|
|
|
Žemė ir ūkis„Žaliąjį“ dyzeliną užsimota pabranginti
Žemdirbiai svarsto, ar tikrai gali būti, kad jiems skirtą dyzeliną apmokestins akcizu? Iki šiol savo technikai jie galėjo naudoti maždaug trečdaliu pigesnį dyzeliną, negu šiuo kuru varomų automobilių vairuotojai. Tačiau vadinamąjį „žaliąjį“ dyzeliną užsimota pabranginti. Akcizų įstatymo pataisą užregistravusios žemės ūkio ministrės darbietės Virginijos Baltraitienės teigimu, nustatyti minimalų dyzelino žemdirbiams akcizą – 21 eurą už 1 toną – reikalauja Europos Sąjungos direktyvos. „Ši direktyva aktuali visai Europos Sąjungai, ne vien tik Lietuvai. Tik kažin, kodėl iki šiol tiek Žemės ūkio, tiek Finansų ministerijos tylėjo, juk jos apie tai žinojo seniai“,– „Pajūrio naujienoms“ komentavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus. Jo nuomone, jeigu Seimas pritars, nieko nepakeisi, teks paklusti. Tokiu atveju už dyzeliną žemdirbiai mokės daug brangiau, negu dabar. Pasak A. Stonkaus, vasario 6 d. Lietuvos ūkininkų sąjungoje įvyks susirinkimas, kuriame bus aptartas ir šis žemdirbiams aktualus klausimas.
„P. n.“ informacija
Ūkininkų šeimą į priekį veda optimizmas
Kartenos miestelyje ūkininkaujantys Daiva ir Saulius Gaudučiai gyvena pagal savo filosofiją: visko turėti tiek, kiek užtenka, džiaugtis kiekviena diena ir kuo mažiau skųstis.
Kad šventės kvepėtų žaliuoju mišku
„Nebūtina kirsti gyvą eglę, kad susikurtume kalėdinį džiaugsmą. Truputis priemonių, išmonės, kūrybinio polėkio – ir namai nušvis visiškai naujomis spalvomis“, - įsitikinusi Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė, su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalinusi patarimais, kaip nesugaištant daug laiko namus galima papuošti savo rankų darbo eglaite.
Duonos kvapas - nuo senolės krosnies
Darbėniškė 42-jų duonos kepėja Vida Viskontienė šią savaitę Babtuose surengtoje konferencijoje buvo pripažinta geriausia šių metų šalies tradicinių kultūros vertybių bei tautinio paveldo puoselėtoja, - už tai jai skirta piniginė premija ir įteikta žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės padėka.
Daržininko kasdienybę įvairina krienai ir riešutai
„Vieni stebisi miške radę įspūdingo dydžio grybą, kiti – užauginę milžiniškas morkas, o aš štai savo darže iškasiau neįtikėtino ilgio krieną“,– pokštavo Pryšmančių daržininkas Romas Benetis.
„Metų ūkio“ laimėtojams – po stiprybės medį
Kauno Girstučio kultūros ir sporto centre apdovanoti respublikinio konkurso „Metų ūkis‘2014“ laimėtojai. Tarp jų – Kretingos rajono ūkininkai: Alina ir Juozas Butkevičiai iš Vaineikių, Daiva ir Saulius Gaudučiai iš Kartenos bei Albertas Martinkus iš Šukės.
Ūkininkus rajone dalinsis dvi organizacijos
Kretingoje įsteigtas Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos skyrius. Jo pirmininku išrinktas šio skyriaus steigimo iniciatorius Rimantas Skiparius, o pavaduotoju – Darbėnų ūkininkas Valdas Navickas. Valdybos nariais tapo iniciatyvinės grupės nariai – Vaidas Puidokas, Valdas Leonavičius, Kęstas Žalys, Stasys Kaniava, Bronius Skersenskis bei, kaip ir R. Skiparius, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos veikloje jau dalyvaujanti Nerija Augytė. Kretingos skyrius yra 21-asis šios sąjungos skyrius šalyje.
Šventėms užaugino pulką žąsų
Kretingiškis Ramūnas Vilčinskas, šiais metais surizikavęs paauginti kelias dešimtis žąsų, sakė tik po švenčių galėsiąs pasakyti, ar ši rizika – pasiteisinusi. „Dar nesuvedžiau galų, žąsys - neišparduotos, tad nė neįtariu, bus tos naudos ar ne“, - svarstė jis, save vadinantis pradedančiuoju ūkininku.
Plokštenis – artėjančių švenčių pranašas
Nors Kretingos muziejaus Žiemos sodo turima tikrųjų plokštenių (lot. – Schlumbergera) kolekcija ir nėra itin gausi, šių kalėdiniais kaktusais vadinamų augalų žiedai jau skelbia, kad ne už kalnų – didžiosios metų šventės.
Lašišos neršia – brakonieriai budi
Nors iš didžiųjų vandens telkinių – Baltijos jūros, Kuršių marių ir Nemuno deltos – lašišos bei šlakiai pradeda migruoti ankstyvą rudenį, tačiau į mažąsias upes bei jų intakus neršti plaukia ligi pat užšąlant. Būtent lapkritį ir gruodį, įveikusios daugiau kaip 300 km kelionę, jos atplaukia į Minijos ir Salanto upes, kad jų rėvose duotų gyvybę kitai kartai. Deja, pasiekti tikslą šioms nykstančioms žuvims labiausiai sutrukdo brakonieriai.
|
|