|
|
|
SveikataVyrui neatidarius durų, gelbėtojai pateko per langą
Vakar rytą, apie 7.53 val., skubios pagalbos tarnyboms teko vykti pas 1942 m. gimusį Topolių aklg. gyvenantį vyrą, dėl kurio sveikatos sunerimo kaimynai. „Gyventojai pranešė, kad kaimynas, turintis sveikatos problemų, neatidaro durų, o atsiliepęs telefonu, nekalba“, – sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius. Liudininkų teigimu, iš pradžių laukta, kol vyras pats atidarys duris, prišliauš prie jų, tačiau jam nepavykus to padaryti, nuspręsta į butą patekti per langą. Ugniagesiai gelbėtojai panaudojo ištraukiamas kopėčias ir, užlipę į III aukštą, kuriame buvo vyro butas, per langą pateko į butą, atrakino duris ir įleido greitosios medicinos pagalbos medikus. 1942 m. gimęs vyras skundėsi sveikatos sutrikimais. Apžiūrėjus medikams ugniagesiai gelbėtojai padėjo vyrą nunešti į greitosios medicinos pagalbos automobilį.
„P. n.“ informacija
#GamtaiVaistųNereikia: pasibaigusio galiojimo vaistus reikia ne išmesti, o atnešti į vaistines ir atiduoti sunaikinti
Kasmet vaistinės surenka po keliasdešimt tonų pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Ir šis skaičius vis auga. Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo surinkta apie 30 tonų nereikalingų vaistų, ir tai yra beveik dvigubai daugiau negu prieš penkerius metus. Iš vienos pusės, tokie skaičiai išties džiugina, mat jie rodo, kad Lietuvos gyventojai atsakingiau rūšiuoja atliekas, kita vertus, kyla klausimas, ar tikrai visi žmonės racionaliai įsigyja vaistus, jei tokių jų kiekių nebereikia, ir ar tikrai visi žino, kad pasenę ir nereikalingi vaistai turi būti atnešami į vaistines ir atiduodami sunaikinti, o ne išmetami kartu su šiukšlėmis ar nuleidžiami į unitazą? Išmesti vaistai užteršia aplinką, kurioje gyvename Remiantis tarptautinių mokslinių tyrimų duomenimis, pasibaigusio galiojimo vaistams patekus į komunalinių atliekų srautą, farmacinės veikliosios medžiagos po kelerių metų patenka į atliekų sąvartynų gruntinius vandenis. Tiek sąvartynų filtrato valymo įrenginiai, tiek ir komunalinių nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs nuotekas visiškai išvalyti nuo farmacinių veiklių medžiagų, tad tam tikri šių cheminių teršalų kiekiai patenka į upes, ežerus ir šiuos užteršia, turi įtakos augalams ir gyvūnams. #GamtaiVaistųNereikia Tai socialinės kampanijos, kurioje dalyvauja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba kartu su partneriais mokslininkais, aplinkos apsaugos ekspertais ir kitais specialistais iš Latvijos Aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro, Kuržemės planavimo regiono, Latvijos valstybinės vaistų agentūros, Klaipėdos universiteto, tinklalaidės „Išpakuota“, taip pat Daugpilio universiteto agentūros „Latvijos Hidroekologijos Instituto“ šūkis. Socialinė kampanija #GamtaiVaistųNereikia – tai projekto „MEDWwater – Farmacinės medžiagos nuotekose – kiekiai, poveikiai ir mažinimas“ dalis. Tirdami vaistų veikliųjų medžiagų kiekius nuotekose, taip pat Latvijos ir Lietuvos upėse bei vandens telkiniuose, mokslininkai padarė išvadą, kad daugelyje vietų jų koncentracijos siekia arba viršija nustatytas aplinkai pavojingas vertes. Cheminių analizių rezultatai atskleidė, kad daugumoje tirtų mėginių dominuoja vaistinės medžiagos, esančios priešuždegiminių ir skausmą malšinančių vaistų sudėtyje. Socialinės kampanijos #GamtaiVaistųNereikia metu Lietuvos ir Latvijos gyventojams pristatyta informacija, paaiškinta, kaip vaistai patenka į aplinką, koks jų poveikis ir ką reikėtų daryti su nebereikalingais ar pasibaigusio galiojimo vaistais, jeigu tokių susikaupia.
Namai, kuriuos neįgalieji laiko savais
Grafų Tiškevičių gatvėje Nr. 19 jau pusmetį veikia nauji Grupinio gyvenimo namai, kokių ligi šiol Kretingos rajone nebuvo: nors sodyba nuosavų namų kvartale iš išorės primena privačią, tačiau joje gyvena ir ūkiu rūpinasi ne viena šeima, o 10 Padvarių socialinės globos namų gyventojų. Jiems, persikėlusiems iš didelės įstaigos, tai yra tikrieji namai, šilti ir jaukūs, apie kuriuos jie svajojo ir kuriuos laiko savais, ne valdiškais. Iš 10 gyventojų – dvi poros Sutartą dieną Grupinių gyvenimo namų gyventojai ir čia dirbanti socialinė darbuotoja Ilona Motuzienė „Pajūrio naujienų“ laukė išsipuošę, susėdę ant minkšto kampo, vienas jų – Ričardas Dvornikovas pasitiko kaip šeimininkas ir pagelbėjo nusivelkant paltą. Kiti gi pakilę kvietė sėsti prie vaišėmis padengto stalo bendroje šių namų erdvėje, besijungiančioje su modernia virtuve, kur sumontuota visa šiuolaikinė įranga. Prie šio stalo įprastai jie bendrai susėda tris sykius per dieną – pusryčiams, pietums ir vakarienei. Pasiteiravus, kas gi ruošia jiems vagį, kas rūpinasi švara, vienas per kitą pasakojo, kad virtuvėje dažniausiai sukasi šių namų moterys Ieva ir Alma, padedant socialinio darbuotojo padėjėjoms. Maisto ruošybos yra mokęsis Algimantas, kuris tądien išskubėjo pas gydytoją. Nuskusti bulves, sukapoti ar supjaustyti mėsą, daržoves padeda bet kuris tuo metu laisvesnis vyras. „Žinojom ir laukėm atidarant šiuos namus, bet kad juose bus taip gera, neįsivaizdavome“, – kalbėjo vienas drąsiausių gyventojų Ramūnas Pašilis. Gyventojai – skirtingo amžiaus: vyriausiam Aivarui – 61-eri, jauniausi yra Aušra ir Tomas, jiems – po 31-erius. Į Grupinio gyvenimo namus, pasak Padvarių socialinės globos namų direktorės Rimos Narmontienės, buvo atrinkti nesunkias negalias turintys ir labiau savarankiškai gyventi gebantys asmenys, tarp jų yra 2 poros. Kiekvienas gyventojas turi po savo kambarį, juose – nuosavus televizorius, kompiuterius, poros apgyvendintos dviviečiuose kambariuose. Įrengti atskiri sanitariniai mazgai ir higienos kambariai.
Gydytojų „akys“ – pacientų namuose
Visuomenei senstant, ir daugėjant asmenų, kuriems būtinos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose (ASPN), Sveikatos apsaugos ministerija supaprastino jų skyrimo tvarką. Iki liepos visi pacientai ASPN galėjo gauti tik Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai nustačius slaugos poreikius. Nuo liepos 1d. pasikeitus skyrimo tvarkai, dėl slaugos paslaugų namuose gali spręsti šeimos gydytojas arba iš stacionaro pacientą namo išleidžiantis jį gydęs gydytojas. Du keliai paslaugai gauti Reaguojant į naująją tvarką, nuo sausio 1-osios Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) įsteigta slaugos paslaugas namuose teikianti tarnyba. Tokios tarnybos šiemet tapo būtinybe visuose pirminės sveikatos priežiūros centruose – tiek valstybiniuose, tiek privačiuose. Jų neįsteigusieji sudaro sutartis su kitomis paslaugas namuose galinčiomis teikti įstaigomis. Pacientui slauga namuose yra nemokama, finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Pagal Lietuvos sveikatos ministro Arūno Dulkio įsakymą, paslaugas namuose teikiančioje tarnyboje dirba 2 slaugytojai ir du jo padėjėjai, taip pat 1 kineziterapeutas. Komanda aprūpinta reikalingomis priemonėmis, automobiliais, planšetiniais kompiuteriais. Administracija daug dėmesio skiria specialistų kvalifikacijai. Kretingos