Pajūrio naujienos
Help
2021 Spalis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną10°C debesuotumas 4 %
Naktį9°C debesuotumas 36 %
Apklausa

Ar Kretinga turi politinį lyderį?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Žemė ir ūkis

Turizmo sezonui įsibėgėjus

  • Žemė ir ūkis
  • 2021-07-23

Kad kelionė nenuviltų, kad ji būtų sėkminga, turtinga įspūdžių ir sklandi, ją būtina suplanuoti. Kaip tai padaryti, patarė Klaipėdos valstybinės kolegijos Verslo administravimo katedros vedėja, Turizmo verslo studijų programos pirmininkė Jurgita Kasparienė.


Seniausias kaimo žemėlapis, kurį 1771 m. parengė matininkas Pranciškus Jodka. Ištrauka iš Kretingos grafystės žemėlapio, saugomo Lietuvos valstybės istorijos archyve

Pradžią liudija akmeninis kirvis

Žadeikių kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1566 metų. Tačiau jame rastas akmeninis kirvis su skyle kotui liudija, kad pirmieji gyventojai čia, Minijos ir Palties pakrantėse, ėmė kurtis II tūkst. antroje pusėje ar I tūkstantmetyje prieš Kristų.

Pats kaimas pradėjo formuotis XVI amžiuje Kretingos dvarui priklausančioje žemėje, greta Kartenos miestelio. Jo vardas kilo nuo pirmojo naujakurio Žadeikio vaikų ir vaikaičių – Žadeikaičių pavardės. Todėl XVI–XVII a. kaimas vadintas Žadeikaičiais, o nuo XVIII a. – Žadeikiais.

Pravedus Valakų reformą, 1566 m. Žadeikaičiams priklausė per 962 ha žemės, kuri tęsėsi nuo Aukštkalvių miško į pietus iki pat Minijos upės, rytuose ribojosi su Kartenos miesteliu, o vakaruose – su Rubulių kaimu. Šiaurėje ir rytuose plytėjo pelkės, pietuose Minijos slėnyje driekėsi šienaujamos pievos ir ganyklos, o likusi žemė – 684 ha – buvo ariama. Ją iš dvaro nuomojosi 33 žemdirbių šeimos.

Priešistorinis akmens kirvis, rastas kaimo laukuose. Fot. Antanas Lūža, 2003 m.

XVI a. trečiajame ketvirtyje kaime praūžė maras, į kapus nusinešęs apie pusę gyventojų. Todėl 1572 m. trečdalis dirbamos žemės laukų stovėjo tušti, o kitus dirbo 21 žemdirbių šeima. Kaimui atsigavus, prie Minijos išaugo Žadeikaičių užusienis, t. y. naujakurių vienkiemis.

Mirusius artimuosius kaimiečiai laidojo ganyklose, Minijos slėnio kalvelėje prie senojo Kartenos–Kretingos kelio. Čia 1993 m. buvo aptiktas griautinis kapas su 2 monetomis – Žygimanto Augusto (valdė 1544–1572 m.) pusgrašiais. Kaimą alinant maro ir kitų ligų epidemijoms, arčiau gyvenvietės Palties kairiajame krante buvo įrengtos naujos kapinės. Abejos jos naudotos iki XVIII a. pabaigos, kai valdžia sanitariniais sumetimais uždraudė jose laidoti, liepdama mirusiuosius vežti į naujai įrengtas parapines kapines. Tokiu būdu iki XX a. pradžios kapinaitėse retsykiais amžinybėn buvo išlydimi tik savižudžiai, nekrikštai, skenduoliai, nuo epideminių ligų mirę vaikai ir seneliai.

XVIII a. kaimo ribos prasiplėtė, todėl 1771 m. Žadeikiams priklausė 1 004,86 ha žemės, kurią nuomojosi 37 valstiečiai. Žadeikaičių užusienio prie Minijos jau nebebuvo, tačiau šiaurės vakarinėje žemių dalyje, pamiškėje, kūrėsi kitas užusienis.


Vydmantiškės karvės – lietuviškoje tundroje

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2021-07-23

Tundrą primenančiu kraštovaizdžiu išsiskiriančiame Šauklių riedulyne nuo praėjusio pirmadienio ganosi 20 vydmantiškės ūkininkės Dalios Vaičelienės limuzinų veislės karvių. Jos čia karaliaus iki vėlyvo rudens.


