|
|
|
SveikataTrys ligoninės sujungtos į vieną
Nuo sausio 1 d. veiklą pradėjo naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė, įsteigta sujungus tris gydymo įstaigas: Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę. Nuo šiol Klaipėdos universiteto ligoninė tampa viena didžiausių gydymo įstaigų Lietuvoje, teikianti aukščiausio – tretinio – lygio medicinos paslaugas. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė, kad tai pirmoji Klaipėdos gydymo įstaigų konsolidacija ir viena didžiausių per visus Nepriklausomybės dešimtmečius įvykdytų gydymo įstaigų pertvarkų. Įgyvendinus ją, Vakarų Lietuvoje atsirado stiprus medicininių paslaugų traukos centras, kuris priartins aukščiausio lygio sveikatos paslaugas arčiau pacientų. „Sujungus tris pajūrio gydymo įstaigas į vieną įstaigą, atsirado aukščiausio lygio medicinos centras, kuris turi potencialo tapti ne tik Vakarų Lietuvos, bet ir viso regiono traukos centru. Universitetinio lygio gydymo įstaigos atsiradimas suteiks galimybių visiems – miestui, universitetui, mokslininkams, gydytojams, pacientams. Tikimės, kad ilgainiui jis subalansuos ir pacientų srautus, taip suteikiant postūmį visam Vakarų Lietuvos gydymo įstaigų tinklui“, – teigė ministras A. Dulkys. Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pabrėžė neabejojantis naujosios ligoninės sėkme – sudarytos visos sąlygos jai vystytis ir augti.
Į PSPC registratūrą – skambučių antplūdis
Garbaus amžiaus kretingiškė Danutė M. redakcijai pasiguodė, kad po švenčių, sausio 2-ąją, jai sunkiai pavyko prisiskambinti į Pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) registratūrą, kad prisiregistruotų pas savo šeimos gydytoją. „Susirgau per Kalėdas, skaudėjo gerklę, sunkiai vaikštau. Skambinau į registratūrą tel. 79004 nuo pat ryto, bet 2 valandas linija buvo vis užimta. Apie 13 val. skambinau į mobilųjį telefoną, neatsakė, bet aš turėjau kantrybės skambinti į registratūros laidinį telefoną iš naujo. Kai susijungė, registratorė kalbėjo nemandagiai ir atžagariai. Pasisakiau, kad blogai jaučiuosi, sujungė su gydytojos kabinetu, gydytojos darbo valandos ėjo į pabaigą. Liepė nusipirkti kovido testą. Aš gyvenu viena, nieko artimo šalia nėra, kaip išeisiu jį nusipirkti. Jaučiu nuoskaudą, kad su manimi, sergančiu pacientu, buvo pasielgta taip atsainiai“, – kalbėjo kretingiškė. Kretingos PSPC vyriausioji slaugos administratorė Renata Eitavičienė paaiškino, kad pirmas dienas po švenčių, ypač sausio 2-ąją, registratūrą tiesiog užplūdo pacientų skambučiai. „Šventinis periodas, siaučia virusinės ligos, gripas, pacientų – antplūdis toks, kokio įprastai nebūna. Teko papildomai nukreipti darbuotojų į registratūrą. Labai pasijuto iš sostinės ataidėjusios netikėtos garsios Lietuvos moters mirtis nuo palučių uždegimo: į šią netektį reagavę mūsų žmonės prašė ne tik gydytojų konsultacijų, bet ir peršviesti plaučius. Krūvis visą šią savaitę visiems PSPC darbuotojams – ir šeimos gydytojams, ir slaugytojoms, registratorėms – didžiulis, netilo telefonai, gal neįtiko kažkurios registratorės balso tonas, už tai atsiprašome skaitytojos“, – R. Eitavičienė paragino ir darbuotojus, ir pacientus turėti kantrybės bei abipusės empatijos. Ji taip pat neslėpė, kad šis skambutis – pirmasis šiemet iš pacientų sulauktas nusiskundimas jų įstaigos darbuotojų elgesiu.
