|
|
|
Žemė ir ūkisErlėnuose – akmenuotos žemės ir gausios karvių bandos
Kažkada nyki ir akmenuota Erlėnų kaimo žemė nebuvo patraukli kurtis stambiems ūkininkams. O šiandien yra atvirkščiai – atokioje ir žemdirbystei nepatrauklioje Imbarės seniūnijoje susitelkę daugiausia galvijų augintojų visame Kretingos rajone: vien Erlėnų kaime per 900 galvijų augina 10 stambių ir vidutinių ūkininkų.
Palangiškiai nusilenkė paprastajai pušiai
Rudenėjant Palangos botanikos parke tradiciškai rengiama Birutės parko diena. Šiemet šventė, pavadinta „Pušies keliu“, įvyko jau ketvirtą kartą, ir buvo skirta pagerbti paprastajai, pajūryje dominuojančiai, pušiai.
Su gėlėmis nesiskiria vasarą - žiemą
„Pavasarį atvažiuokit, tada – visas grožis, o dabar, po tos pirmos audros – nors verk“,- atkeldamas sodybos Vydmantuose vartus kalbėjo pedagogas, Vydmantų vidurinės mokyklos direktorius Povilas Nekrašas, sutikęs, nors ir nenoriai, įsileisti į savo valdas – augalų karalystę.
Pryšmontų giminės kaimas išvengė liūdno likimo
Pryšmančiai - viena seniausių gyvenviečių ne tik Kretingos rajone, bet ir pajūryje, ji senesnė ir už pačią Kretingą: mūsų protėviai kuršiai čia kūrėsi II – V amžiuje. Vietovėse vyravo Pryšmontų giminė, nuo kurios pavardės ir kilęs kaimo pavadinimas.
Puoselėjant sodybas – išradingumui ribų nėra
Paglostai medinės gyvatės galvą – prasiveržia fontano purslai, įeini į lauko tualetą – automatiškai įsijungia šviesa ir pradeda groti radijo imtuvas. Kūlupėniškiai Zita ir Juozas Gliožeriai - vieni iš tų, kurie savo pavyzdžiu įrodo, kad, norint gyventi gražiai ir įdomiai, daug pinigų nereikia.
Pajūrio miškų grožį atvėrė žmonėms
„Žmonės nustemba sužinoję, kad mūsų miškuose jie gali stovyklauti nemokamai, ir guodžiasi, kad daug gražių Lietuvos vietų jau yra privatizuotos. Atvykėliai miško poilsiavietėse su palapinėmis praleidžia net keletą savaičių“,- pasakojo Šventosios girininkijos girininkas Irmundas Budrikas. Jis tęsia savo pirmtako – ilgamečio girininko Rimanto Kviklio – tradiciją: žmonėms suteikti galimybę pajusti natūralų miškų grožį, kurį pavyko išsaugoti nuo privatizavimo buldozerio.
Kurui užsodino modifikuotų Žilvičių plantaciją
Prieš metus Pryšmančių kaime, ant Tenžės upelio šlaito, įsikūrę šiauliečiai Antanas ir Genovaitė Žukauskai nustebino ne nauja sodyba ar vis tebetvarkoma aplinka, o gausiai palei kelią užsodinta karklų plantacija. Šeimininkai tvirtino karklus auginą kurui.
Ūkininkų laukuose daugėja netradicinių kultūrų
Pirmieji Kretingos rajone ir Šukėje kmynus auginti pradėję ūkininkai broliai Artūras ir Ramūnas Turauskiai šiandieną jau turi nemažai pasekėjų. Jų tėvas, patyręs žemdirbys, rajono Savivaldybės Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininkas Povilas Turauskis suskaičiavo, jog vien Šukėje yra šeši kmynų augintojai. Auginti kmynus jau ėmėsi ir karteniškiai. Tarybos nario žiniomis, šiuometinis kmynų derlius rajone yra apie 200 t.
Baltijos jūrą pasieks švarus Pastauninko vanduo
Parke šalia Pastauninko upelio tvenkinių burzgiantys ekskavatoriai gyventojams sukėlė minčių, kad vaizdingoje miesto vietoje išdygs dar viena parduotuvė ar prabangus neteisėtas namas. Tačiau ekskavatoriai čia rengia dumblo sėsdintuvus: netrukus čia prasidės tvenkinių valymo darbai, finansuojami Europos Sąjungos fondų.
Miškininkų prioritetas – miškų apsauga
Pagal medienos gamybos apimtis Kretingos urėdijos Kartenos girininkija yra antroje vietoje po Vaineikių girininkijos. Tačiau Kartenos girininkas Vytautas Lukauskas sako, kad visgi miškininkų prioritetas – ne kuo daugiau paruošti medienos: labiausiai miškininkams rūpi miškų gausinimas ir išsaugojimas, kurie susiję su daugybe veiksnių.
|
|