Rekordinio javų derliaus prognozės bliūkšta?

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2021-07-23
UAB „Agrorodeo“ generalinis direktorius Robertas Lapinskas

„Agrorodeo“ aikštelėje Kretingoje pilami pirmieji naujo derliaus grūdai.

Viena didžiausių grūdų eksportuotojų Baltijos šalyse UAB „Agrorodeo“ vienintelė Lietuvoje grūdus superka be elevatorių, veža juos iš ūkių tiesiai į uostą arba priima specialiose aikštelėse, kurių šalyje turi 20. Į vieną jų Kretingoje šią savaitę ūkininkai jau pylė šiųmetinio derliaus žieminius miežius.

„Kiek atveš, tiek priimsime, uoste vietos turime, esame išsinuomavę sandėlius, iškart vežame uostan“, – apie užtikrintą nepertraukiamą grūdų realizacijos grandinę kalbėjo UAB „Agrorodeo“ generalinis direktorius, iš Kretingos kilęs Robertas Lapinskas. „Pajūrio naujienoms“ užsiminus apie prognozuotą rekordinį šių metų javų derlių Lietuvoje, R. Lapinskas taip optimistiškai nusiteikęs nebuvo, nes geras prognozes, anot jo, jaukia pirmosios žinios iš laukų. Pirmieji į lengvesnes žemes su kombainais išvažiavę ūkininkai nedžiūgavo – derlingumas pastebimai mažesnis negu pernai. Tą patį patvirtinę ir derlingesnėse, kaip antai, Kėdainių žemėse, pirmuosius grūdus iškūlę ūkininkai, konstatavę, kad šios vasaros kaitra dalį derliaus pražudė. Karštis smogė, kai kviečio grūdas tebebuvo pieninėje stadijoje, sudžiūvo, nespėjęs subręsti.


Šiųmečiu derliumi ūkininkai nesidžiaugia

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2021-07-23

Prieš porą dienų javapjūtę Abakų lauke, kur 90-yje hektarų geltonuoja žieminiai kviečiai, pradėjęs karteniškis Gintaras Žiobakas nebe pirmą vasarą pluša kartu su sūnumis Domantu ir Tadu. Rajone žinomas ūkininkas teigė užsiauginęs pamainą.


Garsus šalies gamtos fotografas aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis stebėjosi, kad salantiškiai dar abejoja dėl užtvankos griovimo – ekosistema Salanto upėje pakitusi iš esmės.

„Esame tik mažas taškelis visoje pasaulio mozaikoje, todėl tikrai nesame „pasaulio bamba“, nors tokie jaučiamės, užėmę nemažai Žemės planetos“, – teigė gamtininkas fotografas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis, Salantų regioninio parko direkcijos Salantų dvaro parke birželio 18-ąją surengtame susitikime „Pasikalbėkime apie mus gamtoje“ su šio miesto visuomene. Salantiškiai taip pat rinkosi į parke, didžiuliame ekrane surengtą virtualią pamoką, kurią vedė gamtininkas, knygų vaikams autorius Selemonas Paltanavičius.

Šiuo renginiu Salantų regioninio parko direkcija, įgyvendindama gamtosaugos projektą „Žuvų migracijos kliūčių pašalinimas ties Salantų miesto užtvanka ir vandens telkinio būklės gerinimas, siekiant atkurti Salanto upės vagą“, siekė kuo įdomiau informuoti ir plačiau šviesti visuomenę gamtos apsaugos, upių atkūrimo ir jų geros ekologinės būklės svarbos bei žuvų migracijos klausimais. Ši iniciatyva buvo skirta pokalbiams apie žmones gamtoje, jų daromą poveikį gamtai.

Nykus užtvenkto Salanto gyvenimas

M. Čepulis stebėjosi: „Nuo ryto vaikščiojau prie Salantų miesto užtvankos ir nesuprantu, kodėl galvojama, kad jos nereikia griauti. Pasižiūrėjus į upę už užtvankos, – vien sąžalynas žolių, kur jau niekas nebegyvena, pasikeitusi visa ekosistema. Problemos esmė – ne vien lašišų migracija, o gausybė organizmų, kurie galėtų gyventi upės tėkmėje, bet negyvena.“

Paklaustas, kaip mano, kodėl kai kurie vietos gyventojai piktinasi išgirdę apie numatytą Salantų miesto užtvankos rekonstrukciją, M. Čepulis teigė, kad  labiausiai žmones baugina bet kokios permainos, nes jie pripratę prie pastovumo. Ir pridūrė manąs, kad gyventojai turėtų žiūrėti į ateitį, į ateities kartas, kurios supranta šio darbo prasmę. Svečias palinkėjo salantiškiams kantrybės ir išlaukti momento, kai darbai bus baigti ir pasidžiaugti, kad turės puikiai sutvarkytą poilsio vietą ir gražią laisvą upę.


Ūkvedžio namas. Juozo Mickevičiaus nuotr., 1970 m. Kretingos muziejus

Viena jauniausių Kalnalio apylinkės gyvenviečių Šalynas pradėjo formuotis tik prieš porą šimtmečių. Iš pradžių tai buvo Platelių dvaro ūkinis padalinys – palivarkas. Vėliau jis virto savarankišku dvaru, o po Antrojo pasaulinio karo tapo kaimu.

Kaip palivarkas tapo dvaro centru

Šiandien Šalynui priklauso 193,87 ha žemės, kurioje registruotos 6 sodybos ir pavieniai statiniai. Dauguma jo trobesių telkiasi pietrytinėje žemių dalyje – buvusio dvaro sodybvietėje. Rytiniu žemių pakraščiu teka Kūlupis, o šiaurės vakaruose iš Joniškių laukų išteka Vinkšnupis. Išilgai kaimo eina žvyrkelis, jungiantis gyvenvietę ir Didžiuosius Žalimus su Salantų–Kretingos plentu. Kitas kelias, vadinamas Miško gatve, į Šalyną nuo minėto plento veda per Nasrėnų kaimą.

Palyginus su jį supančiais Nasrėnų, Didžiųjų Žalimų, Klausgalvų Medsėdžių ir Klausgalvų kaimais, Šalynas yra jauniausia šios apylinkės gyvenvietė. Istorija liudija, kad minėti kaimai nuo XVI a. priklausė valstybiniam Platelių dvarui. Prijungus Lietuvą prie Rusijos imperijos, imperatorius Pavlas I Platelių valdą 1797 m. padovanojo giljotinuoto prancūzų karaliaus Liudviko XVI diplomatui grafui Marijai Gabrieliui Florentui Augustui de Šuazeliui-Gufjė, per Didžiąją Prancūzijos revoliuciją su šeima prieglobstį ir valstybinę tarnybą radusiam Rusijos imperijoje. Napoleonui Bonapartui paskelbus amnestiją į užsienį pasitraukusiems kilmingiesiems, 1802 m. jis grįžo į tėvynę, o Platelių dvarą perdavė valdyti vyriausiajam sūnui, Rusijos imperijos karininkui ir imperatoriaus rūmų kamerherui Antuanui Liudvikui Oktavijui de Šuazeliui-Gufjė (1773–1840), kuris šią valdą galutinai perėmė 1807–1808 metais.

Plėsdamas palivarkinę lažinę ūkio sistemą ir siekdamas geriau administruoti tolokai nuo pagrindinio dvaro nutolusias savo valdas, Antuanas Liudvikas Oktavijus de Šuazelis-Gufjė nutarė Nasrėnų kaimo žemėje įkurti palivarką, kurį pavadino Išalinu. Tuo tarpu vietos gyventojai šį vietovardį šiek tiek patrumpino ir naująją vietovę ėmėsi vadinti Šalynu (žem. Šalīns).

1837 m. Šalyną Antuanas Liudvikas Oktavijus užrašė vyriausiajam sūnui Aleksandrui Vladislovui Ignacijui Oktavijui, po tėvo mirties paveldėjusiam ir kitas Platelių dvaro valdas. 1861 m. palivarke buvo 25 gyventojai, stovėjo vėjo malūnas.

Pobaudžiavinės žemės reformos metu Aleksandras Vladislovas Ignacijus Oktavijus palivarką išplėtė, prijungdamas prie jo ir dalį jam paliktos Klausgalvų kaimo žemės. Palivarką jis pavertė dvaro centru, iš kurio buvo valdomos Grūšlaukės (nuo 1880 m. – Salantų) valsčiuje grafams Šuazeliams-Gufjė paliktos žemės valdos.


Parūpo tvenkinių nuoma, priežiūra

  • Žemė ir ūkis
  • 2021-06-25

Kretingos rajone 6 tvenkiniai – 3-ys Padvarių, Pastauninko Kretingoje ir Rūdaičių, Šukės – priklauso Kretingos rajono savivaldybei, visi kiti yra valstybiniai. Kiek rajone yra valstybinių tvenkinių – neaišku. Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų ir ekologijos komitetas paprašė Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) šių tvenkinių sąrašą iki birželio 30 d. pateikti Savivaldybės administracijai ir tarybos politikams.

Savivaldybė rūpinasi tų 6 tvenkinių įžuvinimu, pakrančių priežiūra. Įžuvinimas vyksta pagal specialistų iš Lietuvos hidrobiologų draugijos parengtą planą. Savivaldybės administracijos ekologės Linos Rimkuvienės teigimu, įžuvinima kasmet, išskyrus 2019-uosius, kai buvo atliekamas žuvų populiacijos tvenkiniuose tyrimas, po kurio buvo parengta tvenkinių įžuvinimo programa dešimtmečiui. Pernai į tvenkinius buvo paleista 110 kg lydekaičių, šiemet bus įžuvinta plačiakakčiais, lydekomis, kitąmet – amūrais.

Rajone esantys valstybiniai tvenkiniai, Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto nario Stasio Kaniavos tvirtinimu, yra įžuvinami pagal Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento parengtą programą, už šių tvenkinių įžuvinimą moka jų nuomininkai. Už leidimą žvejoti tvenkinyje jo nuomininkui nustatytą mokestį moka žvejai. S. Kaniava irgi nuomojasi Grūšlaukės, Pesčių tvenkinius. Teigiama, kad didieji rajono tvenkiniai yra išnuomoti. Štai Tūbausių tvenkinį nuomojasi Juozas Motiejauskas, Salantų – Salantų žvejų klubas, 114 ha Lazdininkų – Kazys Motiejauskas. Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininkas Steponas Baltuonis svarstė, kad nuomos mokestis mūsų rajone yra mažas ir jį reikėtų didinti, kadangi kitose Savivaldybėse šis mokestis siekia ir tūkstantį kitą eurų, o nuomininkai ten ir žvejybinį turizmą organizuoja. Lazdininkų tvenkinio metinė nuomos kaina yra 200 eurų. Tvenkinių nuomotojai pagal nuomos sutartį rūpinasi tik gyvąja gamta, kaip antai įžuvinimu. Jie neprivalo prižiūrėti pakrančių.


Neleido luošinti medžių

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2021-06-25

„Kaip Kvecių gyvenvietės centre genimi palei elektros tinklus augantys medžiai, tokio košmaro nesu regėjęs, o ir kitur Europoje nepamatysi“, – įsitikinęs „Pajūrio naujienoms“ pluoštą nuotraukų iš įvykio vietos atsiuntęs verslininkas Pranas Varkojis.

Nudiria su visa žieve

Anot P. Varkojo, kadangi darbininkai pjūklais viršūnių nepasiekia, šakas įpjauna, o šios lūžta, skaudžiai nudirdamos medžio žievę. Tokį vandalizmo faktą matant, neabejingam žmogui sunku tylėti.

„Suprantama, medžius, kad šakos neliestų elektros tinklų, būtina genėti, bet ar vasara tam pats tinkamiausias metas? Be to, elektros tinklai gyvenvietėje buvo neseniai pakeisti – galėjo juos pakišti ir po žeme, bet Savivaldybei matyt tai per brangu. Pas mus nuolat žiūrima ne kad būtų geriau, o kad – pigiau, užtat ir gyvenam taip, kaip gyvenam“, – piktinosi P. Varkojis.

Kaip išsiaiškino Kretingos seniūnė Sigita Riepšaitė, ESO užsakymu, medžius Kvecių gyvenvietėje geni aplinkos tvarkymo darbus atliekanti Jurbarko įmonė „Dirginta“.

„Specialiai nuvažiavau pasižiūrėti, – keletas medžių tikrai negražiai atrodo“, – pripažino ji.

Bet įmonės „Dirginta“ vadovui Šarūnui Dirginčiui, regis, tai – nė motais. „Pajūrio naujienoms“ apie situaciją į kalbas jis nesileido, teigė, kad dirbama pagal techninę specifikaciją, darbai derinami su inžinieriais, šiems – viskas įtinka, o visiems geras niekada nebūsi.

Tačiau ESO ryšių su visuomene projektų vadovo Pauliaus Kalmanto nuomonė kategoriška: medžiai Kveciuose genimi nekokybiškai. Po P. Varkojo signalo darbai sustabdyti ir esą nebus priimti tol, kol užsakovas ir gyventojai rangovui nebeturės pretenzijų.

Medžius, pasak ESO atstovo, geriau genėti pavasarį, kai pumpurai dar neišsprogę, o gyvatvores – baigiantis vasarai, kai jos nustoja augti ir ruošiasi žiemai, bet natūralu, kad elektros tinklų apsaugos zonose tai daroma visais metų laikais. Pučiant stipriam vėjui, užklupus audrai, žliaugiant liūtims, esant snygiui, medžiai ir išvešėjusios jų šakos dažnai nutraukia laidus ar nuverčia atramas, dėl to nutrūksta elektros tiekimas. Nuosavybe priklausančiose teritorijose už šalia elektros linijų augančių medžių ir kitų želdinių priežiūrą atsakingi patys gyventojai. Sodinant medį, kuris augs netoli elektros linijų, kiekvienas iš anksto turėtų žinoti, koks ateityje bus to medžio aukštis ir kaip šakosis vainikas.


Rūšiuoti šiukšles Irenai Račienei – ne vargas. „Aš ir neprašoma tai darau jau daug metų, nes mačiau puikų pavyzdį Šveicarijoje, kur gyvena mano vaikai“, – sakė ji.

Kretingiškiai aplinkinių namų kaimynai Irena Račienė, Petras Lidžius ir Virginija Strazdienė nė pagalvot nepagalvojo, kad, vakare į konteinerius išnešę šiukšles, namo pareis pamaloninti dovanomis. Už ką? Už tai, kad – rūšiuoja! Tokią nuotaikingą pakuočių gamintojų ir importuotojų inicijuotą akciją, gyventojus skatinančią tvarkingai elgtis su atliekomis, trečiadienį surengė bendrovė „Kretingos komunalininkas“.

Piešia dar liūdną vaizdą

„Pavakarosim čia truputį, pastebėsim, kaip žmonėms sekasi, paaiškinsim, jei kam kils klausimų, patarsim, kad stiklas į stiklo, popierius į popieriaus, o plastiko pakuotės – į geltonąjį plastiko konteinerį privalo nukeliauti“, – „Pajūrio naujienoms“ dėstė kartu su savo darbuotojų komanda – Komunalinių atliekų skyriaus specialiste-kontroliere Violeta Grigaitiene, vadybininku Mindaugu Paulausku ir bendrųjų reikalų specialistu Audriumi Beniušiu prie naujųjų požeminių konteinerių Kęstučio gatvėje lūkuriuojantis „Kretingos komunalininko“ direktorius Rimantas Žiaušys. Mokomosios akcijos, jo teigimu, planuojamos kas mėnesį, o pirmosios Kęstučio bei Žalioji gatvės pasirinktos todėl, kad šios vietos kone pačiame Kretingos miesto centre – vienos problemiškiausių.

Kaip kalbėjo direktorius, pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijos, kurių iš viso yra trys – VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, „Žaliasis taškas“ ir „Gamtos ateitis“ – apskritai kol kas piešia liūdną paveikslą Lietuvoje: į konteinerius sudėtose rūšiuotose atliekose 45 procentai, kitaip tariant, beveik pusė atliekų aptinkama neišrūšiuotų. Kai kurie žmonės rūšiuoti arba nenori, arba negalvoja, kokį poveikį aplinkai, gamtai ir jiems patiems daro žemės tarša.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas