„Gerybinis galvos svaigimas, arba GPPV – tai pati dažniausia galvos svaigimo priežastis, dažnėjanti su amžiumi”, – sakė otoneurologė Marija Lebedeva.

Su laikraščio redakcija susisiekusi 54-erių Jolanta (pavardė redakcijai žinoma) papasakojo susidūrusi su labai stipriu galvos svaigimu ir pykinimu. Moteris, vėliau sužinojusi, kad tai – gerybinis galvos svaigimas, nė neįtarė, kad šis sutrikimas, labai panašus į žemo kraujospūdžio ar sutrikusios kraujotakos būseną, yra gydomas paprastais pratimais, nors anaiptol ne visi apie tai žino.

Po nakties – galvos svaigimas

„Maždaug dvi savaites jutau galvos svaigimą, ypač atsikėlus po nakties ir lipant iš lovos vis mėtydavo į šonus. Dieną išsivaikščiojus palengvėdavo. Atrodė, kad tiesiog sutrikusi kraujotaka, nes dieną lyg ir praeidavo“, – pasakojo Jolanta, vildamasi, kad visa tai praeis, todėl į medikus nesikreipė.

Tikėdamasi, kad aktyviai pajudėjus šis, kaip ji manė, kraujotakos sutrikimas praeis, norėdama ją suaktyvinti, moteris savaitgalį nusprendė žoliapjove nupjauti žolę. Buvo karšta vasaros diena, negailestingai kepino saulė ir, pradėjus darbą, Jolantai labai stipriai ėmė svaigti galva, aptemo akys, pykino.

„Buvo toks jausmas, kad tuoj nualpsiu, vos spėjau grįžti į kambarį ir atsigulti į lovą, bet ir atsigulus nebuvo lengviau – visas kambarys sukosi ratu. Medicinos mokslus studijavęs sūnus įtarė, kad man gali būti „pabėgęs“ ausies kristalas, bet pirmą sykį girdėdama, kaip man tuomet atrodė, tokią nesąmonę, su iškviestu greitosios medicinos pagalbos automobiliu išvykau į priėmimą. Ten praleidus 5 valandas, per kurias man buvos skirtos lašinės, šiek tiek pagerėjo, bet galva vis tiek svaigo“, – prisiminė Jolanta, kurią tąsyk išleido namo. Savo įtarimus pasitikrinęs pašnekovės sūnus, vis dėlto ėmėsi mamai padėti. Jolanta tam nesipriešino. Visų pirma buvo nustatyta, kurios pusės vidinėje ausyje iš savo vietos yra išjudėję kristalai. Tuomet buvo atlikti tam tikri pratimai, po kurių Jolanta pasijuto puikiai, nors prieš tai be galo svaigo galva, ją pykino, moteris vėmė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

„Daile domėjausi nuo vaikystės, esu baigusi Kretingos meno mokyklą“, – sakė spalvingais vaizdais ir pasaulio žemėlapiu Klaipėdos vaikų ligoninės sienas papuošusi Aira Bendikaitė-Jušmanova.

Kai po remonto Klaipėdos vaikų ligoninės Priėmimo skyriaus apžiūrų kabinetų sienas piešiniais išpuošusi Aira Bendikaitė-Jušmanova rezultatu pasidalijo viešai, netrūko liaupsių: kaip miela, kaip skoninga, gražu! Kodėl ne pas mus, ne Kretingoje?

Džiugina ir mažuosius pacientus, ir jų tėvus

Darbų autorė nusišypsojo: „Mano darbų yra ir Kretingoje. Marijos Tiškevičiūtės mokykloje vienur ant sienų – džiunglės, kitur – jūra, dar kitur – dangaus.“ Tiesa, šioje ugdymo įstaigoje pabaigta dar ne viskas, nes niekaip neateina mintis, kaip išgražinti aktų salę.

