|
|
|
SveikataNežinojau, kad man depresija
Pogimdyminė depresija yra dažniausiai pasitaikantis psichikos sveikatos sutrikimas po gimdymo. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad depresija suserga maždaug 19 procentų pagimdžiusių moterų, tačiau panašus skaičius jų pagalbos nesikreipia. Žmogaus emocinė sveikata kinta priklausomai nuo to, kaip ja rūpinamės – kada ir kaip ieškome būdų jaustis geriau. Su viešosios įstaigos „Krizinio nėštumo centras“ psichologe Rūta Mickevičiene kalbamės apie pogimdyminės depresijos priežastis, simptomus ir pagalbos būdus. Susirgti gali ir vyrai Pogimdyminis laikotarpis dar kitaip yra vadinamas ketvirtuoju trimestru. Jis prasideda su naujagimio užgimimu ir trunka maždaug apie 8 savaites ar ilgiau. Anot Krizinio nėštumo centro psichologės, besilaukianti ir pagimdžiusi mama išgyvena fizinius, biocheminius, neurofiziologinius, socialinius ir psichologinius pokyčius, lydimus įvairaus intensyvumo jausmų ir emocijų. Todėl psichologė R. Mickevičienė akcentuoja: depresija po gimdymo gali susirgti bet kuri moteris, bet tai nereiškia, kad ji yra bloga mama – šiuo metu jai yra sunku ir reikalinga pagalba. „Pogimdyminę depresiją diagnozuoja psichiatras pagal moters jaučiamus fizinius ir emocinius požymius, jų intensyvumą, trukmę ir dinamiką. Šio psichikos sutrikimo nustatymas yra keblus. Somatiniai pogimdyminės depresijos simptomai yra panašūs į tuos, kuriuos išsako visos naujagimių mamos. Jos susiduria su miego ir apetito sutrikimais, nuovargiu ir pervargimu, sunkumais susitvarkyti su kasdieniais ruošos darbais. Dėl to pogimdyminė depresija turėtų būti vertinama kompleksiškai“, – kalbėjo psichologė ir pridėjo, kad ne tik moterys, bet ir 4-7 proc. vyrų serga depresija po vaiko gimimo.
Darbo dienomis baseinuose pramogaukite iki 50 proc. pigiau!
Kartu su auksu besispalvinančiu rudeniu nuo rugsėjo sugrįžta Jūsų pamėgtos akcijos!
Pirmadieniais – SENJORŲ dienosMieli senjorai, mes žinome, kaip esate pamėgę mūsų baseinuose ir pirtyse sveikatintis pirmadieniais. Tęskite šiuos jau susiformavusius įpročius su 50 proc. nuolaida ir savaites pradėkite sveikesni ir žvalesni. *50 % nuolaida apsilankymui baseinuose ir pirtyse senjorams suteikiama pateikus pažymėjimą.
Antradieniais ir trečiadieniais – DRAUGŲ dienosTurite draugų? Kvieskite juos drauge praleisti puikias akimirkas mūsų baseinuose ir pirtyse! Mat nuo šiol ANTRADIENIAIS ir TREČIADIENIAIS draugą atsivesti į baseinus gali NEMOKAMAI. Perkant bilietą sau, tos pačios arba žemesnės vertės bilietas draugui suteikiamas nemokamai.
Ketvirtadieniais – STUDENTŲ ir MOKSLEIVIŲ dienosMokotės ar studijuojate? Kviečiame pailsėti ir atgauti jėgas po sunkių pamokų ar paskaitų. Neriboto visos dienos apsilankymo kaina pateikus studento ar moksleivio pažymėjimą – tik 5 Eur! Svarbi informacija *Akcijos negalioja šventinėmis dienomis ir per vaikų atostogas. **Akcijos galioja iki vasaros sezono pradžios (2025 birželio 6 d. imtinai). ***Nuolaidos nesumuojamos ir suteikiamos pateikus tai patvirtinantį dokumentą (senjoro, moksleivio ar studento pažymėjimą). Akcijos nuolaidos pritaikomos įsigyjant bilietus informavus Vandens ir pirčių registratūrą apie norimas pasinaudoti nuolaidas.
