Pajūrio naujienos
Help
2024 Birželis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Apklausa

Ar domitės dabar pristatoma mero ir Tarybos 2023 m. ataskaita?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Nuomonė

 
Giedrius PETREIKIS

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vadovas

Jeigu nepritari valdančiųjų sprendimams – esi valstybės priešas. Taip su visuomene prieš savaitę pasisveikino Kretingos rajono tarybos narys, kuris šioje kadencijoje Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose nebuvo nė karto kalbėjęs. Nepasisakė nė vienu svarstomu klausimu. Prakalbėdavo tik tada, kai reikėdavo nusišalinti nuo klausimų, susijusių su Kretingos muziejumi, nes tai yra jo darbovietė.

Tylėti metus laiko yra sudėtingas darbas. Panašu, kad ir prie gero tai nepriveda, nes po ilgos kolegos tylos pylos gavo visi, kas nepritaria jo atstovaujamos daugumos buldozeriui, kuris rajoną pervažiavo surengus netikėtas Kretingos miesto stadiono krikštynas. Pratrūkęs tylos pūlinys savo turiniu apdrabstė didžiąją dalį rajono gyventojų.

Žinia tokia, kad rajono Taryba pritarė miesto stadiono pavadinimo keitimui, suteikiant jam Kretingos šaulių stadiono vardą. Pirminis variantas, kuris buvo pasiūlytas tarybai – Šaulių stadionas – kėlė diskusijų komitetuose. Tiesa, rajono Tarybos posėdyje vienam kolegai pasiūlius, pavadinimas buvo pakeistas ir balsavome ne už pirmąjį pasiūlytą variantą, o už Kretingos šaulių stadiono pavadinimą. Pakitimai kolegas sužavėjo, tad sprendimui buvo pritarta. Tik vienas Tarybos narys, kurį daugumos atstovai svajoja paskelbti valstybės priešu, susilaikė. Tas Tarybos narys yra tarsi rakštis geroje vietoje – nuolat kelia diskusijas, prieštarauja buldozeriui, o viename komitetų net pasiūlė surengti gyventojų apklausą dėl pavadinimo stadionui suteikimo. To dar nebuvo! Išrinkta valdžia turėtų tartis su visuomene dėl kažkokio pavadinimo suteikimo? Velniai rautų, mes gi valdžia – ką norėsim, tą ir prastumsim. Kokia dar žmonių nuomonė? Iki rinkimų dar treji metai, liaudis pamirš mūsų šou.

Susidarė įspūdis, kad apklausos buvo vengiama, nes kamuolys buvo ne projekto stūmėjų rankose. Vietinės spaudos ir mėgėjiškai surengta apklausa socialiniuose tinkluose parodė, kad pavadinimo keitimui visuomenė gali ir nepritarti. Ką tokiu atveju daryti? Užkurti buldozerį, užtaisyti propagandos pabūklus, surasti, identifikuoti priešus ir pirmyn.


Jei sutvarkytume ekonomiką, tai ne tik mūsų rajone galėtume gyventi kur kas geriau negu dabar. Pradedant įgyvendinti gerą ekonominį planą, reikia turėti gerai organizuotą šalies administracinį aparatą, tai susiję ir su rajono Savivaldybe.

Nori nenori, tenka kalbėti, kas dedasi Kretingos autobusų parke. Šioje įmonėje beveik neegzistuoja gamybos kaštai. Autobusai, vairuotojai, aptarnaujantis personalas, administracija – visa tai sudaro gamybos kaštus, bet jie tik iš dalies veiklūs. Kodėl? Ogi kad buvo sugalvota keleivius Kretingos miesto ribose vežioti nemokamai, ir įmonei, teikiančiai pavėžėjimo paslaugą, – jokio pelno. Vadinasi, įmonė dirba nuostolingai, nors turėtų gauti realizacijos pelną, kuris visiškai atlygintų tiek kintamuosius, tiek fiksuotuosius kaštus. Tad kaip įmonei kompensuoti bent kintamuosius kaštus? Visa tai dabar savo galvos skausmui apsiima Savivaldybė. Nes įmonė nerodo jokio rentabilumo, o tai sukelia kolektyve didelę sumaištį, chaosą, kuris išderina normalias darbo sąlygas.

Parko administracija nebesugeba išsisukti iš esamos padėties, nes juk darbuotojams vis tiek tenka mokėti atlyginimus. Jei nemokės ar sumažins atlygį – išsilakstys ir tie esantys vairuotojai. O jų ir taip trūksta, nes darbas – gana nelengvas. Tad įmonė turi nuolat kreiptis į Savivaldybę dėl pinigų, kurių reikia įmonei egzistuoti ir, nors dirbant nerentabiliai, išsilaikyti rinkoje. Laviruoti sunku, nes nežinia, kuo tai baigsis. Todėl ir išėjo įmonės direktorius iš darbo, atsisakė užimamų pareigų dėl ateities nežinomybės. Nes ekonomikoje magijos nėra. Vyrauja realybė – privalome dirbti geriau, nes reikia mokėti mokesčius, kurie neišvengiami. Bet kuo mokesčiai mažesni, tuo palankesnė aplinka pramonei augti.


Rokas VENCKUS

Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys

Klausimas dėl Šaulių pavadinimo suteikimo Kretingos stadionui, kaip ir dera demokratinėje visuomenėje, sulaukė ne tik dėmesio, bet ir diskusijų tiek visuomenėje, tiek tarp politikų. Galiausiai viskas stojo į savo vietas – nugalėjo faktai ir sveikas mąstymas. Tačiau situacija nebuvo tokia nekalta, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Turėjome progą stebėti, kaip viskas prasidėjo nuo to, kad žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose buvo paskelbtas rajono Savivaldybės tarybos sprendimo projektas be aiškinamojo rašto ir nei iš šio nei iš to užklausė, ar visuomenė pritaria pasiūlymui stadioną vadinti Šaulių vardu. Kodėl publikacija parengta be istorinio konteksto, be Lietuvos šaulių sąjungos parengto argumentuoto rašto? Pirma mintis – greičiausiai siekiant išprovokuoti priešiškas reakcijas, galbūt specialiai norint supriešinti visuomenę ir paskatinti penktosios kolonos veiksmus.

Taip ir nutiko, nes netrukus atsirado ne tik prieštaraujančiųjų pasiūlymui, bet ir menkinančiųjų pačią Lietuvos šaulių sąjungą, jos narių indėlį tarpukariu į Lietuvos kultūrą, sportą, sąmoningumo ir pilietiškumo ugdymą. Šį spėjimą dar labiau sustiprino vienoje socialinių tinklų grupėje vieno iš kretingiškių paskelbta klaidinanti apklausa, kurioje klausta, ar pritariama, kad stadionas būtų pavadintas Šiaulių (miesto) vardu. Galiausiai visas ribas peržengė bene pagrindinis rajono melagienų rašeiva, kuris eilinį kartą suraitė su realybe prasilenkiančią pasakėlę apie baubus valdžioje, pabandė sumenkinti vietos svarbą istorinio atminimo įprasminimui, apšmeižė ne tik prie kreipimosi prisidėjusius šaulius, bet ir vieną kompetentingiausių krašto istorikų. Maža to, savo rašliavą publikavo prieš pat Tarybos posėdį.

Akivaizdu, kad tai, kas vyko, buvo ne kas kita, kaip priešiškų elementų informacinė ataka. Aiškiai nukreipta prieš Lietuvos šaulių sąjungą, skaldanti ir priešinanti visuomenę, kai platinama ne išsami ar netgi klaidinanti informacija. Tikiuosi, kad šia istorija ir jos sumanytojais pasidomės ir Valstybės saugumo departamentas.

