|
|
|
Žemė ir ūkisMokėjimo agentūros seminarų ciklas neaplenkė ir Kretingos rajono
Surengusi seminarų ciklą visoje Respublikoje, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) neaplenkė ir mūsų rajono: seminaras-lauko diena įvyko jaunų ūkininkų – Odetos ir Edvino Maldarių - augalininkystės ūkyje.
Rajone - pirmasis melioracijos renovacijos projektas
Už Europos Sąjungos ir Savivaldybės pinigus planuojama sutvarkyti apie 50 km melioracijos griovių, esančių Grūšlaukės apylinkėse. Kretingos rajone planuojama įgyvendinti projektą, kurio vertė – vienas milijonas litų. ES lėšos sudarytų 90 proc. projekto vertės, Savivaldybės – 10 proc.
Vietoj operuotos akies spėja ataugus naują
Palangiškė veterinarijos gydytoja Jūratė Kungienė tikino esanti liudininke itin unikalaus atvejo medicinos istorijoje: ji pašalino sužeistą ir užpūliavusią savo katino Miciaus akį, kuri, kaip spėja moteris, ataugo po pustrečio mėnesio. Dėl šios versijos išsiskyrė specialistų nuomonės: veterinarai atmetė akies ataugimo versiją, o akių ligų specialistai sutinka su apsigimimo galimybe.
Geriausio ūkio konkurso šeimininkai - apie konkursą, ateities planus
Susumavusi 2006 Metų ūkio konkurso rezultatus, Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininko Antano Stonkaus vadovaujama komisija staigmenos nepažėrė. Geriausio 2006 metų ūkio šeimininkais pripažinti Vilija ir Vladas Baltuoniai, pernai šiame konkurse buvę antri. Komisija šiemet įvertino 18 ūkių. “Ūkius konkursui siūlė seniūnijų žemės ūkio specialistai. Atrenkant ūkius itin svarbus kriterijus buvo jų perspektyvumas”,- sakė A.Stonkus.
Jeigu ką daryti – tik labai gerai
Adomas Gikaras, Imbarės seniūnijos ūkininkas, yra vienas iš tų vis dažniau pasitaikančių ūkininkų, kurie nebijo pasakyti, kad pinigai ūkininkams turi būti dalijami ne dykai. Ūkininko nuomone, jeigu žmogus, gaudamas paramą, nė lito prie šios sumos neprideda, pinigus naudoja neracionaliai.
Ūkininkas tiki triušininkystės perspektyva
“Esu ūkininkas, buhalteris, statybininkas, architektas, statybos darbų vykdytojas, elektrikas… Kai pasistatysiu skerdyklą, gal ir verslininku tapsiu”, - į klausimą, kuo jį pristatyti, pusiau juokais atsakė Vaidas Purmalis, prieš dvejus metus Tūbausiuose įkūręs mėsinių ir dekoratyvinių triušių fermą. Šiuo metu ūkininkas iš tiesų paniręs į skerdyklos statybos darbus, kuriuos vykdant tenka išmanyti labai daug ką: pradedant ūkio buhalterija ir baigiant veterinarijos žiniomis. V.Purmalio fermoje auga apie 1,5 tūkst. triušių. Pirmadienį gi, kai vesis apie 50 patelių, triušių skaičius turėtų padidėti iki 2 tūkst.
Mokymai Lazdininkų moterims suteikė naujų galimybių
Lazdininkų bendruomenės vadovė Vanda Šimkuvienė džiaugiasi, jog iš penkiolikos moterų, baigusių mokymo kursus pagal EQUAL projektą, šiuo metu nedirba tik dvi.
Vakarines sukneles išmainė į žirgus
Keturiasdešimt penkerių palangiškė Jūratė Kungienė, Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacijos narė, daugiau kaip dešimtmetį augina ir treniruoja žirgus. Nuo jaunumės buvusi jojike, J.Kungienė tikino, jog, tik įsigijusi privatų žirgą, ji galėjo įgyvendinti savo norą – užauginti sportinį žirgą, gilinantis į gyvūno psichologiją. Šiuo metu palangiškės nuosavybė – trys sportiniai trakėnų veislės žirgai: dešimtmetis Žalvaris, devynerių Hilas ir šešerių Harlis. Jos žirgai dalyvauja varžybose ir parodose Lietuvoje. Šeimininkė sakė, kad anglų grynaveislio Žalvario, turinčio veislinio eržilo statusą, giminės šaknys gali siekti iki 400 metų. Harlis yra Jūratės ir jos vyro Stanislovo dovana dukrai Simonai jos 18-ojo gimtadienio proga.
Išgyventi galima tik laiku persiorientavus
Tai, kad išsaugoti verslą, išgyventi galima tik laiku persiorientavus pagal gyvenimo diktuojamas sąlygas, ypač pajuto bendrovė “Kretingos vettiekimas”. Pasikeitus ir nuolat tebekintant su veterinarija susijusiems įstatymams, bendrovė, norėdama išlikti rinkoje, privalėjo peržiūrėti savo paslaugas, prekių asortimentą.
Ankštakiškiai jaučiasi valstybės posūniais
Ankštakiškiai turi tik vieną gatvę, bet joje nėra nė vieno šviestuvo, o duobės buvo užpiltos tik praėjusią savaitę. Nors Ankštakiai yra vos už septynių kilometrų nuo Kretingos, žmonės jaučiasi gyvenantys taip, tarsi būtų ne Lietuvos piliečiai. Jie 21-ajame amžiuje palikti klaidžioti tamsoje, duobėse ir purve. Papūtus vakarų vėjui, kaimas kvėpuoja šalia esančio sąvartyno smarve, o papūtus iš kitos pusės – Kurmaičių paukštyno dvoku.
|
|