|
|
|
SveikataKojų netekę kariai atgaivino Ukrainoje pamirštą futbolo rūšį
„Fronte abu su vyru buvome nuo 2016 metų: aš tarnavau virėja, o jis ėjo į mūšius. Koją praradau 2017-aisiais per artilerijos apšaudymą Avdijivkoje, vyras ramino, kad nieko tokio, ėmėm lauktis antro vaiko. Kai 2023 sausį sutuoktinis žuvo, emociškai tapo labai sunku, daug verkiau. Išgelbėjo sportas. Treneriui paraginus, vėl ėmiau lankyti iki karo mėgtas bėgimo treniruotes, maratone JAV įveikiau 10 kilometrų. Po to pakvietė į buriamą Ukrainos moterų amp-futbolo rinktinę. Esu fiziškai stipri ir greita, tapau puolėja, mušu įvarčius, o draugės išrinko kapitone. Pernai lapkritį Pasaulio moterų čempionate Kolumbijoje iš dvylikos komandų užėmėme šeštą vietą. Kol nėra moterų čempionato Ukrainoje, žaidžiu už „Burevy“ vyrų komandą”, – pasakojo 37 metų Olia Benda. Tai, kad futbolas padėjo atsitiesti po kare patirtų sukrėtimų ir sužeidimų, sustiprėti fiziškai bei psichiškai, man kartojo Kyjive sutikti veteranai iš įvairių Ukrainos miestų. Su ramentais žaidžiamas futbolas pasaulyje yra vadinamas amp-futbolu, arba amputacijas patyrusių asmenų futbolu. Į „Didžiųjų varžybomis“ pavadintą turnyrą Kyjive, antrą tokį karo metu, buvo sukviestos visos šalyje susibūrusios komandos, kurių per metus įsisteigė aštuonios. Po varžybų buvo pranešta, kad treniruotės prasidėjo dar šešiuose miestuose, todėl rudenį yra planuojama surengti pirmą čempionatą ir iš karto dviejų pajėgumų lygose. „Idėją karius burti į amp-futbolo komandas prieš dvejus metus pasiūlė Krokuvos vienuoliai saleziečiai, kurie didelį dėmesį skiria vaikų, turinčių negalią, sportui. Vienuolių vadovas Michailas Čabanas buvo nuvežęs vaikų su klausos bei kalbos negalia komandą į turnyrą Šveicarijoje ir ten pamatė vyrų su ramentais rungtynes. Kadangi esu saleziečių įkurto sporto centro direktorius bei pagal išsilavinimą futbolo treneris, M. Čabanas pasiūlė telkti komandą. Ją pavadinome „Pokrova-AMP“, o kadangi esame geriausi šalyje, Ukrainos futbolo federacija mane paskyrė būti atsakingu už amp-futbolo vystymą“ – pasakojo Bohdanas Melnikas iš Lvivo. Vyras priminė, jog į pirmas treniruotes Lvive atėjo tik trys žmonės, tačiau po savaitės jau buvo keliolika. Kadangi neturėjo su kuo varžytis, vyko rungtyniauti Lenkijon, įsiprašė į tenykštį devynių komandų čempionatą. Siekdami paskatinti steigti komandas kituose miestuose, kartu su Ukrainos futbolo federacija nusprendė rengti parodomuosius turnyrus, pavadinę „Didžiųjų lyga“. Pereitą žiemą surengtame pirmame turnyre dalyvavo keturios komandos, o prieš savaitę Kyjive vykusiame antrame – jau aštuonios. Abu laimėjo šį sportą inicijavusi „Pokrova-AMP“. Per turnyro uždarymą buvo paviešinta, kad dar šešiuose miestuose prasidėjo treniruotės, o rudenį startuos pirmasis šalies čempionatas. Be to, bus kuriamos moterų ir vaikų komandos. Kol kas pavyko suburti tik moterų rinktinę, kuri, kaip ir vyrų, jau dalyvavo Pasaulio čempionate.
To, ką turi padaryti pats – niekas nepadarys
Ar įmanoma aprašyti moterį, kuri siuva, kuria, rašo eiles, purena žemę, mokosi, medituoja ir, keliaudama gyvenimu, į savo likimo kraitę renka patirtis? Lilija Joskaudienė – moteris, kuriai joga yra gyvenimo filosofija ir būdas. Jai – tai ramybė, tvarka, žinios, išmintis, sveikata, grožis, bendravimas. Eiti pirmam ne visada lengva Paprašyta papasakoti savo gyvenimo istoriją, pašnekovė nuoširdžiai atvira: „Pati gražiausia istorija yra neturėti jokios istorijos, nevilkti iš paskos savo patirčių, neprisirišti prie profesijos. Kur parašyta, kad viskas, ką darau, ką kuriu, ką radau jau yra visam gyvenimui, iki jo galo. Pasaulis, kurį tyrinėju, esu aš pati. Tai – mano kelionė gyvenimu. Su rašiniu rankoje, nes raštas, – tai pokalbis su savimi, kuris kartais nugula eilėmis ant balto lapo“, – atviravo L. Joskaudienė. Anot Lilijos, eiti pirmam ne visada lengva, tačiau ėjimas į priekį atneša rezultatus. Šiuo metu jos pasiekimas – kundalini jogos sertifikatas ir leidimas ją vesti bei dalintis gautomis žiniomis. Moteriai patinka jogos filosofija. Jai – tai įrankis pasiekti pusiausvyrą ir nesiblaškyti, taip pat tai – pažintis su žmogaus galimybėmis ir žmoguje slypinčiais resursais. Tai – menas išmokti nešvaistyti savo energijos be reikalo, tausoti save ir kitus. Sau ištartas: aš galiu Patyrusi siuvimo malonumą, įvaldžiusi eksperimentinio dizaino iššūkius, apgaubta grožio pajautos, Lilija prisipažįsta anksčiau buvusi tarsi išorėje. „Gyvenimas gražiai veda ir atveda į tam tikrą tašką, kuomet turi pažvelgti į savo vidų – kas aš esu savo viduje? Manau, visų pirma – tai darna su savimi“, – sakė prieš devynerius metus kelionę į save pradėjusi moteris. Netikėtai sušlubavus sveikatai, jai teko susipažinti su savo silpnumu, ir, atradus tikėjimo jėgą bei galią, pagaliau sau ištarti: aš galiu. Lilija neslepia, kad raktas į sveikatą – tai įsiklausymas į gamtos ciklus, 5 elementų pažinimas ir savęs, kaip viduje esančios stichijos, priėmimas. „Iš pradžių norėjosi viską suvokti protu, išbandyti, ko nebuvau bandžiusi. Pakeliui sutikau daug nuostabių žmonių, supratau, kad nepakanka tik žinoti, reikia turėti ir savo įrankius. Mano įrankis šiuo metu – jogos kilimėlis ir nuostabi pažintinė kelionė, neturinti pabaigos. Dabar niekur nebeskubu, o einu ir mėgaujuosi“, – kalbėjo pašnekovė, suvokusi, kad pasaulį reikia ne suprasti, o pajausti.
Kaip suvaldyti vaikų ekranų laiką per atostogas
Mokslo metų rutiną pakeitė atostogos, per kurias dažna šeima susiduria su vaikų disciplinos stoka, vaikai daugiau laiko praleidžia prie ekranų. Jungtinėje Karalystėje, Australijoje ir Jungtinėse valstijose daryti išsamūs šeimų tyrimai rodo, kad vidutinis kasdienis ekranų naudojimas per atostogas padidėja nuo 39% iki 68% ir gerokai viršija rekomenduojamas dienos normas pradinių klasių amžiaus grupėse. Šie pokyčiai gali būti labai reikšmingi vaiko raidai, nes daugiau laiko prie ekranų dažniausiai reiškia mažiau fizinio aktyvumo, prastesnę mitybą, sutrikusį miegą ir galimą viršsvorio augimą. Išmaniosios programėlės „Screentreat” bendraįkūrėja Rūta Brazdauskienė pasidalino trimis paprastais patarimais, padėsiančiais tėvams per atostogas subalansuoti pramoginį ekranų laiką. Laikykitės aiškios dienos struktūros atostogų metu Suplanuokite dieną ir įtraukite vaikus į namų ruošą, maisto gamybą ir pasivaikščiojimus ar sportą lauke. Tai sumažina nuobodulį ir palaiko sveikus įpročius. Atostogų rutiną suplanuokite kuo detaliau, kad vaikai tiksliai žinotų, ką ir iki kada turi padaryti. Dienos metu nusimatykite šeimos laiką be ekranų. Apribokite prieigą prie įrenginių bent valandą prieš miegą. Susitarimų laikykitės ir patys – vaikai kopijuoja tėvų įpročius.
Apie diabetą – pozityviai
Viskas prasideda nuo tylaus, bet atkaklaus pypsėjimo, kuris tampa nauju šeimos garso takeliu. Arba – nuo skaičiaus ekrane, kuris per kelias akimirkas apverčia pasaulį aukštyn kojomis. Kretingos ,,Diabet IQ“ klubo vadovės Simona Mikelkevičienės žodžiais, diagnozė diabetas į kasdienybę įsiveržia be perspėjimo, atsineša ne tik adatėles, sensorius ir pompas, bet ir nematomą naštą: baimę, nežinomybę ir begalinį nuovargį, kuris šiandien – nebe nuovargis, o tiesiog gyvenimas. Susirgo vaikas – „serga“ visa šeima Kad kada nors imsis vadovauti ,,Diabet IQ“ klubui, buvusi Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ūkio daliai Simona Mikelkevičienė nebūtų patikėjusi – prieš dvejus metus po profilaktinio patikrinimo mokykloje kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, kad diabetu serga paauglė dukra. „Žemė tada slydo iš po kojų – galvojau, nuo ko, kas, kaip, kodėl? Gal blogai maitinau?“ – išgyventas pirmąsias dienas prisiminė Simona. O, anot jos, kai suserga vaikas, tai „suserga“ ir visa šeima. „Dabar taip mes ir gyvenam... Kepu kotletus – skaičiuoju, kiek ko įdedu, verdu sriubą – taip pat skaičiuoju, nes žinau, kad, kiek angliavandenių vaikas suvalgys, tiek jam reikės susileisti insulino“, – paaiškino Simona. Be pastangų nieko nebus Pirmo tipo cukrinis diabetas – sunki lėtinė endokrininė liga, kai dėl insulino trūkumo sutrinka medžiagų, ypač angliavandenių, apykaita. Nors, pagal mokslinius duomenis, dažniausiai susergama vaikystėje arba jauname amžiuje, tačiau, anot Simonos, Lietuvoje fiksuojami skaičiai rodo ką kita: per metus pirmo tipo cukriniu diabetu naujai suserga 150–200 vaikų ir jaunuolių iki 18-os metų ir apie 300–400 žmonių, vyresnių kaip 18-a metų. Esant šiai ligai, dėl nežinomų priežasčių pats organizmas, tiksliau jo imuninė sistema, sunaikina kasos beta ląsteles, kurios gamina insuliną, todėl sergantieji šio tipo cukriniu diabetu visą gyvenimą turi leistis insuliną. „Gydymas yra efektyvus, užkerta kelią ūmioms ir lėtinėms komplikacijoms, bet be pastangų nieko nebus: būtina savikontrolė, tai yra žmogus nuolat turi stebėti gliukozės kiekį kraujyje, būti fiziškai aktyvus, sportuoti“, – teigė klubo vadovė. Anot jos, sergantis asmuo apmokomas sušvirkščiamą insulino dozę parinkti pagal valgomą maistą ir fizinį krūvį. S. Mikelkevičienės žodžiais, visuomenė mažai žino apie pirmo tipo cukrinį diabetą, daugelis painioja su panašiai skambančia, bet tiek kilme, tiek gydymo būdais kitokia liga – antro tipo cukriniu diabetu. Jį dažnai išprovokuoja netinkamas gyvenimo būdas – sveikatai nepalanki mityba, fizinio aktyvumo stoka, kartais – genetika, dar – kitos ligos ar medikamentų vartojimas. Antro tipo cukriniu diabetu dažniausiai susergama vyresniame amžiuje, tačiau pastaraisiais metais tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje daugėja atvejų ir tarp jaunesnio amžiaus žmonių – vaikų ir jaunuolių. Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais pirmo tipo cukriniu diabetu Lietuvoje sirgo 9 tūkst. 365, antro tipo – 160 tūkst. 462 asmenys. Kretingos rajone šie skaičiai atrodo atitinkamai 126 ir 1 tūkst. 607.
Kineziterapija vandenyje ir vertikalioje vonioje – kada verta rinktis?
Judėjimo sutrikimai: kasdienė problema Šiandien vis daugiau žmonių susiduria su judamojo aparato problemomis: skausmais, traumų padariniais ar ribotu judrumu. Nugaros, pečių, sąnarių skausmai tampa dažnu kasdieniu palydovu tiek sėdimą darbą dirbantiems, tiek aktyviai sportuojantiems ar vyresnio amžiaus žmonėms. Po traumų ir sudėtingų operacijų neretai sunku net pradėti judėti. Baimė sukelti dar daugiau skausmo, kritimo rizika ar tiesiog jėgų stoka tampa rimtu barjeru sėkmingai reabilitacijai. „Ankstyva ir tinkamai parinkta reabilitacija yra vienas efektyviausių būdų užkirsti kelią lėtiniams skausmams, nuolatiniam raumenų silpimui ir kitoms ilgalaikėms komplikacijoms. Tuo pačiu ir profilaktinis giliųjų raumenų stiprinimas padeda išvengti judamojo aparato sutrikimų, kurių dažniausias simptomas – skausmas. Būtent todėl kineziterapija vandenyje tampa būtinybe daugeliui pacientų“, – teigė „Atostogų parke“ įsikūrusio medicinos centro „Natura Termo SPA“ vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis. Vandens terapijos galia: kodėl verta rinktis hidrokineziterapiją? Kineziterapija vandenyje, dar vadinama hidrokineziterapija, išnaudoja unikalią aplinką, kuri leidžia judėti be skausmo ir įtampos, dažnai neįveikiamų sausumoje. „Vandens aplinka pasižymi išskirtine savybe – ji leidžia atlikti pratimus, kurie sausumoje dėl didelio skausmo, judrumo apribojimų ar raumenų silpnumo būtų sunkūs arba net neįmanomi. Tai reiškia, kad vanduo ne tik palengvina jau atliekamus pratimus, bet ir atveria galimybę pradėti judėti ir reabilituotis tiems, kuriems sausumos terapija yra neprieinama. Šis gebėjimas inicijuoti judėjimą ankstyvame etape yra itin svarbus. Dėl to hidrokineziterapija tampa ne tik alternatyvia, bet dažnai ir esmine terapijos forma pacientams, kurių mobilumas yra stipriai apribotas, pavyzdžiui, po sunkių traumų, sudėtingų operacijų ar sergant progresuojančiomis neurologinėmis ligomis. Tuo pačiu tai ir puiki profilaktinė priemonė, stiprinanti giliuosius raumenis ir leidžianti išvengti galimų pasekmių ateityje“, – paaiškino gydytojas.
Žingsnis po žingsnio – sveikesnės kasdienybės link
Kretingoje veikiančios uždarosios akcinės bendrovės „Terekas“, pasaulinėje rinkoje žinomos pagal prekinį ženklą „FlexBlow“, darbuotojai jau trečius metus renkasi kasdienį vaikščiojimą ir tai daro jau trečius metus. „Žingsnis po žingsnio – sveikesnės kasdienybės link“, – taip šią programą įvardino „Tereko“ personalo vadovė Ilona Žemgulytė. Jos pastebėjimu, kasdienis vaikščiojimas gali ne tik pagerinti sveikatą, bet ir padidinti energijos lygį, pagerinti nuotaiką, padėti lengviau susikaupti. Mokslo įrodyta, kad reguliarus judėjimas skatina kūrybiškumą, emocinę gerovę ir apskritai kuria sveikesnę darbo aplinką. „Būtent todėl mūsų įmonėje sveika gyvensena tampa ne atsitiktine pastanga, o nuoseklia kasdienybe“, – teigė I. Žemgulytė. Įmonėje, pasitelkus programėlę „Walk15“, jau trečius metus iš eilės organizuojamas vidinis žingsnių iššūkis, kuris tapo ne tik smagiu užsiėmimu, bet ir svarbia sveikatingumo iniciatyva. Šia veikla siekiama paskatinti darbuotojus daugiau judėti, jaustis geriau ir atrasti džiaugsmą aktyviame gyvenimo būde. Nors į iššūkį dar neįsitraukė visi, vis daugiau kolegų pasiryžta kasdieniam vaikščiojimui. Darbuotojai, dalyvaujantys iššūkyje, kiekviena pirmadienį atsiunčia savo žingsnių suvestinę už savaitę, surinkusieji per mėnesį daugiausia žingsnių, tampa mėnesio žingsniuotojais. Simboliniai prizai – šviežių vaisių krepšiai – tampa malonia paskata, o tarp dalyvių jaučiama sveika konkurencija, azartas ir noras siekti asmeninių rekordų. „O rekordų jau turime! Vienas mūsų darbuotojų Tomas Markevičius per gegužę nužingsniavo net 769 tūkst. 748 žingsnius, kurie prilygsta maždaug 577 kilometrams – beveik tiek, kiek būtų atstumas nuo Kretingos iki Varšuvos!“ – kolegos ryžtingumu pasidžiaugė personalo vadovė. Žingsnis po žingsnio judama dėl geresnės savijautos, daugiau energijos ir gyvybingesnės darbo aplinkos – „Tereko“ darbuotojų, pasirinkusių žingsniavimą, požiūriu, sveika gyvensena prasideda nuo mažų, bet tvarių įpročių.
„P. n.“ informacija
Jaunosios medikės atrado Kretingą
„Kretingoje niekada nebuvau buvusi, teko žiūrėti į žemėlapį“, – šypsojosi Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centrą (PSPC) rezidentūrai pasirinkusi Erika Abromavičiūtė. Direktorė Renata Lukauskienė šioje gydymo įstaigoje trečią mėnesį besisukančią būsimąją šeimos gydytoją juokaudama vadina senbuve, mat po kurio laiko tuo pat tikslu atvyko ir Gabija Petkevičiūtė – dar viena taip pat pirmo kurso šeimos medicinos rezidentė. „Bonusas“ šilti santykiai kolektyve ir jūra „Kolektyvas mus pasitiko šiltai, draugiškai. Be to, „bonusas“ – ir arti esanti jūra, kvepiantys pušynai“, – neslėpė jaunosios medikės. Kretingos PSPC draugystė su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, su kuriuo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, tęsiasi nuo 2019-ųjų, ir nuo tada iki šiol sulaukta 10-ies rezidentų. Pasak R. Lukauskienės, pernai nebuvo nė vieno, užtat šiemet per pirmą pusmetį – trys. Savo žiniomis ir sukaupta profesine patirtimi su rezidentėmis mielai dalijasi įstaigoje dirbančios šeimos gydytojos: E. Abromavičiūtės mentore tapo Irena Narmontaitė, o G. Petkevičiūtės – Rūta Vaičiulienė. Merginos bendrą kalbą greit rado ir su šių gydytojų kabinetuose dirbančiomis bendrosios praktikos slaugytojomis Brigita Litvinaite bei Lina Dulevičiene. Ilgametę gydytoją I. Narmontaitę daugelis kretingiškių pažįsta kaip profesionalią, tačiau gana griežto tono, kartais ir įsakmią. „Bet kuo toliau, tuo labiau supratau, kad tam tikras ribas būtina nubrėžti, ir kad gydytoja yra teisinga. Ji daug laiko ir atidumo pacientams skiria tiek per kontaktinius apsilankymus, tiek konsultuodama. Matau, kad žmonės ją myli“, – sakė Erika. Iš Kauno kilusi jaunoji medikė turėjo priprasti prie žemaičių tarmės. „Jie kalba savaip, tada ir gydytoja Irena pradeda, kaip jie... Atsisuka į mane, atsiprašo – oj, sako, turbūt čia nieko nesupratai?“ – juokėsi pašnekovė ir pridūrė, kad, prabėgus keliems mėnesiams Žemaitijoje, ne tik kai kuriuos žodžius „pagauna“, bet pastebėjo, jog, apžiūrėdama pacientą, ir pati jau kalba garsiau.
Pasidžiaugė Kretingos ligoninės pažanga ir išklausė bėdas
Kretingos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariai šią savaitę surengė tradicinį išvažiuojamąjį posėdį Kretingos ligoninėje, kur, susitikę su šios gydymo įstaigos vyriausiuoju gydytoju Romaldu Sakalausku, aptarė ne tik problemas, bet ir teigiamus pokyčius. „Mums svarbu išlaikyti pačią svarbiausią – atraminę – sveikatos priežiūros įstaigą rajone, todėl manau, kad tokių susitikimų, kaip šis, nėra per daug. Mums svarbūs finansiniai ligoninės reikalai, perspektyvos, mums svarbūs Vyriausybės sprendimai dėl ligoninių pertvarkos. Šis susitikimas – tai mūsų palaikymo vizitas“, – kalbėjo Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Jolanta Girdvainė. Komiteto, kurio darbe dalyvavo ir rajono meras Antanas Kalnius bei Savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorė Rožė Perminienė, nariai pabuvojo Skubios pagalbos priėmimo skyriaus statybvietėje: naujo priestato simbolinę atidarymo juostelę Kretingos ligoninės ir rajono vadovai turėtų perkirpti rugsėjį, ir tai yra vėliau negu planuota – užbaigti statybas buvo žadėta liepos mėnesį. Skubios pagalbos priėmimo skyriaus plėtra buvo būtina, kadangi Kretingos ligoninė pacientų sulaukia ne tik iš Kretingos rajono – čia atvyksta pacientai iš Palangos, Skuodo rajono ir jo apylinkių – Mosėdžio, Lenkimų, taip pat iš Klaipėdos rajono ar netgi Klaipėdos miesto. Per parą Kretingos ligoninės Skubios pagalbos priėmimo skyrius priima ir pagalbą suteikia maždaug 50–55 pacientams, kartais jų būna ir daugiau. „Šio skyriaus pacientų daugėja dėl kelių priežasčių. Viena jų – sunkesnė situacija – ir dėl finansų, ir dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo – regiono ligoninėse“, – pakomentavo Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas.
Pakvietė pasitikrinti sveikatą
Pasitikrinti sveikatą Kretingos ir Salantų miestų, Darbėnų miestelio ir jų apylinkių žmones pakvietė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos inicijuota akcija „Saugokime vyrus“, kurią mūsų rajone kuravo šios partijos Kretingos skyrius. „Mobiliojoje laboratorijoje ne tik buvo atliekami kraujo tyrimai vyrams bei sveikatą norinčioms pasitikrinti moterims – šiuo projektu siekiama skatinti rizikos grupės vyrus atkreipti dėmesį į savo sveikatą ir akcentuoti ankstyvosios diagnostikos svarbą, diagnozuojant įvairias ligas, ypač – vėžinius susirgimus. Jeigu atliktų tyrimų rodikliai neatitinka normų, žmogus iškart gali kreiptis į savo šeimos gydytoją ir, ką gali žinoti, laiku užkardinti gresiančią ligą“, – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkė dr. Dalia Martišauskienė pasidžiaugė, kad mūsų rajono žmonės buvo aktyvūs, jų dalyvavo gausiai, kas atskleidė tokių akcijų poreikį ir sąmoningumą. Akcijos iniciatorių rūpesčiu vyrams buvo atlikti bendras kraujo, kreatinino, prostatos specifinio antigeno, cholesterolio, gliukozės tyrimai, moterims – bendras kraujo, kreatinino, tireotropinio hormono, cholesterolio ir gliukozės tyrimai. Buvo galima atlikti ir pavienius – bendro kraujo, gliukozės, cholesterolio, laisvojo tiroksino ir kitus tyrimus, tai yra tokius, kurie padeda nustatyti prostatos problemas vyrams, moterims ir vyrams – širdies, skydliaukės negalavimus ir kitas sveikatos problemas.
Reabilitacija be eilių ir išlaidų: ligonių kasų kompensuojamas gydymas „Atostogų parke“
Nuo šiol atgauti jėgas po traumų, ligų ar lėtinių judamojo aparato bei kvėpavimo sistemos sutrikimų galima be papildomų išlaidų. Medicinos centre „Natura Termo SPA“, įsikūrusiame poilsio ir sveikatingumo komplekse „Atostogų parkas“, taikomas reabilitacinis gydymas, kurį, atvykus su gydytojo siuntimu, kompensuoja Teritorinės ligonių kasos. Gydymas – jaukioje aplinkoje „Malonioje aplinkoje sveikstama greičiau. Atgauti sveikatą ir poilsį derinti su reabilitacija tapo dar labiau prieinama – pradinį reabilitacinį gydymą kompensuoja Teritorinės ligonių kasos“, – teigė medicinos centro „Natura Termo SPA“ medicinos vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis. Procedūrų planas – individualus Pacientams sudaromas individualus reabilitacijos planas, gali būti paskirta iki 25 procedūrų, kurios atliekamos skirtingomis dienomis – taip pacientas gauna kelias gydomąsias priemones per vieną vizitą. Gydymo planą sudaro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, įvertinęs ligos diagnozę ir individualius poreikius. Reabilitacija taikoma esant nugaros, sąnarių skausmui ar kitoms stuburo, sąnarių, kaulų problemoms, taip pat persirgus COVID-19, gripu, plaučių uždegimu ar kitomis plaučių ligomis. Efektyvumas – be laukimo „Svarbiausia, kad procedūros būtų prieinamos, efektyvios ir spręstų konkrečias problemas. Klientas pagalbą gauna čia ir dabar: jokių ilgų eilių ar laukimo tarp procedūrų“, – akcentavo gydytojas N. Kemeklis. Procedūros – su gamtos jėga Atsižvelgiant į susirgimus, gali būti paskirtos vandens procedūros (vertikali vonia, mankštos vandenyje, stuburo tempimai), šildomosios procedūros (parafino vonelės), gydomieji masažai, elektrostimuliacija (TENS), šviesos terapija („Bioptron“ lempa), limfodrenažinės procedūros. Kvėpavimo takų reabilitacijai – masažai, inhaliacijos ir haloterapija (druskų kambarys). Profesionali specialistų komanda Kiekvienas pacientas nuolat prižiūrimas ir jiems paslaugas teikia įvairūs specialistai: fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, kineziterapeutai, masažuotojai, ergoterapeutas, slaugytojos ir kiti sveikatos priežiūros specialistai. Kompensuojamos paslaugos teikiamos, turint šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimą fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui – kuris galioja 60 dienų, o po fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos, procedūras reikia pradėti ne vėliau kaip per 2 mėnesius. Gydymas derinamas su poilsiu Be fizinio atsistatymo medicinos centro „Natura Termo SPA“ pacientai gali ilsėtis „Atostogų parko“ viešbutyje ar rąstinėje viloje, naudotis SPA paslaugomis bei lankytis Vandens ir pirčių erdvėje. Gydymas šioje aplinkoje ne tik veiksmingas, bet ir malonus.
--- Registracija vykdoma tel. 0 607 85888 arba el. p. info@naturatermospa.com .
„Atostogų parko“ informacija
|
|