Rajono Taryba išbandymą išlaikė 99 procentais. Šis klausimas suvienijo politikus, nepaisant kam šie atstovauja – opozicijai ar valdančiajai daugumai. It musę kandęs liko tik vienas opozicionierius, taip ir nesugebėjęs apsispręsti, kurioje barikadų pusėje jam vieta. Balsavime dėl pavadinimo „Kretingos šaulių stadionas“ jis nebalsavo, o paskelbus balsavimą dėl pavadinimo suteikimo – susilaikė. O gal priešingai, jis puikiai žino, kas esąs, tik pabijojo viešai atskleisti, kad jis nepritaria sovietmečiu sunaikinto istorinio teisingumo atkūrimui, yra prieš Lietuvos šaulių veiklos atminimo ženklų atsiradimą, prieš stiprią, drąsią ir ryžtingą Lietuvą?


Romualdas BENIUŠIS

Turtinga Kretingos miesto istorija mums paliko unikalių istorinio-kultūrinio paveldo objektų, kuriuos pavyko išsaugoti iki šių dienų. Vienas jų – seniausias Lietuvoje 1610 m. įrengtas miesto įkūrėją Joną Karolį Chodkevičių (1560–1621) menantis Saulės laikrodis.

Kadangi žmonių gyvenime laikas vaidina ypatingą vaidmenį, nes jo kaitą jaučiame kiekvieną akimirką, žmonija nuo pat savo civilizacijos pradžios norėjo geriau suprasti ir įvertinti jo pokyčius bei stengėsi jį kuo tiksliau išmatuoti.

Nuo akmeninių statinių, žyminčių Saulės ir Mėnulio kelionės dangaus skliautu ciklus, obelisko formos saulės laikrodžių iki atomų virpesius matuojančių atominių laikrodžių – toks yra laiko matavimo prietaisų nueitas kelias. Viduramžių astronomai saulės laikrodžių konstravimui pritaikė dangaus šviesulių koordinačių nustatymo principus ir sukūrė gnomonikos mokslą. Jie palenkė lazdą į dangaus sferos polių taip, kad jos su horizontu sudaromas kampas atitiktų vietovės geografinę platumą, nes tuomet valandų padalos tampa vienodos visiems mėnesiams. Pasviręs strypas arba vietoje jo naudojama trikampė plokštelė vadinama gnomonu, kurio šešėlis krenta ant plokštumos, kuri vadinama kadranu. Kadrane išgraviruojamos valandų ir kalendorinės žymos, ant kurių krinta gnomono šešėlis, Zodiako ženklai. Saulės laikrodžiai pagal plokštumos padėtį horizonto atžvilgiu yra kelių rūšių: horizontalūs, vertikalūs, poliniai ir pusiaujiniai.

Saulės laikrodžiais buvo tikslinami bokštų laikrodžiai, taip pat jais kartografijos darbuose buvo nustatoma vietovių geografinė platuma.


Vilius ADOMAITS

Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys, Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

Artėjančiame posėdyje Kretingos rajono savivaldybės taryba spręs dėl pavadinimo suteikimo Kretingos miesto stadionui. Tam jau pritarė komisijos gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimams suteikti nariai, išnagrinėję Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės pasiūlymą atkurti istorinį pavadinimą – Šaulių stadionas.

Daugeliui gali kilti klausimų, kodėl šis stadionas taip vadinamas. Tad šiandien yra gera proga prisiminti reikšmingą mūsų miesto istorijos tarpsnį, kurį sovietmečiu buvo bandoma ištrinti ar bent jau nustumti į paraštes. Remiantis istorine medžiaga, 1920 m. spalio 20 d. Kretingoje įvyko pirmasis šaulių susirinkimas, kuris laikomas Lietuvos šaulių sąjungos XV (Kretingos) šaulių rinktinės įkūrimo data. Vykdydama aktyvią veiklą, už tuo metu pradėto sodinti Kretingos miesto parko į rytus, 1933 m. Kretingos šaulių kuopa įgijo 1,22 ha žemės sklypą, kuriame vos per metus 1934 m. dalyje dabartinio Kretingos miesto stadiono teritorijos įrengė aikštyną su stadionu.

Kretingos miesto stadionas nuo pat atidarymo buvo vadinamas Šaulių sporto aikšte. Todėl šiandien atkuriant pavadinimą būtų ne tik atkurtas istorinis teisingumas, bet ir įprasmintas tarpukario Kretingos šaulių indėlis į rajono kultūros ir sporto veiklų plėtrą, visuomenės edukaciją, dalyvavimą laisvės kovose.


Dalia BIELIAUSKIENĖ

Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė

Pastaruoju metu vis dažniau tenka diskutuoti apie Kretingos psichikos sveikatos centro teikiamas paslaugas ir ar jos tenkina žmonių poreikius. Sausa statistika yra tik skaičiai. Jie gali būti iš pirmo žvilgsnio nuteikiantys pozityviai, tačiau, kasdien tiesiogiai bendraudama su žmonėmis, žinau, kad realybė yra gerokai liūdnesnė. Ypač, kai kalbame apie vaikus ir paauglius.

Ne paslaptis, kad ne tik Kretingoje, bet ir visoje Lietuvoje ypač trūksta vaikų psichiatrų, psichoterapeutų ir psichologų. Kiekvienas, susipažinęs su 2023 m. Kretingos psichikos sveikatos centro veiklos ataskaita, be vargo pastebės, kad tiek Kretingos psichikos centre, tiek Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje dirbantys specialistai susiduria su didžiuliais krūviais, o pagalbos vaikams ir paaugliams prireikia vis dažniau. Neretai specialistams tenka aukoti ir savo laisvalaikį, nes padėti krizės ištiktam vaikui būtina neatidėliotinai. Pastaruoju metu itin išryškėjo vaikų emocinės psichologinės problemos, susijusios su pokyčiais ir iššūkiais mokykloje dėl tarpinių patikrinimų.

Manau, kad atėjo metas imtis pokyčių ir daugiau dėmesio skirti Kretingos rajono psichinės pagalbos vaikams ir paaugliams sistemai. Turėtume rasti galimybę finansuoti ir įsteigti psichikos dienos stacionarą vaikams ir paaugliams Kretingoje. Tokio stacionaro paslaugos ypač veiksmingos ir reikalingos vaikams po suicido, turintiems psichologinių problemų, polinkį į savižalą, turintiems valgymo sutrikimų ar tiesiog susidūrusiems su emocinėmis problemomis.


Violeta TURAUSKAITĖ

Kretingos rajono savivaldybės tarybos opozicijos lyderė

Kretingos rajone turime per 400 daugiabučių gyvenamųjų namų. Vienu daugiabučio kiemu naudojasi 4 ir 30, dargi 40 butų gyventojai – tai nemaža rajone gyvenančių žmonių dalis. Daugelis kiemų nuo pat daugiabučių pastatymo, o kai kurie jau ir visą pusšimtį metų nėra matę rimtesnio remonto. Laiko paženklinti duobių krateriais, išklypusiais šaligatviais, užkimšti automobiliais šie kiemai yra lyg sovietmečio Kretingos muziejus po atviru dangumi.

Praeitos kadencijos Savivaldybės taryba buvo nusprendusi daugiabučių kiemus tvarkyti iš esmės: suformuojant kiemų teritorijas, išplečiant vietų automobiliams parkuoti, atnaujinant apšvietimą, lietaus nuotekų tinklus, šaligatvius ir kita. Toks kapitalinis vieno kiemo sutvarkymas galėjo kainuoti 100 tūkst. eurų ir daugiau. Pagal Tarybos patvirtintą kiemų renovacijos tvarkos aprašą, renovacijos išlaidas gyventojai būtų dalinęsi su Savivaldybe. 2023 metų pradžioje Savivaldybės administracija gavo vieno daugiabučio namo gyventojų paraišką jų kiemo rekonstrukcijos išlaidoms kompensuoti. Tenka tik apgailestauti, kad po rinkimų pasikeitus Savivaldybės valdžiai, iki šiol jokie darbai tame kieme nevyksta. Toks valdžios vangumas tikrai neskatina gyventojų dalyvauti Savivaldybėje parengtose daugiabučių kiemų sutvarkymo programose, nes akivaizdžiai parodoma, kad tos programos neveikia. Naudoju daugiskaitą – programos, kadangi šiomis dienomis startavo dar viena daugiabučių kiemų tvarkymo programa, Savivaldybės taryba ją patvirtino paskutiniame balandžio 25 d. įvykusiame posėdyje.


