|
|
|
SveikataPabudo erkės: medikai ragina saugotis ir skiepytis
Bijai erkių – neik nei į mišką, nei į parką. Tiksliau, eik, bet saugokis. Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys patarė pirmiausia vengti kontakto su šiais parazitais – būnant gamtoje dėvėti tinkamą aprangą, naudoti repelentus, na, o jeigu vis tiek įsisiurbs, ramiau jausiesi iš anksto būdamas pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito. Pirma mintis, savo kūne aptikus pavojingą gyvį, – kaip jį iš ten pašalinti? Gydytojo žodžiais, pagalbinės priemonės – aliejai ar tepalai, kurių kartais griebiamasi, čia nepadės, situaciją tik pablogins. Pakanka pinceto – įsisiurbimo vietoje erkė juo suimama kuo arčiau straubliuko ir nesukiojant tiesiu judesiu patraukiama į viršų. Jeigu nepavyko, ir dalis kūno odoje vis dėlto liko, gali tekti prašyti medikų pagalbos. Inkubacinis periodas, užsikrėtus Laimo liga, trunka iki 2 savaičių, o erkiniu encefalitu – nuo 2 iki 28 dienų. A. Juškys akcentavo, kad svarbu užfiksuoti tikslią dieną, kada erkė buvo ištraukta, ir save nuolat stebėti. Jeigu atsiranda į peršalimą panašių simptomų, o įkandimo vietoje raudona dėmė didėja, plečiasi, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kad patvirtintų arba paneigtų Laimo ligą. Šios ir kur kas baisesnės erkinio encefalito ligos klinikiniai simptomai panašūs, bet pastarajam būdinga vadinamoji dviejų bangų eiga. Pirmojoje ligos fazėje karščiavęs, jautęs kūno skausmus ir silpnumą, žmogus pasijaučia tarsi pasveikęs, tačiau po kurio laiko liga atgal smogia dar stipriau iš neurologinės pusės: galvos skausmai ir karščiavimas tampa intensyvesni, galimi koordinacijos sutrikimai, pykinimas, vėmimas, šaltkrėtis. Abiejų ligų atveju laboratoriniai tyrimai gali būti atliekami ne anksčiau, kaip po erkės pašalinimo praėjus 2 savaitėms. Laimo liga gydoma antibiotikiais, o erkinio encefalito atveju skiriamas tik simptominis gydymas, kito nėra. Persirgus šia galvos ir nugaros smegenis pažeidžiančia liga, pasekmės gali būti ir labai liūdnos – žmogus gali tapti neįgalus, gali ištikti net paralyžius. „Efektyviausia apsaugos nuo erkinio encefalito priemonė – skiepai“, – akcentavo A. Juškys. Norint pasiskiepyti, suaugusiesiems šeimos gydytojo apžiūros nereikia, pacientui užtenka užsiregistruoti į procedūrų kabinetą. Vaikus iki 16 metų turi apžiūrėti šeimos gydytojas.
Kuria sveiką emocinę ir psichologinę aplinką
Nuo 2024-ųjų metų visų šalies ugdymo įstaigų laukia naujas iššūkis – įtraukusis ugdymas, kuris suprantamas kaip galimybė užtikrinti kokybišką ugdymąsi visiems visuomenės nariams, pripažįstant ir gerbiant įvairovę, atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus ir poreikius, vengiant bet kokios diskriminacijos. Šiai naujovei ugdymo įstaigos rengiasi jau dabar, ne išimtis – ir Marijono Daujoto progimnazija, kurioje ir mokyklos vadovybė, ir pagalbos mokiniui specialistų komanda, ir pedagogai, ir aktyvi mokinių taryba kryptingai stiprina požiūrį, kad kiekvieno asmens skirtybės yra ne problema, o pranašumas, kurį verta traktuoti kaip mokymosi ir tobulėjimo išteklius. „Įtraukusis ugdymas nėra vien tik ugdymo prieinamumas ir įtraukimas. Tikroji įtrauktis – tai visuomenės vertybių, nuostatų, įsitikinimų kaita, tai tolerancija, pripažįstant ir gerbiant visuomenės narių įvairovę, kad mes visi – panašūs ir visi – skirtingi, bet dėl to nesame mažiau vertingi“, – Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė akcentavo, kad progimnazijos pagalbos mokiniui specialistų komanda yra lyderiai, šviečiantys mokyklos bendruomenę, įkvepiantys ir vedantys ją vertybinių susitarimų įgyvendinimo link ir kad ši specialistų komanda daro viską, kad progimnazijoje būtų kuriama sveika emocinė ir psichologinė aplinka. Juolab kad ir pastangų rezultatai jau apčiuopiami, matomi, ir įdėtas darbas duoda teigiamų pokyčių.
Priėmė iššūkį tiesti tiltus tarp mokyklos ir tėvų
Šiemet Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ švenčia savo veiklos 10-metį, o po jos skėčiu esantys „Kretingos lietaus vaikai“ – dvejų metų sukaktį. Balandžio mėnuo tarptautiniu lygiu skirtas autizmo supratimui, autistiškų žmonių tolerancijai skatinti. Ta proga – pokalbis su asociacijos „Kretingos lietaus vaikai“ vadove pedagoge Rima Neverauskyte-Brundziene. – Papasakokite apie į trečius metus įžengusią savo organizaciją, kurioje, kaip suprantu, dirbate savanoriškai. Kas paskatino ją suburti Kretingoje? – Tame kelyje esu ketverius metus – nuo to laiko, kai mano tuomet 13-mečiui vaikui buvo nustatyta autizmo diagnozė. Autizmas apima labai platų sutrikimų spektrą. Šios srities specialiste savęs nelaikau, tiesiog daug skaitau, klausau paskaitų, daugiausia anglų kalba. Mačiau savo vaiko ypatumus, pradėjau domėtis, o ir žinios, kai esi joms atviras, matyt, ateina savo laiku ir vietoje. Į asociaciją Kretingoje esame susibūrę 19 narių, tai – dažniausiai šeimos, auginančios autistiškus vaikus, yra viena močiutė, besirūpinanti savo autistišku anūku, taip pat savanorė logopedė. Esame visuomenei atvira organizacija: nors dažnai nesusiburiame, tačiau palaikome ryšį, bendraudami internetu, dalyvaudami respublikiniuose renginiuose, seminaruose, o prireikus renkamės Šv. Antano dienos centro patalpose. 2021 m. vasarą organizavome „Kretingos lietaus vaikų“ stovyklą, šią vasarą taip pat ketiname stovyklauti, nes laimėjome „Pepcolandijos“ stipendiją.
Sunkiems ligoniams sukūrė jaukų prieglobstį
Į Kartenos katalikiškąją slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę dažniausiai guldomi sunkūs ligoniai, pervežti iš rajonų ar didžiųjų uostamiesčio ligoninių po stacionaraus gydymo, arba tie, kuriais nepajėgūs pasirūpinti artimieji. Ligoninė prieš dvejus metus buvo atnaujinta, ir gera žinia apie buities sąlygas joje ir ligonių priežiūrą iš lūpų į lūpas sklinda tarp gyventojų ir medikų. Lovos nuolat užpildytos „Nesinori girtis, bet skambina mums iš Klaipėdos ligoninių, sako – sunkūs ligoniai, reikalingas palaikomasis gydymas ir slauga, klausia, ar priimsime? Ir nors Klaipėda turi didžiulę slaugos ligoninę, tačiau artimieji nori vežti saviškius čia. Atstumas jiems nėra kliūtis“, – kalbėjo trečius metus ligoninei vadovaujantis Kartenos pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovas Normantas Žeimys. Tačiau vadovas mano, kad jų įstaigos įvertinimą lemia ne vien pagerintos buities sąlygos, bet – ligoninės personalo nuoširdus darbas. Jų ligoninėje aptarnaujami ligoniai iš tų gydymo įstaigų, kurios priskirtos Klaipėdos teritorinėms ligonių kasoms – Kretingos, Skuodo, Šilutės, Klaipėdos rajonų, Palangos miesto. „Kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga privalo pasirūpinti savo pacientais, ir mes aptarnaujame tas įstaigas, kurios su mumis pasirašę sutartis“, – akcentavo N. Žeimys. Šiandieną, jo žodžiais, Kartenos ligoninė yra visiškai užpildyta – 32 pacientams teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos. Maksimalus buvimo laikas – 120 dienų, už kurias įstaigai sumoka Ligonių kasos, artimiesiems mokėti nebereikia. Ligonių kasos už vieno ligonio išlaikymą jų įstaigai kasdien skiria po 48 Eur, – iš šių pinigų įstaiga privalo pasirūpinti jos gerove, ūkiu, taip pat išmokėti atlyginimus darbuotojams.
