|
|
|
SveikataKretingos ligoninė numatė bendradarbiavimo galimybes su „Affidea Lietuva“
Nuolat savo medicinos įrangos bazę ir gydytojų specialistų komandą stiprinanti Kretingos ligoninė siekia, kad šios gydymo įstaigos pacientai ir šiandien, ir ateityje gautų visas įmanomas kokybiškas medicinos paslaugas. Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas teigė, kad jo vadovaujama įstaiga šiuo metu yra įsigijusi pačią reikalingiausią ir svarbiausią medicinos diagnostikos, chirurgijos, fizinės reabilitacijos įrangą, kas iš esmės keičia teikiamų paslaugų kokybę. „Artėdami prie šiuolaikiškos modernios gydymo įstaigos standartų, suprantame, kad, turint echoskopijos, endoskopijos įrangą, mamografą, kompiuterinį tomografą, visą šią diagnostinę aparatūrą reikėtų papildyti ir magnetinio rezonanso tyrimais, tačiau tai reikštų ir didelius finansinius kaštus“, – kalbėjo gydymo įstaigos vadovas, pasidžiaugęs, kad atsirado galimybė bendradarbiauti su medicinos paslaugas teikiančia gydymo įstaiga „Affidea Lietuva“ ir kad aptartos svarbiausios bendradarbiavimo gairės siekiant pagerinti pacientų registracijos procesus.
Kretingos ligoninė: daugėja gydytojų – mažėja eilės
Kretingos ligoninės Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje nuo rugpjūčio darbą pradės nauji gydytojai – urologas Deividas Zaranka ir gydytoja gastroenterologė Neringa Toliušytė-Domarkė. Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko teigimu, jo, kaip įstaigos vadovo, ir administracijos tikslas – kad Kretingos ligoninė pacientams ne tik suteiktų kuo daugiau paslaugų, bet ir taptų modernia šiuolaikiška gydymo įstaiga. „Daugėja gydytojų – mažėja eilės“, – dėmesį atkreipė R. Sakalauskas, pasidžiaugęs, kad ligoninei pavyko surasti įvairios specializacijos gydytojų: be urologo ir gastroenterologo, rudeniop dirbti pradės dermatologė, plastikos chirurgas, du reabilitologai, reumatologas, ir, tarkim, plastikos chirurgo paslaugomis galės pasinaudoti ne tik medicininių problemų turintys, bet ir grožio, išvaizdos tobulumo siekiantys pacientai. Be viso to, ligoninė yra įsigijusi šiuolaikiškos, dabartines gydymo tendencijas atitinkančios medicinos įrangos, kuri palengvina gydytojų ir kito medicinos personalo darbą.
Ar visiems tinka protarpinis badavimas?
Protarpinis badavimas – tai nevalgymas tam tikrą laiko tarpą darant dideles pertraukas be maisto. Tačiau tai, kad sugalvojame nustoti valgyti tam tikrą laiką, nereiškia, jog nustojome ir kvėpuoti ar judėti. Kūnui yra nusispjaut, kad galva sugalvojo badauti. Visos medžiagų apykaitos reakcijos vis dėlto turi vykti. Taip, kaip važiuojant automobiliu pasibaigus dujoms įsijungia mechanizmas benzinui naudoti, taip ir badaujant gali „įsijungti“ kiti mūsų organizmo kompensaciniai mechanizmai.
Kaip sutaupyti „Atostogų parke“ ir net vasarą poilsiauti pigiau
Vasarą labai svarbu neaptingti ir palaikyti fizinę sveikatą sportu ir rūpinimusi organizmo švara. Atvykus į „Atostogų parką“ galima suderinti naudą sveikatai ir atostogų poilsį. Čia rasite net 6 pirtis, 16 baseinų, 4 kartus per dieną vykstančias treniruotes vandenyje, kas valandą – pirtininkų programas pirtyje „Perenė“.
Prigijusi naujovė lengvina šeimos gydytojų darbą
Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) jau teikiama nauja paslauga, kai vaistus ir medicinos pagalbos priemones gali išrašyti čia dirbantis bendrosios praktikos slaugytojas.
Knygos „Autizmas – dalis manęs“ pėdomis
Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje gyvena per 5 tūkst. autizmo diagnozę turinčių įvairaus amžiaus asmenų. Tačiau suaugusiųjų tarp jų – tik keli šimtai, nors pasaulinė statistika rodo, kad į autizmo spektrą papuola 1–2 proc. populiacijos. Kur dingsta suaugę autistiški žmonės? Kretingos Motiejaus Valančiaus bibliotekos skvere buvo surengtas knygos „Autizmas – dalis manęs“ aptarimas-diskusija apie žmones, vaikus ir suaugusiuosius, turinčius iššūkių, susijusių su autizmu.
Jei nesuvaldysi savo pykčio – jis ims valdyti tave
Gimęs ir augęs Palangoje, giminystės šaknimis įsivijęs ir nuo paauglystės pramynęs takus į Kretingą, pas čia gyvenančius senelius Ramūnas Gricius praleisdavo veik kiekvieną savaitgalį. Žvejyba – pats stipriausias užsimezgęs ryšys tarp ir anūko ir senelio, nenutrūko nei jam užaugus, nei seneliui pasenus. Seneliui išėjus anapilin, vaikystėje įžiebta aistra nenumalšino noro pasibūti su meškere net atslinkus klastingai ligai, kuri privertė Ramūną susidraugauti su vežimėliu. Rankos sveikos, galva sveika – ko daugiau bereikia Savęs neribojantis ir neblokuojantis galimybių 38-erių Ramūnas atviras: „Tiesiog prisitaikau pagal save. Viskas tik galvoje yra. Manoji situacija man netrukdo nei žvejoti, nei miegoti, nei vairuoti. Dirbu su medžiu, su metalu, pats esu šiltnamį pastatęs, automobilį susiremontuoju, malkas susikapoju – viską pats pasidarau, kas tik įmanoma. Nebent fiziškai tai labai sudėtinga būtų. Rankos sveikos, galva sveika – ko daugiau bereikia“, – pradėjo pasakojimą jaunas vyras, kuris būdamas devyniolikos sužinojo sergantis nepagydoma neurologine liga – siringomielija. Gydymo jokio nėra, liga labai lėtai progresuoja. Stipresnis ligos progresas pasijaučia kas trejus – penkerius metus. Iš pradžių vaikščiojęs su viena lazda, jautęs laipsnišką raumenų silpimą, Ramūnas sakosi matąs teigiamą šios ligos pusę, kad viskas vyksta ne iš karto, o palaipsniui, taip suteikiant žmogui daugiau galimybių pasiruošti, prisitaikyti. Sužinojęs diagnozę Ramūnas teigė nepatyręs didelio šoko, jam pavyko tai priimti ir su tuo susigyventi, netgi teko raminti aplinkinius ir namiškius, kad viskas gerai, nieko čia labai baisaus nenutiko. Viskas, kas papuola į Ramūno akiratį, viskas, ką jis mato ar su kuo jis susiduria, atveria mintį – kaip jam prie to prisitaikyti, kad būtų kuo patogiau. Taip jis įsirengė ir pagal save prisitaikė namų bei garažo erdvę. Anksčiau daręs tatuiruotes, pašnekovas prisipažino pavargęs nuo žmonių, prie kurių tekdavę derintis, paminant savo mintis, idėjas ar vertybes. Dabar, jei daro tatuiruotes, tai tik saviems, draugams ar gerai pažįstamiems, tai pasilikęs tik kaip laisvalaikio pomėgį: „Daugumai atrodo, kad daryti tatuiruotes labai paprasta – tarsi ant popieriaus pieši pieštuku ir viskas. Darbas ant odos yra visai kas kita – be praktikos, be tam tikrų įgūdžių nieko nepadarysi“, – sakė Ramūnas, akcentuodamas, kad nieko – nei tatuiruočių, nei medžio ar metalo dirbinių – nedarąs pagal šabloną, planą ar nuotrauką, jam būtinai maga prie visko pridėti savų idėjų, kažką pakeisti ar patobulinti.
Kašučių ežere ir Juodupėnų tvenkinyje maudytis nerekomenduojama
Liepos 25 d. buvo atlikti Kretingos rajono savivaldybėje esančių Kašučių ežero ir Juodupėnų tvenkinio vandens mikrobiologiniai tyrimai. Šiose maudyklose rastas žarninių enterokokų skaičius viršija normą, maudytis jose nerekomenduojama.
Ar galime išvengti traumų?
Dažniausiai traumas patiria vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Vaikai – šiltuoju metų laiku, vyresnieji – šaltuoju, kai slidu. Kaip išvengti ir tinkamai pasirūpinti vaikų traumomis, pasakoja VUL Santaros klinikų Vaikų skubios medicinos, Intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Ingrida Sapagovaitė. Kodėl fizinis aktyvumas yra būtinas vyresnio amžiaus žmonėms, kalba VUL Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro 1-o stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėja Jūratė Kesienė. Pagrindiniai traumų sukėlėjai – paspirtukai Pasak I. Sapagovaitės, traumų pikas prasideda pavasarį ir tęsiasi iki spalio pabaigos, priklausomai nuo to, kiek trunka šiltų orų metas. Pagrindinės vaikų traumų priežastys – dviračiai, riedučiai, riedlentės, paspirtukai, batutai, treniruotės ar pavieniai žaidimai. „Elektriniai ir paprasti paspirtukai, dviračiai – dažniausi vasaros traumų sukėlėjai. Važiuojantiems nedideliu greičiu ir nukritusiems dažniausiai viskas baigiasi sumušimais, daugybiniais, giliais odos nubrozdinimais, kartais žaizdomis ar rankų kaulų lūžiais. Jei važiuojama greitai, lekiama nuo kalno ar susiduriama su kitu transportu ar eismo dalyviu, traumos būna rimtesnės – rankų ir kojų kaulų lūžiai bei sunkios galvos traumos, sąmonės netekimas“, – kalbėjo specialistė. Jos teigimu, norintieji apsisaugoti turėtų dėvėti šalmus, rankų ir kojų apsaugas. Taisyklių nepaisymas vaikams dažnai baigiasi priėmimo skyriuje: „Privalu žinoti, nuo kokio amžiaus, kur, kaip ir kokiu greičiu galima važiuoti elektriniu paspirtuku ar kita priemone. Itin svarbus ir tėvų vaidmuo – jie turėtų nuolatos vaikui priminti, kaip dera elgtis gatvėje.“
Turiu fizinę negalią: kaip stiprinti savo sveikatą?
Pastebima, kad vertindami savo sveikatą žmonės neretai kalba tik apie fizinę būklę ir pamiršta psichologinę savijautą bei psichinės ir fizinės sveikatos ryšį. O Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip bendrą fizinę, psichinę ir emocinę gerovę. „Reguliaraus fizinio aktyvumo palaikymas skatina aktyvesnę smegenų veiklą, gerina protinę ir emocinę būseną, taip pat širdies-kraujagyslių, kvėpavimo ir griaučių-raumenų sistemą“, teigė ergoterapeutė, kineziterapeutė Monika Šaulytė. Fizinės sveikatos problemos gali padidinti psichinės sveikatos sutrikimų riziką, todėl kuo žmogus vyresnis, tuo svarbesnė yra jo psichinė būklė. Senjorai jaučia socialinę atskirtį Higienos Instituto Psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Skirmantė Bendžiūtė akcentuoja: svarbu stiprinti visų amžiaus grupių psichologinę savijautą, nes skirtingi amžiaus etapai yra veikiami skirtingų veiksnių. Pavyzdžiui, vidutinio amžiaus žmonės dažnai susiduria su šeimos, finansiniais ar profesiniais įsipareigojimais, o vyresnieji – siekia gauti paramą dėl patiriamo vienišumo jausmo. „Asmens mintys tiesiogiai veikia jo gyvenimo kokybę ir socialinį aktyvumą. Stiprinant psichikos sveikatą galima sumažinti depresijos, nerimo ir kitų sutrikimų riziką. Neretai ji padidėja dėl socialinės izoliacijos, fizinės sveikatos silpnumo ir kitų vyresniame amžiuje kylančių sveikatos problemų. Dalis senjorų susiduria su tokiais socialiniais iššūkiais, kaip pavyzdžiui, retas ar retėjantis bendravimas su šeima ir artimaisiais, netektys, ribotos galimybės dalyvauti visuomeninėje veikloje. Dėl to jaučiama kylanti socialinė atskirtis, vienišumo jausmas“, – kalbėjo Psichikos sveikatos centro specialistė. Remiantis Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos (PSDF IS) duomenimis, didžioji dalis 65 metų ir vyresnių asmenų serga demencija ir patiria nerimo sutrikimus. Praėjusiais metais 98,9 proc. senjorų susidūrė su miego sutrikimais, o 71,9 proc. – su nuotaikos sutrikimais, įskaitant depresiją.
|
|