PSPC vyriausioji slaugos administratorė Renata Eitavičienė įvardijo du kelius slaugos paslaugai namuose gauti. Vienas jų – pirmiausia kreiptis į savo šeimos gydytoją arba kartu su juo dirbančią slaugytoją, kad įvertintų sveikatos būklę užpildant slaugos poreikio vertinimo klausimyną. Užpildžius klausimyną, paaiškėja, ar paciento slaugos poreikiai maži, vidutiniai ar dideli. Nuo to priklauso, kiek kartų per metus pacientas bus lankomas ir jam bus suteikta paslaugų. Jei nustatytas mažas slaugos poreikis, tai pacientui priklauso 52 paslaugos, jei vidutinis – 156, jei didelis slaugos poreikis – 260. Nustačius slaugos poreikį namuose, šeimos gydytojas išrašo siuntimą ASPN gauti. Į pirmą vizitą pas pacientą vyksta slaugytojas ir jo padėjėjas. Vizito metu sudaromas paslaugų planas, kaip dažnai bus lankomas pacientas. „Kitas kelias – tarkim, žmogus lig šiol nebuvo naudojęsis slaugos paslauga namuose, tačiau po gydymosi stacionare akivaizdu, kad jis negali likti be priežiūros ir slaugos. Tokiu atveju pacientą išleidžiant iš ligoninės tarnybos komandai siuntimą iškart išrašo gydęs gydytojas“, – paaiškino R. Eitavičienė. Pasak PSPC šeimos gydytojos Daivos Lubienės, iš pradžių medikai gąsdinosi, kad dėl naujosios tvarkos prisidės dar daugiau popierizmo, kurio ir taip netrūksta. „Anksčiau slaugytojai užtekdavo žodžiu pasakyti: „Reikia perrišti žaizdą, pašalinti siūlus, paimti kraują ar panašiai, o dabar visa tai tenka įforminti raštu. Bet kita vertus – dauguma namuose lankomų ligonių yra slaugomi, mažai juda, be pagalbos į gydymo įstaigą net negali ateiti, neretai artimieji turėdavo juos atvežti rateliuose. O dabar, kai visos reikalingos procedūros atliekamos ligonio namuose, – ir jiems patogiau, ir aš greičiau galiu įvertinti paciento būklę, jos dinamiką bei spręsti, kokių veiksmų imtis – ar skirti papildomus tyrimus, ar keisti gydymo taktiką“, – teigė naujosios tarnybos reikalingumu neabejojanti gydytoja.
Negalime numoti ranka į šią ligą
Nors COVID-19 pandemija tampa neatsiejama visų mūsų gyvenimo dalimi, itin svarbu nepamiršti išmoktų pamokų. Tik atsakingai elgdamiesi galime apsaugoti save ir savo aplinką nuo koronaviruso infekcijos ir kitų užkrečiamųjų ligų, keliančių grėsmę sveikatai, o kartais – ir gyvybei. Apie tai, kaip koronavirusu užsikrėtė visa šeima ir kodėl dar būdama nėščia moteris nusprendė pasiskiepyti, pasakoja šiaulietė Rūta Mankienė. O apie pagrindines prevencines ir apsaugos priemones, padedančias apsisaugoti nuo daugelio virusinių infekcijų, primena vaistininkė Laura Mockutė. Užsikrėtė visa šeima Šiauliuose gyvenanti Rūta sako, kad pirmasis jų šeimoje COVID-19 infekcija užsikrėtė dvejų metų sūnus. „Pirmiausia sūnui pasireiškė 39–40 laipsnių temperatūra. Tuo metu labai išsigandau ir iškart paskambinau vyrui – paprašiau, kad parvažiuotų iš darbo namo. Bijojau, kad sūnui staiga dar labiau nepablogėtų“, – atviravo moteris. Nors sūnaus sveikata taikant tinkamą gydymą vis gerėjo, po kelių dienų koronaviruso infekcija užsikrėtė pati Rūta ir jos vyras. Pasak jos, simptomai buvo panašūs į peršalimo, tik stipresni. „Mums stipriai laužė kaulus, labai skaudėjo galvą ir gerklę, neturėjome jėgų niekam. Tai buvo pragariškas metas, kuomet su tokia savijauta reikėjo dar pasirūpinti kūdikiu bei likusia šeima“, – sakė ji, pridurdama, kad blogiausios buvo pirmosios keturios dienos, kai nebuvo jėgų net pakilti iš lovos.