Šaukėsi pagalbos
Iš vieno Klaipėdos gatvėje esančio daugiabučio buto kovo 8 d. apie 9.51 val. pasigirdo pagalbos šauksmas. Ugniagesiams gelbėtojams buvo pranešta, kad viduje yra nukritęs ir pats durų atidaryti negali 1945 m. gimęs vyras. Gaisrininkai, panaudoję akumuliatorinį suktuką, išėmė durų spyną ir pateko į butą. „Vyras buvo sąmoningas, kalbėjosi su ugniagesiais“, – tikino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius. Gelbėtojai vyrą perdavė medikams.
„P. n.“ informacija
Kviečia pasinaudoti nemokama, ligonių kasų kompensuojama, reabilitacija
„Atostogų parke“ įsikūrusiame medicinos centre „Natura Termo SPA“ šiuo metu galima pasinaudoti teikiamomis reabilitacijos paslaugomis, kurios būtų suteikiamos nemokamai – jos būtų apmokamos iš Teritorinių ligonių kasų. Medicinos centre taikoma dviejų krypčių reabilitacija – judėjimo atramos aparato ir kvėpavimo sistemos. Reabilitacijai – turtai iš gamtos Pagal čia dirbančio gydytojo reabilitologo sudarytą gydymo planą gydomosios procedūros padės greičiau atsistatyti ir sugrįžti į visavertį gyvenimą kenčiantiems nugaros, sąnarių skausmus, po patirtų traumų, persirgus Covid-19, gripu, plaučių uždegimu, bronchitu ar kitomis kvėpavimo takų ligomis. Pacientų reabilitacijai taikomos taip pat ir unikalios, naudojant natūralios kilmės medžiagas, procedūros – gydomojo purvo-sapropelio aplikacijos ir geoterminio mineralinio vandens procedūra „Mineralų jūra“. Procedūrai naudojamas geoterminis mineralinis vanduo yra išgaunamas iš 2 154 m gylio gręžinio, o jo gydomosios savybės yra patvirtintos moksliniais tyrimais. Pratimai vandenyje – saugesni Pacientai, norintys pasinaudoti Teritorinių ligonių kasų kompensuojamomis procedūromis, turi turėti šeimos gydytojo arba gydytojo specialisto siuntimą gydytojo reabilitologo konsultacijai. Gavus tokį siuntimą, juo pasinaudoti ir pas gydytoją reabilitologą reikia užsiregistruoti per 60 dienų. Gydytojas reabilitologas pagal paciento diagnozę pritaiko tinkamiausią procedūrų programą. Ją pacientas turi pradėti per 21 dieną po reabilitologo paskyrimo. Gydytojo reabilitologo paskirtas procedūras medicinos centre „Natura Termo SPA“ atlieka didelė kompetetingų specialistų komanda – kineziterapeutai, masažuotojai, ergoterapeutai. Kenčiantiems nugaros ar sąnarių skausmus, taikomos gydomosios mankštos vertikalioje vonioje. „Vertikalioje vonioje atliekami specialūs pratimai su kineziterapeutu. Pratimai vandenyje yra saugesni, jų galima atlikti įvairesnių, judėjimo amplitudė yra platesnė, mažesnė traumų tikimybė. Šiltame vandenyje sušyla raumenys, atsipalaiduoja įtampa juose. Raumenims atpalaiduoti ypač naudingas geoterminio mineralinio vandens baseinas, kuriame dėl didelio mineralinių druskų kiekio kūnas gali lengvai plūduriuoti“, – paaiškino medicinos centro „Natura Termo SPA“ vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis.