Bet didelio formato – kai kurie apie 2–3 metrų aukščio, 4-ių metrų pločio – paveiksluose, kuriuos Aira tapo įvairiais švelniais pasteliniais atspalviais tonuodama sienų dažus, – ne vien jos idėjos. Minčių kretingiškė pasisemia ir interneto platybėse. Taigi ir tos jūros bangos, ir vėžliukai, ir žuvys, ir vandens ar žemės augalai, laivai daugiausia – iš ten. Mene it vijurkas besisukančios pašnekovės žodžiais, darbas seka darbą, tik spėk. O Klaipėdos vaikų ligoninę pagražinti ją pakvietė palangiškis verslininkas – tai buvusi jo dovana gydymo įstaigai. „Spalvinga, edukuojanti ir raminanti aplinka įkvepia šypseną ne tik vaikams, bet ir jų artimiesiems“, – įvertino ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas.

Tačiau šie kretingiškės piešiniai – ne vieninteliai uostamiestyje, kelis yra nutapiusi ir ant Universiteto ligoninės Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus naujai įrengtų palatų vaikams sienų.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Įprastai kalbant apie sveikatą, organizmo būklę, mes kalbame apie kraujotaką – arterinę, veninę kraujotaką, venų būklę, bet dažnu atveju nekalbame arba į antrą planą nukeliame limfotakos svarbą. Nors iš tikrųjų limfos apytaka yra gyvybiškai svarbi imuninei sistemai, organizmo detoksikacijai ir nereikalingų apytakos produktų pašalinimui“, – sakė Medicinos centro „Natura Termo SPA“, įsikūrusio gydymo ir sveikatinimo komplekse „Atostogų parkas“, medicinos vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis.

Sveikatai ir grožiui

„Puikiai veikianti limfinė sistema – tai geros savijautos ir gražios figūros paslaptis. Dėl šiuolaikinio žmonių gyvenimo būdo – sėdimo darbo, mažo fizinio aktyvumo, neracionalios mitybos ir kt. – pastebimi vis dažnesni limfinės sistemos sutrikimai: ima varginti tokios bėdos, kaip kojų tinimas, venų tinklo išsiplėtimas, sutrikusi kraujotaka ir virškinimas, celiulitas, odos bėrimai, nuolatinis nuovargis, imuniteto silpimas“, – sako gydytojas.

Limfa susidaro, kai audinių skystis, vadinamas intersticiniu skysčiu, surenkamas limfiniuose kapiliaruose. Ji yra turtinga limfocitų – baltųjų kraujo ląstelių, kurios vaidina svarbų vaidmenį mūsų imuninei sistemai. Limfos tekėjimas vyksta per limfines kraujagysles, kurios sujungia limfmazgius – mažus organus, kuriuose limfa filtruojama, naikinant infekcijas, bakterijas ir svetimkūnius. Ypač daug limfmazgių yra pažastyse, kirkšnyse.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus iniciatyva Kretingoje duris atveria Senjorų klubas. Nuo vasario 13 dienos Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos salėje, ketvirtadieniais, Kraštotyros skaityklos patalpose, rinksis senjorai, kurie kartu, padedant savanorėms, bendraus, diskutuos, kurs, mokysis, sportuos ir stengsis įsitraukti į įdomias bei prasmingas veiklas.

„Labai džiaugiuosi, kad Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), su programa „Šilti apsilankymai“ ateina į Kretingą. Mums svarbus kiekvienas pagalbos ir bendravimo stokojantis senjoras, svarbus kiekvienas šiai misijai pasiryžęs savanoris. Šiuo metu senjorai aktyviai domisi, registruojasi į Senjorų klubą, apmokytos ir pasiruošusios yra savanorės, kurios ves susitikimus bei įtrauks senjorus į veiklas“, – kalbėjo LRK Savanorių koordinatorė Ineta Trakienė, paminėjusi, kad daug sunkiau sekasi rasti savanorių Kretingos mieste, rajone savanorystės programoje „Šilti apsilankymai“, per kurią savanoriai lankys vienišus senjorus namuose.