Jolanta GIRDVAINĖ

Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė

Nuo metų pradžios Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose atsirado naujovė – Kretingos rajono gyventojų tribūna. Tai laikas, skirtas gyventojams, kurie nori pasisakyti jiems rūpimais klausimais ir pristatyti juos tiesiogiai Tarybos nariams.

Per trisdešimt ketverius atkurtos nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metus Kretingos rajono gyventojai neturėjo oficialios galimybės tiesiogiai kreiptis į visus Tarybos narius per posėdį. Ši galimybė atsirado tik 2024-ųjų pradžioje, kai savo rinkiminį pažadą įgyvendino politinis komitetas „Kretingos kraštas“.

Anksčiau Kretingos rajono gyventojai per Tarybos posėdžius galėdavo pasisakyti tik tuo metu posėdyje svarstomais klausimais. Įteisinta Kretingos rajono gyventojų tribūna suteikė galimybę kiekvienam norinčiam rajono gyventojui viešai išsakyti savo nuomonę, pastebėjimus, bėdas ar džiaugsmus. Gyventojų pasisakymai tiesiogiai transliuojami internetu, kaip ir Savivaldybės tarybos posėdžiai.

Per tris šių metų mėnesius vyko keturi tarybos posėdžiai, juose kalbėti tribūnoje užsiregistravo 13 Kretingos rajono gyventojų, į posėdį atvyko ir pasisakė 7 asmenys.

Šią naujovę inicijavau tikėdama, kad ji taps dar vienu patraukliu įrankiu, skatinančiu gyventojus labiau įsitraukti į savivaldoje vykstančius procesus. Akivaizdu, kad lūkesčiai pasiteisino, nes gyventojų tribūnoje sulaukėme ne tik gyventojų nuomonių, kaip stiprinti Kretingos rajoną, bet ir pasiūlymų, kaip spręsti problemas.


Tas, kurio nevalia minėti

  • Nuomonė
  • 2024-04-26

Giedrius PETREIKIS

Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vadovas

J. K. Rowling parašytoje septynių romanų serijoje, kurioje aprašomi jaunojo burtininko Hario Poterio nuotykiai, egzistavo ir piktasis burtininkas – Voldemortas. Knygos fiktyviame magiškame pasaulyje taip bijoma žiauraus ir stipraus juodojo mago, kad jo vardą tik nedaugelis gali pasakyti garsiai. Dauguma veikėjų jį vadina „Tas, kurio vardo nevalia minėti“. Kretingos rajono savivaldybės politikoje taip pat atsirado veikėjas, kuris nenori, kad jo vardas būtų minimas.

Kovo mėnesį Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu, kolegas taryboje supažindinau su faktu, kad mūsų rajono meras Antanas Kalnius sugebėjo Savivaldybės administracijos buhalterijai pateikti ir net kompensuotis kuro čekius, kurie išrašyti jo atostogų metu. Pirmąją atostogų dieną meras Kretingoje 08:09 ryte į baką maktelėjo kiek daugiau negu 41 litrą dyzelinio kuro, o po gerų trijų valandų Pelucmurgių kaime į baką įvarvino dar per 26 litrus dyzelinio kuro. Apie Pelucmurgių kaimą, kuris yra Kalvarijos rajono savivaldybėje, tikrai ne kiekvienas esame girdėjęs. Reikėtų paminėti, kad šiame kaime yra paskutinė kuro kolonėlė prieš Lenkijos pasienį. Iškalbinga ir socialiniuose tinkluose paviešinta nuotrauka (paskelbta po 7 dienų nuo kuo pylimo Pelucmurgiuose), kurioje meras smagiai leidžia savo atostogas Prancūzijoje slidinėdamas. Visos šios aplinkybės tiesiog perša išvadą, kad mes visi prisidėjome prie mero atostogų kelionės, kurios kuro išlaidų dalis galimai buvo apmokėta Kretingos rajono mokesčių mokėtojų pinigais. Istorijai išvydus dienos šviesą, meras žurnalistams dar bandė aiškintis, kad neprivalo atsiskaityti kokias tarybos nario pareigas jis vykdė Pelucmurgių kaime, o galiausiai dar ir surezgė istoriją, kad į atostogas vyko ne vienu automobiliu su kitais kompanionais. Žinia, kad šią situaciją mes jau svarstėme ir Kontrolės komitete, nusprendėme šiuos faktus persiųsti prokuratūrai, su kuria rajono meras sudarė taikos sutartį ir į rajono biudžetą grąžino per 7,5 tūkst. Eur. Prieš pasitinkant 2024 metus, meras spaudoje pasisakė, kad „grąžini pinigus – pripažįsti, kad esi kaltas“. Žinoma, prokuratūra kol kas suteikė merui indulgenciją, tačiau bus matyti, ar ateityje šiuose piktnaudžiavimo veiksmuose nebus įžvelgta rimtesnių nusikaltimo požymių, kurie jau būtų vertinami per Baudžiamojo kodekso prizmę.


Violeta TURAUSKAITĖ

Kretingos rajono savivaldybės tarybos opozicijos lyderė

Praėjo pirmieji dabartinės Kretingos rajono savivaldybės tarybos kadencijos darbo metai. Savivaldybės veikla taip sustyguota, kad sprendimų priėmimo galią turi Tarybos valdančioji dauguma, o vykdymo, nuo šios kadencijos pradžios, Savivaldybės meras.

Merų pozicijas sustiprino Seimas, pakeitęs savivaldos įstatymą. Pagal atnaujintą įstatymą Savivaldybės taryba, kurią pas mus sudaro 25 nariai, nusprendžia dėl svarbiausių strateginių Savivaldybės veiklos krypčių, patvirtina metinį Savivaldybės biudžetą, t. y. duoda užduotis vykdomajai Savivaldybės valdžiai – administracijai ir jos galvų galvai – merui. Meras dabar yra atsakingas už biudžete suplanuotų lėšų teisingą, tikslinį panaudojimą. Anksčiau už tai atsakė Savivaldybės administracijos direktorius. Ši kadencija pirma, kai meras vadovauja Savivaldybės tarybai nebūdamas jos narys. Ir sustiprinus mero galias jo veikimo laisvę saisto politinių jėgų pasiskirstymas Savivaldybės taryboje. Šiuo atžvilgiu antrą kadenciją Kretingos rajono savivaldybės meru išrinktam Antanui Kalniui dabartinės kadencijos pirmais metais susiklostė labai palankios aplinkybės: jo politine užuovėja tapo 17 Tarybos narių sudaryta valdančioji koalicija, iš kurių net 11 yra politinio komiteto Kretingos krašto, kuriam priklauso ir A. Kalnius, nariai. Tačiau pirmiems metams iš ketverių praėjus A. Kalnius su ištikimais politiniais bendražygiais užlipo antrąkart ant to paties grėblio. Ankstesnės kadencijos pradžioje meras A. Kalnius turėjo 18-os Tarybos narių valdančiąją koaliciją, kuri subyrėjo. Tąsyk valdančiuosius pirmi paliko penkiese buvę konservatoriai-krikščionys demokratai. Šios kadencijos pradžioje neištvėrė ir iš daugumos pasitraukė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Tarybos nariai: Vitalija Valančiutė, Tomas Abelkis ir Arūnas Merkelis. Ankstesnė valdančioji koalicija subyrėjo, dabartinė byra dėl tos pačios priežasties – A. Kalnius su „kraštiečiais“ anksčiau ar vėliau ima ignoruoti koalicijos partnerius, nebesitaria su jais dėl sprendimų, uzurpuoja valdžią ir buldozeriu stumia savo sprendimus. Štai ką rajono žmonės šiandieną turi vietoj „kraštiečių“ ir A. Kalniaus per rinkimus žadėto veiklos skaidrumo, tarimosi su visuomene ar bent jos labiausiai suinteresuotomis grupėmis, su visais Tarybos politikais.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas