiaryklė, viršutinės ir apatinės trachėjos. Jeigu organizmas yra pagavęs virusų, druska su bičių pikiu jį aptinka ir sunaikina. Tokios inhaliacijos padeda skaudant gerklę, kamuojant slogai. Kraujagyslėms išsiplečiant ir susitraukiant – jos treniruojamos, organizmas grūdinamas. Užsigrūdinęs žmogus gali žiemą lauke vaikščioti be viršutinių rūbų, maudytis gėlame vandenyje – nesusirgs.
Kretingos ligoninė: specialistai pacientams pasiruošę padėti
„Kiek metų nuo 1996-ųjų dirbau ir kitose ligoninėse, tiek girdėjau, kad jas reorganizuos, uždarys, o dabar štai vėl ministerija yra parengusi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, sprendžia mūsų likimą. Tikimės, jog nepageidautini scenarijai neišsipildys“, – vylėsi Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus. Šiuos metus ligoninė pradėjo su visais lig šiol turėtais svarbiausiais skyriais: Priėmimo skubios pagalbos, Anesteziologijos reanimacijos, Bendrosios chirurgijos, Akušerijos ginekologijos, Ambulatoriniu konsultaciniu, Rentgenologijos, Vaikų ligų, taip pat Vidaus ligų skyriais. Tiesa, Vidaus ligų, iš dalies ir Vaikų ligų skyrių patalpas koronaviruso pandemijos metu uzurpavo „kovidinės“ lovos, vidaus ligų paslaugos nekovidiniams pacientams laikinai neteikiamos. Atlikus PGR testus, izoliacijos palatose žmonės pirmiausia laukia atsakymų. Rezultatams paaiškėjus, sergantieji koronavirusu (išskyrus labai sunkios būklės asmenis, iškart nukreipiamus į reanimacijos palatas arba skubiai – į aukštesnio lygio uostamiesčio ligonines), gydomi Kretingos ligoninės kovidiniuose skyriuose. Koronaviruso neturintys pacientai vidaus ligų gydytis siunčiami į Klaipėdos ligonines, o chirurginiai, ginekologiniai, reanimaciniai, vaikų ligomis sergantieji lieka Kretingos ligoninėje. Pasak A. Šalavėjaus, toks yra sveikatos apsaugos ministro ir Klaipėdos universitetinės ligoninės, organizuojančios sveikatos apsaugos paslaugas mūsų regione, nurodymas. Vyr. gydytojo pavaduotojo žodžiais, Kretingos ligoninėje dabar nuotaikos geresnės – šiomis dienomis kovidiniuose skyriuose gydoma 17–18 sunkios būklės pacientų. Žvelgiant apskritai, anot gydytojo, kovidinių ligonių sumažėjo. Nors žinios ir neblogos, tačiau įtampa niekur nedingo, A. Šalvėjaus žodžiais, pacientų skaičius bemat gali pasikeisti. „Omikron“ atmaina, kurios laboratorijose nustatoma jau apie 40 proc. visų koronoviruso liga sergančių pacientų, – klastinga, labai greit plinta, ja užsikrečia ir jaunesnio amžiaus žmonės, nors sergama lengviau. Kaukės, anot gydytojo, nebepadeda, apsisaugoti kur kas patikimiau būtų dėvint respiratorius. Pacientus į Kretingos ligoninę, kaip ir anksčiau, nukreipia šeimos gydytojai, GMP arba pacientai patys atvyksta į Priėmimo skyrių, o Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje dirbantys gydytojai specialistai, tarp kurių – akių ligų, fizinės medicinos ir reabilitacijos, ausų, nosies ir gerklės ligų, vidaus ligų, profilaktinės medicinos gydytojai, taip pat gydytojai akušeriai ginekologai, endokrinologė, urologai, ortopedai traumatologai, chirurgai, echoskopuotojai, rentgenologai, neurologas, endoskopuotojai – visada pasiruošę priimti ir padėti. Gydytojų darbo grafiką pamatyti galima internete paspaudus nuorodą www.kretingosligonine.lt . „Kai kurie iš kitų ligoninių atvykstantys gydytojai dirba ne kiekvieną savaitę. Gyventojai gali pasitikslinti užsiregistravę nurodytais telefonais – registracija būtina. Būtina turėti ir šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimą“, – sakė A. Šalavėjus.
Masažas – vertinga terapija žmogaus kūnui
Menininkė, žolininkė, masažuotoja Silvija Statkutė, gimusi ir užaugusi Žemaitijoje, 30 metų gyvenusi Aukštaitijoje, gyvenimo aplinkybėms nulėmus, šiuo metu gyvena ir dirba Kretingoje. Prieš kelerius metus įstojusi į Klaipėdos universiteto sveikatos mokslų fakultetą, Vilniaus universiteto absolventė lietuvių filologė paskui studijas atvažiavo ir pati, nes važinėti 400 km, kad mokytųsi, buvo per sudėtinga. „Vis pasvajodavau apie išsamesnes masažo studijas. Ir, užklupus pirmam, antram karantinui, pasitaikė galimybė mokytis ir baigti tęstines studijas Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio rengimo centre, kur įgijau masažuotojo kvalifikaciją“, – ieškojimų patiris apibūdino S. Statkutė. Iš gamtos – atgal į sociumą Jau gerus du dešimtmečius S. Stakutė domisi augalais ir, pradėjusi rinkti žolynus, jais apdalindavo draugus, artimuosius, o vis labiau besigilindama į augalų savybes, suprato, kokią nepaprastą naudą jie gali atnešti žmogui ir kad jų panaudojimas – labai platus. „Intensyviai rinkdama augalus, lankiau įvairius seminarus, daug skaičiau, peržiūrėjau gausybę įrašų, auginau vaistinguosius augalus namuose. Į vaistinių augalų pasaulį pamažu įtraukiau ir savo mamą – daug metų ji buvo mano pagrindinė pagalbininkė“, – pripažino moteris. Nusipirkusi autentišką sodybą Švenčionių rajone kelerius metus ten gyveno, dirbo: vedė edukacinius užsiėmimus – mokė augalų pažinimo, muilo gamybos, arbatos virimo ir degustavimo, rengė meditatyvines patyrimines keliones į augalų karalystę, vedė sveikatos ir savęs pažinimo paskaitas Švenčionių rajono trečiojo amžiaus universitete. „Augalai pakeitė mano pasaulį neatpažįstamai. Tačiau kuo giliau ėjau į šiuos pažinimo vandenis, tuo aiškiau mačiau ir disbalansą, atsiradusį gamtoje dėl žmogaus įsikišimo į gamtos tvarką. Supratau, kad tik gerti arbatą nebepakanka – reikia kompleksinio, holistinio požiūrio į žmogaus organizmą kaip visumą, kad šalia arbatos turi būti ir subalansuota mityba, ir mankšta, meditacija, o kartais ir visai kitokios, mažiau žinomos terapijos – šokio, judesio, body work‘o, gongų, ar kitokios“, – požiūrį atskleidė S. Statkutė, kurios gyvenime šalia augalų atsirado ir alternatyvūs gydymo būdai – energetinė Reiki terapija, masažas, meditacija, moteris taip pat išmoko gaminti natūralią kosmetiką, augalų aliejus, arba fitolius, muilą, ekstraktus, tinktūras, gydomuosius tepalus, augalų vandenį, arba hidrolatą. „Laikas bėgo, ir pajutau, kad reikia judėti iš gamtos atgal į sociumą – pradėjau mokytis, – S. Stakutė prisipažino, kad išsamios fiziologijos ir anatomijos žinios ją tarsi sukrėtė iš naujo ir patvirtino daugybę intuityvių įžvalgų, jog žmogaus organizmas – vientisa visuma. – Visiškai kitaip, tarsi iš vidaus, pamačiau masažo naudą žmogaus organizmui ir dabar galiu drąsiai pasakyti, kad masažo reikia kiekvienam – tai neįtikėtinai vertinga terapija žmogaus kūnui.“ Ji pateikė ir keletą faktų apie masažą: jis nuima kasdieninį nerimą ir stresą; subalansuoja emocijas; gerina miego kokybę; net keliskart pagreitina kraujotaką ir limfotaką, todėl pagreitėja neuronų ir naudingųjų medžiagų pernešimas organizme; suaktyvėja toksinų pasišalinimas iš organizmo; pagerėja virškinimas, fascijos ir odos darbas.
