|
|
|
Žemė ir ūkisLaukžemiškė protestavo prieš komunizmą ir rašė laiškus Gorbačiovui
Laukžemė – senoji kuršių genties „laukų žemė“, per kurią vingiuoja Kulšė – kairysis Šventosios intakas. Tai – ir labiausiai į šiaurę nutolęs Kretingos rajono kaimas, esantis už 5 km nuo Darbėnų ir 1 km nuo Latvijos sienos. Todėl laukžemiškių mobilieji telefonai dažnai persijungia į Latvijos tinklus, žmonės mato kaimyninės šalies TV laidas. Kaime gyvena apie 300 gyventojų. Lankantis Laukžemėje, kaimo žmonės nustebino savo bendruomeniškais ir šiltais kaimyniškais santykiais: žinodami vieni kitų gyvenimus, mums – redakcijos žmonėms - apie kits kitą nepratarė jokio blogo žodžio. Apie laukžemiškius iš jų pačių lūpų tegirdėjome tik šviesias istorijas.
Nasrėniškių aistra – ieškoti ir tyrinėti akmenis
„Jeigu paklausčiau: kokia profesija yra seniausia pasaulyje, atsakytumėt – „plaštakių“. O aš manau, jog - geologų. Jau pirmykštis žmogus, išlindęs iš urvo, ieškojo akmens. Trynė jį, kad įskeltų ugnį, darė iš jo kirvukus, ietis. Urviniam žmogui reikėjo žinių apie akmenis: juk ne kiekvienas akmuo vienodai skyla ir įkaista“, - įsitikinęs geologas ir rašytojas 63-jų Romanas Kazakevičius.
Blaivybės pradininko gimtinėje nebeliko pijokų
„Pažiūrėkit, kaip išgražėjo mūsų kaimas: modernūs senelių namai, už jų – šiuolaikiškai tvarkomos sodybos. Vieni jas perka, kiti sugrįžta į tėvų gimtines, - rodydamas į iš tolo šviečiančias Nasrėnų kaimo sodybas, džiaugėsi Motiejaus Valančiaus muziejaus direktorius Algimantas Čėsna, šio kaimo istorijos žinovas, vietinių žmonių gyvąja enciklopedija vadinamas. – Beje, mūsų kaime nebeliko nė pijokų. Matytų dabar savo gimtinę blaivybės tėvas vyskupas Motiejus Valančius...“.
Pieną galės parduoti ir Europos Sąjungos šalyse
Ūkininkai Nijolė ir Stasys Pielikiai savo fermoje pagamintą pieną jau gali parduoti Europos Sąjungos šalyse: šiems ūkininkams – pirmiesiems mūsų rajone - suteikta teisė ūkyje pagamintą pieną ženklinti atpažinimo žyma, t.y. jį sertifikuoti. “Ar ketinate parduoti pieną Europoje?” – iškilmių dieną “Pajūrio naujienos” paklausė Nijolės Pielikienės. “Kodėl gi ne? Kad tik kas to pieno norėtų ir mokėtų gerą kainą – žinoma, kad parduotume”, - sakė ūkininkė, šiuo metu pieną parduodanti bendrovei “Pieno žvaigždės”.
Be skerdyklos verslas būtų žlugęs
Tūbausių triušyno savininkas Vaidas Purmalis savo užaugintus triušius jau skerdžia nuosavoje skerdykloje. Triušių augintojas įsitikinęs: be skerdyklos jo triušių auginimo verslas būtų žlugęs. Per mėnesį Tūbausių triušyno skerdykloje leidžiama paskersti 600 triušių. Pagal dabartines triušių fermos apimtis tokios skerdyklos ūkininkui pakanka.
Leliūnuose apsigyveno Radžis
Leliūnai – senas kaimas, 5 km nutolęs nuo Salantų ir kryžmai išsidėstęs prie kelio, vedančio į Grūšlaukę. Kaime, teturinčiame tik kas antrą dieną dirbančią parduotuvę ir neseniai atidarytus bendruomenės namus, yra apie 50 sodybų ir maždaug pusantro šimto gyventojų. Dauguma leliūniškių – vidutinio ir pensinio amžiaus žmonės.
Mokėsi tvarkyti mėšlą ir nuotekas
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Kretingos rajono biuras rajono ūkininkams surengė kursus pagal mokymo programą “Mėšlo ir nuotekų tvarkymas”.
Į savo amatą įklimpę kaip į medų
Beveik 80 mūsų rajono bitininkų paminėjo ir pagerbė brolį pranciškoną Jeronimą Pečkaitį, kuris prieš 90 metų Kretingoje įkūrė bitininkų draugiją. Susirinkimo dalyviai turėjo unikalią galimybę pamatyti privataus asmens išsaugotą Jeronimo Pečkaičio parengtą ir parašytą leidinį “Bitininkas”, kurį Tilžėje 1921 m. išleido Jagomasto spaustuvė “Lituania”.
Jaunimas diskotekose šilumos nepasigenda
Kretingos kultūros centro Baublių filialas laukia remonto. Kada jis bus pradėtas – neaišku. Įskilę pastato pamatai baubliškiams kelia dar daugiau spėlionių. Tačiau ir toliau čia vyksta įvairūs renginiai, mielai į juos pasilinksminti renkasi jaunimas.
„Griūšių lauke“ kasmet siaučia velniai ir raganos
Grūšlaukė įsikūrusi pusiaukelėje tarp Darbėnų ir Salantų, maždaug 25 km nuo Kretingos. Pirmąkart jos vardas paminėtas XVI amžiuje ir kildinamas iš dviejų žodžių: griūšių (žemaitiškai griūšia – kriaušė) laukas. Vietiniai žmonės tvirtino, jog toje vietoje kažkada augę kriaušių laukai. Grūšlaukės žmonės, kurių šiandien kaime skaičiuojama iki 500, nuo seno garsėja čia vis dar puoselėjamomis Užgavėnių tradicijomis.
|
|