• Rašyti komentarą (3)
• Plačiau ...

Mūsų kraštietis kretingiškis Arnas Karužas, gydytojas kardiologas, mokslininkas, startuolio „Ligence“ įkūrėjas ir vadovas, daug laiko skiria dirbtinio intelekto sprendimams kurti. Už vieną jų – Ligence Heart, kaip geriausią metų dirbtinio intelekto produktą vartotojams, apdovanojimą skyrė Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija.

Mūsų kraštietis kretingiškis Arnas Karužas ne tik dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoju kardiologu ir šio universiteto Kardiologijos instituto mokslininku – pagrindinį dėmesį ir laiką jis skiria savo paties įsteigtam ir vadovaujamam startuoliui „Ligence“, kurį Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija apdovanojo už geriausią metų dirbtinio intelekto produktą vartotojams.

Kasmetiniuose Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos apdovanojimuose yra pagerbiami ir apdovanojami labiausiai per metus pasižymėję ir nusipelnę žmonės, įstaigos, įmonės būtent dirbtinio intelekto vystymo ir populiarinimo srityse.

„Mes buvome komisijos išrinkti ir apdovanoti kaip metų geriausio dirbtinio intelekto produkto vartotojams kūrėjai. Mūsų produktas Ligence Heart yra skirtas kardiologams, jo tikslas – automatizuoti ir standartizuoti širdies ultragarsinio tyrimo procesą, tam, kad mažiau reikėtų skirti laiko mechaniniams matavimams atlikti, ir gydytojas galėtų skirti daugiau laiko pacientams ir sprendimams priimti“, – paaiškino A. Karužas. Kadangi jo vadovaujama įmonė dirba daugiau kaip 5-erius metus, tai ir apdovanojimas – jau ne pirmas. „Visada džiaugiamės, kai kas nors įvertina mūsų pastangas – tai motyvuoja judėti į priekį“, – neabejojo gydytojas.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nuolat skelbia sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) duomenis. Kaip šiame kontekste atrodo Kretinga, palyginus su kitais apskrities rajonais?

NVSC Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad situacija Kretingoje nėra nei pati geriausia, nei blogiausia – „per viduriuką“. Pavyzdžiui, netolimame Klaipėdos mieste praėjusios savaitės rodikliai kur kas prastesni.

Sergamumas gripu ir ŪVKTI Kretingos rajone didžiausias buvo 3-ią metų savaitę, 4-ą – pakankamai ūgtelėjo, o štai 5-ąją savaitę šiek tiek sumažėjo ir, galima sakyti, stabilizavosi. Įvardinant absoliučiais skaičiais, 3-ią savaitę buvo užfiksuoti 129 gripo atvejai, 4-ą savaitę – 207, o 5-ą, tai yra praėjusią, savaitę – 187 atvejai. ŪVKTI atvejų praėjusią savaitę buvo 478.

„Lig šiol slėpęsis gripas šiemet įsišėlo, o štai Covid-19 atvejų labai sumažėjo, apskrityje serga vos vienas antras trečias žmogus“, – sakė R. Grigaliūnas.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Kiekvieną sekmadienio rytą, šalia tvenkinio apšilę, Kretingos „ruoniai“ drąsiai neria į šalto vandens glėbį.

Jau ne pirmą sekmadienį 10 val. prie I Kretingos dvaro tvenkinio susirinkę ir apšilę drąsuoliai neria į ledinio vandens glėbį.

Antrasis žiemos maudynių sekmadienis Kretingos „ruoniams“ buvo dosnus – juos pasitiko baltu sniegu nuklota pakrantė. Nors tvenkinio vanduo ir nebuvo aptrauktas ledu, bet šaltuko, kuris gnaibytų skruostus, pakako. „Ilgokai stebėjome veiksmą kitose savivaldybėse, tarkime, Kaune „ruoniai“ smarkiai juda, juda ir Telšiai, ir Plungė, turintys nemažai besimaudančiųjų žiemą. Tad pagalvojome, kuo gi mes, kretingiškiai, prastesni, kodėl gi čia neužkūrus judesio“, – šypsojosi viena žiemos maudynių iniciatorių, dviračių sporto entuziastė kretingiškė Gintarė Varaniūtė, viešojoje erdvėje inicijavusi diskusiją ir „ruonių“ paiešką Kretingoje.