Ar lemta išlikti Kretingos ligoninei
Per šimtą istorijos metų skaičiuojančios Kretingos ligoninės gali likti tik pamatai, jeigu be stabdžių pravažiuos dabartinės šalies valdžios suplanuotos dar vienos sveikatos apsaugos sistemos reformos buldozeris. Tačiau ligoninė turi galimybę išlikti, atsinaujinti. Apie grėsmes ligoninei, jos perspektyvas kalbėjomės su nuo praėjusio lapkričio jai vadovaujančiu vyriausiuoju gydytoju Romaldu Sakalausku. Modelis „iš viršaus“ gero nežada Pagal reformatorių užmačias, rajonuose turėtų atsirasti sveikatos centrai, sujungus ligonines ir pirminės sveikatos priežiūros centrus. Įdiegus peršamą modelį, Kretingos ligoninėje nunyktų skubios pagalbos, reanimacijos, chirurgijos, dalis kitų dabartinių skyrių. Išsaugojusi terapijos ir slaugos skyrius ligoninė praktiškai taptų slaugos ligonine. „Tai būtų blogiausias variantas. Tokia ligoninė nebūtų patraukli įsidarbinti gydytojams, o dabar dirbantys – ne amžini“, – teigė R. Sakalauskas. Įsteigus sveikatos centrus žadama ES parama, R. Sakalausko įsitikinimu, ligoninės nebeatgaivintų. Ir tos paramos, esant tokiai neapibrėžtai situacijai, tekliūtų tūkstantis kitas. „Paraiškas ES paramai gauti turėtume teikti 2022–2023 metais, o ne, kaip numatyta, – po 2–3 metų, kai rajonuose tos paramos gavėjų nebeliks“, – tarė pašnekovas. Gimdymo skyrių uždarys šiemet R. Sakalauskas patvirtino, kad ligoninės Akušerijos ginekologijos skyrius veikia paskutinius mėnesius, pavasarį bus panaikintas. „Nematau jokių galimybių Akušerijos ginekologijos skyrių išsaugoti“, – sakė ligoninės vadovas, akcentuodamas, kad Teritorinė ligonių kasa praėjusių metų lapkritį įspėjo Kretingos ligoninę, kad po pusmečio Akušerijos ginekologijos skyriaus teikiamų paslaugų nebeapmokės, kadangi ligoninė nevykdo paslaugos finansavimo sąlygų: 2021 metų gimdymų skaičius – 261 – nesiekė nustatyto minimalaus – 300 – metinio gimdymų rodiklio. „Tikėtina, kad ateityje reikalaujamas minimalus metinis gimdymų skaičius gali būti padidintas iki 600 ir daugiau“, – įžvelgė R. Sakalauskas, apgailestavęs, kad ligoninės Akušerijos ginekologijos skyrius uždirba beveik dvigubai mažiau (apie 200 tūkst. eurų), negu reikia jam išlaikyti, ir įstaigai yra nuostolingas. Uždarius Akušerijos ginekologijos skyrių, ligoninė planuoja teikti dienos chirurgijos ginekologijos paslaugas. „Neabejoju, kad dienos chirurgijos ginekologijos paslaugos būtų rentabilios. Moterys dėl šių paslaugų dabar vyksta ir į privačias Klaipėdos gydymo įstaigas. Tad turime kuo greičiau persiorientuoti: gimdymo paslaugas pakeisti dienos chirurgijos ginekologijos paslaugomis“, – teigė R. Sakalauskas.
|
|
