Po rinkimų – 100 proc.
„Išilgai sparnų, kaip buvo kažkada, kai dar malūnas maldavo grūdus, ir mes buvom uždėję lentų posparnius. Pamačiusi malūno savininkė Onutė Nausėdienė nustebo: tik plėškit, sako, greit šalin, o užeis vėjas, tai visus sparnus sulaužys“, – prisiminė J. Januševičius.
Medinis, aštuonių kampų piramidės formos senas vėjo malūnas oficialiai vadinamas pagal kaimą – Lazdininkų. Tačiau po 2019-ųjų liepos 12-ąją įvykusių rinkimų Gitanui Nausėdai tapus Lietuvos Prezidentu, per vieną naktį vietiniai malūną „pakrikštijo“ prezidentiniu.
Tiesą sakant, šis pavadinimas prigijo tikruoju unikalaus statinio savininku dar tebesant Prezidento tėvui Antanui Nausėdai – esą koks skirtumas, vis vien tai yra tos pačios šeimos turtas. O Klaipėdoje gyvenusiam 93-jų sulaukusiam A. Nausėdai 2022-ųjų lapkritį iškeliavus į anapilį ir savininko teisėms perėjus garsiajam sūnui, kraštovaizdžio puošmenai naujasis pavadinimas, kaip sakė Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys, jau pasiteisino visu 100 procentų.
„Į miestelį iš toliau atvykę žmonės taip ir klausia: kur rasti prezidentinį malūną? Sakau, važiuokit keliu Palangos link pro Lazdininkus, ir bus. Bet ne kartą ir pats svečius esu ten lydėjęs“, – sakė seniūnas.
Keliaujantieji pro šalį dažnai sustoja, išlipa iš automobilių, šypsosi, fotografuojasi. Tikriausiai nė vienos ir aplink Darbėnus gyvenančių žmonių vestuvės, krikštynos ar abiturientų išleistuvės neapsieina be nuotraukų būtent prie įspūdingojo malūno. O ne vienas smalsuolis jį yra matęs ir iš vidaus.
- Audronė PUIŠIENĖ
- (ne)Pažinta Kretinga
- 2025-05-23
| |
Vyskupo Motiejaus Valančiaus vaidmenyje – profesorius Petras Bielskis, kunigo Jeronimo Račkausko – Alvydas Juozas Lenkauskas.
Ritos Nagienės nuotr.
|
Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje Nasrėnuose vyskupo 150-ųjų mirties metinių proga įvyko minėjimas „Valančiaus atminimas ąžuolų žieduose“. „Tai buvo bendruomeniškas, daugiasluoksnis renginys, kuris apėmė istorinį atminimą, simbolinius veiksmus, edukaciją, jaunimo įsitraukimą ir gamtos pajautą“, – sakė renginio organizatorė Kretingos muziejaus rinkinio kuratorė Rasa Balsevičienė.
Ji akcentavo istorinės ir simbolinės erdvės svarbą – renginys turėjo vykti Valančiaus girioje, 1995-aisias vyskupo pasodintame ąžuolyne, kuris šiandien, po 30 metų, ošia tarsi gyvas paminklas vyskupui. Kadangi pavasaris – šaltas, renginį teko perkelti į gimtinės muziejaus turimas patalpas, tačiau šventės dalyviai simboliškai pasodino dar vienas ąžuolą, o Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos mokiniai dar atvežė apie 20 savo pagamintų inkilų, kuriuos renginio dalyviai turėjo galimybę pakabinti ąžuolyne.
Renginyje dalyvavę Lietuvos vyskupo Motiejaus Valančiaus vardo mokyklų mokiniai pristatė programas, susijusias su
M. Valančiumi. Vyskupo asmenybės svarbą meno forma akcentavo apie 50 mokinių ir jų mokytojų: Kauno Motiejaus Valančiaus mokyklos-darželio mokiniai atliko meninę improvizaciją „Mikė melagėlis“; Telšių r. Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos mokiniai pristatė projektinį darbą „Nuo vyskupo M. Valančiaus iki dabar – kaip pasikeitė mitybos įpročiai“, kurio tikslas – išsiaiškinti, kaip keitėsi patiekalai, jų kaloringumas ir valgymo įpročiai, taip pat komiksą pagal M. Valančiaus apsakymą „Ūkininkas“ iš „Vaikų knygelės“; Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos mokiniai atliko meninį pasirodymą „Valančiaus šviesos kariai: knygnešiai ir daraktoriai“; Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos mokinių pasirodymą sudarė šokis „Liek, liek, gervelė“, skaitymai „Kon Valončios pasakitom, / Gimtas vėitas je lonkitom?“, „Aple gaspadėnavėma“, „Keliuonė i Lėnkėjė“, dainavimas „En per žemė mosielelė“, „Pelie panelė“.
- Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
- (ne)Pažinta Kretinga
- 2025-04-25
| |
Gydytojas Šarūnas Kasmauskas – Japoniško sodo įkūrėjas
Dariaus Šypalio nuotr.
|
Kretingos rajonas didžiuojasi ypatinga vieta, kuri primena tolimąją Japoniją. Tai – verslininkų Šarūno Kasmausko ir Gražinos Maštaraitės pastangomis Darbėnų seniūnijos Mažučių kaime 16 ha plote jau 18 metų kuriamas Japoniškas sodas. Suformuoto landšafto grožiu, natūraliomis augalų, vandens ir akmenų kompozicijomis džiuginantis ir Tekančios saulės šalį primenantis Japoniškas sodas yra didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
Sodas buvo pradėtas formuoti atviroje erdvėje palaipsniui, kasant tvenkinius, pilant kalvas, panaudojant riedulius ir apsodinant Japonijos kraštovaizdžiui būdingais augalais. Atliekant ypatingesnius darbus sode, rengiantis tarptautinėms parodoms ar Japonų kultūros dienoms, Š. Kasmauskas pasikviečia meistrų komandą iš Japonijos, nes jie geriausiai žino ir labiausiai jaučia savosios gamtos ir kultūros subtilybes. Meistrams vadovauja sodininkystės žinovas Hajime Watanabe – būtent jam prieš 18 metų Š. Kasmauskas Mažučių kaimo laukuose ir patikėjo imtis pirmųjų sodo kūrimo darbų.
„Užsimezgė ilgametė bendrystė, meistras Watanabe šį sodą žino kaip savo penkis pirštus, atvyksta kasmet – dirbam, plečiam, tobulinam, idėjų – begalės“, – susiformavusio tandemo stiprybę, kurią įrodo konkretūs lankytojus džiuginantys rezultatai, akcentavo Š. Kasmauskas.Kasmet sodas turtinamas retais augalais ir japonų mažosios architektūros elementais. Todėl jis kuria magišką vaizdą visais metų laikais: pavasarį – sakurų žydėjimu; vasarą – vandens čiurlenimu ir augalų teikiamu pavėsiu kaitroje; rudenį – viršum tvenkinių ir lygumų nusidriekus ūkams, o medžių lapus nuspalvinus pirmajai šalnai; žiemą – sustingusios gamtos grafika.