Nors didelių diskusijų ir norinčiųjų maudytis nesulaukė, Gintarė su draugu nusprendė – bus kas bus, bet sekmadienį 10 valandą eis maudytis tvenkinyje. Pirmosios sekmadienio maudynės buvo kuklios, bet vis dėlto prie Gintarės ir jos draugo prisijungė keli šalto adrenalino ištroškę drąsuoliai.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras parengė Sveikatos stebėsenos Kretingos rajone 2023-iųjų metų ataskaitą, kurioje išskirtos trys „raudonosios“ zonos: sergamumas tuberkulioze, nenoras skiepyti vaikus ir žūtys eismo įvykiuose.

Gyventojai senėja, moterų yra daugiau negu vyrų

Kaip posėdyje pripažino rajono Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Jolanta Girdvainė, skaičiai – iškalbingi, įdomu sužinoti, kaip kinta rajono gyventojų sveikata, kokios priežastys lemia ligas.

Stebėseną pristačiusios biuro visuomenės sveikatos specialistė Laima Grigalauskienė pirmiausia apžvelgė Kretingos rajono demografinę padėtį. Jos duomenimis, 2024-ųjų pradžioje gyvenamąją vietą čia buvo deklaravę 37 tūks. 442 gyventojai, tai yra 112 mažiau negu 2023-iaisiais. Vaikai, kaip ir kitur Lietuvoje, sudaro mažesnę dalį negu 65-erių ir vyresnio amžiaus gyventojai. Moterų yra daugiau negu vyrų – atitinkamai 52,9 ir 47,1 proc. Kaime ir mieste gyvenančiųjų skaičius panašus.

Gyventojai senėja: mažėja moterų nuo 35 iki 44 ir nuo 65-erių metų amžiaus, vyrų – nuo 45 – 49-erių ir nuo 65-erių. Nuo 2019 metų daugiau rajono gyventojų imigravo negu emigravo, į kitas savivaldybes buvo daugiau išvykstančiųjų negu atvykstančiųjų gyventi. Lyginant 2023-iuosius metus su 2022-aisiais, imigrantų sumažėjo 230, o emigrantų – 15.

Rajone stebima neigiama natūrali gyventojų kaita: 2023-iaisiais, palyginus su 2022-aisiais, gimusių sumažėjo 13 asmenų, o mirusių – 85-iais. 2023-iaisiais gimė 280, o mirė 471 asmuo.

L. Grigalauskienė akcentavo, kad pagrindinis gyventojų sveikatos rodiklis yra tikėtina gyvenimo trukmė. 2023-iaisiais ji pailgėjo iki 78,3 m., ir lenkė Lietuvos vidurkį.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Pastarąją savaitę nuo gripo Lietuvoje mirė penki žmonės, dar tris pražudė koronavirusas, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Iš viso nuo gripo šį sezoną Lietuvoje jau mirė 18 žmonių, o COVID-19 infekcija pareikalavo 50 gyvybių.

Pastarąją savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 rodiklis padidėjo ir siekė 1597,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Prognozuojama, kad didės sergamumas mirčių pareikalavusiais virusais. Mažiausias sergamumas registruotas Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumo lygį pasiekė 19 savivaldybių (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Specialistai primena, kad veiksmingiausia apsaugos nuo gripo ir COVID-19 priemonė – skiepai. Pasiskiepyti nuo abiejų šių virusų galima vieno vizito pas gydytoją metu. Pajutus į gripo panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmą ar pan.), raginama nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (12)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę susirgimų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius padidėjo, o COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) – sumažėjo. Palyginti su pirmąja šių metų savaite, sergamumas Kretingos rajone taip pat padidėjo: antrąją savaitę gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos suminis rodiklis 100 tūkst. gyventojų buvo 1 tūkst. 145,77, pirmąją savaitę šis rodiklis fiksavo 833,29 sergamumo atvejo.