Šių dienų pandemijos ABC: ką turėtume žinoti?
2019 metų pabaigoje užfiksuotas pirmasis tuomet dar nežinomo koronaviruso atvejis Kinijoje, Azijos žemyne, o 2020-ųjų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė koronaviruso pandemiją. Per nepilnus trejus pandemijos metus virusu užsikrėtė daugiau nei 625 mln. žmonių, 6,5 mln. iš jų mirė. Apie dabartinę epidemiologinę situaciją Lietuvoje, galiojančias rekomendacijas ir ketvirtąjį skiepijimo etapą pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus epidemiologė Daiva Razmuvienė. Pamažu gerėjanti situacija „Sergamumas yra skaičiuojamas už septynias arba keturiolika kalendorinių dienų. Tai tiksliausi skaičiai, kuriais remiantis yra išvedami rodikliai 100 tūkst. gyventojų. Paskutiniai skaičiavimai parodė, kad 14 d. laikotarpiu užsikrėtimų skaičius nesiekia 400 atvejų 100 tūkst. gyventojų“, – aiškindama apie užsikrėtimo statistiką pokalbį pradeda epidemiologė. Pirmais ir antrais pandemijos metais kritinis hospitalizuotų ligonių skaičius buvo 2500, šiuo momentu hospitalizuotų asmenų šalyje yra netoli šimto. Tai prioritetinis rodmuo, pagal kurį vertinama epidemiologinė situacija šalyje. „Didesnę nei 2000 hospitalizuotų asmenų ribą tikrai pasiekdavome ir viršydavome, tuomet gydymo įstaigose būdavo daug didesnė apgultis ir įtampa nei įprastai. Reikia nepamiršti, kad serga ir medikai, kurių gali pritrūkti padidėjus pacientų skaičiui, todėl sergamumo rodikliai yra atidžiai ir nuosekliai stebimi“, – teigia medikė. Epidemiologės teigimu, rodikliai vis dar išlieka nepastovūs ir nuolat kinta, bet jau nuo vasaros pradžios, net ir atsiradus naujoms atmainoms, situacija pamažu gerėja, todėl žiūrėdami į skaičius galime nedrąsiai kalbėti apie tai, jog koronavirusas palengva virsta sezoniniu virusu, kaip kad gripas. „Atėjus šaltajam sezonui, kai padidėja rizika užsikrėsti gripu, mes nesibaiminame, nes esame pripratę ir imamės puikiai žinomų priemonių, siekdami jo išvengti. Tuo labiau kad gripo ir koronaviruso simptomai yra labai panašūs ir tai atskirti gali tik profesionalas – medikas“, – matydama užsikrėtimo tendencijas, mintį plėtoja D. Razmuvienė.
Šeimos gydytojų vienkartinėmis išmokomis Savivaldybė nepriviliojo
Kretingos rajono savivaldybės skiriama 30 tūkst. eurų vienkartine išmoka nesusigundė ir dirbti į rajono pirminės sveikatos priežiūros gydymo įstaigas šiemet neatvyko nė vienas naujas šeimos gydytojas. Kretingos rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros įstaigose nebe pirmi metai trūksta šeimos gydytojų: 2021 m., kai buvo rengiama programa šeimos gydytojams į rajoną prikviesti, jų reikėjo 9-ių, situacija ne geresnė ir šiemet. Savivaldybės 2022 metų biudžete buvo numatyta 60 tūkst. eurų paskata šeimos gydytojams darbintis Kretingos rajone. Pagal išmokos skyrimo sąlygas ją gavęs gydytojas įsipareigoja rajone dirbti ne trumpiau kaip 3 metus su teise keisti darbovietę, t. y. iš vienos gydymo įstaigos pereiti į kitą. Gavusysis 30 tūkst. eurų juos panaudoti gali savo nuožiūra, be jokio atsiskaitymo Savivaldybei. „Ką daugiau bepasiūlyti? Ar Savivaldybė bepajėgi išspręsti šeimos gydytojų stokos problemą? Gal atėjo laikas ją spręsti valstybės lygmeniu“, – svarstė Kretingos rajono savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė, akcentavusi, kad buvo sumažintas – nuo 4 metų 2021-aisiais iki 3 metų 2022-aisiais – ir įsipareigojimo dirbti rajone laikas. Šeimos gydytojams numatytus 60 tūkst. eurų planuojama atiduoti Kretingos ligoninės Bendrosios chirurgijos skyriui operacijoms reikalingai artroskopinei vaizdo įrangai pirkti. „Ligoninė šią įrangą būtų įsigijusi iš savų lėšų, tačiau išaugus energijos kaštams, prašo steigėjo – Savivaldybės pagalbos“, – sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, laikinai direktoriaus pareigas einanti Violeta Turauskaitė. Ligoninė įrangai pirkti prašo 77 tūkst. eurų, sprendimą dėl lėšų skyrimo Savivaldybės taryba priimti turėtų šio mėnesio posėdyje, ateinantį ketvirtadienį.
„P. n.“ informacija
Pradėjau gyventi tuomet, kai sugebėjau atsispirti nuo dugno
Kalbėti apie savo problemas, kai jos pradėtos spręsti arba išspręstos, yra viena, tačiau išdrįsti pripažinti sau ir tai paversti atspirties tašku – visai kas kita. Kartais sugebėjusių atsitiesti ir pakeisti savo gyvenimą žmonių istorijos gali pasirodyti nereikšmingos ir neturinčios tikslo, tačiau tik ne tada, kai jos pasakojamos pirmuoju asmeniu. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento tyrimų duomenimis, nors kartą gyvenime narkotikus yra vartoję 14 procentų lietuvių. Būdamas penkiolikos, Kęstutis Kaupas pirmą kartą išbandė narkotikus, o šiandien, be medikų pagalbos savarankiškai įveikęs narkotikų priklausomybę, jis dalijasi savo patirtimi ir siekia įkvėpti kitus. Nuskausminamieji nuo emocinių traumų „Viskas prasidėjo nuo perskaitytų knygų. Jack Kerouac „Kelyje“ ir Karloso Kastanedos knygos apie augalus manyje sužadino smalsumą. Suvokiau, kad taip, kaip žmogus ragauja skirtingus maisto patiekalus, taip pat galima išbandyti įvairias medžiagas ir pajusti jų sukeliamą būseną“, – pokalbį pradeda vyras. Jis pasakoja narkotikus vartojęs kaip nuskausminamuosius nuo savo emocinių traumų: „Bandžiau jais pamiršti žemą savivertę, kurią man įdiegė patėvis. Jis nuolat sakydavo, kad esu nieko vertas ir nieko nesugebu, todėl suprastėjo mano mokymosi rezultatai, kol galiausiai mečiau mokyklą ir pabėgau iš namų.“ Vartoti psichotropines medžiagas paskatino nuolatinė baimė, psichologinis ir fizinis smurtas šeimoje, privertęs nepilnametį pabėgti iš namų ir ieškoti laisvės. „Gyvenau gatvėje ir nieko neturėjau. Galėjau grįžti ir gyventi namuose su savo šeima, kaip visi mano bendraamžiai, bet noras pačiam spręsti, kaip noriu gyventi, man to neleido“, – sako K. Kaupas. Tokį elgesį pagrindžia medicinos psichologė Kotryna Mikalauskaitė. Jos nuomone, vaikystėje ar paauglystėje dėl tam tikrų priežasčių daug streso ir įtampos patyręs žmogus, pabandęs narkotinių medžiagų, pajaučia didelį palengvėjimą ir suvokia, kad būtent pasirinkta medžiaga galėtų puikiai pasitarnauti siekiant nuslopinti jausmus, kurių asmuo nenori jausti.
Pasikeitę įpročiai lemia gerą savijautą ir sveikatą
Vasaros metu daugelis buvo labiau atsipalaidavę, tačiau prasidėjus šaltajam sezonui ypač svarbu būti socialiai atsakingiems ir laikytis prevencinių ir apsaugos priemonių, padedančių apsisaugoti nuo klastingos COVID-19 infekcijos. Svarbu apsaugoti save ir savo aplinką ir prisiminti, kad neatsakingi veiksmai gali sukelti tik dar didesnę grėsmę visuomenei. Apie imuniteto stiprinimą ir tinkamos asmeninės higienos svarbą pasakoja vaistininkas Tautvydas Endriukaitis. Pasak jo, tinkami įpročiai padeda apsisaugoti ne tik nuo COVID-19 infekcijos, bet ir kitų pavojingų užkrečiamųjų ligų. Rekomenduoja naudoti Vaistininkas pastebi, kad atsakingi žmonės viešose vietose ir transporte vis dar dėvi medicinines veido kaukes arba respiratorius, nors šiuo metu jos yra neprivalomos. „Labai teisingas sprendimas, taip turėtume elgtis visi“, – tvirtina jis ir pataria rinktis kaukes, kurios gerai priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Be to, uždarose viešose erdvėse reikėtų stengtis laikytis saugaus atstumo nuo aplinkinių, dažnai ir kruopščiai plauti rankas, naudoti rankų dezinfekavimo priemones, neliesti akių, nosies, burnos. „Prisiminkime kosėjimo, čiaudėjimo taisykles – tai vertėtų daryti į servetėlę arba sulenktą alkūnę. Taip pat labai svarbu vėdinti gyvenamąsias ar darbo patalpas ir, žinoma, vengti fizinio kontakto su sergančiais asmenimis, kurie turi didesnę riziką sirgti ar turėti sunkias COVID-19 komplikacijas“, – sako T. Endriukaitis. Vaistininkas primena sveikos ir subalansuotos mitybos bei fizinio aktyvumo svarbą: „Nepamirškime grūdintis, tinkamai, sveikai ir visavertiškai maitintis, gerai pailsėti, kuo daugiau judėti gryname ore. Jei jaučiate, kad to trūksta, stiprinkitės vartodami imuninei sistemai skirtus maisto papildus. Labai tinka kompleksiniai papildai su ežiuole, su vitaminais C, D bei kitais vitaminais ir mineralais.“
Kaip tinkamai gydytis nuo koronaviruso?
COVID-19 infekcija – grėsminga ir apgaulinga liga, nes vieni asmenys simptomų visai nejaučia arba jie būna itin lengvi, o kitiems tenka gulėti ligoninėje ir kovoti dėl savo gyvybės. Nors šiuo metu izoliacija nėra privaloma, susirgus koronavirusu vertėtų elgtis atsakingai – būti namie, stebėti savo sveikatą ir laikytis visų gydytojo nurodymų. Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytoja pulmonologė dr. Neringa Vagulienė įspėja – gydymo nereikėtų pradėti nuo antibiotikų, nes antibiotikai šio viruso neveikia. Ji informuoja, kaip tinkamai gydytis namuose nuo COVID-19, ko vertėtų vengti ir kada kreiptis į gydymo įstaigą. Simptomai būna įvairūs Gydytojos pulmonologės teigimu, COVID-19 simptomai pasireiškia praėjus 2–14 dienų po kontakto su virusu. „Dažniausiai ši liga pasireiškia karščiavimu, kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu ar dusuliu, nuovargiu, raumenų skausmais, skonio ar kvapo praradimu, gerklės skausmu, sloga, net gali būti pykinimas, vėmimas ar viduriavimas“, – koronaviruso infekcijai būdingus požymius vardija N. Vagulienė. Ji atkreipia dėmesį, kad ligos simptomai gali būti labai įvairūs – nuo lengvų iki sunkių. Tačiau vyresni ar įvairiomis lėtinėmis širdies, plaučių ligomis, diabetu sergantieji asmenys turi didesnę riziką sirgti sunkia ligos forma. Jeigu pajutote COVID-19 būdingus simptomus, rekomenduojama likti namuose bei stebėti savo sveikatą, atlikti savikontrolės greitąjį antigeno testą, kreiptis į savo šeimos gydytoją ir laikytis jo nurodymų. Gydytojas, vertindamas paciento sveikatos būklę, gali paprašyti teigiamo savikontrolės antigeno testo rezultato nuotraukos, kurioje turėtų būti aiškiai matomas tyrimo rezultatas bei testo pakuotė. Nuotrauka siunčiama gydytojui el. paštu arba kitomis prieinamomis ryšio priemonėmis.
|
|
