|
|
|
NuomonėPalangos žydų bendruomenė aktyviai pristato savojo miesto žydiškojo gyvenimo istorijas: dalijasi pasakojimais, naujai atrastomis detalėmis ir faktais, kurie slypi kraštotyros darbuose bei senųjų archyvinių dokumentų puslapiuose. Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas sakė: „Mūsų iniciatyva sulaukia dėmesio ir iš užsienio – gauname laiškų ar žinučių iš Izraelio, kitų šalių. Rašo žmonės, dažnai kilę iš Palangos žydų (litvakų), ieškantys informacijos apie savo giminaičius, kadaise gyvenusius šiame mieste. Tai ypač džiugina, nes rodo, kad mūsų bendruomenės ir viso miesto istorija yra įdomi ne tik vietiniams gyventojams, bet ir užsieniečiams. Jų pasakojimai ir prisiminimai praturtina mūsų rengiamas istorijas, padeda išsaugoti ir perduoti žydiškąjį Palangos paveldą.“ Palangoje gausu gatvių dedikuotų garsioms iš šio miesto kilusioms ar Lietuvai nusipelniusioms asmenybėms bei svarbiems istoriniams objektams, įvykiams atminti. Viena jų – kukli, bet Palangos žydų bendruomenei itin svarbi, religinius ir kultūrinius objektus menanti, Sinagogos gatvė. Šis vardas, buvusių Palangos Didžiosios ir Mažosios sinagogų vietai atminti suteiktas 1976 metais. Dabar į šią siaurą kuklią gatvelę patenkama tik iš Jūratės gatvės. Apie ją pasakoja ant Sinagogos g. 1/Jūratės g. 44 namo pakabinta gatvės pavadinimo lentelė bei 2023 m. sausio 27-ąją, minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, atidengta lenta, kuri žymi Palangos žydų sinagogų vietą.
Švietimo griovimas regionuose: ar mūsų vaikai pasmerkti?
Regis, nesibaigiantys kriziniai laikotarpiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje bei lyderystės stoka asmenims, kurie paskiriami eiti ministro pareigas, krizes sukelia ir švietimo įstaigose. Pastaruoju metu Lietuvoje vis garsiau ir aktyviau kalbama apie švietimo įstaigų tinklo pertvarką, kadangi esminiai pokyčiai pradeda įsigalioti jau nuo šių metų rugsėjo mėnesio. Didžiausią skausmą mūsų rajonui gali sukelti mokyklų tinklo kūrimo taisyklių nuostatos, susijusios su III gimnazijos (vienuoliktomis) klasėmis. Kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis, jeigu 2024 m. rugsėjo 1 d. III gimnazijos klasėje nebus surinktas 21 mokinys, gimnazijoje ji visai nebus formuojama. Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, tokiu atveju savivaldybėms yra siūloma organizuoti mokinių pavėžėjimą į kitas rajono gimnazijas, už kurias galimai turėtų susimokėti pati savivaldybė. Taip pat galima priimti ir kitus sprendimus, kaip pavyzdžiui, steigti jungtinę gimnaziją, kas iš esmės reikštų gimnazijos statuso pakeitimą. Kaip buvo matyti iš Salantų gimnazijoje surengto susitikimo, kurį organizavo šios gimnazijos tėvų bendruomenė, atvykusių Žemaitijos regiono merų bei gimnazijų bendruomenių atstovų reakcijų, šis sprendimas skausmą kelia ir kitiems rajonams. Tačiau valdantieji Seimo, Vyriausybės atstovai, regis, šią regiono keliamą problemą išklauso, bet neįsiklauso.
Nėra inžinerinių tinklų – nebus asfalto. Ar tai teisinga?
Šešiems Savivaldybės tarybos nariams susilaikius ir daugumai pritariant, praėjusį ketvirtadienį buvo patvirtinta Savivaldybės kelių, gatvių atnaujinta remonto eilės sudarymo tvarka, kuri galios sudarant 2025 metų eilę. Iki šiol galiojusi tvarka tobula nebuvo, bet ir atnaujinta, kuri nedaug tesiskiria, yra ydinga, joje išliko diskriminuojantis inžinerinių tinklų kriterijus, dėl kurio jų neturinčių gatvių tvarkymo perspektyva tampa dar liūdnesnė. Savivaldybės administracija, prieš atnaujintos tvarkos aprašo svarstymą Taryboje, suteikė galimybę su jo projektu susipažinti seniūnams, seniūnijų seniūnaičiams. Jų sueigų protokoluose dominuoja nuostata, kad galutinę kelių ir gatvių tvarkymo eilę, kurią patvirtina Taryba ir pagal kurią skiriamos darbams lėšos, Savivaldybės komisija sudarytų užtikrinant tolygų visų Savivaldybės kelių, gatvių tvarkymą. Tos nuostatos svarbą Tarybos posėdyje akcentavome ir mes – Tarybos mažumos, opozicijos atstovai, tačiau nei meras, nei dauguma valdančiųjų tokiam, beje, lig šiol galiojusiam tolygumo principui nepritarė. Taikant atnaujintą tvarką, įrengtus būtinuosius požeminius tinklus (vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų, ryšių, dujų, elektros tiekimo), turinčios gatvės turės pranašumą prieš tas, kur šių tinklų nesama, nes už esamus tinklus galės gauti nuo 5 iki 30 balų. Štai šių – 2024 – metų sąraše paskutinė įrašyta gatvė yra surinkusi 95 balus, tad už inžinerinius tinklus duodami balai yra labai svarbūs. Kuo nusikalto žmonės, gyvenantys Salantuose, Darbėnuose, Kūlupėnuose, Kartenoje, Jokūbave, daugybėje kitų rajono gyvenviečių, kur nėra dujų ir jas net neplanuojama įvesti? Tikėtina, kad jų tokiose vietovėse niekada ir nebus, nes perspektyva brėžiama atsinaujinančiai saulės, vėjo energetikai. Jeigu gyvenvietė nedujotifikuota, sodybų gyventojai turi individualius nuotekų tvarkymo įrengimus, vandens gręžinius, pagal atnaujintą gatvių remonto eilės sudarymo tvarką jie pasmerkti gyventi žvyruotoje dulkančioje gatvėje. Inžinerinių tinklų kriterijus neabejotinai yra diskriminacinis, ir ypač kaimiškųjų vietovių gyventojams, tą svarstant atnaujintos tvarkos projektą akcentavo ir kaimiškųjų seniūnijų aktyvas. Atnaujinant tvarką nebuvo pamąstyta, paieškota, kaip tokios diskriminacijos išvengti.
Nepritari nuomonei – esi penktoji kolona?
Su į Kretingos rajono Tarybą šiemet patekusiu Roku Venckumi esam pažįstami 15–20 metų, bendraudavom. Todėl tokio akibrokšto iš žmogaus, kurį laikiau draugu, nesitikėjau: mane viešai pavadino pagrindiniu melagienų rašeiva, neva pabandžiusiu sumenkinti vietos svarbą istoriniam atminimui įprasminti, teigė, kad apšmeižiau ne tik šaulius (noriu akcentuoti, kad nė vienu žodžiu neįžeidžiau šios organizacijos), bet ir kompetentingą krašto istoriką, maža to, išreiškė viltį, jog šia istorija ir„ jos sumanytojais“ pasidomės Valstybės saugumo departamentas (VSD). O viskas prasidėjo, kai Kretingos stadionui buvo pasiūlyta išrinkti Šaulių pavadinimą. Aš buvau prieš, bet per „Pajūrio naujienose“ surengtą visuomenės apklausą 72 proc. skaitytojų taip pat buvo prieš šį pavadinimą. Iš pradžių su „prie valdžios“ šiemet netikėtai atsidūrusiu Roku kalbėjomės telefonu, išdėsčiau jam savo abejones, sakiau, kad Šaulių pavadinimas šiuokart būtų nei penki, nei devyni. Kodėl negali, kaip dalis gyventojų siūlė, būti Kretingos miesto, Centro, „Minijos“, „Parko“, o, jei norisi militaristinės temos, kur kas prasmingiau vadinti Savanorių stadionu. Juolab kad šalia yra Savanorių gatvė. „Tu neišrinktas, nesi toj komisijoj ir neaiškink“, – maždaug tokius žodžius išgirdau iš draugo. Bet juk aš esu seniūnaitis, taip pat išrinktas, taip pat su daugeliu bendrauju ir žinau seniūnaitijos gyventojų nuotaikas.
