|
|
|
Žemė ir ūkisŽirgui, kaip ir žmogui, reikalingas bendravimas bei meilė
Klausgalvų kaimo gyventojas Liudas Augaitis savo senovinėje sodyboje pasitiko giedodamas Lietuvos himną ir keldamas trispalvę Vasario 16-ajai paminėti. Tautiškumas jo namuose gyvas tiesiogine šio žodžio prasme – arklidėse žvengia dešimtys žemaitukų, o į nuošalę nė per pėdą nesitraukia lietuvių skalikas. Salantų gimnazijoje tautinį ugdymą dėstantis mokytojas sako, kad viskas tarpusavyje yra susiję – todėl vaikai, atvykę pas jį mokytis žirgų kultūros, kartu mokosi ir tautiškumo.
Tobulėjant technologijoms, tūkstantmetės puodžių amato subtilybės lieka tos pačios
Iš žemės gelmių į dienos šviesą archeologų iškelta maža puodynės šukė gali papasakoti didelę istoriją: apie tai, kuo užsiėmė mūsų protėviai, ką jie valgė, kokį matė pasaulį, kur keliavo, kaip gyveno gyvenimą ir ėjo susitikti su mirtimi.
Taisyklių užtenka - trūksta sąmoningo požiūrio
Kadangi atliekų kiekis šalies sąvartynuose grėsmingai didėja, atsiranda būtinybė rūšiuoti atliekas. Kretingos rajone antrinių žaliavų surinkimo konteineriai, trijų spalvų – geltonos, mėlynos, žalios - vadinamieji varpeliai, stovi jau trečius metus, tačiau rajono gyventojai rūšiuoti šiukšlių neskuba.
Atidarę pirtį, apgyvendino joje pirties dvasią
Važiuojant nuo Kretingos Rūdaičių link, išsyk už miškelio dėmesį patraukia apšviesta „Tenženės“ pirtis. Pačioje krizės pradžioje pradėję savo verslą, Aušra ir Gintas Bružai tikrųjų pirties mėgėjų sulaukti tikėjosi, ne vien sukurdami jaukų interjerą bei kraštovaizdį, bet ir apgyvendindami joje pirties dvasią, kurios esmė - pagarba žmogaus privatumui. Ir šia korta jie sėkmingai sužaidė.
Geriausių ūkininkų vardo nusipelnė Stanislava ir Bronius Miliai
Ir šiemet Kretingos rajono ūkininkai tęsia tradiciją vos prasidėjus žiemos šalčiams, kai jau galima atsikvėpti nuo ūkio darbų, susirinkti į šventinį vakarą ir kartu suskaičiuoti metų derlių – nuveiktus darbus, išspręstas ūkininkų problemas, aptarti laukiančius iššūkius. Per šventinį vakarą, kuris penktadienį įvyko darbėniškio Adomo Čerskio sodyboje, buvo pagerbti ir „Metų ūkio 2010“ prizininkai.
Baubliškiai turėjo beveik savo „respubliką“
Minijos pakrantėje įsikūręs Baublių kaimas savo istoriją skaičiuoja tūkstantmečiais. Baubliškiai savo kaimo pavadinimo kilmę sieja su miškingose vietose kažkada perėjusiais paukščiais – baubliais, kurių klyksmas jiems primindavo karvių baubimą. Iškelta versija, kad protėviai savo būstus kūrėsi išskaptuotose ąžuolų drevėse – baubliuose, taip duodami vardą būsimai gyvenvietei. Sovietmečiu priklausęs „Jaunosios gvardijos“ kolūkiui, Baublių kaimas visoje šalyje išgarsėjo savo pažanga, ir dažnas didmiesčių gyventojas galėjo pavydėti šio kaimo žmonėms.
Suteikė žinių apie verslo ir ūkininkavimo galimybes
Kokią ūkininkavimo kryptį pasirinkti, o kokios perspektyvos kaime kurti savo verslą – tai vienos temų, kurios buvo gvildentos per ūkininkams ir žemės ūkio specialistams surengtą seminarą, trečiadienį įvykusį Kretingos technologijos ir verslo mokykloje.
Susitiko su meru
Vydmantų kaimo bendruomenės aktyvas, švietimo, kultūros darbuotojai susitiko su Kretingos rajono meru Juozu Mažeika. Šį susitikimą inicijavo pats meras, sužinojęs, jog Vydmantų bendruomenė, gavusi paramos iš bendrovės „Dalis gero“, šią paramą ketina panaudoti ambulatorijos pamatų statybai.
Rūpinasi geriamojo vandens kokybe
Kalniškių bendruomenės pirmininkė Rita Viskontienė informavo, jog šiuo metu bendruomenės iniciatyva sudaryta darbo grupė, kurios rūpesčiu rengiamas projektas „Vandens kokybės gerinimas ir nugeležinimas“. Šis projektas bus finansuojamas iš Europos Sąungos stuktūrinių fondų.
Ar atverti kultūrai Grūšlaukės vertybę – kapinių koplyčią
Daugeliui netgi pačių grūšlaukiškių šiandien turbūt nėra žinoma, jog jų kaimo kapinių koplyčioje, pastatytoje 1749 metais, išliko pati seniausia Kretingos rajone ir viena seniausių Lietuvoje monumentalioji sieninė tapyba. “Šita vertybė turėtų būti atverta ir rodoma žmonėms“, - įsitikinęs Kretingos rajono paminklotvarkininkas Algirdas Mulvinskas, kuris puoselėja kultūros renginių koplyčioje idėją. Tačiau patys grūšlaukiškiai mano, jog kapinių erdvė nėra patraukli renginiams.
|
|