Ar dantys per vieną dieną yra vienai dienai?
Ar dantys per vieną dieną yra vienai dienai? Tai tikrai ne retorinis klausimas, į kurį atsakė ir savo patirtimi pasidalino gydytoja odontologė Goda Palec: – Dirbdama mėgstamą darbą jau 15 metų, susiduriu su įvairiais žmonėmis, jų pageidavimais ir problemomis. Dažniausiai pacientams trūksta informacijos apie dantų priežiūrą – tam skiriama per mažai dėmesio. Pastebime, kad jaunesnio amžiaus pacientams jau formuojasi burnos higienos įgūdžiai, tačiau vyresnės kartos atstovai dažnai būna įsitikinę, kad tai genetika, kad yra normalu, kai sveiki dantys iškrenta ir kad jie negali daryti įtakos šiam procesui. Ši mintis yra visiškai klaidinga. Nuosavais dantimis ar protezais reikia rūpintis labai atsakingai ir reguliariai. Kiekvienas turėtų atrasti galimybę burnos higienai skirti bent dvi valandas per metus. Kai žmonės netenka dantų, susiduria su psichologinėmis, funkcinėmis, estetinėmis problemomis. Dažnai pacientai kompleksuoja, jiems sunku peržengti odontologinio kabineto slenkstį. Visada stengiuosi juos padrąsinti ir raginu prarastus dantis nedelsiant atstatyti. Ilgas laukimas sudaro papildomų problemų, kurias išspręsti būna kur kas sunkiau: bėgant laikui, kinta kaulo struktūra, dantų padėtis, jų būklė. Gydytojas, atsižvelgdamas į jūsų lūkesčius ir pageidavimus, finansinę situaciją, visada pasiūlys geriausią gydymo planą. Šypseną kelia, kai pacientai bando nurodyti, kaip gydytojas turėtų spręsti situaciją, nes tik specialistas su paciento pritarimu gali pasiūlyti geriausią sprendimą.
Ligoninėje – modernus liftas
Kretingos rajono ligoninėje jau mėnesį veikia sausio pabaigoje sumontuotas naujas modernus liftas, galintis pakelti iki 1,5 t svorio iš rūsyje įkurdinto Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus per visus skyrius iki ketvirtojo ligoninės aukšto. Liftą sumontavo Kretingos ligoninės skelbtą konkursą laimėjusi įmonė „Kauno liftai“. Ligoninės vadovo Romaldo Sakalausko žodžiais, lifto įranga buvo nupirkta dar pernai, norėta ją sumontuoti ligi Kalėdų, tačiau užtruko anksčiau įrengtos šachtos pritaikymo darbai. Lifto įranga ir jo sumontavimas kainavo apie 100 tūkst. Eur. „Tačiau tai – greitai atsiperkanti investicija. Ankstesnis pasenęs liftas ir jo aptarnavimas per metus kainuodavo apie 50 tūkst. Eur, jį pamainomis aptarnaudavo 5 liftininkės. Dabar bus gerokai patogiau ir personalui, ir pacientams, taip pat susitaupys ligoninės mokos fondas“, – kalbėjo R. Sakalauskas, neslėpdamas, kad kompiuterinio tomografo įsigijimas ir lifto įrengimas užbaigė pirmųjų jo vadovavimo Kretingos ligoninei metų užsibrėžtus tikslus. Per pastaruosius metus, R. Sakalausko iniciatyva, sutvarkyta ligoninės aplinka, estetiškai įrengtos patalpos. „Nesame koks japoniškas sodas, kad žmonės atvyktų vien pasidžiaugti aplinka, – šmaikščiai pastebėjo vadovas, paklaustas, kokių permainų dar sieks ateityje. – Mūsų siekis, kad Kretingos rajono ligoninė atitiktų šiuolaikinės ligoninės standartus, būtų patraukli pacientams ir, svarbiausia, teikiamų paslaugų kokybe nenusileistų privačioms klinikoms, tokioms, kaip „Northway“ ar „Kardiolita“. Dėl to dabar mums didelis rūpestis – kaip pritraukti specialistus, kurių dar trūksta, ir kaip gerinti paslaugų prieinamumą pacientams, jų kokybę“, – būsimus tikslus išsikėlė R. Sakalauskas.
„P. n.“ informacija
Kretingos ligoninėje – naujos kartos kompiuterinis tomografas
Kretingos ligoninėje jau veikia naujos kartos kompiuterinis tomografas, kuris Kretingos, aplinkinių rajonų, miestų žmonėms paslaugas teikti galės visą parą. Keičia požiūrį į diagnostiką Naujos kartos kompiuterinis tomografas – tai aukšto lygio medicinos aparatūra, kuri keičia požiūrį į tikslesnę diagnostiką. Kad ji būtų sėkminga, Kretingos ligoninei pavyko suburti kvalifikuotų specialistų komandą, dėl paciento pasirengusią dirbti dieną ir naktį. „Esant būtinybei suteikti skubią pagalbą po traumų ar ištikus kitiems ūmiems sveikatos sutrikimams poilsio, švenčių dienomis ar naktį, medikams įvertinus paciento būklę, taip pat bus atliekamas tyrimas kompiuteriniu tomografu“, – teigė Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas. Kompiuteriniu tomografu atliekami nuo įprastinių iki pačių pažangiausių neurologijos, kardiologijos, onkologijos tyrimų: kompiuterine tomografija greitai ir tiksliai nustatomi galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, įvairių traumų sukelti pakitimai, širdies ir kraujagyslių ligos, įgimta ir įgyta stuburo patologija, vidaus organų būklė, ankstyvų stadijų vidaus organų navikai ir jų išplitimas, plaučių, kaulų ir daugelio organų ligos.
Kretingos ligoninė kviečia į mokymus senyvo amžiaus žmones namie slaugančius artimuosius
Vasario 24, 25 ir 26 dienomis Kretingos ligoninė organizuoja mokymus „Pagrindiniai pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūros aspektai“. Mokymai skirti žmonėms, prižiūrintiems pagyvenusius žmones ar nepagydomai sergančius asmenis namuose, senyvo amžiaus žmonių ar ligonių artimiesiems. Mokymus ves LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Paliatyviosios onkologijos skyriaus vadovė, gydytoja onkologė-radioterapeutė doc. dr. Dalia Skorupskienė. „Šiuose mokymuose kalbėsime apie dažniausias pagyvenusių žmonių sveikatos problemas, galimus funkcinius sutrikimus, būtiniausias pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūros taisykles. Taip pat aptarsime išplitusių ligų pagrindinius simptomus, jų gydymą, gulinčių, nejudančių pagyvenusių pacientų priežiūrą, nepagydomų ir terminalinių ligonių slaugymo namuose problemas ir pan. Kalbėsime apie psichologines problemas, kylančias tiek pagyvenusiems pacientams, tiek juos namuose slaugantiems artimiesiems“, – apie mokymų programą pasakoja doc. dr. D. Skorupskienė. Anot medikės, svarbiausia pagyvenusius žmones slaugantiems namuose artimiesiems yra susitikti, pabendrauti, įsitikinti, kad ne jie vieni susiduria su įvairiais iššūkiais ir problemomis, gauti informaciją apie galimą pagalbą, slaugant artimuosius namuose, kur kreiptis, pablogėjus jų būklei, koks galimas išplitusių nepagydomų ligų simptominis gydymas, kokius simptomus vertinti kaip ligos progresavimą ir kokia galima jų kontrolė, kaip išvengti „perdegimo“, sumažinti atsirandantį nuovargį ir kt. Tai – jau treti mokymai dvejų metų trukmės projektą „Aukštos kokybės priežiūros ir palaikomosios medicinos pagalbos paslaugos pagyvenusiems žmonėms“ įgyvendinančioje Kretingos ligoninėje. Pirmieji mokymai „Pagyvenusių žmonių poreikių vertinimas stacionarinėse gydymo įstaigose. Geriatrinė slauga“ buvo skirti ligoninės slaugos specialistams. Juos vedė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos ir rūpybos katedros doc. dr. Lina Spirgienė.
|
|