„P. n.“ informacija
Šiemet pirmoji kretingiškė naujagimė – iš Padvarių
Kretingos rajono ligoninėje pernai uždarius Gimdymo skyrių, mūsų ir aplinkinių Skuodo, Plungės rajonų bei Palangos miesto gimdyvės dažniausiai vyksta gimdyti į artimiausią Klaipėdos universitetinę ligoninę. Būtent šioje kaimyninėje ligoninėje sausio 2-ąją 14. 19 val. pasaulį savo riksmu pasveikino pirmoji kretingiškė naujagimė, kurią pagimdė 36-erių Jolanta Mikaločiūtė iš Padvarių. Mergytės svoris 4070 g, ūgis – 57 cm. Tai – antrasis kūdikis kazino krupje dirbančios J. Mikaločiūtės šeimoje, kurioje sugrįžtant mažylės sesers nekantriai laukia 14-metė Viktorija. Mažylės tėtis 37-erių verslininkas Tadas Savickis, atviravo jaunoji motina, dalyvavo gimdyme ir pasitiko kūdikį pasibeldžiant į pasaulį. „Pagimdžiau labai lengvai ir greitai. Pati vairavau į Klaipėdą, – vykau kitais reikalais, kai prie šviesoforo pajutau sąrėmius. Nuvairavau pas vyrą, o jis atgabeno mane į ligoninę“, – Jolanta nuotaikingai pasakojo mažylės gimimo istoriją, mat ji, pagal gydytojų skaičiavimus, pasaulį išvysti turėjo tik sausio 7-ąją. Tėvai dukrai vardo dar kol kas neišrinko. „Mažylė labai panaši į tėtį, ir jis pats tai įžvelgė“, – džiaugėsi gimdyvė. Tiek Jolantos, tiek Tado tėvams mažylė yra 5-oji anūkė. Savo mamai Virginijai iš 5 anūkų Jolanta padovanojo vyriausiąją Viktoriją ir mažiausiąją anūkėlę. O Tado tėvai Liucija ir Antanas susilaukė jau penktos anūkės. Abu – Jolanta ir Tadas – savose šeimose augo kartu su broliais: Jolanta turi 2, o Tadas 3 brolius.
„P. n.“ informacija
Ekstremaliose situacijose patiria puokštę emocijų
Tragiškos nelaimės keliuose ir ne tik atskleidžia ir skubios pagalbos tarnybų profesionalumą – sugebėjimą išlaikyti ramybę ekstremaliose situacijose. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai pasidalijo savo darbo patirtimi ir atskleidė, kokias emocijas jiems tenka išgyventi. Skaudžiausia, kai žūsta vaikai Atėję į darbą ugniagesiai gelbėtojai niekada nežino, kokia nelaimė tądien gali įvykti – eismo įvykiai, kuomet tenka traukti prispaustus žmonės, gaisrai, stichinės nelaimės ir t. t. „Visus įvykius kurį laiką nešiojiesi su savimi“, – apie darbo specifiką kalbėjo vienas ugniagesių Andrius Daukantas. Pamainos vadas Nerijus Vaičius pasidalijo vienu labiausiai jo atmintyje išlikusiu įvykiu – kuomet traukinys rėžėsi į automobilį, kuriame buvo moteris su mažamečiu vaiku: „Tas įvykis yra išlikęs mano akyse.“ Kad įvykiai, kuomet žūsta vaikai, – patys žiauriausi, vienbalsiai antrino ir jo kolegos. „Kai pats turi vaikų, negali tokiose situacijose nieko nejausti. Šie įvykiai patys žiauriausi“, – tikino 5-erius metus Kretingos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirbantis A. Daukantas. Neretas ugniagesys po tokių situacijų svajoja kuo greičiau sugrįžti pas savo artimuosius ir juos apkabinti. 28-erių Evaldas Pazdrazdis atkreipė dėmesį, kad visi įvykiai skaudūs, tačiau, kai nukenčia ar žūsta jauni žmonės, būna dar jautriau: „Jausmas nemalonus, kuomet matai, kad žūsta ir jaunesni už tave. Prisimenu, kai Kretinga–Raguviškiai kelyje žuvo 18 metų keleivė, tuomet automobilis susidūrė su vilkiku. Tada ji buvo tik kiek jaunesnė už mane. Tai išties kraupu.“