Šalyje bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis sausio 6–12 d. (2-ąją savaitę) buvo 1 tūkst. 435,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 1-ąją šių metų savaitę – gruodžio 30 d. iki sausio 5 d. jis buvo gerokai mažesnis – 1 tūkst. 136,9atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu, tai yra antrąją metų savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1 tūkst. 201,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, mažiausias sergamumas – 987, 47 atvejo – buvo Tauragės apskrityje, didžiausias – 1 tūkst. 712,29 atvejo – Vilniaus apskrityje.

Epideminis sergamumo lygis, tai yra, kaip viršyta 1 tūkst. 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba, antrąją šių metų savaitę užregistruotas 10-yje savivaldybių, tarp jų – ir arčiausiai mūsų esančioje Klaipėdos miesto savivaldybėje, kur sergamumas sudaro 1 tūkst. 524,37 atvejo.

Klaipėdos rajone šis rodiklis – 1 tūkst. 1352,98 atvejo, Palangos mieste – 941,36, Šilutės rajone – 1 tūkst. 317,57, Skuodo rajone – 1 tūkst. 138,08, Neringos mieste – 1 tūkst. 430,92. Vidutiniškai Klaipėdos apskrityje fiksuojamas sergamumas sudaro 1 tūkst. 375,98 atvejo.

Kretingos rajone gripu antrąją savaitę sirgo 56 gyventojai, ŪVKTI – 369, kovido liga – 4, iš viso – 429 gyventojai. Daugiausia – 337 – gripu mūsų apskrityje sirgo klaipėdiečiai ir Klaipėdos rajono gyventojai – 162.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 165 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 50. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 10 asmenų. Registruoti 5 mirties nuo gripo atvejai, nuo COVID-19 ligos užfiksuoti 2 mirties atvejai.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (21)

1 / 123 2 / 123 3 / 123 4 / 123 5 / 123 6 / 123 7 / 123 8 / 123 9 / 123 10 / 123 11 / 123 12 / 123 13 / 123 14 / 123 15 / 123 16 / 123 17 / 123 18 / 123 19 / 123 20 / 123 21 / 123 22 / 123 23 / 123 24 / 123 25 / 123 26 / 123 27 / 123 28 / 123 29 / 123 30 / 123 31 / 123 32 / 123 33 / 123 34 / 123 35 / 123 36 / 123 37 / 123 38 / 123 39 / 123 40 / 123 41 / 123 42 / 123 43 / 123 44 / 123 45 / 123 46 / 123 47 / 123 48 / 123 49 / 123 50 / 123 51 / 123 52 / 123 53 / 123 54 / 123 55 / 123 56 / 123 57 / 123 58 / 123 59 / 123 60 / 123 61 / 123 62 / 123 63 / 123 64 / 123 65 / 123 66 / 123 67 / 123 68 / 123 69 / 123 70 / 123 71 / 123 72 / 123 73 / 123 74 / 123 75 / 123 76 / 123 77 / 123 78 / 123 79 / 123 80 / 123 81 / 123 82 / 123 83 / 123 84 / 123 85 / 123 86 / 123 87 / 123 88 / 123 89 / 123 90 / 123 91 / 123 92 / 123 93 / 123 94 / 123 95 / 123 96 / 123 97 / 123 98 / 123 99 / 123 100 / 123 101 / 123 102 / 123 103 / 123 104 / 123 105 / 123 106 / 123 107 / 123 108 / 123 109 / 123 110 / 123 111 / 123 112 / 123 113 / 123 114 / 123 115 / 123 116 / 123 117 / 123 118 / 123 119 / 123 120 / 123 121 / 123 122 / 123 123 / 123