|
|
|
Žemė ir ūkisProblemų daug. Tik kas jas imsis spręsti
- Visi ūkininkai – įdegę saulėje. Kaip kurortininkai. Bet čia būtų humoras. Iš tiesų ūkininkai gyvena ne pačius smagiausius laikus. Jų rajone, pagal liepos 1 dienos duomenis, yra 1 tūkst. 200. Tiesa, dalis ūkininkų, gal per 100 – “popieriniai”, atsirandantys dėl to, kad savo paveldėtose žemėse statosi gyvenamuosius namus. Už visus rajono ūkininkus, kaip ūkininkų sąjungos pirmininkas, kalbėti negaliu. Rajone ūkininkai augina ir grūdines kultūras, ir gyvulius. Kažkas užsiima triušininkyste, kažkas – bitininkyste. Kad visi dėl šaltos žiemos ir sausos vasaros patirs nuostolių – jau aišku, tačiau labiausiai, mano nuomone, kentės grūdininkai ir gyvulių augintojai.
Aptarė neišspręstus žemės klausimus
Kas turi taisyti žemės matininkų klaidas, trukdančias ūkininkams pasitraukti iš žemės ūkio gamybos, kaip privažiuoti prie nuosavos žemės, kai nėra kelio, kas turi įrengti nuovažas nuo kelių į laukus, kaip suinteresuoti ūkininkus imtis žemės konsolidacijos, ką daryti su kolūkinių fermų, kitų pastatų griuvenomis, kai nežinia, kas yra jų šeimininkas,- atsakymų į šiuos bei kitus su žeme susijusius klausimus vakar ieškojo Kretingos rajono kaimiškųjų seniūnijų seniūnai, seniūnijose dirbantys žemės ūkio ir žemėtvarkos specialistai, rajone veikiančių visuomeninių organizacijų atstovai.
Kaip teisingai nusipirkti žemę
Ūkininko gyvenimas yra neatsiejamas nuo žemės ir su ja susijusių reikalų. Nors žemės reforma dar tebevyksta, vis tik Lietuvoje jau funkcionuoja žemės rinka: žemė parduodama, perkama, nuomojama ir išnuomojama. Kaip ūkininkui nepasimesti visose žemės sandorių procedūrose, kaip teisingai nusipirkti žemę, kas yra privaloma parduodančiajam ir kas – pirkėjui, kalbamės su konsultavimo ir apskaitos paslaugų įmonės savininke Laima Drungiliene.
Mišrus ūkis pateisino lūkesčius
Ūkininkas Povilas Mickus iš Dirgalio kaimo nei pats kur atostogauja, nei jo žmona Stanislava. Ir ne dėl pinigų. Ūkininkas mano, kad sugrįžęs iš atostogų rastų besergančią karvių bandą – bent jau trečdalis tikrai negaluotų. „Mišrus ūkis pririša, negali pabėgti“, - sakė P.Mickus.
Purškia laukus – žudo bites
Kūlupėniškis bitininkas Vytautas Žukauskas nerimo turi ir šią vasarą: kaip gi bus su bitėmis, kai ūkininkai be atodairos, neperspėję bitininkų, purškia laukus, tuo labai pakenkdami bičių šeimoms.
Liko su tuo, ko kratėsi ūkininkavimo pradžioje
“Dabar pats pašarų ruošimo metas, reikia purkšti vasarojų, tvarkyti buhalterinius dokumentus, kuriuos patikime specialistams, nes dvejybinė mudviem su žmona per sudėtinga – geriau sumokėti, bet tinkamai susitvarkyti“, - vardina pastarųjų dienų darbus ūkininkas Juozas Preibys. J.Preibys ūkininkauja Imbarės seniūnijoje. Jis turi pieno ūkį. Dabartinę 13 melžiamų karvių bandą ūkininkas planuoja didinti iki 20. Dar 13 galvijų yra prieauglis. Toks skaičius nėra „iš piršto laužtas“. Preibiai gyvena gyvenvietėje ir ūkininkauja Salantų regioninio parko teritorijoje. Čia besiverčiantiems ūkininkams taikomi griežti apribojimai – galima laikyti bandą tik iki 20 galvijų. „Dėl pastatų problemų nebūtų – pasistatytume didesnius, turime tam ir vietos“, - sakė ūkininkas J.Preibys. Pašarus ūkininkas paprastai ruošia iki pat rudens. Pernai paskutinius ruošė spalį. Kadangi melžiamų karvių banda nėra didelė, ūkininkas pašarams ruošti dalį technikos nuomojasi. Pirkti visą, turint 13 melžiamų karvių, jam neverta. J.Preibys pats pjauna ir grėbia. O techniką šienainiui gaminti – ruloninį presą – jis nuomojasi. „Kiekvienam galvijui metams reikia paruošti po 12 rulonų šienainio, kuris ruošiamas visą vasarą“, - sakė ūkininkas.
Kaip ir daugelis ūkininkų, Preibiai visus rūpesčius krauna ant savo pečių. Kol pajėgsime – tol nešime, tvirtina abu su žmona. Anot sutuoktinių, tokia dalia ištiko visus, turinčius gyvulių, ypač melžiamų karvių.
Į didžiulį medį per 20 metų Kretingsodžio kaimo gyventojos Birutės Lapienės sodyboje išaugo japoniškoji magnolija. Kasmet ji pražįsta tiksliai, lyg pagal laikrodį, balandžio 24 dieną. Tik šiemet, šeimininkės teigimu, medis žiedus išskleidė trimis dienomis vėliau.
Šeimininkės žiniomis, jos magnolija yra didžiausias šios rūšies medis visame Kretingos rajone.
Veterinarijos specialistai sako, kad įspėjimų limitas pasibaigė. Asmenys, savo naminių gyvūnų nepaskiepiję nuo pasiutligės, bus baudžiami 20 – 100 Lt baudomis. Tokių priemonių imamasi dėl to, kad pasiutligė, kurios atvejų rajone nustatoma kiekvieną mėnesį, yra mirtina liga – ir gyvūnams, ir žmonėms.
Kūlupėniškė Adelė Kniukštienė – ūkininkė ir tuo pačiu – bedarbė. Per dvidešimt metų išdirbusi Kūlupėnų linų fabrike, pati auginusi linus, šiandien ji žino – linų nebereikia. Šis pavasaris ūkininkei – pirmasis, kai ji bei kiti linų augintojai nebesėjo linų. Kad išgyventų, ūkininkė galvoja vystyti pieno ūkį.
Kaip informavo rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė, iki vakar dienos skyriaus specialistai turėjo pateikti informaciją Žemės ūkio ministerijai, kiek gi mūsų rajone iššalo žieminių kultūrų.
Pirminiais duomenimis, rajono Žemės ūkio skyrius sulaukė 159 ūkininkų paraiškų. Mūsų rajone iššalo 2 tūkst. 350 ha žieminių kviečių, 625 ha žieminių kvietrugių, 52 ha žieminių miežių, 8 ha rugių, 603 ha žieminio rapso, 20 ha svidrės, auginamos sėklai, 34 ha pievų ir ganyklų (iki 5 metų).
Lietuvos mastu labiausiai nukentėjo žieminis rapsas – jo nušalo apie 60-70 proc. laukų.
Šiemet šalyje auginama 472 tūkst. ha žiemkenčių, iš jų – 305 tūkst. ha kviečių, 63 tūkst. ha kvietrugių, 50 tūkst. ha rugių, 43 tūkst. ha rapso, 10 tūkst. ha miežių. Dėl nepalankių žiemojimo sąlygų sunyko apie 80-90 proc. rapso, tiek pat miežių, apie 50-60 proc. kviečių. Dalis žiemkenčių nukentėjo nuo pavasarinio pelėsio ir išmirkimo, o dabar pašalusius augalus žaloja sausra.
Daugiausia žiemkenčių iššalo Marijampolės, Kretingos ir Vidurio Lietuvos rajonuose.
|
|
