|
|
|
Žemė ir ūkisAmatas vyti virves keliauja praeitin
Grūšlaukėje gyvenantis Antanas Reinikis – virvių vijimo meistras. Jau ir pačiam sunku pasakyti, kiek ir kokių virvių jis yra nuvijęs per visą savo gyvenimą. Ir šiandien kaime dar galima rasti jo nuvyta virve pririštą besiganantį gyvulį.
Čigonų kaime - tik vienas senbuvis
Kazimieras Stuopelis – vienintelis Cigonalių kaimo, aplinkinių žmonių tiesiog Dauba vadinamo, senbuvis. Jo sodyba vaizdingame Minijos vingyje atsilaikė ir prieš sovietmečio trobesių nukeldinimą, ir prieš gaisrus, ir prieš dabartinius pirkėjus, už gražią vietą siūlančius nemažus pinigus. K.Stuopelio kaimynystėje įsikūrė Petro Paulausko kaimo turizmo sodyba: į ją atvykstantys svečiai ne kasdien pripildo daubą šurmuliu. Ir tai tik - vasaromis.
Su bitėmis nesiskyrė visą gyvenimą
Aštuoniasdešimt penkerių Kazimieras Vengalis bitininkauja nuo paauglystės: vyras paskaičiavo, kad su bitėmis jis draugauja jau 73 metus. Keitėsi laikai – karas, pokaris, sovietmetis – keitėsi ir darbai bei gyvenamosios vietos, tačiau visur jis keliavo su savo bičių šeimynomis. Dabar vyras bitininkauja buvusiame Mišučių dvare, kitapus Minijos: iš miškingų apylinkių medų į avilius jam neša 46 bičių šeimos.
Galvą skauda ne vien dėl sausros
Ūkį sūnui Artūrui perdavęs Povilas Turauskis nuo žemdirbiškų reikalų nenutolo. Ir nuo ūkio vis dar akių nenuleidžia, ir kaip rajono Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų bei ekologijos komiteto pirmininkas rūpinasi rajono žemdirbių, kaimo problemomis. P.Turauskio klausėme, ar sausra padarė žalą būsimam derliui. Pakalbėjęs apie sausrą, politikas nenutylėjo kitų negerovių.
Saldžiosios braškės – iš Sauserių
Nors braškių augintojų šiais metais sumažėjo, Kretingos ir Klaipėdos turguose matyti, kad Kretingos rajoną braškių versle reprezentuojanti Kūlupėnų žemė lyderio pozicijų neužleidžia. Apie tai, kokie ypatumai braškių ūkiui būdingi šiemet “Pajūrio naujienos” kalbėjosi su Loreta ir Stepu Motužiais jų sodyboje Sauseriuose, prie Salanto upės.
Primena svarbiausias taisykles ir atsakomybę
Kaip ir kiekvieną pavasarį, taip ir šį valstybinis augalų apsaugos inspektorius Rimantas Šlušnys susiduria su tomis pačiomis problemomis: ūkininkai vis dar nevengia vartoti Lietuvos rinkoje neregistruotų chemijos produktų, pažeidžia kitus augalų apsaugos reikalavimus.
Įsibėgėjo šernų medžioklė
„Čia – dar ne visos iltys“, - rodydamas krūvą šernų ilčių, sakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Račinskis. Iltys – trofėjus, sumedžiojus šerną. Nuo gegužės 1 dienos prasidėjo šernų medžioklės sezonas, tykojant bokšteliuose. Spalį šiuos žvėris bus galima medžioti su varovais.
Mikoliškių kaime - du arkliai, trys karvės ir keliasdešimt automobilių
Mikoliškiai - senas kaimas Žalgirio seniūnijoje, įsikūręs prie Juodupės upelio, tarsi sala Margių miško viduryje. Kaimas nuo Kretingos į pietryčius nutolęs 18 km ir ribojasi su Klaipėdos rajono Lapių gyvenviete. Šiuo metu Mikoliškių kaime gyvena apie 100 žmonių. Mikoliškiuose įkurta Kretingos miškų urėdijai priklausanti girininkija, veikia medienos apdirbimo įmonė „Baltfora“. Darbingos kaimo moterys dirba šioje įmonėje prie staklių, o vyrai važinėja į Kretingą ir Klaipėdos statybines bendroves. Žemdirbiškos tradicijos jau pasitraukė ir iš šios atokios vietovės: čia belikę vos du arkliai ir trys karvės. Traktoriaus neturi nė vienas gyventojas, užtat automobiliai stovi prie kiekvienos trobos.
Pasirūpinti augalų apsauga – būtina
Bendrovės “Litagra” ir BASF grupę rajono ūkininkų pakvietė į lauko dieną. Šių bendrovių specialistai Antanas Lukošius ir Roma Laurinkienė aptarė augalų apsaugos priemonių įvairovę, šiuo metu javų pasėlius puolančias ligas bei būdus nuo jų apsisaugoti. Lauko dienos dalyviai apžiūrėjo ūkininkų Broniaus Miliaus, Artūro Turauskio, Juozo Butkevičiaus, Raimondo Skudikio pasėlių – žieminio rapso, žieminių kviečių, miežių – laukus, pasidalino patirtimi, kokios augalų apsaugos priemonės buvo panaudotos ar kokios dar bus panaudotos, siekiant pasėlius apsaugoti nuo jiems būdingų ligų.
Rauginama duona yra gyva: su ja reikia kalbėti
„Duona yra tarsi gyva būtybė: jos nepaliksi, neišeisi iš namų, kada užsimanęs. Su ja reikia bendrauti, kalbėti: ar jau išrūgai, ar jau eisim į krosnį“, - vaizdžiai kalbėjo karteniškė duonos kepėja Darina Gaučienė. Moteris sakė, jog jos darbo diena kepykloje prasideda ketvirtą ryto ir baigiasi saulei nusileidus. Ir taip - jau penkiolika metų.
|
|