Specialistai teigia, kad judėti žmogui yra būtina: mankštinantis galima išvengti daugelio ligų. Vieniems mankšta – rytinis pabėgiojimas, kitas neįsivaizduoja dienos be poros valandų sporto salėje, kitam užtenka kelių minučių tempimo pratimų. Tačiau šiuolaikinio gyvenimo tempas toks spartus, kad neretai žmonės neberanda laiko ne tik mankštai, bet ir trumpam pasivaikščiojimui gryname ore. Todėl pašnekovų klausėme:

- Šiuo metu ne. Bet pavasarėjant jau norisi pajudėti. Kadangi esu mokinė, mokykloje turiu dvi savaitines kūno kultūros pamokas. Per jas pasportuoju, stengiuosi daugiau vaikščioti – tai leidžia ir pagerėję orai. Mankšta man visų pirma susijusi su sveikata. Ir, žinoma, tai būdas pagerinti kūno formas. Tai aktualu ne tik merginoms, bet ir vaikinams – juk jie nori būti raumeningi. Norint mankštintis visai nebūtina eiti į brangius sporto klubus: kuo puikiausiai mankštą galima daryti ir namuose.

- Ne. Rytą ir taip anksti keliuosi, po parą budžiu darbe. Bet aš manau, kad mankšta – tai nebūtinai kelios valandos pratimų ir darbo su svarmenimis. Užtenka kelias minutes pajudėti, pagyvinti kraujo apytaką – ir tai jau yra mankšta. Pats darbe esu pastebėjęs: jei esu mieguistas, strykteliu, pajudinu rankas, kojas, rankomis patrinu galvą – tuoj visi miegai išsilaksto. Rimtesnė mankšta galbūt labiau reikalinga tiems, kurie turi antsvorio – tuomet dietų vien nepakanka, reikia ir judėti.

- Ne. Laiko nėra. Bet visiškai sutinku, kad mankšta yra labai svarbus dalykas, jei nori būti sveikas. Žmogus turėtų sportuoti ar bent daryti mankštą nuo mažų dienų iki senatvės – tada gera sveikata yra garantuota. Daug pastangų iš tiesų nereikia. Mano nuomone, mankšta yra ir tai, jei išeini pasivaikščioti, išvažiuoji į gamtą, išsimaudai upėje, pajudi, pakvėpuoji grynu oru. Tik visam tam reikia laiko ir, žinoma, valios.

- Kiekvienas žmogus pagal savo galimybes turėtų mankštintis, judėti. Tačiau mankšta yra labai individualus dalykas, ir mankštos būdą, pratimus reikėtų rinktis labai atsakingai – kad nepakenktume savo organizmui. Kiekviename gyvenimo tarpsnyje laikas, kurį reikia skirti mankštai, yra skirtingas. Pavyzdžiui, paaugliams, kuo daugiau judėjimo - tuo geriau. Tačiau tai, kiek žmogus gali skirti laiko mankštai, priklauso ir nuo jo fizinio pasirengimo, sveikatos būklės. Kiekvienas turi žinoti savo ligas, kas galima, o ko – ne. Neteisinga manyti, kad senatvėje sportuoti nebereikia. Pensinio amžiaus žmonėms mankštintis ne tik reikia, bet ir būtina. Bet vėlgi - reikia elgtis labai atsakingai, nepervertinti savo jėgų ir nevengti pasitarti su specialistais. Mankštos laikas – taip pat individualus. Kiekvienas pasirenka jam patogiausią – rytą, vakarą. Jėgos pratimus patariama daryti pirmoje dienos pusėje, tempimo – antroje. Patarčiau gerai pagalvoti, prieš einant į sporto klubą: nereikia persistengi kilnojant svarmenis, darant jėgos pratimus. Darant mankštą galima ne tik sau padėti, bet ir pakenkti.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS

Patarimų, kaip sveikai maitintis, galima rasti kuo įvairiausių: vieni specialistai sako, kad sveika valgyti kuo daugiau daržovių ir kuo mažiau mėsos. Kiti jiems prieštarauja ir skelbia, kad mūsų krašto žmonėms mėsa yra būtina. Treti gi siūlo nevalgyti bulvių ar dar kokių nors produktų. Patarimų įvairovė tokia didelė, kad žmogui tenka rinktis tinkamiausius variantus arba numoti ranka ir valgyti tai, prie ko priprasta. Todėl pašnekovų klausėme:

- Reikia valgyti visko po truputį. Patys pasiauginame daržovių, nes, mano nuomone, naminės yra kur kas sveikiau. Jei perku maistą parduotuvėje, visuomet atkreipiu dėmesį, ar jis lietuviškas: toks, manau, yra sveikesnis. Reikia valgyti ir mėsos. Įprasta manyti, kad kiauliena nėra labai sveika, tačiau namuose paaugintos kiaulės mėsa gali būti daug sveikesnė už tą, kuri pardavinėjama parduotuvėse. Dažniausiai nevalgome pusryčių ir jaučiamės sveiki. Tačiau dietų šeimoje nesilaikome – reikia normaliai valgyti, ir tai bus sveika.

- Tiesą sakant, nesimaitinu labai sveikai, tad nesu sveiko maitinimosi ekspertas. Man svarbiausia - pavalgyti skaniai ir daug. Paskutiniu metu esu labai pamėgęs miltinius patiekalus, labai mėgstu mėsą, pavalgau ir riebiai. Valgau ir vėlai vakare – alkanas niekaip neužmigčiau. Per metus priaugau 15 kilogramų, bet jaučiuosi sveikas. Jei gydytojas lieptų, laikyčiausi dietų, bet nemanau, kad tai yra sveika mityba. Bet šituo klausimu geriau kalbėtis su moterimis – jos viską geriau žino.

- Sveikai maitintis reiškia valgyti neriebiai ir įvairiai – daržovių, mėsos, vaisių, košių. Tačiau maitintis sveikai – vadinasi, maitintis brangiau. Gerai mitybai reikia atidžiai atsirinkti produktus, kurie dažnai būna gerokai brangesni už kasdieninį, įprastą maistą. Norint sveikai maitintis, būtinai reikia valgyti laiku – kad organizmas priprastų prie dienotvarkės. Deja, tai ne visuomet įmanoma – parleki iš darbo, ką nors greitai užkandi ir leki toliau. Sveikai mitybai reikia laiko.

- Sudarydama meniu ligoniams, vadovaujuosi medicinos vadovu, mat kiekviena liga turi savo maistą. Tačiau sveiku maistu susirūpinti reikia tol, kol dar nesergama. Sveikiems, kaip ir ligoniams, reikia naudoti kuo mažiau riebalų, druskos. Todėl rekomenduojama valgyti jautieną – ji ne tokia riebi kaip kiauliena. Jei tik leidžia šeimos biudžetas, mėsą bent du kartus per savaitę reikėtų pakeisti žuvimi. Deja, ji brangesnė už mėsą. Į sveiką dienos meniu patarčiau įtraukti kuo daugiau ekologiškų vaisių ir daržovių. Būtinai reikia pavalgyti pusryčius, nes jų negavęs organizmas „atsivalgo“ per pietus. Sveika mityba – ne tik produktų įvairovė, bet ir tinkamas valgymo režimas. Kaloringiausias, sunkiausias maistas valgomas per pietus. Grįžus namo po darbo jau reikėtų valgyti kažką lengvai virškinamo, o po 18 valandos stengtis visai nebevalgyti, kad neapkrautume virškinimo sistemos. Žinoma, galima suvalgyti jogurtą, sugraužti morką. Būtina atsiminti, kad sveikai maitintis reiškia per dieną gauti pakankamai kalorijų – 1 tūkst. 500 yra norma, fizinį darbą dirbantiems reikia daugiau.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS