|
|
|
NuomonėKada bus tvarka?
Eidamas į IKI parduotuvę sutikau pažįstamą moterį. Ranka – gipse, parišta po kaklu. Klausiu, kas nutiko. Sako, kad prie Topolių aklg. Nr. 6 namo užkliuvo už šaligatvio plytelės ir virto. Ir štai rezultatas – lūžusi ranka. O prieš tai mačiau, kaip moteris toje pačioje vietoje virto ir turbūt susižalojo kojos čiurną. Nuėjo stipriai raišdama ir keikdama mūsų valdžią už netvarką. Ar tai sutapimas? Vargiai. Tai – mūsų Savivaldybės klerkų patyčios iš gyventojų. Nenoras nieko dirbti ir matyti, kokioje aplinkoje gyvename. Ryškiai matyti socialinis pasyvumas ir Savivaldybės neįgalumas – kaip ant delno, ir ko tikėtis iš tų, kuriuos apėmusi mąstymo korozija? Jie tik projektėlius – tiek naujus, tiek senus, ištrauktus iš po kilimo, vartalioja, dulkes nupučia ir toliau tyčiojasi iš gyventojų, turi išsiugdytą imunitetą viešai kritikai ir jiems nusispjauti į rinkėją. Naujai sulindusieji į Savivaldybės pastatą, kaip ir praėjusią kadenciją, rodo savo darbo neišmanymą, o kur dar arogancija, apsimetinėjimas, kad dirba mūsų visų gerovei.
Ar profesinei mokyklai naudingas „popierinis“ dalininkas?
Lietuvoje veikia 44-ios profesinės mokyklos, kurių savininkė yra valstybė. Tačiau mažiau kaip 10 Lietuvos profesinių mokyklų turi dalininką – Savivaldybę arba verslo subjektą, tarp jų pateko ir Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras. Iki 2022 m. rugsėjo 1 d. Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras dalininko neturėjo, šios mokyklos steigėjas buvo tik valstybė. Tačiau nuo 2022 rugsėjo 1 d. prie Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio centro prijungus Kretingos technologijos ir verslo mokyklą, kurios dalininkė buvo Kretingos rajono savivaldybė, pastaroji ir toliau panoro būti vienos didžiausių Vakarų Lietuvoje Klaipėdos profesinių mokyklų dalininkė, kurios atstovas yra rajono meras Antanas Kalnius. Priežastys, kodėl praėjusios kadencijos Kretingos rajono taryba balsavo už tai, kad Savivaldybė liktų mokyklos dalininke, manau, yra aiškios – kad tik negalėčiau toliau būti rajono Tarybos narė. Mat Kretingos rajono savivaldybei tapus dalininke, profesinės mokyklos vadovas negali būti Tarybos narys, tad nė nebaigusi kadencijos iš rajono Tarybos pasitraukiau. Kartais pamąstau: gal tikrai, būdama rajono Tarybos narė, per daug tvirtai reikšdavau savo nuomonę, gal per daug gyniau paprastus žmones ir jiems, kiek leido mano galios, padėdavau? O gal yra ir kitų priežasčių – ne tik noras mane eliminuoti iš rajono Tarybos?
Valdančiųjų užmojis – sunaikinti Kretingos turgų
Dar visai neseniai, kuomet Lietuvoje ūžė rinkimų vajus, didelis dėmesys buvo skirtas Kretingos turgaus atnaujinimui ir modernizavimui. Kaip kandidatas rinkimuose, atsižvelgdamas į gyventojų pageidavimus, jų išsakytus lūkesčius ir patarimus, pristačiau viziją, kaip gali atrodyti Kretingos turgus, kaip reikia pritraukti investicijas ir koks jis gali būti. Juk kiekvienas supranta, kad Kretinga – istorinis turgaus miestas, o turgus – vieta ne tik įsigyti kokybiškų ir skanių produktų, bet ir tam tikra prasme socialinės kultūros erdvė. Atnaujinti ir kokybiškas sąlygas gyventojams ir prekybininkams pasiūlyti sugebėjo ne tik didieji miestai, bet ir ta pati Palanga ar Tauragė, ir jie dabar džiaugiasi ne tik gražia aplinka, patogiomis vietomis automobiliams, bet ir padidėjusiu gyventojų srautu. Tačiau Kretingos rajono valdantieji eina priešinga linkme: turgų norima ne tik sumenkinti, bet ir eliminuoti jo uždarosios akcinės bendrovės statusą, prijungiant jį prie „Kretingos komunalininko“. Kaip visada, tuo Facebook‘e suskubo pasigirti rajono meras, tačiau apkaltinęs opozicijos narius išgalvotu noru privatizuoti turgų, skubiai pataisė savo tekstą ir melą apie neva norimą privatizuoti turgų padalijo visiems kolektyviai – Tarybos nariams. Dar aną mėnesį per komiteto posėdį išties vyko trumpa diskusija apie turgų, kurios pagrindu buvo paprašyta pirmiausia pateikti skaičiavimus, turgaus viziją, aplinkinių rajonų taikomą praktiką, iš ko būtų galima susidaryti bendrą vaizdą ir apsispręsti, kokio turgaus reikia Kretingai. Ir niekas nekalbėjo apie jokį privatizavimą. Tačiau likome neišgirsti, nes jau šią savaitę sušauktame Savivaldybės kolegijos posėdyje valdantieji priėmė sprendimą bet kokia kaina jungti turgų su „Kretingos komunalininku“ ir viešai pareiškė, kad visa turgaus vizija – atleisti buhalterės pareigas einančią Kretingos rajono gyventoją.
Po Kolegijos posėdžio
Šią savaitę įvyko antrasis Kretingos rajono savivaldybės kolegijos posėdis. Kolegiją sudaro Tarybos komitetų, komisijų pirmininkai, opozicijos lyderis, meras Antanas Kalnius, vicemerės Vilija Palaitienė ir Vaida Jakumienė, administracijos direktorius Povilas Černeckis. Kolegija sprendžia strateginius, kitus svarbius Savivaldybės klausimus. Po Kolegijos posėdžio grįžau nusivylusi, prislėgta Savivaldybėje vis labiau įsigalinčio savotiško vienos politinės jėgos diktato, išstumiančio demokratiją, kuri leistų dėl rajono gerovės sutelkti visas politines jėgas, turinčias tą patį tikslą – kad rajonas klestėtų. Telkti turintis rajono lyderis, gyventojų tiesiogiai išrinktas meras A. Kalnius, akivaizdu, ir toliau brėžia takoskyrą tarp į Savivaldybės tarybą išrinktų politikų. Tą labai gerai parodė Kolegijos posėdyje svarstytas Savivaldybės valdomos uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos turgus“ pertvarkymas į Savivaldybės įmonę. Lyg ir paprastas klausimas, tačiau po juo daug slypi. Dar rugpjūčio mėnesį Tarybos Ūkio, kaimo ir ekologijos komitetas, vadovaujamas Vytauto Ročio, su meru ir Savivaldybės administracija sutarė, kad artimiausiame posėdyje, kai administracija pateiks turgaus situacijos analizei būtiną informaciją, komitetas, pagal jo kompetenciją, imsis lyderystės ir Tarybai pasiūlys galimus sprendimus dėl Kretingos turgaus perspektyvos, kad šios įmonės veikla nebūtų, kaip dabar, nuostolinga. Tačiau A. Kalnius be jokio Ūkio, kaimo ir ekologijos reikalų komiteto siūlymo ir išvadų kolegijai tėkštelėjo sprendimo projektą uždarąją akcinę bendrovę „Kretingos turgus“ reorganizuoti į Savivaldybės įmonę, iš Savivaldybės biudžeto padengti šios bendrovės nuostolius, o tada turgų prijungti prie Savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“. Kolegijai, Tarybos nariams jokios turgaus veiklos analizės taip ir nepateikė. Prijungsime „Kretingos turgų“ prie „Kretingos komunalininko“, o kas toliau? Tęsime nuostolingą turgaus veiklą? Nuostolius atlyginti jau teks „Kretingos komunalininkui“, gyvenančiam iš gyventojų mokesčių už buitinių atliekų tvarkymą, kitas paslaugas. Ką tada dėl nuostolių „plaksime“ – „Kretingos komunalininko“ vadovą?
Išnaudokime turizmo vystymo mūsų krašte galimybes
Vienas į Kretingos krašto kultūrą investuotas euras sukuria penkis eurus pridėtinės vertės – tokią nuostatą išsakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. Nuostata racionali ir suprantama, bet ar viską darome, kad turistai atvyktų pas mus, nors turime unikalų istorinį-kultūrinį paveldą? Įsikūrę Lietuvos pajūryje, strateginėje vietoje šalia Klaipėdos ir Palangos, kur per metus apsilanko beveik 2 mln. turistų ir poilsiautojų, turime išnaudoti visas galimybes, kad kuo didesnė jų dalis užsuktų ir pas mus, juolab kad turime jiems ką parodyti. Apie Kretingos dvare įsikūrusį muziejų su unikaliu Žiemos sodu, autentišku grafų Tiškevičių giminės istoriniu-kultūriniu paveldu garsas sklinda ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Į šį muziejų užsuka ne tik pavieniai turistai, bet ir ekskursijos iš į Klaipėdą atplaukiančių kruizinių laivų ir kaimyninės Lenkijos, kurios žinoma šalyje turizmo bendrovė „Rainbow“ Kretingą įtraukė į savo organizuojamą kelionių po Baltijos šalis maršrutą. Nors muziejus po Žiemos sodo atnaujinimo sulaukia nemažai lankytojų, jų gali būti ir daugiau, kas padėtų surinkti lėšų jam atsinaujinti, keliant sau vis naujus tikslus. O pradėti galima nuo mažų nereikalaujančių daug lėšų dalykų. Kadangi nemaža dalis keliautojų žinių apie muziejų ieško internete, vis svarbesne tampa muziejaus internetiniame puslapyje skelbiama informacija, jos funkcionalumas bei prieinamumas ne tik kompiuteryje, bet ir mobiliajame telefone, fotografijų kokybė ir jų pateikimas.
Nuolatinis nebūtų priešų ieškojimas tampa vizitine valdančiųjų kortele. Šį kartą savo negalią priimti racionalius ir pridėtinę vertę rajonui kursiančius sprendimus bandoma dangstyti visuomenėje negatyvias asociacijas turinčiu žodžiu „privatizacija“. Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, vis dar išlaikydamas aukos amplua, dėl UAB „Kretingos turgus“ privatizacijos sukuria mistinį baubą, su kuriuo bandys kovoti. Apsukrūs rajono gyventojai turi galimybę peržiūrėti kiekvieną Kretingos rajono savivaldybės komitetų vaizdo įrašą ir suprasti, kad kuriamas baubas yra tik mero pasąmonėje arba eilinis viešųjų ryšių triukas. Po tokio mero benefiso kyla logiškas klausimas – o kokia galima privatizacija be daugumos pritarimo? Gi turint tvirtą politinę daugumą buldozeriu stumiami sprendimai, kaip antai, sveikatos įstaigų sujungimas, kurį jau teko atšaukti. Taigi kas dar, be valdančiųjų ir mero, gali inicijuoti turgaus privatizavimą? Rugpjūčio mėnesio Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitete turėjome svarstyti UAB „Kretingos turgus“ ateities klausimą. Neslėpsiu, jau nuo kadencijos pradžios užkulisiuose girdžiu, kad vienintelis kelias, kurį mato valdantieji – turgaus prijungimas prie kitos Savivaldybės valdomos įmonės – SĮ „Kretingos komunalininkas“. Žinot, jungti įmones – ne maišyti tešlą. Nematuojant „iš akies“ mesdamas ingredientus į katilą, gali smarkiai suklysti. Tokios klaidos kaina – jau ne prastai iškeptas duonos gabalėlis, o ori, nūdienos poreikius patenkinanti turgaus ateitis. Esu naujokas Kretingos rajono savivaldybės taryboje, tačiau mano lengvai žilstantys plaukai ima šiauštis, kai mes svarstome įmonių sujungimą neturėdami jokių duomenų. Per posėdį Kretingos rajono savivaldybės administracijos vadovas Povilas Černeckis pripažino, kad rimčiau pasirengti klausimui sutrukdė vasara. Matot, atostogos yra šventas reikalas, tad įmonių sujungimai gali būti atliekami tik pagal valdančiųjų vaizduotę, o ne pagal administracijos pateiktus duomenis ar atliktas analizes. Per komiteto posėdį buvo ištrauktas koziris, kad, priimant sprendimą, reikia remtis 2017–2018 metų duomenimis. Per ketverius metus tešla jau turėjo gerokai prarūgti, tad tokio senumo duomenimis gali remtis tik prastas kepėjas.
Autentiškas Kretingos turgus turi likti kretingiškių
Šią savaitę Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitete kilo diskusijos dėl Savivaldybės įmonės „Kretingos turgus“ ateities. Iš kai kurių rajono Tarybos narių išgirdau intencijas įvertinti turgaus privatizavimo galimybę. Mano nuomonė šiuo klausimu aiški – turgus negali būti privatizuotas! Kiek save atsimenu dalyvaujant politikoje, tiek buvo diskutuojama dėl turgaus likimo – jungti su kita Savivaldybės įmone ar leisti veikti kaip atskiram ūkio vienetui, palikti toje pačioje vietoje ar iškeldinti kitur, palikti po atviru dangumi ar įkurdinti paviljone. Pagal kretingiškių atsiliepimus po mano socialiniuose tinkluose paviešinto prašymo išsakyti nuomones šiuo klausimu, galiu teigti, kad žmonėms dabartinė vieta ir prekybos pobūdis yra tinkamiausi. Aš ir pats turiu prekybininko patirties, todėl drąsiai galiu tvirtinti, kad dabartinė turgaus vieta yra patogiausia kretingiškiams: ir prekiautojams, ir pirkėjams. Mūsų turgus tuo ir unikalus, kad jame gali prekiauti ir ūkininkai, ir smulkieji prekiautojai. Ir ko tik čia neatrasi: nuo gėlių, miško ir sodų gėrybių iki gyvo triušio ar vištos. O kur dar garsusis Kretingos blusturgis, kuriame apsilanko ir šalies madų garsenybės.
Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė, opozicijos lyderė
Kretingos rajone šiuo metu vyksta rinkimai. Sakysite, kokie ir kad aš klystu, – juk rinkimai įvyko ne per seniausiai, o kiti rengiami po metų. Iš tiesų labai tyliai vyksta rinkimai į rajono seniūnijų seniūnaičius. Kas tie seniūnaičiai, ką jie veikia ir kodėl jie yra renkami? Pagal Vietos savivaldos įstatymą, seniūnaitis – gyvenamosios vietovės ar jos dalies bendruomenės išrinktas atstovas, turintis šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas. Paprastais žodžiais tariant, tai – pirmasis tarpininkas tarp vietos gyventojų ir seniūnijos, Savivaldybės, o dažnai – ir pirmasis pagalbininkas iškilusioms vietos problemoms spręsti. Seniūnaitis turi įstatyme nustatytas teises ir pareigas, dalyvauja sprendžiant įvairius klausimus, susijusius su jo seniūnija, kaip, pavyzdžiui, Savivaldybės tarybos skiriamų lėšų seniūnijai panaudojimo, remontuojamų seniūnijoje kelių ir gatvių eilės nustatymo, tam tikrų socialinių pašalpų skyrimo ir dar daugelyje kitų, kurie sprendžiami jo gyvenamojoje seniūnijoje. Dažnai valdžios priimtus sprendimus vertiname skeptiškai, todėl seniūnaičio instituciją galėtume vertinti kaip galimybę prisidėti priimant sprendimus, teikiant pasiūlymus, diskutuoti ir rasti geriausius sprendimus.
Vanduo švarus – maudytis galima
Rugpjūčio 18 d. buvo atlikti Kretingos rajono savivaldybės maudyklų ir maudymosi vietų vandens kokybės mikrobiologiniai tyrimai šiose rekreacinėse zonose: Kretingos dvaro parko I tvenkinio, Juodupėnų tvenkinio, Kašučių ežero, Padvarių tvenkinio ties Kurmaičiais, Darbėnų tvenkinio, Klibių tvenkinio, Vydmantų tvenkinio Nasrėnų žvyrduobės tvenkinys. Buvo tiriami šie mikrobiologiniai parametrai: žarniniai enterokokai (ksv/100 ml) ir žarninės lazdelės (ksv/100 ml). Nustatyta, kad tirtų parametrų vertės atitinka Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus. Tyrimus atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (Klaipėdos skyrius). Kiti vandens mėginiai bus imami rugsėjo 8 d.
„P. n.“ informacija
Ar viešumas bėra vienintelis ginklas?
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, nustatydamas atlyginimą savo politiniam bendražygiui Romandui Žiubriui, laimėjusiam Kretingos muziejaus vadovo konkursą, stebina įstatymų ignoravimu. Abejotino skaidrumo buvo jau pats konkursas muziejaus direktoriaus pareigoms užimti. Kiek man žinoma, pirmąkart paskelbtame konkurse dalyvavo 5 pretendentai, tarp jų buvau ir aš. Įvertinus konkursui pateiktus dalyvių dokumentus, vėlgi mane pasiekusiomis žiniomis, buvau vienintelė, atitikusi konkurso sąlygas. Tačiau konkursas buvo nutrauktas. Pasklido kalbos, jog minėto konkurso reikalavimų neatitiko viešoje erdvėje jau seniai būsimu muziejaus direktoriumi tituluotas politinio komiteto Kretingos kraštas bendražygis – R. Žiubrys. Tąsyk A. Kalnius viešai teisinosi, kad konkursą nutraukė dėl per mažo jo dalyvių skaičiaus. Tačiau pakartotiniam konkursui užteko ir trijų dalyvių. Šįkart R. Žiubriui laimėti konkursą kliūčių nebeliko. Į pakartotinį konkursą man duris užvėrė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, nesuteikusi išimtinės teisės netaikyti vienerių metų vadinamojo atšalimo laikotarpio po pasitraukimo iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, kurias ėjau nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki šių metų balandžio vidurio. Tuomet tų įvykių aš nesureikšminau ir galvojau, kad viskas tvarkoje. Tačiau dabar, kai visi įvykiai kaip karoliukai veriasi ant vieno siūlo, pamatai tikrą vaizdą ir suvoki, kad viskas vyko planingai.
|
|
