|
|
|
NuomonėKo liūdi legendinis Kretingos futbolo stadionas?
Futbolas – populiariausias pasaulyje sportas, kurį žaidžia ir juo žavisi milijardai žmonių, o pasaulio futbolo čempionatų finalinės varžybos populiarumu lenkia net ir olimpines žaidynes. Dėl futbolo verda aistros, kyla riaušės ir net tarpvalstybiniai karai. Futbolas yra tapęs viso pasaulio neatsiejama gyvenimo ir jo istorijos dalimi. Kretingos futbolo istorija yra taip pat neatsiejama jos istorijos dalis, bet ar dažnai apie tai prisimename? Kretingoje futbolas pradėtas žaisti 1923 metais. Futbolo aikštė buvo įkurta šalia dabartinės Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos ir miesto parko. Čia žaidė vietinės futbolo komandos „Šaulys“, vėliau Žemaitis“, bet reikšmingesnių laimėjimų jos nepasiekė, nors 1941–1944 metais „Žemaičio“ komandoje žaidė Kretingos gimnazijos mokytoju dirbęs Eduardas Balsys (1919–1984 m.), 1937 metais su Klaipėdos KSS komanda tapęs Lietuvos čempionu, o 1938 m. atstovavęs ir Lietuvos rinktinei. Futbolo suklestėjimas Kretingoje siejamas su „Melioratoriaus“ komanda, kuri 1958–¬1959 metų Lietuvos aukščiausioje lygoje, vadintoje A klase, tarp 12 komandų buvo aštunta, o 1958 m. rugpjūčio 31 d. Kretingoje įvykęs Lietuvos taurės finalas tarp „Melioratoriaus“ ir Vilniaus „Spartako“ klubinės komandos tarp vyresnės kartos futbolo mėgėjų iki šiol kelia aistras.
Buvusių ugniagesių priekaištai – be pagrindo
Į praėjusiame „Pajūrio naujienų“ numeryje pasirodžiusią publikaciją „Buvę ugniagesiai jaučiasi palikti ant ledo“ sureagavo Baublių-Kartenos ugniagesių komandos skyrininkas Vaidas Puidokas. Jo teigimu, buvę Salantų ugniagesiai elgiasi nesąžiningai priekaištaudami Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkui Nerijui Cipariui, nes dėl susidariusios situacijos jie galėtų kaltinti tik save. „Niekas nei Salantų ugniagesių komandos, nei kurios nors kitos nedraskė, kaip patys jie teigia. Visiems buvo pasiūlyta pasilikti. Tačiau Salantų ugniagesiai organizavo ir kitas ugniagesių komandas, kviesdami kolegas absoliučiai visiems kartu išeiti lauk, gauti kompensacijas už 6 mėn. ir tada vėl sugrįžti. Pats asmeniškai skambinau Salantų ugniagesių komandos skyrininkui ir aiškinau, kad pagal įstatymą tai yra neįmanoma: negalima ir pasiimti kompensaciją, ir vėl toliau dirbti. Bet jie įsivaizdavo, kad dėl jų bus naujas įstatymas ir juos vis vien įdarbins“, – kalbėjo V. Puidokas, kuris stebėjosi ir tuo, kad Salantų ugniagesių komandos skyrininkas nedalyvaudavo bendruose susirinkimuose. V. Puidokas teigė salantiškiams ugniagesiams išaiškinęs ir tai, kad tą laiką, kol bus mokama kompensacija – 5 mėnesius – Salantų gaisrinė nebus užrakinta ir niekas nelauks, kol į ją sugrįš senieji darbuotojai. Anot V. Puidoko, suprasdami, kad be ugniagesių palikti Salantų kraštą yra nesaugu, laikinai ten važinėti dirbti buvo pasiryžę ir Baublių bei Kartenos komandų ugniagesiai. „Dar išvakarėse, kai rytojaus dieną jau buvo suplanuota pasirašyti sutartis dėl atleidimo iš darbo, paskambinau Salantų komandai ir perspėjau: yra surasti nauji žmonės, kurie bus įdarbinti vietoj jūsų, jei jūs išeisite iš darbo. Bet manęs klausytis jie nenorėjo“, – apgailestavo V. Puidokas.
Skubūs darbai – vieni vargai
Natūralu, kad sparčiai artėjantis Kretingos katalikų bažnyčios ir parapijos įkūrimo 400 metų jubiliejus jos valdytojus pranciškonus, miesto valdžią bei miestelėnus įpareigoja ir skatina kokiu nors būdu jį pažymė
Ar Baltijos pajūris priklauso tik Palangos valdžiai?
Tikrai keistas klausimas. Daugelis iš mūsų pasakytų, kad – ne, ir atsakytų, jog Baltijos pajūris priklauso mums visiems, t.y priklauso Lietuvai. Bet ar visada taip buvo?
Pajūris – ne Palangos, o visos Lietuvos
Tikriausiai dar ne visi kretingiškiai girdėjo apie Palangos tarybos sprendimą nuo 2016 m. apmokestinti įvažiavimą į Palangos miestą visam vasaros laikotarpiui. Girdėjau, skaičiau, nuodugniai domėjausi ir tiesiog likau pritrenkta – kitą vasarą, norėdami patekti į pajūrį, mokėsime po 5 eurus už parą ir ne tik už įvažiavimą pačion Palangon, bet ir į Kunigiškes, Nemirsetą, Šventąją.
Ko liūdi šv. Antano namelio pieta?
Šv. Antano rūmai, žmonių vadinami šv. Antano nameliu, – unikalus Kretingos miesto pastatas, kurio istorijai aprašyti reikėtų visos monografijos.
|
|