Artimiesiems skauda ne ką mažiau
Kai artimą žmogų dėl jo ligos ir negebėjimo gyventi savarankiškai šeimos nariai, ypač – dirbantys ir negalintys pasirūpinti, apgyvendina globos įstaigoje, įvyksta sudėtinga psichologinė adaptacija tiek neįgaliajam, tiek visai jo šeimai. „Artimiesiems skauda ne ką mažiau, negu į globos įstaigą atvežtam žmogui“, – tikino Padvarių socialinės globos namų direktorė Rima Narmontienė, pradėjus pokalbį šia gana jautria tema. – Jūsų įstaigoje apgyvendinami žmonės su fizine ir psichine negalia, neretai – sunkia. Ne dažnas jų tesuvokia, kad savarankiškai vieni savo namuose nebepajėgia gyventi ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra. Todėl apgyvendinti globos namuose pyksta ant artimųjų, kad juos neva išmetė, jie tapo nebereikalingi. Jiems atrodo, kad visas pasaulis prieš juos susimokė. Yra tekę girdėti tokių globojamųjų skundų. – Taip, tai tiesa. Reikia suprasti, kad žmogus atvežtas iš savo namų, iš jo įprastos aplinkos, patenka į naujus namus, kur – kita tvarka, nauji žmonės. Jam ir ilgu, ir reikia apsiprasti naujoje vietoje. Adaptacija yra labai skirtinga: vienas prisitaiko per mėnesį, o kitas – per pusmetį ir ilgiau, kol suvokia, kad jis priklauso šitai bendruomenei, kad čia gyvens nuolatos. Todėl labai svarbu mūsų socialiniams darbuotojams ir psichologams padėti, kad naujasis gyventojas kuo greičiau pritaptų. Įstaigos specialistų komandai vertinant žmogaus poreikius, yra pasiūloma ir psichologo pagalba: vieni ją priima – lanko užsiėmimus pavieniui ir dalyvauja bendrose terapijose, kiti atsisako. Įstaigoje turime dvi puikias psichologes Liudmilą Rumovskają ir Vitaliją Girgždę, – pastaroji įsisavino gyventojų mėgstamą labirintų terapiją. Deja, mūsų visuomenėje ir sveikoje jos aplinkoje dar tebėra gajus supratimas: jeigu kreipiesi į psichologą, vadinasi, kažkas su tavimi labai negerai. Ir šis suvokimas iš visuomenės atsinešamas į mūsų įstaigą. Patys žmonės su psichikos sutrikimais nesupranta, kad psichologas jam gali padėti, ir būna nusiteikęs priešiškai. – Kaip į atvirai rodomą priešiškumą, pyktį, blogiečio vaidmenį reaguoti artimiesiems? – Ir artimieji išgyvena adaptaciją, kai į viena susimaišo jų kaltės, nerimo, baimės jausmas. Jiems taip pat emociškai labai sunku į valdišką įstaigą išvežti savo namiškį, kurį slaugė, kuriuo rūpinosi. Artimieji taip pat jaučia vidinį skausmą, nes atsiskyrimas šeimoje yra skausmingas. Bet per laiką adaptuojasi ir artimieji, ypač pamatę, kad savo žmogų gali lankyti, parsivežti atostogų. Dabar mūsų įstaigoje iš 230 gyventojų tėra vos vienas kitas, kurių nelanko artimieji, ir tai parodo, kad ryšys išlieka ilgam. Viskas nusistovi, ateina abipusis suvokimas, kad ne paliko ar atstūmė, o rūpinasi, tik – kitaip. Kai pamatai artimo žmogaus akyse ramybę ir susitaikymą, supranti, kad visa mūsų komanda dirbo gerai, jei nerimą, vadinasi, kažko neįžvelgėme, nemokėjome. Nes mūsų globos įstaigos tikslas ir yra – teikti kuo kokybiškesnes paslaugas, kad ir gyventojams, ir jų artimiesiems čia būtų kuo geriau.
Kretingiškius į lovas guldo daugiausia gripas
Prieš šiuos Naujuosius daugelį Lietuvos gyventojų, tarp jų kretingiškių, į lovas guldė, o ir dabar tebeguldo nebe COVID-19, kaip anksčiau, o gripas ir viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Apskrityje – ketvirti Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus vadovės Dalios Jociuvienės, susirgimų šiomis ligomis pakilimas stebimas nuo 49-os praėjusių metų savaitės, tai yra nuo gruodžio 5 iki 11dienos. Palyginus 49-os, 50-os ir 51-os 2022 m. savaičių duomenis, Kretingos rajone gripo atvejų išaugo iki 99-ių: 49 savaitę sirgo11 asmenų, iš jų 8 vaikai, 50 savaitę, t. y. nuo gruodžio 12 iki 18 d. – 36 asmenys, iš jų 10 vaikų, 51 savaitę, arba nuo gruodžio 19 iki 25 d., sirgo 99 asmenys, iš jų 32 vaikai. Viršutinių kvėpavimo takų infekcija 49 savaitę iš viso sirgo 385 asmenys, tarp jų 185 vaikai; 50-ąją savaitę – 515 asmenys, tarp jų 230 vaikų; 51-ąją savaitę šie skaičiai šiek tiek pamažėjo – sirgo 494 asmenys, tarp jų 190 vaikų. „Vertinant tas tris praėjusiųjų metų savaites, gripo atvejų rajone daugėjo, o ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sergančiųjų skaičius labiausiai buvo išaugęs 50-ąją savaitę“, – teigė D. Jociuvienė. COVID-19 liga praėjusiųjų metų 49 savaitę sirgo 33 asmenys, 50 savaitę – 29, 51 savaitę – 26. D. Jociuvienės žodžiais, užpernai dominavo COVID -19 liga, o pastaruoju metu – gripas, kurio 2021-aisiais buvo užregistruoti tik pavieniai atvejai. „Pastebima, kad sergančiųjų gripu skaičius išauga kas treji ketveri metai, yra sukeliamos epidemijos. Šis virusas mutuoja, kaskart būna kitokios atmainos, o žmonių atsparumas – mažesnis“, – paaiškino NVSC Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus vadovė. Pagal sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis rodiklį Klaipėdos apskrities mastu Kretinga atsidūrė 4-oje vietoje – po Šilutės rajono, Klaipėdos miesto ir Palangos. Skuodo rajonas – penktas, Neringa – šešta.
Natūralūs gamtos ištekliai – visų sveikatai
Šiandien stresas yra nuolatinis šiuolaikinės civilizacijos palydovas. Jeigu jis – intensyvus ar ilgai trunkantis ir nevaldomas, tuomet sukelia rimtas sveikatos problemas ir blogina gyvenimo kokybę. Lietuviai save įvertino blogiausiai „Persirgus šia liga, neigiamų sveikatos pasekmių dažnis siekia 54 proc. po 6-ių ar daugiau mėnesių 59 proc. pacientų pasireiškia kvėpavimo sutrikimai, neurologiniai ir kognityviai sunkumai, 34 proc. suserga depresija ar nerimu, o iki 80 proc. skundžiasi padidėjusiu nuovargiu, kas turi įtakos kasdieniam gyvenimui“, – teigė Klaipėdos universiteto Slaugos katedros ir UAB Baltic Medics Uosto poliklinikos medikė doc. dr. Lolita Rapolienė, akcentuodama, kad lėtinis stresas yra susijęs su įvairiomis emocinėmis, fizinėmis ir finansinėmis pasekmėmis tiek individualiu, tiek visuomenės lygiu. Į pagalbą – gamtiniai ištekliai Docentės teigimu, įvairių kurortologinių procedūrų kompleksai, panaudojant gamtinius išteklius, tokius, kaip mineralinis ar geoterminis vanduo, gydomasis purvas, saulė, oras, miškas, kraštovaizdis galėtų padėti atstatyti ar pagerinti mūsų fizinę ir psichinę sveikatą. Yra mokslinių duomenų, kad buvimas natūralioje gamtoje, balneoterapinių procedūrų taikymas gali pagerinti psichologinę žmogaus būklę, sumažinti nuovargį ir kitas sveikatos problemas, turėti teigiamos įtakos nervų, kaulų-raumenų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ir kitoms ligoms gydyti, sveikatai atstatyti po ligos ar traumos, sumažinti stresą. „Mineralinio vandens naudojimas balneoterapijos tikslais yra istoriškai patvirtintas, teoriškai pagrįstas, praktiškai išbandytas, ekonomiškai naudingas didelio potencialo atsinaujinantysis išteklius, kaip ir gydomasis purvas“, – teigė L. Rapolienė.
Pas šeimos gydytoją – suplanavus laiką ir pasirengus
„Mūsų visuomenėje dar esama nuostatų, kad pas šeimos gydytoją galima patekti, kada panorėjus, ir ne visada pacientai išgirsta ar nori išgirsti, ką jam sako gydytojas. Jei pacientas įsiklausytų, ką jam sako jį gydantis gydytojas – procesai vyktų greičiau“, – įsitikinęs Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys, kurio vadovaujama gydymo įstaiga aptarnauja per 17 tūkst. Kretingos rajono gyventojų. Kretingos PSPC dirba 13-a šeimos gydytojų. A. Juškio pastebėjimu, gydytojų komandoje reikėtų dar bent dviejų gydytojų – kad būtų pakankamai laiko paciento apžiūrai ir pokalbiui su juo. Tuomet galėtume tikėtis geresnių paciento ir mediko santykio. Tačiau situacija – tokia, kokia yra, gydytojų darbo krūviai yra labai dideli. Vidutiniškai vienas šeimos gydytojas per vieną darbo dieną priima 35–50 pacientų. Šeimos gydytojai aptarnauja nuo 800 iki 1,5 tūkst. pacientų, – gydytojo pasirinkimą lemia gydytojo autoritetas, jo bendravimo savybės, patirtis, pasitikėjimas ar paciento gyvenamoji vieta. Gydymo įstaiga – ne prekybos centras A. Juškys ir šeimos gydytojas Vytautas Katkus, turintis 40 metų darbo patirties ir gydantis apie 1,5 tūkst. pacientų, teigė, kad būtų mažiau nesusipratimų, jei pacientai pakeistų savo požiūrį į medicinos įstaigos darbo tvarką ir vizitus pas gydytoją planuotų, iš anksto užsiregistruotų. Juk gydytojui paskyrus vaistų lėtinių ligų gydymui pacientas tą pačią dieną gali užsiregistruoti ateinančiam vizitui. „Vis dar gajus pacientų požiūris, kad pas šeimos gydytoją galima patekti čia ir dabar: kam vaistai baigėsi, kam siuntimo pas specialistus prireikė, kam skaudėti pradėjo, o pakalbio metu išaiškėja, kad skauda jau mėnesį. Kiti dar norėtų pasinaudoti nuotoline gydytojo konsultacija“, – problemą apibūdino A. Juškys. Gydytojas akcentavo, kad nuotolinės konsultacijos dažniausia taikomos aiškių lėtinių ligų atvejais, ir joms taip pat būtina išankstinė registracija. Nuotolinės konsultacijos metu gydytojas turi turėti paciento ligos istoriją. Jo ir gydytojo V. Katkaus pastebėjimu, šeimos gydytojai vis dažniau tampa ir socialinių problemų įkaitais. Kretingos PSPC vyriausioji slaugos administratorė Renata Eitavičienė akcentavo ir kitą aspektą, susijusį su būtinybe patekti pas šeimos gydytoją: „Daugėja susirgimų – daugėja ir vizitų pas gydytoją Paanalizavus šeimos gydytojo darbo krūvį, kuris vidutiniškai siekia 800–900 apsilankymų per vieną mėnesį, galima pamanyti, kad visi gyventojai 1 kartą per mėnesį apsilanko pas savo šeimos gydytoją. Tačiau taip nėra, vienas ir tas pats pacientas keliskart per mėnesį turi sugrįžti pas gydytoją – pirmas vizitas, po diagnostinių tyrimų, po specialistų konsultacijų ir pan.“
Afrikinis kiaulių maras ir paukščių gripas: kaip apsisaugoti?
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) perspėjo – užkrečiamosios virusinės ligos ir toliau kelia riziką Lietuvos ūkiams. Kaip jas atpažinti ir nuo jų apsisaugoti, paaiškino VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas. Kaip užsikrečia kiaulės Afrikinis kiaulių maras (AKM) – ypač pavojinga naminių ir laukinių kiaulių (ir šernų) liga. AKM židinys ūkininkams visuomet reiškia nuostolius: jį nustačius visas laikomas kiaules tenka sunaikinti. Vien nuo 2014 m. Lietuvoje dėl šios priežasties sunaikinta per 74 tūkst. kiaulių. Jei ūkininkas, oficialiai deklaravęs kiaules, praneša apie ligos židinį VMVT, šie nuostoliai yra padengiami, todėl slėpti AKM židinio jokiu būdu nereikėtų. Kiaulės AKM gali užsikrėsti netiesiogiai per užkrėstus apyvokos daiktus, tiesiogiai kontaktuodamos su kitomis užsikrėtusiomis kiaulėmis ir šernais, taip pat šeriant maisto atliekomis. „Kalbant paprasčiau, laukuose su traktoriumi dirbantis ūkininkas grįžta po darbo namo, nepersiauna avalynės ir eina tiesiai pas laikomas kiaules. Jeigu traktorius dirbo virusu užkrėstame lauke, užkratą jis parsivežė į ūkį. Kitas atvejis – ūkininkas rytą atsikėlė ir kiaulėms šviežiai prišienavo žolės, o naktį šioje žolėje buvo apsilankiusi serganti šernų banda. Vėlgi turime situaciją, kai liga potencialiai gali patekti į ūkį“, – įvardijo VMVT atstovas P. Bušauskas. Klinikiniai ligos požymiai gana lengvai pastebimi: kiaulės neėda, tampa apatiškos, pakyla kūno temperatūra. Kartais požymių apskritai nebūna ir kiaulė staiga nugaišta. Vienintelis būdas patvirtinti AKM – laboratoriniai tyrimai. Atsakymai pateikiami per vieną ar dvi dienas.
Ar keliaudami elgiamės (ne)atsakingai?
Kelionės yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Paprastai kelionė suprantama kaip neeilinė, nekasdienė išvyka, dažniausiai į užsienio šalį. Asmens dokumentų galiojimo datos patikrinimas ir apgalvotas daiktų krovimasis yra būtina pasiruošimo dalis, bet ar visada pasirūpiname savo sveikata? Ar koronaviruso pandemija mus išmokė elgtis atsakingiau? Apie užkrečiamųjų ligų rizikas, būtinas prevencijos priemones bei lietuvių keliavimo įpročius pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.
Pasaulio sveikatos organizacija 2020 metų kovo 11 d. paskelbė pandemiją. Pirmas COVID-19 užsikrėtimas Lietuvoje buvo užregistruotas 2020-ųjų vasario 28 d., 2020-ųjų kovo 15 d. Lietuvoje paskelbtas karantinas, 2020-ųjų gruodžio 27 d. Lietuvą pasiekė pirmosios vakcinos nuo COVID-19 ligos. Per COVID-19 pandemiją išmokome „gyventi su virusu“. Nepaisant to, koronavirusas niekur nedingo. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nėra paskelbusi pandemijos pabaigos, todėl, R. Liausėdienės teigimu, rizika užsikrėsti koronavirusu vis dar išlieka dėl šiuo metu vyraujančių viruso atmainų.
Specialistė pokalbį pradeda nuo priminimo: „Šių metų gegužės 1 d. ekstremalioji situacija dėl koronaviruso pandemijos infekcijos plitimo grėsmės buvo atšaukta. Tai reiškia, kad iš bet kurios pasaulio šalies į Lietuvą atvykstantiems keliautojams netaikomi jokie su koronavirusu susiję reikalavimai.“
„Prieš išvykstant privaloma pasidomėti COVID-19 situacija ir reikalavimais, kurie yra būtent toje šalyje, į kurią susiruošėte keliauti. Šią informaciją galima rasti Užsienio reikalų ministerijos (URM) interneto svetainėje (https://keliauk.urm.lt/). Keliaujantiesiems į Europos Sąjungos (ES) šalis yra sukurta speciali platforma „Re-Open EU“, kur 24 kalbomis pateikiama ir nuolat atnaujinama informacija apie keliones, sveikatos apsaugos priemones pandemijos metu ES ir Šengeno šalyse. Platforma padeda pasinaudoti laisvo judėjimo teise ir išlikti saugiems ir sveikiems“, – teigia NVSC specialistė.
|
|