NUOLAIDŲ KORTELĖ – NUOLAIDOS VISOMIS DARBO DIENOMISNorite nuolaidų bet kuriomis savaitės dienomis? Įsigykite Kliento arba Šeimos nuolaidų kortelę! Viena kortelė – DAUGYBĖ nuolaidų baseinams, maitinimui, sveikatinimo paslaugoms medicinos centre „Natura Termo SPA“, sporto klubo abonementams. Mūsų baseinuose lankotės su visa šeima? Įsigykite Šeimos nuolaidų kortelę! Viena kortelė – nuolaidos visai šeimai, o kortelės nuolaidos – visus metus!
„Atostogų parko“ informacija
Odė morkoms
Tikriausiai nuskambės juokingai, bet, jei paklaustumėt, ką galima valgyti kiekvieną dieną visus metus, atsakyčiau, kad žalias morkas. Galbūt morkomis galvos skausmo ir nepašalinsime, tačiau morkos turi ne ką mažesnių pranašumų sveikatai. Morkos yra viena pigiausių maisto prekių parduotuvėse ir tuo pačiu daugelio neįvertintos. Tai, ką suvalgome, patenka į žarnyną, tad mūsų žarnynas tiesiogiais sąveikauja su maistu. Didelė dalis žmonių turi problemų su bakterijų ar grybelio išvešėjimu žarnyne, kas sukelia žarnyno uždegimus. Uždegimas gali pasireikšti kaip dirglaus žarnyno sindromas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas. Ilgai negydomas žarnyno uždegimas padidins toksinų patekimą į kraują, ir tai pakenks kepenų darbui ir energijos gamybinei sistemai, ko rezultatas yra hormonų problemos. Pagrindinės jų – pernelyg didelis estrogenų dominavimas ir prasta skydliaukės funkcija. Tad rūpinantis savo sveikata būtina rūpintis savo žarnynu, kuris palaiko virškinimo sistemą „švarią“ ir neleidžia toksinams patekti ten, kur nereikia. Kodėl mūsų mityboje privalo būti žalių morkų? Jos ypač naudingos žarnynui, nes turi skaidulinių medžiagų su antibakterinėmis savybėmis. Morkos, augdamos po žeme drėgnoje aplinkoje, pasigamina antibakterinių ir antigrybelinių medžiagų tam, kad nepūtų. Tos pačios medžiagos, esančios morkose, padeda ir mūsų žarnynui. Morkų salotos padeda kepenims, užkirsdamos kelią toksinams patekti į kepenis, o sveikos kepenys padeda reguliuoti estrogenų apykaitą ir paverčia skydliaukės hormonus aktyviais. Viskas labai paprasta – žalios morkos „suriša“ toksinus ir pašalina juos iš virškinimo sistemos.
Pasirūpinti savimi – ne prabanga, o atsakomybė
Kretingos rajono Švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje įvykusioje konferencijoje „Socialinio emocinio intelekto svarba švietimo kaitos procese“ pristatydama temą „Santykių šviesoforas“ kalbėjo apie emocijas, jausmus ir nuotaikų kaitą darbinėje, socialinėje ir asmeninėje erdvėje. Pasikartojančios situacijos veikia žmogaus savijautą Pasak psichologės V. Gridiajevos, apie santykius kalbėti galima tik tuomet, kai žmonės juos sukuria. Tarpusavio santykiai – tai ne vien poros ar sutuoktinių ryšys, tai ir santykis tarp darbuotojo bei darbdavio, tarp mokytojo ir mokinio, tarp tėvų ir vaikų, tarp kaimynų ar bendruomenės narių ir t. t. Konferencijoje V. Gridiajevai svarbu buvo perteikti žmonėms jų pačių savijautos suvokimą ir empatišką pajautimą kitoje barikadų pusėje esančio suaugusio žmogaus ar vaiko savijautos. Tam buvo pasitelkta žaidybinės formos metodika, priskiriant kiekvienam dalyviui kažkurią rolę, profesiją ar emocinę būklę („auklytė“, „socialinė pedagogė“, „problemas keliančio vaiko mama“, „pirmūnė“, „direktorė“, „pavargusi mokytoja“ ir t. t.). Tris minutes į paskirtą rolę įsijautęs suaugęs žmogus, pedagogas galėjo pajusti, ką jaučia ir kokiomis emocijomis gyvena šalia esantis, tarkime, pavargęs mokytojas, mokyklos direktorė ar problemas keliančio vaiko mama. „Žmogus, kasdien gvildenantis tas pačias temas, ilgus metus diena iš dienos susiduriantis su tomis pačiomis problemomis nori nenori pajunta, kad kažkas viduje gęsta. Pasikartojančios tos pačios situacijos ima veikti kiekvieno žmogaus savijautą ir galimybes būti čia ir dabar santykyje su kitu žmogumi. Ir staiga autentiškai išgirdus kitą žmogų, įsijautusį į jo būseną ir pamėginus padėti, žmogus supranta, kaip stipriai tai veikia,“ – sakė V. Girdiajeva.
Kretingos ligoninė tampa viena estetiškiausių įstaigų rajone
Pacientai maloniai nustemba po ilgesnio laiko apsilankę atsinaujinusioje Kretingos rajono ligoninėje: akivaizdūs pokyčiai ne tik pastato viduje, bet ir teritorijoje. Ligoninė švyti nuo Žemaičių gatvės pusės, o ir įvažiavus į jos kiemą: įrengtos 3 naujos automobilių stovėjimo aikštelės, sutvarkyti pastatai, išgenėti senieji medžiai, ištapyta rytinė siena. Tačiau tai – dar ne pokyčių pabaiga.
Šie akivaizdūs pokyčiai – vos per 2-jus metus ir 9 mėn., kai vadovauti Kretingos ligoninei ėmėsi Romaldas Sakalauskas, turįs ne vien puikių vadybos įgūdžių, bet ir gilų grožio bei estetikos pajautimą. „Visame kame turi būti visuma. Neužtenka galvoti apie atskirus dalykus – čia pacientai, čia darbuotojai, čia gydymo erdvės, čia kiemas. Įstaiga yra viena, ir joje gerai turime jaustis visi“, – gerovės aspektą akcentavo vadovas.
R. Sakalauskas pasidžiaugė, kad jo mintims pritaria ir palaiko lyg vienas kumštis komandoje dirbantys: jo dešinioji ranka – ankstesnė įstaigos vadovė Ilona Volskienė, pavaduotojas ūkio reikalams Valerijonas Černeckis, vyriausioji slaugos administratorė Janina Luotienė. Visi darbai atliekami iš ligoninės uždirbtų savų lėšų, šiemet, tikino R. Sakalauskas, jokios paramos nei iš Vyriausybės, nei Savivaldybės nesulaukę.
„Turime savo stalių, meistrų – daug ką galime atlikti savo jėgomis ir už minimalią kainą. Mums nereikia viešųjų pirkimų, todėl procedūros gerokai supaprastėja. Ko gi turime laukti, jei galime patys? Tai, ką matote, – savotiška proto mankšta ir rankų magija, kad visiems būtų jauku, gražu, estetiška“, – kalbėjo R. Sakalauskas.
Ilgų nuotolių bėgiko Piotro Silkino 83-iojo gimtadienio proga Kretingoje surengtame bėgime 3 km trasoje I v. užėmusi kretingiškė Irena Meškauskienė, dalyvavusi kartu su sūnumi Airidu, kuris tarp vaikų 500 m starte taip pat tapo nugalėtoju, pasidalino mintimis apie judėjimą, sveikatą ir jaunimą kamuojančias problemas.
Smalsumas likęs paskutinėje vietoje
Paklausta, kokios problemos lydi šiuolaikinius vaikus, I. Meškauskienė atviravo, kad dėl fizinio aktyvumo trūkumo juos kamuoja nutukimas, aktyvios veiklos motyvacijos praradimas. Netgi toks prigimtinis dalykas, kaip smalsumas, pasak pašnekovės, yra nustumtas į paskutinę vietą, pirmąsias pozicijas, užsidarius namuose, užleidžiant kompiuteriniams žaidimams, telefonams, socialinei medijai. Viso to pasekmės – netaisyklinga laikysena, judėjimo, gryno oro ir gamtos stoka. Kineziterapeutės specialybę Klaipėdos valstybinėje kolegijoje įgijusi moteris savo šeimoje ir artimiausioje aplinkoje stengiasi skatinti vaikų smalsumą, judrumą ir siekiamybę išbandyti viską, kas vaikui įdomu: „Augindama du sūnus susiduriu su prigimtiniu berniukų judrumu, visokeriopai skatinu jų aktyvumą ir norą pažinti pasaulį. Apsilankius pas šeimos gydytoją smagu, bet tuo pačiu ir liūdna išgirsti ją sakant, kad tokių sveikai atrodančių vaikų beveik nebėra. Man labai svarbu, kad vaikai būtų sveiki, todėl esu prieš paspirtukus ir įvairias judėjimą stabdančias priemones. Tarkime, dviratis vaikui duos ne tik daugiau naudos, bet ir mažiau žalos“, – sava patirtimi auginant vaikus dalinosi I. Meškauskienė, pridurdama, kad saugumo taisyklių laikymasis bei kūno apsaugos priemonės, važiuojant dviračiu, privalomos.
Judėjimas – tai sveikata, sakė pašnekovė, siūlanti daugiau judėti ir mažiau laiko leisti prie kompiuterių. Pasak Irenos, fizinis aktyvumas svarbus ne vien dėl kūno sveikatos, bet ir dėl psichinės būsenos, energijos antplūdžio, miego kokybės. „Vaikai turi eiti, smalsauti, kažką bandyti, mėginti, nukristi. Galbūt skamba šokiruojančiai, bet vaikai kartais turi ir nugriūti, ir kažkiek užsigauti, o tėvai, stengdamiesi vaiką apsaugoti, iš jų atima tas emocijas, potyrius ir patirtį. Duoda vaikui telefoną, planšetę, kompiuterį – tu pasėdėk ramiai, niekur nelipk, nelakstyk. Tarkime, žiemą jau nebematyti tiek daug vaikų ant kalniuko su rogėmis, o jei ir yra, vaikai apmuturiuoti šalikais, nosis, rankos šaltos – viskas, vedasi vaiką namo. Reiktų leisti ir šiek tiek sušalti, sušlapti, patirti tą tikrą vaikystę, neslopinti, neužgožti vaikų patyrimų“, – įsitikinusi pašnekovė.
Nuotr. LSMU Kauno klinikų
Greitas gyvenimo tempas ir tobulėjančios technologijos itin neigiamai veikia šiuolaikinių tėvų ir vaikų tarpusavio santykius. Mat neretai tėvai, norėdami pailsėti ar atlikti svarbius darbus, leidžia vaikams naudotis ekranais, nė nesusimąstydami apie tai, kaip neribojamas laikas ir nekontroliuojamas turinys gali paveiktų jų fizinę ir psichinę sveikatą.
Apie ekranų žalą mažamečių sveikatai, pirmuosius signalus ir rekomenduojamą turinį pasakoja doc. dr. Indrė Bakanienė, laikinai einanti pareigas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė.
Viskas prasideda nuo kūdikystės
Pasak I. Bakanienės, tyrimai rodo, kad per didelis ekranų naudojimas vaikams iki 2–3 metų amžiaus gali sukelti kalbos, bendros raidos, dėmesio ir elgesio sutrikimų, miego problemų, maisto išrankumą. Itin sunkiais atvejais gali atsirasti požymių, būdingų autizmui, o vaikams, turintiems genetinį polinkį, ekranų perteklius gali paskatinti autizmo atsiradimą.
Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė įspėjo, kad ypač pavojinga duoti ekranus kūdikiams ir vaikams iki 1,5 metų amžiaus, kai intensyviai vystosi socialinė raida.
„Rumunų psichologas Marius Zamfir pasiūlė terminą „ekraninis autizmas“, pastebėjęs, kad vaikai, praleidžiantys daugiau nei 4 valandas per dieną prie ekranų, pradeda elgtis panašiai, kaip autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai. Anot jo, ekranų laikas užima didelę vaiko dienos dalį, mažindamas laiką prasmingoms veikloms, tokioms kaip aplinkos tyrinėjimas, fizinė veikla ir socialinis bendravimas, – kalbėjo I. Bakanienė. – Vėlesni tyrimai parodė, kad ekranai ne tik užima laiką, bet ir tiesiogiai veikia smegenis, stimuliuodami už regimąjį suvokimą atsakingų centrų vystymąsi. Deja, šis vystymasis vyksta kitų centrų, daugiausia atsakingų už kalbos ir socialinę raidą, sąskaita.“
Šeštadienį Kretingos muziejaus parko teritorijoje po atviru dangumi asociacija „Kretingos lietaus vaikai“ kartu su Kretingos rajono savivaldybe suorganizavo orientacinį žygį-žaidimą „Draugystės žemėlapis“ ir pakvietė vaikus, tėvus susipažinti ir pažinti vieniems kitus. Susidarė vienuolika komandų, kurios drąsiai į rankas ėmė žemėlapius ir, išsisklaidžiusios didelėje Kretingos dvaro parko teritorijoje, skubėjo įveikti užduočių ruožą.
Išvažiuojamojo Kretingos rajono tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdžio metu Kartenoje buvo gvildenti klausimai, susiję su slauga ir pagalba socialiai remtiniems žmonėms, jau išnaudojusiems keturių mėnesių trukmės Teritorinių ligonių kasų (TLK) kompensuojamą pagalbą slaugos ligoninėje.
Kartenos pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovas Normantas Žeimys priminė, kad centras susideda iš trijų objektų. Tai – Kartenos ambulatorija, bendrosios praktikos gydytojo kabinetas Kūlupėnuose bei Kartenos katalikiškoji palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė.
N. Žeimys pasidžiaugė, kad žmonės pas gydytojus patenka iškart, nereikia laukti po kelias savaites. Vadovas paminėjo, kad kolektyve dirba 38 darbuotojai, atėjo ir naujų, nors didžiausias trūkumas, kaip ir visoje Lietuvoje, – gydytojų. Šiuo metu dirba du šeimos gydytojai ir odontologas. Slaugos ligoninėje, pasak vadovo, darbuojasi daugiau slaugytojų padėjėjų, kadangi tarp pacientų yra nemažai ypatingos priežiūros ir slaugos reikalaujančių pacientų – nevaikštančių, tokių, kurie patys nepavalgo ir pan. Pagal normatyvus reikėtų daugiau darbuotojų, bet, anot N. Žeimio, esami darbuotojai dirba 1,25 ar 1,5 etato krūviu ir yra patenkinti galimybe užsidirbti didesnį atlyginimą. Šiai dienai slaugos ligoninėje guli 26 pacientai, o vietų yra 30. Artėjant žiemos sezonui, padidėja pacientų, turinčių lėtinių ligų, negalinčių savarankiškai apsitarnauti, pagalbos poreikis, nors jau būna išnaudoti TLK kompensuojami 4 mėnesių terminai.
Ar kada pastebėjote, kad būdami prastos psichologinės būsenos neretai jaučiate fizinius kūno skausmus ir simptomus? Taip yra dėl to, nes emocinę ir fizinę sveikatą sieja tiesioginis ryšys – smegenys perduoda signalus į kūną, todėl prasta psichologinė būklė turi didžiulę įtaką žmogaus fizinei sveikatai.
Apie tai, kodėl dažniausiai pasitaikantys liekamieji onkologinių ligų reiškiniai yra psichoemociniai ir kodėl svarbus holistinis požiūris, kalbamės su gydytoja onkologe-chemoterapeute doc. dr. Sigita Liutkauskiene ir psichiatru Leonu Kačinsku. Jų teigimu, stabili emocinė būklė gali pakeisti ligos eigą.
|
|
