|
|
|
SveikataVyresnio amžiaus žmonių (65+) fizinis aktyvumas
Bendro fizinio aktyvumo mažėjimas turi didelę neigiamą reikšmę suaugusių ir pagyvenusių žmonių sveikatai. Norint, kad pagerėtų ar išliktų reikiamo lygio širdies ir kvėpavimo sistemų būklė, raumenų pajėgumas, kaulų būklė ir organizmo funkcinė sveikata bei apsitarnavimas ir mobilumas, sumažėtų galimybė susirgti dažniausiai pasitaikančiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, mažėtų nerimo, depresijos simptomai, būtų palaikomos kognityvinės funkcijos, aktyvūs socialiniai ryšiai, rekomenduojama: *Vyresniems negu 65 metų amžiaus asmenims būtina kasdien sukaupti bent po 30 minučių vidutinio intensyvumo ištvermę lavinančios fizinės veiklos (greitas ėjimas, šiaurietiškas ėjimas, darbas sode ar darže, važiavimas dviračiu, šokiai). Kaip alternatyva gali būti rekomenduojama ne mažiau kaip 10–15 minučių didelio intensyvumo fizinės veiklos (bėgimas, plaukimas, greitas lipimas laiptais) kasdien (sukaupti mažiausiai 75 minutes per savaitę) arba atitinkamas vidutinio ir didelio intensyvumo fizinės veiklos derinys; *Bet kokia fizinė veikla turi vykti ne trumpesniais kaip 10 minučių intervalais, nes kitaip negaunamas pakankamas teigiamas poveikis sveikatai. *Vyresni negu 65 metų amžiaus asmenys, kurių prastas fizinis ar funkcinis pajėgumas bei sutrikęs gebėjimas normaliai judėti (mobilumas), vis tiek turėtų ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę lavinti judesių koordinaciją bei pusiausvyrą (griuvimų profilaktikai ir siekiant išvengti galimų kaulų lūžių ir komplikacijų po jų). *Taip pat ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę būtina stiprinti svarbiausių stambiųjų raumenų grupių jėgą (pritūpimai, atsispaudimai, pirkinių nešimas iš parduotuvės), siekiant kuo ilgiau išsaugoti gebėjimą judėti ir savarankiškai apsitarnauti. *Kai vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys dėl pablogėjusios sveikatos (ar įvairių kitų priežasčių) negali įgyvendinti šių fizinio aktyvumo rekomendacijų, jie turėtų išlikti fiziškai aktyvūs, atsižvelgdami į realias gyvenimo aplinkybes, sveikatos būklę ir savo asmeninius gebėjimus. *Siekiant kuo mažiau sėdėti ar gulėti, būtina riboti žiūrint televizorių, naudojantis kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu, klausant radijo ir pan. praleidžiamą laiką. Rekomenduojami reguliarūs pasivaikščiojimai gamtoje su draugais, kaimynais ar augintiniais, darbas sode, darže ar gėlyne, grybavimas, uogavimas, žvejyba, savanoriavimas ir pagalba kitiems ir pan. Taip pat patartina mažiau naudotis visuomeniniu ar asmeniniu transportu – kuo dažniau jį keisti ėjimu pėsčiomis ar važiavimu dviračiu. *Net jei nesilaikoma šių fizinio aktyvumo rekomendacijų, labai svarbu, kad vyresnio amžiaus asmenys turėtų galimybę išeiti iš namų į lauką ir pagal galimybes užsiimti fizine veikla kartu su kaimynais, kitais bendruomenės nariais. Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia vyresnio amžiaus žmones kartu dalyvauti rytinėse mankštose antradieniais ir ketvirtadieniais 9:30 val. (Vilniaus g. 8, III aukštas). (Informacija parengta pagal Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro metodines rekomendacijas „Bendrosios fizinio aktyvumo rekomendacijos 3 amžiaus grupėms“).
Kretingos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro informacijaUžs. Nr. 952
Kur oriai pasitikti gyvenimo saulėlydį
Kretingiškė 88-erių Genovaitė R. paprašė, kad pasidomėtume, kur garbaus amžiaus sulaukęs žmogus galėtų oriai pasitikti savo gyvenimo saulėlydį, nenorėdamas tapti našta artimiesiems. Nors Lietuvoje, taip pat – ir Kretingos rajone, pakankamai gerai išvystytas socialinių paslaugų senjorams tinklas, tokių orios senatvės namų, kokius matome filmuose, mums dar reikia palūkėti. Valstybinės globos įstaigose – sunkiausi ligoniai „Su draugėmis pakalbame: jeigu vienam gyventi taptų per sunku, kur Kretingos rajone ar aplinkinėse vietovėse galima būtų bendrystėje ir draugėje su kitais senjorais oriai pasitikti gilią senatvę. Nors turime artimųjų, bet vienų vaikai gyvena užsienyje, o ir šiaip nesinori užsikarti jiems ant sprando, nes visi turi savų rūpesčių. Norėtųsi žinoti, kiek kainuoja išlaikymas tokiuose bendruomeniniuose namuose“, – teiravosi skaitytoja. Socialines paslaugas teikiančių įstaigų tinklas Kretingos rajone išplėtotas: Padvarių socialinės globos namai, neseniai duris atvėrę Nasrėnų globos namai, Geležinkelio gatvėje veikiantys Pajūrio senelių globos namai. Tačiau paslaugos jose yra specifinės. Didžiausių Kretingos rajone Padvarių socialinės globos namų, kuriuose apsigyvenę gerokai per 200 globotinių, vadovės Rimos Narmontienės žodžiais, vien sulaukę pensinio amžiaus žmonės į juos nepatenka. „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos strategija yra tokia, kad ministerijos pavaldumo įstaigose apgyvendinami asmenys su specialiaisiais – nuolatinės priežiūros arba nuolatinės slaugos – poreikiais. Tai – patys sunkiausi ligoniai, o pakankamai savarankiškais senjorais turi pasirūpinti privačios įstaigos ar nevyriausybinės organizacijos, steigdamos bendruomeninius namus“, – sakė R. Narmontienė. Be specialiųjų poreikių – per brangu Kūlupėnų bendruomenės rūpesčiu, šiemet duris atvėrė nauji, kaip sakoma, dar dažais tebekvepiantys Nasrėnų globos namai. „Mes turime licenciją ir galime teikti paslaugas senyvo amžiaus žmonėms – asmenims per 70 metų, taip pat – asmenims su sunkia, išskyrus psichikos, negalia. Tačiau vieniši vien pensinio amžiaus asmenys, kuriems nenustatyta negalia, pas mus neįsikuria todėl, kad jiems būtų per sunki finansinė našta – reikėtų patiems sumokėti visą paslaugos kainą. Vieno asmens išlaikymas mūsų namuose kainuoja 1 tūkst. 250 Eur. Tiems asmenims, kuriems nustatytos slaugos arba priežiūros paslaugos, didžiąją dalį lėšų kompensuoja valstybė“, – kalbėjo Nasrėnų globos namų vadovė Jūratė Mačernienė. Panaši situacija ir privačia iniciatyva buvusiame darželyje, vadinamajame lapyno kvartale, įkurtuose Pajūrio senelių globos namuose. Jų vadovė Albina Račkauskienė patikino, kad šiuo metu pas juos gyvena 16 asmenų iš Kretingos, Palangos ir Klaipėdos, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, o šių nesant nustatytų, tokių asmenų jie nė neapgyvendina. „Kuris gi žmogus išgalėtų pats mokėti 1 tūkst. 300 eurų už išlaikymą mūsų įstaigoje? Per brangu. Dabar gi 300 Eur atskaičiuojama iš gaunamos senatvės ar neįgalumo išmokos, 300 Eur skiriama už nustatytus specialiuosius poreikius, o likusią sumą už pragyvenimą įstaigoje kompensuoja valstybė“, – sistemą paaiškino A. Račkauskienė. Ragino senolius neužsisklęsti vienišume Atrodytų, kad ratas lyg ir užsidaro, nes žmonės neišgali sumokėti iš pensijos už gyvenimą bendruomeniniuose namuose. Tačiau, pastebėjo J. Mačernienė, dažnam garbaus amžiaus žmogui jau atsiranda visokių sveikatos problemų, retas kuris tėra apdovanotas itin stipria sveikata, todėl norintiems apsigyventi jų namuose, jau gali būti priskirti specialieji poreikiai. „Mūsų įstaigoje, manau, yra sukurtos sąlygos oriai senatvei – senjorai turi bendrą erdvę, kur gali susitikti, bendrauti, vaikštinėti po apylinkes. Tačiau gyvenimo realybė tokia: senyvo amžiaus žmogus dažniausiai labai nenori palikti savo namų, ir dažniausiai tam ryžtasi prispausti ligų“, – kalbėjo J. Mačernienė. Kretingos rajone išvystytas socialinių paslaugų, senjorams teikiamų namuose, tinklas. Kretingos socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Skruibienė, patikinusi, kad jų įstaigos teikiamų paslaugų spektras – platus ir įvairus, paragino senyvo amžiaus žmones neužsisklęsti vienatvėje ir baimėje. Šiandieną, jos manymu, senjorai jau gali pasirinkti tai, kas jiems labiausiai tinka ir patinka. „Mes teikiame dvejopas paslaugas namuose: asmeninio asistento – kada žmogui norisi draugo, kuris pagelbėtų apsipirkti, nueiti į medicinos ar kitokią įstaigą tvarkyti reikalų, į renginius ar pasivaikščioti; ir pagalbos į namus – kada socialinio darbuotojo padėjėjas pats nueina į parduotuvę, sutvarko namus ir pan.“, – kalbėjo D. Skruibienė. Veikia Dienos centras senjorams Kaip atskirą įstaigos padalinį, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas senjorų bendrystei ir užimtumui, D. Skruibienė išskyrė Dienos socialinės globos suaugusiems asmenims su negalia tarnybą. Negalia, jos žodžiais, nebūtinai turi būti sunki, senatvėje fizinė negalia būdinga kone kiekvienam asmeniui. „Dienos centro lankytojus – sąraše jų yra 16, tačiau kasdien tesusirenka gerokai mažiau, – rytais mes patys paimame iš namų ir atsivežame į įstaigą. Jie čia pusryčiauja, bendrauja, aptaria naujienas. Po to vyksta užsiėmimai: žmonės kuria rankdarbius, sprendžia kryžiažodžius, kineziterapeutas veda grupinius užsiėmimus, sveikesni sportuoja salėje. Turime psichologą: jeigu kuris nori pasikalbėti asmeniškai, gali išsipasakoti specialistui. Po to – pietūs, o po jų žmonės gali pailsėsi: yra miegamieji kambariai, kur kiekvienas įstaigos lankytojas turi savo lovą. Kiti popiet mezga, skaito, žiūri televizorių, po to – bendri pavakariai, ir po jų klientai parvežami namo“, – senjorų užimtumą Dienos centre, akcentuodama žmonių bendrystės poreikį, apibūdino D. Skruibienė. Ši paslauga, kaip ir paslaugos į namus, patikino D. Skruibienė, nėra brangi – ji kainuoja 20 proc. nuo asmens gaunamų pajamų, neįskaičiuojant jo turimo turto.
Sensorinis kambarys – kokybiškai vaikų integracijai
Šalies ugdymo įstaigose integruojama vis daugiau specialiųjų poreikių turinčių vaikų. Kad šis procesas būtų lengvesnis, mokyklose naudojamos tam tikras priemones. Darbėnų gimnazija – ne išimtis: joje yra įrengtas sensorinis kambarys, taip pat du specialiųjų pedagogų ir logopedų kabinetai, poilsio kampelis. Didėja poreikis Ne tik šalyje, bet ir Darbėnų gimnazijoje daugėja vaikų su įvairiais sutrikimais. „Gimnazijoje mokosi du vaikai, turintys judėjimo negalią, ir vienas – autizmo spektro sutrikimą. Jiems sensorinė erdvė ypač svarbi“, – įvardijo gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė. Sensorinį kambarį mokyklos bendruomenė naudoja įvairioms reikmėms: jame lankosi darželio auklėtiniai, yra vedamos klasių valandėlės, pamokos ir panašiai. Tačiau prioritetas – vaikai su specialiaisiais poreikiais. „Ši erdvė padeda kurti gerą mikroklimatą gimnazijoje. Ji skirta visiems, kuriems reikia nusiraminti, pabūti atskirai“, – kalbėjo S. Litvinienė. Gimnazijoje įrengtas ir poilsio kampelis kartu su dviviečiu akustiniu foteliu, kuris iš dalies sugeria aplinkos garsus. „Tiems, kuriuos erzina triukšmas, norisi pabūti vieniems per pertraukas ir nusiraminti, nedidelės fotelio sienelės sukuria pojūtį tarsi būtum vienas“, – paaiškino S. Litvinienė. Lengvai priima Dirbant su specialiųjų poreikių vaikais mokyklos bendruomenei didelių iššūkių nebekyla. „Visiems mokiniams, kurie turi didelių specialiųjų poreikių – fizinę negalią, autizmo spektro sutrikimą – skirti mokytojo padėjėjai“, – tikino gimnazijos direktorė. Dar vienas svarbus komponentas integruojant išskirtinius vaikus į bendrąjį ugdymą – pedagogų žinios. Mokykloje dirbantys pedagogai gilina žinias apie įtraukųjį ugdymą, kaip vaikus įtraukti į bendruomenę jų neišskiriant. „Didžiausia naujiena – kad mokyklose pradeda mokytis autizmo spektrą turintys vaikai. Tai yra ypatingi vaikai, turintys gebėjimų, kartais jie talentingi tokioje srityje, kur niekas net nepagalvoja. Svarbu atrasti tą talentą“, – akcentavo S. Litvinienė. Norint palengvinti specialiųjų poreikių turinčių vaikų integraciją į visuomenę, Darbėnų gimnazijoje pradėjo veikti pagalbos klubas. „Jame bendrauja dalykų mokytojai su specialiaisiais pedagogais. Jie konsultuojasi su specialistais, aptaria mokinius, kartu dirba“, – sakė S. Litvinienė. Gimnazijoje besimokantys moksleiviai padeda savo bendraamžiams. „Tiems, kurie turi judėjimo negalią, mokiniai ir duris atidaro, atsikelti padeda. Klasės draugai supranta, kad šis vaikas yra išskirtinis ir jį reikia globoti“, – mokinių elgseną nusakė direktorė, atskleidusi, kad iš tėvų taip pat nėra girdėjusi jokių nusiskundimų.
Ketvirtį amžiaus – kartu
„Ketvirtį amžiaus – kartu“, – taip pavadinta medicinos prietaisų, priemonių ir dokumentų paroda, surengta Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) hole jo vyriausiosios slaugytojos Renatos Eitavičienės, dirbančios jame 25-erius metus ranka rankon su 5 vadovais: Nikolajumi Talancevu, Irena Narmontaite, šviesaus atminimo Zigmu Paulausku, Vidmantu Jurgaičiu ir dabartiniu vadovu Arnu Juškiu. Kai darbui atiduotas gyvenimas R. Eitavičienės ir A. Juškio iniciatyva, užvakar buvo pakviesti buvę PSPC vadovai, kad mintimis perbėgtų per įstaigos istoriją, prisimintų, kokius iššūkius skirtingais laikmečiais jiems teko įveikti. „Tai ir įstaigos, o kartu ir šių 4 žmonių gyvenimo istorijos“, – akcentavo A. Juškys. Kolektyvo vardu kiekvienam įteikdama po rožės žiedą, R. Eitavičienė kalbėjo: „Kai žmonės daug metų išdirba vienoje įstaigoje, jie sako – šiam darbui atidaviau visą savo gyvenimą. Lygiai tą patį galėčiau pasakyti ir aš, nes dirbu čia nuo tada, kai įstaiga pradėjo veikti kaip savarankiškas juridinis vienetas. Teko gyventi ir sugyventi su 5 jos vadovais, todėl šiandieną norėčiau padėkoti jiems už kartu praleistą laiką“. „Renata visiems vadovams buvo ir yra didžiulis ramstis“, – savo ruožtu vyriausiajai slaugytojai padėkojo ir A. Juškys. R. Eitavičienės žodžiais, kiekvienam įstaigos vadovui teko įveikti savojo laikmečio sunkumus, nes kiekvienas etapas buvo svarbus, prisimenant, kad centras pradėjo veikti, kai padaliniuose nebuvo nei tualetų, nei vandens, o lėšos – labai ribotos. Ji prisiminė, kaip centro kūrimosi pradžioje kiekvienas darbuotojas prisidėjo, kuo ir kaip galėjo: „Reikėjo informacinio stendo: raudono audeklo jį aptraukti iš namų atnešė daktarė Augenija Juknevičienė, kasos langelį sukalė mano pusbrolis Linas Petrauskas. Nešėme iš namų stiklainius tyrimams, čia juos strerilizuodavome.“ Iš pradžių kaimuose veikė 12 medicinos punktų, šiandieną jų belikę 5: Rūdaičiuose, Raguviškiuose, Jokūbave, Kurmaičiuose ir Laukžemėje. Po reformos įstaigoje dirbo per 200 darbuotojų, šiandieną dirba 117 darbuotojų.
Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?
Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti sąmoningiems ir apsaugoti save, stengiantis riboti laiką socialiniuose tinkluose ir kituose informaciją skleidžiančiuose kanaluose. Pasaulinės negandos daro didžiulę įtaką Pasak M. Marcinkevičiaus, prie aplinkybių, kurios daro didžiausią įtaką šiandieninės visuomenės psichikos sveikatai, būtų galima priskirti pasaulinę pandemiją ir Ukrainoje vykstantį karą.
„Tik prasidėjus pandemijai, specialistai iškart diskutavo, kokią reikšmę tai turės mūsų psichinei ir emocinei sveikatai. Kadangi pandemija užsitęsė gerokai ilgiau, nei visi tikėjosi, per tą laikotarpį daugelis sutrikimų mumyse užsifiksavo ir tapo lėtiniais. Tai yra viena priežastis, kodėl mes pandemijos pasekmes vis dar jaučiame ir jausime“, – pažymi M. Marcinkevičius. Ir priduria: „Nemaža dalis asmenų jaučia pokovidinio sindromo pasekmes – žmonės jaučiasi lyg rūke, juos kamuoja bendras silpnumas, mieguistumas, negebėjimas susikaupti ir išlaikyti dėmesio. Visa tai veikia ir psichikos sveikatą.“ Nors šiuo metu ekstremalioji situacija šalyje dėl COVID-19 yra oficialiai nutraukta, artėjant šaltajam sezonui, daugelis jaučia didesnį nerimą, nežino, kas laukia ir ko reikėtų tikėtis. Be viso to, gydytojas psichiatras atkreipia dėmesį ir į netoliese vykstantį karą Ukrainoje, kuris turi didžiulę įtaką dabartinei visuomenės psichinei ir emocinei gerovei. „Visi matome šokiruojančius vaizdus iš karo fronto, susiduriame su tuo tiesiogiai – vieni turi giminių ar pažįstamų Ukrainoje, kiti priglaudžia karo pabėgėlius savo namuose, treti savanoriauja“, – sako psichiatras, papildydamas, kad ypač karo pradžioje buvo jaučiamas didžiulis nesaugumo jausmas, baimė ir grėsmė gyvybei. Nors dabar visuotinis nerimas aprimo, kilo ekonominių sunkumų, kurie neigiamai veikia žmonių gerovę: „Mūsų psichika, dar iki galo neatsigavusi nuo pandemijos sukeltų išbandymų, gavo antrąją bangą – karo sukeltą nestabilumą.“
Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Foje“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, fotografuoja ir tapo. Jo gyvenimo tempas pašėlęs, o kasdienybė kupina skirtingų veiklų, kurios jam teikia begalę džiaugsmo, bet prieš daugiau nei dešimtmetį įtemptas gyvenimo būdas tapo panikos atakų priežastimi. Dvejus metus trukę ir keliskart per mėnesį pasikartojantys panikos priepuoliai buvo ne juokais jį išgąsdinę. Menininkas sako, kad, prasidėjus pirmiesiems priepuoliams, jam pasidarydavo labai baisu ir dėl to būklė tik dar labiau pablogėdavo. Tuomet jis nė nenutuokė, kad tai – psichologinė problema. „Tai – tiesiog fizinis negalavimas“, – taip buvo atsakyta į klausimą, kodėl vyrui karts nuo karto vis pradėdavo tirpti veidas, lūpos, pirštai, rankos, užeidavo migreninis galvos skausmas, dusulys ir imdavo rodytis, kad stoja širdis. Tik pakeitęs šeimos gydytoją, menininkas pagaliau išgirdo objektyvią diagnozę ir paaiškinimą, kad šiuos negalavimus sukėlė pervargimas, perdegimas ir perfekcionizmas.
Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas asmuo, ir pasiryžta imtis veiksmų dėl savo psichinės ir emocinės gerovės, turinčios milžinišką įtaką gyvenimo kokybei. Pastarieji įvykiai daro įtaką Anot psichologės S. Mickuvienės, normali psichikos sveikata – tai gebėjimas būti savimi tarp kitų, pakankamai pastovi emocinė būsena, leidžianti džiaugtis gyvenimu, natūraliai išgyventi nesėkmes, liūdesį ir kitas emocijas. „Didžiausios problemos iškyla tuomet, kai žmogus nebepriima savo savasties, pradeda lygiuotis į kitus, nuvertina savo stiprybes, siekia tobulumo, kritikuoja ar baudžia save už sunkumus ir nesėkmes“, – aiškina ji. Didelę įtaką psichinei ir emocinei gerovei daro išoriniai veiksniai. Psichologė teigia, kad dėl pandemijos visuomenėje atsirado socialinis nerimas – kai žmonės kone visuomet būna ir dirba namie, o išėjimas iš jų jiems kelia stresą: „Namie viskas būna itin patogu, todėl galiausiai juose „užsisėdima“ ir pradedama bijoti bendrauti su kitais žmonėmis.“ Be viso to, šiuo metu vykstantis karas Ukrainoje taip pat daro neigiamą įtaką psichikos sveikatai: „Žmonės patiria stresą, nerimą, bijo dėl savo ateities ir dėl finansinio stabilumo. Viskas brangsta ir nėra aišku, kas bus ateityje, ar jiems pavyks sėkmingai išmokėti paskolas, išleisti vaikus į studijas ir pragyventi. Šiuo metu su tokiais psichologiniais išbandymais susiduria daugelis“, – sako psichologė.
Kaip išlaikyti psichinę ir emocinę gerovę?
Dabartinis pasaulis nestokoja išbandymų šiuolaikiniam žmogui – tenka kovoti su stereotipais, norima visur suspėti, tapti geriausiais ir užsikabinti sau nematomus medalius. Deja, dažnu atveju tai atneša daugiau nusivylimo nei džiaugsmo, kadangi nuolatinis lėkimas ar aplinkinių poreikių tenkinimas priverčia pamesti save, pamiršti asmeninius norus, svajones ir tikslus. Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, be vis dar matomų sunkių pandemijos padarinių, visuomenėje išryškėja perdegimo sindromas, baimė padaryti klaidą, santykių bei vienišumo problemos. Pasak jos, norint stiprinti savo psichinę ir emocinę sveikatą, visų svarbiausia yra gebėti įsivardinti savo emocijas ir turėti žmogų, su kuriuo galėtumėte nuoširdžiai pasikalbėti. Jaučiamos pandemijos pasekmės Visuotinė pandemija visame pasaulyje sukėlė neigiamų pasekmių žmonių emocinei ir psichologinei sveikatai. Daugelis susidūrė su neplanuotais sunkumais, o nežinomybė dėl ateities kėlė nerimą, suirzimą ir nuovargį. Per karantiną žmonės buvo priversti stipriai apriboti savo socialinį gyvenimą ir užsidaryti namie. Tai kai kuriems išėjo ne į naudą – namiškiai susipyko, nepasidalijo atsakomybėmis, pyko vienas ant kito dėl to, kad nepatiria jokių įspūdžių, negali planuoti savo laiko, atostogų, pramogų ir net susitikimų su draugais ar kitais šeimos nariais. Tačiau dabar, praėjus jau daugiau nei dvejiems metams, dauguma adaptavosi. Anot psichologės G. Petronienės, didžiulis visuotinis nerimas praėjo, todėl dabar yra likę patys rimčiausi atvejai su rimtomis depresijomis ar neurozėmis, kurie vis dar „laižosi žaizdas“.
Apsaugokime save ir savo šeimą galingiausiu ginklu nuo COVID-19
Nors šiuolaikinė medicina yra labai pažangi, užkrečiamosioms ligoms valdyti galingesnis ginklas už vakcinaciją dar nėra išrastas. Didžiausios pandemijos žmonijos istorijoje buvo suvaldytos tik pasitelkiant skiepus, todėl, siekiant ir toliau sėkmingai suvaldyti koronaviruso plitimą, svarbu laikytis rekomendacijų dėl vakcinacijos ir tokiu būdu apsaugoti save ir savo aplinką. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė spaudai Aistė Tautvydienė aiškina, kaip veikia vakcina, patekusi į žmogaus organizmą, ir akcentuoja skiepijimosi būtinumą, naudą bei svarbą, norint suvaldyti užkrečiamųjų ligų plitimą, tarp jų ir COVID-19. Pasak specialistės, visuomenėje vis dar sklandantys mitai, kad vakcinos nuo COVID-19 ligos gali sukelti nevaisingumą ar net mirtį, neturi jokių sąsajų su moksliniais įrodymais ir atliktais tyrimais. Kaip veikia vakcina? Vakcinos yra laikomos saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo tam tikrų užkrečiamųjų ligų. Pasak A. Tautvydienės, jos sukuria organizmo apsaugą – padeda paruošti žmogaus imuninę sistemą atpažinti ir apsiginti nuo užkrečiamųjų ligų sukėlėjų. „Daugelio vakcinų sudėtyje yra antigeno – susilpninto ar nukenksminto pavidalo viruso ar bakterijos, kuri negali sukelti ligos. Pasiskiepijus žmogaus imuninėje sistemoje sukuriama imuninė atmintis ir aktyvuojamos imuninės ląstelės kraujyje, kaulų čiulpuose ir visame organizme. Paskiepyto žmogaus imuninė sistema atpažįsta antigeną kaip svetimkūnį. Vėliau, jei žmogus susiduria su tam tikru virusu ar bakterija, imuninė sistema juos prisimena. Tuomet aktyvuojamos imuninės sistemos ląstelės, kurios sunaikina ligą sukeliantį virusą arba bakteriją ir pagamina antikūnus“, – apie organizmo reakciją į vakciną aiškina specialistė. Dauguma vakcinų nuo COVID-19 ligos imuninį atsaką sukelia į nedidelį viruso SARS-CoV-2, sukeliančio COVID-19 ligą, fragmentą. A. Tautvydienė pažymi – vakcinų sudėtyje nėra paties viruso ir ji negali sukelti COVID-19 ligos: „Kai žmogui suleidžiama vakcina nuo COVID-19 ligos, jo organizmo ląstelės geba „perskaityti“ vakcinoje užkoduotą genetinę informaciją ir pradeda gaminti dyglio baltymą. Jeigu paskiepytas žmogus užsikrečia SARS-CoV-2 virusu, jo imuninė sistema virusą geba atpažinti ir yra pasiruošusi prieš jį kovoti: antikūnai ir imuninės ląstelės, veikdamos kartu, gali sunaikinti virusą, užkirsti kelią jo patekimui į organizmo ląsteles ir sunaikinti užkrėstas ląsteles, taip padėdami apsisaugoti nuo COVID-19 ligos.“
Užkrečiamosios ligos suvaldomos tik skiepijantis
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pasidalijo vaikų skiepijimo pagal profilaktinių skiepų kalendorių statistika – ji rodo per pastarąjį dešimtmetį vis mažėjančias vakcinavimo apimtis. Tai įvertinę medikai įspėja visuomenę – atsisakymas ar atidėjimas profilaktiškai skiepyti vaikus gali grąžinti sunkius užkrečiamųjų ligų atvejus, lemti sudėtingas komplikacijas ir pačius skaudžiausius padarinius. Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad dabar daugelis negeba įvertinti realios užkrečiamųjų ligų grėsmės, nes aplink nebemato sunkių atvejų ir mano, kad rizikos nebėra. Tačiau svarbu suprasti, kad, mažėjant skiepijimosi rodikliams, pavojingų ligų grėsmė ir tikimybė joms vėl išplisti tik didėja.
|
|