Liaudies priešai surasti – reikia imtis veiksmų, kad galėtume žengti į šviesų rytojų
Jeigu nepritari valdančiųjų sprendimams – esi valstybės priešas. Taip su visuomene prieš savaitę pasisveikino Kretingos rajono tarybos narys, kuris šioje kadencijoje Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose nebuvo nė karto kalbėjęs. Nepasisakė nė vienu svarstomu klausimu. Prakalbėdavo tik tada, kai reikėdavo nusišalinti nuo klausimų, susijusių su Kretingos muziejumi, nes tai yra jo darbovietė. Tylėti metus laiko yra sudėtingas darbas. Panašu, kad ir prie gero tai nepriveda, nes po ilgos kolegos tylos pylos gavo visi, kas nepritaria jo atstovaujamos daugumos buldozeriui, kuris rajoną pervažiavo surengus netikėtas Kretingos miesto stadiono krikštynas. Pratrūkęs tylos pūlinys savo turiniu apdrabstė didžiąją dalį rajono gyventojų. Žinia tokia, kad rajono Taryba pritarė miesto stadiono pavadinimo keitimui, suteikiant jam Kretingos šaulių stadiono vardą. Pirminis variantas, kuris buvo pasiūlytas tarybai – Šaulių stadionas – kėlė diskusijų komitetuose. Tiesa, rajono Tarybos posėdyje vienam kolegai pasiūlius, pavadinimas buvo pakeistas ir balsavome ne už pirmąjį pasiūlytą variantą, o už Kretingos šaulių stadiono pavadinimą. Pakitimai kolegas sužavėjo, tad sprendimui buvo pritarta. Tik vienas Tarybos narys, kurį daugumos atstovai svajoja paskelbti valstybės priešu, susilaikė. Tas Tarybos narys yra tarsi rakštis geroje vietoje – nuolat kelia diskusijas, prieštarauja buldozeriui, o viename komitetų net pasiūlė surengti gyventojų apklausą dėl pavadinimo stadionui suteikimo. To dar nebuvo! Išrinkta valdžia turėtų tartis su visuomene dėl kažkokio pavadinimo suteikimo? Velniai rautų, mes gi valdžia – ką norėsim, tą ir prastumsim. Kokia dar žmonių nuomonė? Iki rinkimų dar treji metai, liaudis pamirš mūsų šou. Susidarė įspūdis, kad apklausos buvo vengiama, nes kamuolys buvo ne projekto stūmėjų rankose. Vietinės spaudos ir mėgėjiškai surengta apklausa socialiniuose tinkluose parodė, kad pavadinimo keitimui visuomenė gali ir nepritarti. Ką tokiu atveju daryti? Užkurti buldozerį, užtaisyti propagandos pabūklus, surasti, identifikuoti priešus ir pirmyn.
Ką savivalda galėtų nuveikti dėl Kretingos autobusų parko
Jei sutvarkytume ekonomiką, tai ne tik mūsų rajone galėtume gyventi kur kas geriau negu dabar. Pradedant įgyvendinti gerą ekonominį planą, reikia turėti gerai organizuotą šalies administracinį aparatą, tai susiję ir su rajono Savivaldybe. Nori nenori, tenka kalbėti, kas dedasi Kretingos autobusų parke. Šioje įmonėje beveik neegzistuoja gamybos kaštai. Autobusai, vairuotojai, aptarnaujantis personalas, administracija – visa tai sudaro gamybos kaštus, bet jie tik iš dalies veiklūs. Kodėl? Ogi kad buvo sugalvota keleivius Kretingos miesto ribose vežioti nemokamai, ir įmonei, teikiančiai pavėžėjimo paslaugą, – jokio pelno. Vadinasi, įmonė dirba nuostolingai, nors turėtų gauti realizacijos pelną, kuris visiškai atlygintų tiek kintamuosius, tiek fiksuotuosius kaštus. Tad kaip įmonei kompensuoti bent kintamuosius kaštus? Visa tai dabar savo galvos skausmui apsiima Savivaldybė. Nes įmonė nerodo jokio rentabilumo, o tai sukelia kolektyve didelę sumaištį, chaosą, kuris išderina normalias darbo sąlygas. Parko administracija nebesugeba išsisukti iš esamos padėties, nes juk darbuotojams vis tiek tenka mokėti atlyginimus. Jei nemokės ar sumažins atlygį – išsilakstys ir tie esantys vairuotojai. O jų ir taip trūksta, nes darbas – gana nelengvas. Tad įmonė turi nuolat kreiptis į Savivaldybę dėl pinigų, kurių reikia įmonei egzistuoti ir, nors dirbant nerentabiliai, išsilaikyti rinkoje. Laviruoti sunku, nes nežinia, kuo tai baigsis. Todėl ir išėjo įmonės direktorius iš darbo, atsisakė užimamų pareigų dėl ateities nežinomybės. Nes ekonomikoje magijos nėra. Vyrauja realybė – privalome dirbti geriau, nes reikia mokėti mokesčius, kurie neišvengiami. Bet kuo mokesčiai mažesni, tuo palankesnė aplinka pramonei augti.
Kaip Kretingoje sužlugo bandymas supriešinti visuomenę ir šaulius
Klausimas dėl Šaulių pavadinimo suteikimo Kretingos stadionui, kaip ir dera demokratinėje visuomenėje, sulaukė ne tik dėmesio, bet ir diskusijų tiek visuomenėje, tiek tarp politikų. Galiausiai viskas stojo į savo vietas – nugalėjo faktai ir sveikas mąstymas. Tačiau situacija nebuvo tokia nekalta, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Turėjome progą stebėti, kaip viskas prasidėjo nuo to, kad žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose buvo paskelbtas rajono Savivaldybės tarybos sprendimo projektas be aiškinamojo rašto ir nei iš šio nei iš to užklausė, ar visuomenė pritaria pasiūlymui stadioną vadinti Šaulių vardu. Kodėl publikacija parengta be istorinio konteksto, be Lietuvos šaulių sąjungos parengto argumentuoto rašto? Pirma mintis – greičiausiai siekiant išprovokuoti priešiškas reakcijas, galbūt specialiai norint supriešinti visuomenę ir paskatinti penktosios kolonos veiksmus. Taip ir nutiko, nes netrukus atsirado ne tik prieštaraujančiųjų pasiūlymui, bet ir menkinančiųjų pačią Lietuvos šaulių sąjungą, jos narių indėlį tarpukariu į Lietuvos kultūrą, sportą, sąmoningumo ir pilietiškumo ugdymą. Šį spėjimą dar labiau sustiprino vienoje socialinių tinklų grupėje vieno iš kretingiškių paskelbta klaidinanti apklausa, kurioje klausta, ar pritariama, kad stadionas būtų pavadintas Šiaulių (miesto) vardu. Galiausiai visas ribas peržengė bene pagrindinis rajono melagienų rašeiva, kuris eilinį kartą suraitė su realybe prasilenkiančią pasakėlę apie baubus valdžioje, pabandė sumenkinti vietos svarbą istorinio atminimo įprasminimui, apšmeižė ne tik prie kreipimosi prisidėjusius šaulius, bet ir vieną kompetentingiausių krašto istorikų. Maža to, savo rašliavą publikavo prieš pat Tarybos posėdį. Akivaizdu, kad tai, kas vyko, buvo ne kas kita, kaip priešiškų elementų informacinė ataka. Aiškiai nukreipta prieš Lietuvos šaulių sąjungą, skaldanti ir priešinanti visuomenę, kai platinama ne išsami ar netgi klaidinanti informacija. Tikiuosi, kad šia istorija ir jos sumanytojais pasidomės ir Valstybės saugumo departamentas. Rajono Taryba išbandymą išlaikė 99 procentais. Šis klausimas suvienijo politikus, nepaisant kam šie atstovauja – opozicijai ar valdančiajai daugumai. It musę kandęs liko tik vienas opozicionierius, taip ir nesugebėjęs apsispręsti, kurioje barikadų pusėje jam vieta. Balsavime dėl pavadinimo „Kretingos šaulių stadionas“ jis nebalsavo, o paskelbus balsavimą dėl pavadinimo suteikimo – susilaikė. O gal priešingai, jis puikiai žino, kas esąs, tik pabijojo viešai atskleisti, kad jis nepritaria sovietmečiu sunaikinto istorinio teisingumo atkūrimui, yra prieš Lietuvos šaulių veiklos atminimo ženklų atsiradimą, prieš stiprią, drąsią ir ryžtingą Lietuvą?
Atkurkime Kretingos miesto įkūrėją menantį Saulės laikrodį
Turtinga Kretingos miesto istorija mums paliko unikalių istorinio-kultūrinio paveldo objektų, kuriuos pavyko išsaugoti iki šių dienų. Vienas jų – seniausias Lietuvoje 1610 m. įrengtas miesto įkūrėją Joną Karolį Chodkevičių (1560–1621) menantis Saulės laikrodis. Kadangi žmonių gyvenime laikas vaidina ypatingą vaidmenį, nes jo kaitą jaučiame kiekvieną akimirką, žmonija nuo pat savo civilizacijos pradžios norėjo geriau suprasti ir įvertinti jo pokyčius bei stengėsi jį kuo tiksliau išmatuoti. Nuo akmeninių statinių, žyminčių Saulės ir Mėnulio kelionės dangaus skliautu ciklus, obelisko formos saulės laikrodžių iki atomų virpesius matuojančių atominių laikrodžių – toks yra laiko matavimo prietaisų nueitas kelias. Viduramžių astronomai saulės laikrodžių konstravimui pritaikė dangaus šviesulių koordinačių nustatymo principus ir sukūrė gnomonikos mokslą. Jie palenkė lazdą į dangaus sferos polių taip, kad jos su horizontu sudaromas kampas atitiktų vietovės geografinę platumą, nes tuomet valandų padalos tampa vienodos visiems mėnesiams. Pasviręs strypas arba vietoje jo naudojama trikampė plokštelė vadinama gnomonu, kurio šešėlis krenta ant plokštumos, kuri vadinama kadranu. Kadrane išgraviruojamos valandų ir kalendorinės žymos, ant kurių krinta gnomono šešėlis, Zodiako ženklai. Saulės laikrodžiai pagal plokštumos padėtį horizonto atžvilgiu yra kelių rūšių: horizontalūs, vertikalūs, poliniai ir pusiaujiniai. Saulės laikrodžiais buvo tikslinami bokštų laikrodžiai, taip pat jais kartografijos darbuose buvo nustatoma vietovių geografinė platuma.
Kretingos stadionui siekiama grąžinti istorinį pavadinimą
Artėjančiame posėdyje Kretingos rajono savivaldybės taryba spręs dėl pavadinimo suteikimo Kretingos miesto stadionui. Tam jau pritarė komisijos gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimams suteikti nariai, išnagrinėję Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės pasiūlymą atkurti istorinį pavadinimą – Šaulių stadionas. Daugeliui gali kilti klausimų, kodėl šis stadionas taip vadinamas. Tad šiandien yra gera proga prisiminti reikšmingą mūsų miesto istorijos tarpsnį, kurį sovietmečiu buvo bandoma ištrinti ar bent jau nustumti į paraštes. Remiantis istorine medžiaga, 1920 m. spalio 20 d. Kretingoje įvyko pirmasis šaulių susirinkimas, kuris laikomas Lietuvos šaulių sąjungos XV (Kretingos) šaulių rinktinės įkūrimo data. Vykdydama aktyvią veiklą, už tuo metu pradėto sodinti Kretingos miesto parko į rytus, 1933 m. Kretingos šaulių kuopa įgijo 1,22 ha žemės sklypą, kuriame vos per metus 1934 m. dalyje dabartinio Kretingos miesto stadiono teritorijos įrengė aikštyną su stadionu. Kretingos miesto stadionas nuo pat atidarymo buvo vadinamas Šaulių sporto aikšte. Todėl šiandien atkuriant pavadinimą būtų ne tik atkurtas istorinis teisingumas, bet ir įprasmintas tarpukario Kretingos šaulių indėlis į rajono kultūros ir sporto veiklų plėtrą, visuomenės edukaciją, dalyvavimą laisvės kovose.
Daugiau dėmesio – vaikų ir jaunuolių psichinei sveikatai
Pastaruoju metu vis dažniau tenka diskutuoti apie Kretingos psichikos sveikatos centro teikiamas paslaugas ir ar jos tenkina žmonių poreikius. Sausa statistika yra tik skaičiai. Jie gali būti iš pirmo žvilgsnio nuteikiantys pozityviai, tačiau, kasdien tiesiogiai bendraudama su žmonėmis, žinau, kad realybė yra gerokai liūdnesnė. Ypač, kai kalbame apie vaikus ir paauglius. Ne paslaptis, kad ne tik Kretingoje, bet ir visoje Lietuvoje ypač trūksta vaikų psichiatrų, psichoterapeutų ir psichologų. Kiekvienas, susipažinęs su 2023 m. Kretingos psichikos sveikatos centro veiklos ataskaita, be vargo pastebės, kad tiek Kretingos psichikos centre, tiek Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje dirbantys specialistai susiduria su didžiuliais krūviais, o pagalbos vaikams ir paaugliams prireikia vis dažniau. Neretai specialistams tenka aukoti ir savo laisvalaikį, nes padėti krizės ištiktam vaikui būtina neatidėliotinai. Pastaruoju metu itin išryškėjo vaikų emocinės psichologinės problemos, susijusios su pokyčiais ir iššūkiais mokykloje dėl tarpinių patikrinimų. Manau, kad atėjo metas imtis pokyčių ir daugiau dėmesio skirti Kretingos rajono psichinės pagalbos vaikams ir paaugliams sistemai. Turėtume rasti galimybę finansuoti ir įsteigti psichikos dienos stacionarą vaikams ir paaugliams Kretingoje. Tokio stacionaro paslaugos ypač veiksmingos ir reikalingos vaikams po suicido, turintiems psichologinių problemų, polinkį į savižalą, turintiems valgymo sutrikimų ar tiesiog susidūrusiems su emocinėmis problemomis.
|
|
